Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Aisės žūklė“ dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11807-676/2011 įpareigojo UAB „Aisės žūklė“ per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2009-11-03 savavališkos statybos akte Nr. 2-3644-(2.0), Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiančius dokumentus (tomas I, b.l. 69-72). Atsakovė UAB „Aisės žūklė“ parengė mokomųjų dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą Nr. 11-11-KRP (tomas I, b.l. 39-68) ir kreipėsi į atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kuri 2012-03-01 rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. RPP-31-120301-00027 pateiktam projektui pritarė (tomas I, b.l. 9). Ieškovas 2012-06-19 statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktu Nr. LDIPA-30-120619-00077 nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-03-01 išduotas rašytinis pritarimas Nr. RPP-31-120301-00027 išduotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų (tomas I, b.l. 12-14). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus K. M. 2012 m. kovo l d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą Nr. RPP-31-120301-00027, įpareigoti UAB „Aisės žūklė“ per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal tinkamai sutvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą mokomųjų dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių pastate, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui, o šių veiksmų neatlikus, įpareigoti UAB „Aisės žūklė“ per l mėnesį išardyti perstatytas mokomųjų dirbtuvių dalis ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės motyvuodama tuo, jog teismas sprendime nepagrįstai nepasisakė, kodėl neatsižvelgia į eksperto išvadą, o taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į kitoje byloje paties ieškovo išreikštą poziciją dėl statinio priskirtinumo prie neypatingų statinių.

Teismas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų apie neaiškią ir nemotyvuotą teismo poziciją eksperto išvados klausimu, atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 218 straipsnio nuostatas eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2012-12-19 nutartimi skyrė byloje statybos techninę ekspertizę ir pavedė ekspertui atsakyti į klausimus, vienas iš kurių buvo susijęs su statinio, esančio Bijūnų g. 10, Klaipėdoje, priskirtinumo ypatingų statinių kategorijai. Ekspertas, atlikęs ekspertizę, nurodė, jog statinys turi būti traktuojamas kaip neypatingas. Ši išvada padaryta konstatavus, jog nors kadastro registro byloje atskiras statinys nurodomas kaip patalpa (priklausinys prie pastato 1C3/p), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše statinys nurodomas kaip mokslo paskirties mokomosios dirbtuvės, nuo 2000-09-11 ši paskirtis ir pavadinimas nebeatitinka tikrovės, nes jis parduotas žūklės reikmenų gamyba užsiimančiai UAB „Aisės žūklė“, kuri pastate vykdo gamybinę veiklą ir neužsiima mokslo veikla. Pastatas turėtų būti užregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, suteikiant pilną adresą, pakeičiant tikslinę naudojimo paskirtį į gamybinę, administracinę. Taigi iš ekspertizės akto matyti, jog eksperto išvada suformuluota kaip sąlyginė, t.y. nurodama, kokiomis sąlygomis statinys galėtų būti traktuojamas kaip neypatingas. Pirmosios instancijos teismas, 2013-10-04 sprendime pasisakydamas apie ginčo patalpų priskirtinumą ypatingų statinių kategorijai, vadovavosi rašytiniais įrodymais dėl patalpų teisinio statuso, juos vertino teisės aktų kontekste ir nusprendė, jog ginčo patalpos priskirtinos ypatingų statinių kategorijai. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 3 lentelę prie ypatingų statinių priskiriami visi mokslo paskirties pastatai. Teismas nustatė, kad atsakovei UAB „Aisės žūklė“ priklausanti 255,85 kv.m bendro ploto negyvenamoji patalpa yra įregistruota kaip mokomosios dirbtuvės, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - mokslo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo patalpa yra priestatas prie pastato, pažymėto 1C3p, t.y. šio pastato sudėtinė dalis. Pastatas, pažymėtas 1C3p, yra mokymo centras, iš kurio suformuoti aštuoni atskiri nekilnojamojo turto objektai. Esant tokioms aplinkybės, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei UAB „Aisės žūklė“ priklausanti 255,85 kv.m bendro ploto negyvenamoji patalpa yra mokslo paskirties pastato sudėtinė dalis ir priskirtina prie ypatingų statinių. Teismas, prieidamas šią išvadą tai pat konstatavo, kad faktinis patalpų naudojimo pobūdis, kuris buvo aptartas eksperto išvadoje, neturi teisinės reikšmės ginčo patalpų kvalifikavimui, nes Nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nepasisakė dėl eksperto išvados, tačiau turint omeny jos sąlyginį pobūdį ir tai, kad teismas pakankamai išsamiai aptarė įrodymus dėl ginčo patalpų statuso, būtų neteisinga konstatuoti, jog teismas nemotyvuotai nesutiko su eksperto išvada.

Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje Nr. 2-11807-676 ieškovo išreikštą poziciją, jog statinys nepriskirtinas ypatingų statinių kategorijai: rašytinis pritarimas projektui išduotas anksčiau nei kadastro duomenų byloje užfiksuota statinio kategorija, todėl ieškovo pozicija dėl statinio priskirtinumo neypatingiems statiniams turi esminės reikšmės. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos matyti, jog ginčo patalpos kaip ypatingas statinys tiesiogiai įvardintos 2012-04-12 nustatant kadastrinius duomenis, tačiau iš bylos istorinės medžiagos matyti, jog ir 2006-03-01 fiksuojant kadastrinius duomenis pastato 1C3p, kuriame yra ginčo patalpos, paskirtis buvo nurodoma kaip mokslo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 3 lentelę prie ypatingų statinių priskiriami visi mokslo paskirties pastatai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo patalpa yra priestatas prie pastato 1C3p, t.y. šio pastato sudėtinė dalis. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, laikytina, jog tiek atsakovė UAB „Aisės žūklė“, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kadastro ir registro duomenų pagrindu turėjo galimybę išsiaiškinti ginčo patalpų kategoriją, tuo labiau, kad pagal CK 4.262 straipsnio ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas duomenys, įrašyti į viešą registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą, turėjo vadovautis oficialiais registro ir kadastro duomenimis, o ne ieškovo pozicija, išreikšta kitoje byloje. Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apskritai žinojo apie bylą Nr. 2-11807-676, todėl atsakovės argumentas dėl to, jog paties ieškovo pozicija dėl ginčo patalpų kategorijos turėjo esminės reikšmės, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-04 sprendimą palikti nepakeistą.