Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi buvo sujungtos civilinės bylos Nr. e2-925-1124/2021 ir Nr. e2-3419-1124/2021. Teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nutarta ieškovės N. P. ieškinį dėl iškeldinimo laikyti ieškiniu civilinėje byloje, o atsakovių G. K., R. K. ir B. K. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir bankrutavusios individualios įmonės kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų panaikinimo – priešieškiniu.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti G. K., R. K. ir B. K. patikslintą ieškinį (priešieškinį). Teismas konstatavo, kad patikslinto priešieškinio (su naujais priešieškinio reikalavimais), pateikto bylą nagrinėjant iš esmės, priėmimas, užvilkins bylos nagrinėjimą. Nutartyje nurodyta, kad ši nutartis neskundžiama.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti G. K., R. K. ir B. K. atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarties ir atskirąjį skundą grąžino jį pateikusiems asmenims.

6. Teismas konstatavo, kad atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti apskundimo atskiruoju skundu objektas remiantis CPK 141 straipsnio 4 dalies norma.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Šios bylos ginčo dalykas - Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovių (pagal priešieškinį) patikslintą priešieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

11. Remiantis CPK 141 straipsnio 4 dalimi, teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Nuspręsti, ar ieškinio (priešieškinio) patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo, sprendžiančio pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo priėmimo klausimą, diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-196/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).

12. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti apeliančių (ieškovių pagal priešieškinį) patikslintą priešieškinį. Teismas konstatavo, kad patikslintame priešieškinyje pateikti du nauji priešieškinio reikalavimai, kurie grindžiami naujomis aplinkybėmis, jie pateikti jau bylą nagrinėjant iš esmės, priešingos šalies sutikimas dėl pateikto patikslinto priešieškinio neduotas, byla nagrinėjama jau kelerius metus, tad patikslinto priešieškinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nurodė, kad priešieškinio dalyko ir pagrindo keitimo, kaip yra nagrinėjamu atveju, CPK 141 straipsnio 1 dalis nenumato. Nurodytoje nutartyje išaiškinta, kad ši nutartis neskundžiama remiantis CPK 141 straipsnio 4 dalimi.

Žemesnės instancijos teismas

14. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde, ginčijant pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį, dėstomi argumentai išimtinai dėl teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nurodant, kad teismas netinkamai taikė CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl vėlesnio ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, kad nauji priešieškinio reikalavimai yra susiję su byloje jau nagrinėjamais reikalavimais, jų nagrinėjimas neužvilkintų civilinės bylos. Pažymėtina, kad argumentai, siejami su patikslinto priešieškinio (ne)priėmimo klausimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje ginčijama Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi patikslinto priešieškinio priėmimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1228-781/2020; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-102-1097/2023). Nors atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netinkami taikė CPK 141 straipsnio 4 dalį, tačiau šio savo argumento nepagrindė, todėl jis laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (pvz., dėl šalių procesinės padėties po bylų sujungimo) ginčijamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

16. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).