- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-1224-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-40867-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. L.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1224-730/2015
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-40867-2014-0)
2015 m. rugsėjo 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, išnagrinėjusi ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 405,47 Eur (1400 Lt) skolą, 19,64 Eur (67,83 Lt) palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovas pasiskolino iš ieškovo 1400 Lt ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2013 m. spalio 1 d., tačiau iki šiol pinigai nėra grąžinti. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) perdavė atsakovui suremontuoti. Atvykus pasiimti automobilio atsakovas pradėjo prašyti jį parduoti, todėl, įvertinus remonto išlaidas, jis sutiko automobilį atsakovui parduoti už 1400 Lt. Dėl šios priežasties atsakovas 2012-10-01 pasirašė paskolos sutartį, nors pinigų jis realiai neskolino, tačiau atsakovas jam negrąžina nei automobilio, nei sumoka už jį sulygtos kainos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-26 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo posėdžio metu šalys pripažino, kad paskolos santykių nebuvo, ieškovas neperdavė atsakovui sutartyje nurodytos pinigų sumos. Ieškovo teigimu, atsakovas už tokią sumą įsipareigojo nupirkti minėtą automobilį, atsakovo teigimu, ginčo suma turėjo būti indėlis į planuojamą bendrą jungtinę veiklą. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Įrodinėjimo dalyką bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro paskolos sudarymo aplinkybės, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus – konstatavimas. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Šioje byloje pats ieškovas pripažįsta, kad pinigų atsakovui neskolino, atsakovas taip pat neigia gavęs pinigus, todėl šiuo pagrindu tenkinti ieškinio nėra pagrindo. Kokių nors kitų neginčijamų įrodymų apie tai, kad buvo siekiama sudaryti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandorį, kad automobilis buvo nuosavybės teise perduotas atsakovui, o šis įsipareigojo už jį sumokėti, ieškovas nepateikė, ieškinio pagrindo netikslino. Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažino, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apeliaciniame skunde ieškovas su 2015-03-26 sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius faktus bei netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso straipsnius.Teismas nepagrįstai neįtraukė dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu automobilį remontavusį meistrą.Ieškinio pagrindo patikslinimas buvo galimas tik policijai atlikus tyrimą ir apklausus meistrą, remontavusį automobilį. Ieškovas paruošė ieškinio patikslinimą praleidus teismo nustatytą terminą, tačiau patikslinto ieškinio teismas nepriėmė.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. ieškovas perdavė jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) remontuoti atsakovui. 2012-10-01 šalys pasirašė Paskolos sutartį, kurioje nurodė, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovo 405,47 Eur (1400 Lt), kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2013-10-01 (b. l. 6).
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas ieškinį atmetė įvertinęs, jog šalys pripažino, jog paskolos santykiai šalių nesiejo, tai yra ieškovas pinigų neperdavė atsakovui, o atsakovas jų negavo. Be to, teismas įvertino ir tai, jog ieškovas ieškinio pagrindo netikslino ir kokių nors kitų neginčijamų įrodymų apie tai, kad buvo siekiama sudaryti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandorį, kad automobilis buvo nuosavybės teise perduotas atsakovui, o šis įsipareigojo už jį sumokėti, nepateikė.
Teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.
Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymo saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013).
Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą.
Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo 405,47 Eur (1400 Lt) skolą grindė aplinkybėmis, jog tarp šalių 2012-10-01 sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovas skolą turėjo grąžinti ieškovui iki 2013-10-01. Tačiau pirmosios instancijos teismui panaikinus 2014-11-10 sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdžių metu ieškovas ir atsakovas pripažino, kad paskolos santykiai šalių nesiejo. Ieškovas nurodė, jog šalis siejo pirkimo–pardavimo santykiai, kadangi ieškovas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui, o kadangi atsakovas neturėjo pakankamai lėšų jam nusipirkti, pasirašė paskolos sutartį. Atsakovas į ieškovo reikalavimą atsikirtinėjo, teigdamas priešingai, jog šalių nesiejo pirkimo–pardavimo santykiai, tačiau šalys buvo susitarusios užsiimti bendra veikla – vežioti malkas, iš to užsidirbti lėšų ir pasidalyti. Dėl šių priežasčių ieškovas, atsakovo teigimu, perdavė automobilį atsakovui suremontuoti. Kadangi remonto laikotarpiu automobilis turėjo būti pas atsakovą, ieškovas prašė pasirašyti paskolos sutartį 1400 Lt, tačiau automobilio pirkti nežadėjo. Suremontavus automobilį, ieškovas pareiškė bendru verslu neužsiimsiantis su atsakovu, liepė pasiimti nusipirktą automobilį ir sumokėti 1400 Lt.
Kaip nurodo kasacinis teismas, teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Vis dėlto teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs iš esmės civilinę bylą ir išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, 2015-02-13 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsižvelgdamas į tai, jog šalių nesiejo paskolos santykiai, o kitokie civiliniai santykiai (pirkimo– pardavimo, jungtinės veiklos ir pan.), pasiūlė ieškovui patikslinti ieškinio dalyką ir/ar pagrindą.
Iš pirmosios instancijos teismo 2015-02-13 nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas neaiškiai nurodė ieškinio konkrečius trūkumus ar netikslumus ir jų ištaisymo būdą. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia 2015-03-12 teismo posėdžio metu pateikęs prašymą leisti patikslinti ieškinį, tačiau teismas tokio ieškovo prašymo netenkino. 2015-03-12 teismo posėdžio garso įrašas patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti procesinio dokumento trūkumus ir, nurodydamas terminą jiems pašalinti, suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam ieškovui, kokie konkretūs trūkumai trukdo priimtą ieškinį nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti, tai yra veikti taip, jog būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai užtikrino, jog ieškinio pagrindas būtų suformuluotas tinkamai ir atitiktų ieškinio reikalavimą, kadangi nenustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra, patikslinti ieškinio pagrindą, o tik pasiūlė tai padaryti.
CPK 158 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismo posėdžio pirmininkas turi išaiškinti šalims ir tretiesiems asmenims ir jų atstovams jų teises ir pareigas. Teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti nurodytas pareigas, gali pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nors įstatymas neįpareigoja teismo pasirūpinti, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl teisinių žinių trūkumo ar kitos priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, galėjo pasiūlyti ieškovui pasirūpinti jo atstovavimu, toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo. Išklausęs teismo posėdžių garso įrašų, ieškovo paaiškinimų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovas neturi pakankamai teisinių žinių ir negali tinkamai ginti savo teisių. Nors asmuo, neturintis pakankamo išsilavinimo, teisinių žinių, pats sprendžia, ar jam reikalingas atstovavimas, tačiau esant byloje įrodymams, jog ieškovui 2013-12-06 Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba iki 2014-12-11, pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai išaiškinti ieškovui teisę naudotis advokato pagalba arba vėl kreiptis į teisinės pagalbos tarnybą su prašymu dėl teisinės pagalbos suteikimo.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant tokioms aplinkybėms, įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismui nesiėmus priemonių ieškinio pagrindui patikslinti ir dėl to tiksliai neapibrėžus bylos nagrinėjimo ribų, bylos nagrinėjimas pasunkėjo, suvaržyta ieškovo teisė tinkamai apginti savo pažeistas teises ir atsakovo teisė teikti argumentus ir įrodymus, todėl neatskleista bylos esmė, tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.