Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl nuteistajam M. I. (M. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo prašoma M. I. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Minėtame teikime nurodoma, kad Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2024 m. sausio 15 d. Pastarasis, 2024 m. vasario 5 d., supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas bausmės ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas.

Tačiau M. I. priežiūros laikotarpiu netinkamai vykdo įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, o būtent – 2024 m. vasario 22 d., 23.18 val. naktinio patikrinimo metu pastarasis nerastas namuose. Dėl padaryto pažeidimo, M. I., 2024 m. kovo 1 d., Probacijos tarnybai pateikė pasiaiškinimą, taip pat jam buvo primintos bausmės vykdymo sąlygos, informuotas dėl elektroninio stebėjimo taikymo. Vadovaujantis Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2024 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-31 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V- 106 „Dėl reagavimo į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus pažeidimus, probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimo 4.3. ir 5.4. punktais, tarnybiniu pranešimu Nr. 8DN-640 „Dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo“ asmeniui nutarta taikyti elektroninį stebėjimą ir teismo skirtą įpareigojimą – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, kontroliuoti elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pastebėtina, kad nuteistasis į Vilniaus skyrių elektroninio stebėjimo įrangos sumontavimui neatvyko, į telefono skambučius neatsako, pagal siunčiamus ir gyvenamojoje vietoje paliktą šaukimą neatvyksta, tačiau pastarasis ir toliau nevykdo teismo jam paskirto įpareigojimo – būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, t. y. 2024 m. kovo 19 d., 00.49 val. nerastas namuose. Į Probacijos tarnybą paskirtu laiku neatvyko, pasiaiškinimo nepateikė. Pažymėtina, kad Informatikos ir ryšių departamento 2024 m. kovo 20 d. duomenimis, asmens atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai: 2024 m. sausio 29 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei 2024 m. vasario 28 d. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Taip pat asmens atžvilgiu užfiksuoti 7 administraciniai nusižengimai: 2024 m. sausio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 71 straipsnio 1 dalį; 2024 m. kovo 3 d. pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, ANK 108 straipsnio 1 dalį, ANK 506 straipsnio 4 dalį; 2024 m. kovo 5 d. pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį; 2024 m. kovo 6 d. pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, ANK 508 straipsnio 1 dalį, ANK 506 straipsnio 4 dalį, ANK 489 straipsnio 2 dalį; 2024 kovo 7 d pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį; 2024 m. kovo 11 d. pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį; 2024 m. kovo 12 d. pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį. Asmuo niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovas teikimą palaikė jame nurodytais motyvais ir teismo prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad gyvenamosios vietos neturi, gyvena tai pas vieną, tai pas kitą draugą, miega mašinoje, šeimos neturi, vaikų neturi, neįgalumo grupės neturi, nedirba, ANK pažeidimus daro dėl alkoholio.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti, nes nuteistasis padaręs daug nusižengimų, įvairių pažeidimų.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Jos ginamasis turi ligą, galbūt tai įtakoja, kad daro pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali <...> laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Be to, vengimui, be kita ko, būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-285-593/2021).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, M. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje, jam paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis). Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 12 d.

Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2024 m. sausio 15 d. Pastarasis, 2024 m. vasario 5 d., supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už vengimą vykdyti nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus. Minėtos aplinkybės pagrindu teismas daro išvadą, kad M. I. buvo žinoma jam taikomos probacijos tvarka, jam paskirti įpareigojimai, tenkanti pareiga jų laikytis ir gresianti atsakomybė už šių įpareigojimų nevykdymą, tačiau nepaisant minėtos aplinkybės nuteistasis darė probacijos pažeidimus.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Probacijos tarnyba dėl M. I. teismo skirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų pažeidimo į teismą su teikimu kreipiasi pirmą kartą.

Priežiūros laikotarpiu, nuteistasis netinkamai vykdo teismo skirtą įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, o būtent – 2024 m. vasario 22 d., 23.18 val. naktinio patikrinimo metu pastarasis nerastas namuose. Pateiktame paaiškinime nurodė, kad minėto tikrinimo metu nebuvo rastas gyvenamosios vietos adresu, nes tingėjo atidaryt duris. Dėl padaryto pažeidimo, M. I. buvo primintos bausmės vykdymo sąlygos ir Vadovaujantis Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2024 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-31 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V- 106 „Dėl reagavimo į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus pažeidimus, probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimo 4.3. ir 5.4. punktais, tarnybiniu pranešimu Nr. 8DN-640 „Dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo“ asmeniui nutarta taikyti elektroninį stebėjimą ir teismo skirtą įpareigojimą – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, kontroliuoti elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pastebėtina, kad nuteistasis į Vilniaus skyrių elektroninio stebėjimo įrangos sumontavimui neatvyko, į telefono skambučius neatsako, pagal siunčiamus ir gyvenamojoje vietoje paliktą šaukimą neatvyksta, tačiau pastarasis ir toliau nevykdo teismo jam paskirto įpareigojimo – būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, t. y. 2024 m. kovo 19 d., 00.49 val. ir vėl nerastas namuose. Į Probacijos tarnybą paskirtu laiku neatvyko, pasiaiškinimo nepateikė.

BVK 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdydama laisvės apribojimo bausmę, Probacijos tarnyba, be šio kodekso 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę: nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis (aktuali įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). BVK 21 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos probacijos tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-106 „Dėl Reagavimo į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus pažeidimus, probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – PTĮ) 4 straipsnis numato, kad elektroninio stebėjimo priemonės naudojamos: 4.1. punktas probuojamiesiems ir nuteistiesiems laisvės apribojimo bausme, kuriems teismo paskirta ar Probacijos įstatymo nustatyta intensyvi priežiūra – visą intensyvios priežiūros vykdymo laikotarpį; 4.2. punktas probuojamiesiems, kuriems teismo paskirtos BK 72¹ straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės ar BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta pareiga, – pirmus 3 mėnesius nuo probacijos vykdymo pradžios; 4.3. punktas nuteistiesiems laisvės apribojimu, kuriems teismo paskirtas BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas bei nuteistiesiems, kuriems šis įpareigojimas paskirtas vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, – pirmus 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, šį terminą skaičiuojant nuo elektroninio stebėjimo įtaiso faktinio uždėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu 2023 m. lapkričio 6 d., skirdamas M. I. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę teismas baudžiamajame įsakyme padarė išvadą siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokį įpareigojimą, kuris ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą. Teismas skirdamas bausmę įvertino, jog Baudžiamajame įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant minėtą įpareigojimą neskiriant intensyvios priežiūros.

Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši įstatymo norma numato teismo priimtų sprendimų privalomumą ir suponuoja išvadą, kad priimtas sprendimas privalo būti vykdomas, jo nuostatų negalima savavališkai keisti ar skirti kitų bausmės vykdymo alternatyvų jei teismo sprendimas to nenumato.

Visgi, nuo 2023 m. gegužės 5 d. įsigaliojusi BVK 22 straipsnio redakcija ir 2023 m. balandžio 25 d. priimtas minėtas Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos direktoriaus įsakymas (4.3 punktas) suteikia teisę probacijos pareigūnams naudoti elektroninio stebėjimo priemones kontroliuojant nuteistiesiems paskirtą laisvės apribojimo bausmės įpareigojimą būti namuose laiku, kurį nustato teismas. Tokiu atveju elektroninių stebėjimo priemonių naudojimas neturėtų trukti ilgiau nei 3 mėnesius. Bausmių vykdymo kodeksas taip pat suteikia teisę Probacijos tarnybos pareigūnams kontroliuoti nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis.

Pažymėtina, kad nors BVK numato teisę Probacijos tarnybai naudoti elektroninių stebėjimo priemones kontroliuojant laisvės apribojimu nuteistiems asmenims skirtų įpareigojimų draudimų vykdymą, kuriems nėra paskirta intensyvi priežiūra, tačiau ši teisė neturėtų kiekvienu atveju virsti prievole nuteistiesiems skirti stebėjimą elektroninėmis priemonėmis. Dėl to ir vengimas vykdyti laisvės apribojimo bausmę negali būti pripažįstamas vien formaliais pagrindais tam prilyginant nuteistojo atsisakymą arba nesutikimą su Probacijos tarnybos sprendimu jo įpareigojimų ar draudimų kontrolę vykdyti elektroninio stebėjimo ir (ar) specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Bausmės vengimui būtinas akivaizdus neteisėtas nuteistojo elgesys ir piktybinė valia nevykdyti laisvės apribojimo bausmės turinio.

Nagrinėjant teikimą šiuo atveju bei vertindamas vengimą vykdyti bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad prižiūrimasis iš esmės nevykdo teismo skirto jam įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad nuteistasis tai daro, piktybine valia. Pastarojo pateiktame 2024 m. balandžio 1 d. paaiškinime Probacijos tarnybai nurodoma, kad „<...> nebuvo rastas gyvenamosios vietos adresu, nes tingėjo atidaryti duris“, o 2024 m. kovo 19 d. kartotinai nustačius teismo įpareigojimo nustatytu laku būti namuose pažeidimą, pastarasis sąmoningai nebendradarbiavo su Probacijos tarnyba – pagal siunčiamus ir gyvenamojoje vietoje įteiktus šaukimus atvykti į Probacijos tarnybos skyrių, jis neatvyko, į telefono skambučius neatsakė, o taip pat nepateikė pasiaiškinimo dėl fiksuoto pažeidimo. Pastebėtina ir tai, kad vėliau nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių M. I. negalėjo atvykti į Probacijos tarnybą. Vadinasi, toks pastarojo elgesys traktuotinas kaip piktybinis.

Teismas, susipažinęs su Informatikos ir ryšių departamento 2024 m. balandžio 30 d. duomenimis, nustatė, kad probacijos laikotarpiu nuteistojo atžvilgiu buvo pradėti net tris ikiteisminiai tyrimai: 2024 m. sausio 29 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 2024 m. vasario 28 d. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį bei 2024 m. kovo 12 d. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Taip pat asmens atžvilgiu užfiksuoti 7 administraciniai nusižengimai: 2024 m. sausio 29 d. pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį; 2024 m. kovo 3 d. pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, ANK 108 straipsnio 1 dalį, ANK 506 straipsnio 4 dalį; 2024 m. kovo 5 d. pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį; 2024 m. kovo 6 d. pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, ANK 508 straipsnio 1 dalį, ANK 506 straipsnio 4 dalį, ANK 489 straipsnio 2 dalį; 2024 kovo 7 d pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį; 2024 m. kovo 11 d. pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį; 2024 m. kovo 12 d. pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. I. 2024 m. vasario 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį t. y. dėl smurtinės veikos galimai įvykdytos mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Taip pat nustatyta, kad pastarajam yra paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kurio įpareigojimų nuteistasis 2024 m. kovo 6 d., 2024 m. kovo 11 d. bei 2024 m. kovo 12 d. nesilaikė, todėl padarė ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Teismas neturi duomenų apie priežastį dėl, kurios buvo išduotas minėtas orderis. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnis numato, jog teisėsaugos pareigūnai gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje įvykį ir: 1) nenustatę padarytos nusikalstamos veikos požymių, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis; šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar neskirti apsaugos nuo smurto orderio priima nedelsdamas, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Įvertinus minėta, teismas sprendžia, jog M. I. savo elgesiu kėlė pakankamą smurto riziką, todėl jam buvo skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, tačiau kaip jau minėta pastarasis nevykdė orderio įpareigojimų ir grįžo į gyvenamąją vietą, kurioje buvo uždrausta lankytis terminuotam laikotarpiui, tuo 2024 m. kovo 6 d., 2024 m. kovo 11 d. bei 2024 m. kovo 12 d. padarydamas administracinius nusižengimus numatytus ANK 489 straipsnio 2 dalyje (dėl 2024 m. kovo 12 d. administracinio nusižengimo numatyto ANK 489 straipsnio 2 dalyje dar nėra priimtas procesinis sprendimas, tačiau dėl 2024 m. kovo 6 d. bei 2024 m. kovo 11 d. administracinių nusižengimų numatytų ANK 489 straipsnio 2 dalyje procesiniai sprendimai priimti, paskirtos baudos, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra).

Pastebėtina ir tai, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro 2024 m. balandžio 30 d. išrašo duomenimis, nustatyta, kad M. I. 2024 m. kovo 5 d. bei 2024 m. kovo 7 d. vogdamas prekes iš parduotuvių padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 108 straipsnio 1 dalyje.

Pastarasis nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja.

Taikant laisvės apribojimo bausmę nuteistojo atžvilgiu yra parodomas išskirtinis valstybės pasitikėjimas probuojamojo atžvilgiu, suteikiant jam galimybę minimalios priežiūros sąlygomis koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pažymėtina, jog tam, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai, kiekvienas nuteistasis, nubaustas laisvės apribojimo bausme, privalo ne tik tiksliai ir be pažeidimų vykdyti teismo paskirtas pareigas, baudžiamojo poveikio priemones ar draudimus, bet ir per visą paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį elgtis nepriekaištingai bei dėti visas pastangas keisti savo elgesį. Nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet kokio paskirto įpareigojimo ar draudimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo pažeidimą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę.

M. I. buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka, todėl pagrįstai teigtina, kad jis suprato jam paskirtos bausmės vykdymo tvarką. Nepaisant to, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistasis netinkamai vykdo jam teismo paskirtą laisvės apribojimo bausmę. M. I. žinodamas apie jam paskirtą įpareigojimą ir bausmės vykdymo tvarką, ją vykdo netinkamai arba apskritai nevykdo. Konstatuotina, kad nuteistojo daromi pažeidimai buvo ne atsitiktiniai, nuteistasis suvokė, jog jis netinkamai atlieka paskirtą bausmę, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų keisti savo elgesį. Nuteistasis nesistengia bei nerodo pastangų ir noro vykdyti jam paskirtą bausmę, jokių objektyvių svarbių priežasčių, dėl kurių nevykdė teismo paskirto įpareigojimo, nuteistasis nenurodė, tokiu būdu parodė visišką abejingumą bausmės atžvilgiu. Nenustatyta ir jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių nuteistajam M. I. tinkamai vykdyti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Todėl nuteistajam paskirta bausmė – laisvės apribojimas – nėra efektyvi BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Akivaizdu, jog nuteistasis savo elgesio nevertina kritiškai, todėl BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik laisvės apribojimo bausmę pakeitus į griežtesnę arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, t. y. vieną arešto parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis), paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė keistina į areštą, nustatant maksimalią įstatymo leidžiamą arešto bausmės trukmę – 90 (devyniasdešimties) parų (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, 49 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam M. I. (M. I.) paskirtą 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. I. sulaikymo vykdant šią nutartį dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

2. nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. P. g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

3. nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

4. nuteistajam per septynias dienas po nutarties įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.