- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-1292-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00416-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- O. N.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) O. N. - Tenčurinos atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei O. N. – Tenčurinai dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-02-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-191-860/2014 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei O. N. - Tenčurinai dėl skolos priteisimo patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės O. N. - Tenčurinos ieškovės V. R. naudai 60 528 Lt skolos, 17 079,16 Lt palūkanų, iš viso 77 607,16 Lt, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (77 607,16 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-02-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4 784,30 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei 19,61 Lt procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas 2015-01-12 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovės O. N. - Tenčurinos 175,22 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovei V. R. ir 529,43 Eur žyminio mokesčio valstybei.
2015-02-25 O. N. - Tenčurina pateikė teismui prašymą teismo sprendimo ir nutarties vykdymą išdėstyti iki trejų metų, t. y. išdėstyti V. R. pagal sprendimą ir nutartį priteistą 24 037,44 Eur sumą ir išdėstyti Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal nutartį priteistą 529,43 Eur sumą.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad jos finansinė padėtis šiuo metu yra itin sunki, visas turimas nekilnojamas turtas yra areštuotas, dalis turto yra įkeista. Atsakovė šiuo metu dirba UAB „Žoržikas“ ir UAB „Inginutis“, tačiau jos gaunamos pajamos yra itin mažos – vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius siekia atitinkamai apie 708,73 Lt ir 182,30 Lt. Pažymi, kad atsakovės sutuoktinis minimaliai prisideda prie šeimos biudžeto, t. y. per 2014 m. jo pajamos tesiekė apie 473,55 Lt per mėnesį, kadangi po kaulų čiulpų transplantacijos jam nustatytas neįgalumas (35 proc. darbingumas) ir jam pačiam reikalinga nuolatinė pagalba, priežiūra, brangūs medikamentai. Atkreipė dėmesį, kad 2014-02-18 sprendimu priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo galutinio ir visiško įvykdymo, galėtų padengti ieškovės nuostolius, jei tokie būtų. Taigi atsakovė neturi galimybės sumokėti visos priteistos sumos, nes tai tiesiogiai paliestų tiek atsakovės, tiek jos neįgalaus sutuoktinio būtinus, kasdienius poreikius.
Atsiliepimas
Ieškovė V. R. atsiliepimu prašė atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti. Atsiliepime pažymėjo, kad patenkinus atsakovės prašymą, būtų apsunkintas arba neįmanomas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo nutarties šioje byloje įvykdymas. Nurodo, kad kaip matyti iš atsakovės prie prašymo pridėtų priedų, atsakovės ir jos sutuoktinio bendrų pajamų vos pakanka minimalių pragyvenimo poreikių tenkinimui bei atsakovės sutuoktinio gydymo išlaidoms padengti, nekalbant apie skolos ieškovei grąžinimą. Atsakovė jokių faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių jos darbo užmokesčio didėjimo tendencijas, taip pat papildomų pajamų gavimą artimiausioje ateityje ar per 3 metų laikotarpį teismui nepateikė, nenurodė ir kokiu būdu, ir iš kokių šaltinių atsakovė pageidautų skolą grąžinti ieškovei. Ieškovės skaičiavimu, atsakovės skolos sumokėjimą išdėsčius 3 metų terminui, suma, atsižvelgiant į atsakovės deklaruojamą sunkią finansinę padėtį, atsakovei yra akivaizdžiai per didelė ir neįgyvendinama. Pažymi, kad per labai trumpą laiką (6 mėnesius) atsakovės kreditorių sąrašas pasipildė 3 naujais kreditoriais ir bendra turto arešto suma yra labai didelė - 202 496,37 Eur bei kyla pagrįstų abejonių, kad atsakovės turto pakaks visų kreditorių reikalavimų įgyvendinimui. Jei teismas tenkins atsakovės prašymą išdėstyti skolos mokėjimą iki 3 metų, gali susidaryti tokia situacija, kad po 3 metų atsakovė nebeturės jokio turto, iš kurio būtų galimybė išieškoti ieškovės naudai. Be to, atsakovė ieškovės reikalavimų niekuomet nepripažino, nerodė iniciatyvos grąžinti skolą geranoriškai, dėl ko, išdėsčius skolos grąžinimą, būtų nepagrįstai apsunkintas skolos grąžinimo ieškovei procesas ir tęstųsi ieškovės teisėtų interesų susigrąžinti pinigus pažeidimas. Ieškovė nurodo, kad visos skolos grąžinimas nedelsiant ieškovei yra būtinas, kadangi ji ketina pradėti gyvenamojo namo statybas, yra parengta namo statybos schema, sklype įrengtas vandens gręžinys. Tolesniems statybos darbams atlikti yra būtinos investicijos. Be kita ko, ieškovė ketina pradėti 3 pakopos doktorantūros studijas Vilniaus universitete, kurių trukmė 4 metai, metinė doktorantūros nuolatinių studijų kaina 8 227 Eur. Pažymi, kad tiek ieškovės planuotas gyvenamųjų sąlygų pagerinimas, tiek doktorantūros procesas būtų sklandesnis, jei atsakovės prašymas išdalinti skolą 3 metams teismo būtų nepatenkintas ir jos skola ieškovei būtų padengta iš karto, pardavus iš varžytinių atsakovei priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-03-30 nutartimi pareiškėjos (atsakovės) O. N. - Tenčurinos prašymą atmetė. Teismas konstatavo, jog pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartį Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-04 nutartį Nr. 3K-7-61/2011).
Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog pareiškėjai (atsakovei) kartu su sutuoktiniu J. T. nuosavybės teise priklauso daug ir vertingo nekilnojamojo turto Vilniaus rajone (dešimt žemės sklypų, net trys gyvenamieji namai su kitais statiniais, kiaulių fermą ir kt.); visas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, dalis turto yra įkeista. Pažymėjo, kad per paskutinius šešis mėnesius atsakovės turto atžvilgiu yra įregistruoti dar 3 nauji turto areštai: 2014-08-19 ieškovės V. R. interesams užtikrinti 77 607,16 Lt sumai, 2014-09-12 A. P. interesams užtikrinti 38 126,30 Lt sumai ir 2014-10-07 UAB Soho group interesams užtikrinti 2 093,62 Lt sumai. Bendra atsakovės turto arešto suma yra 202 496,37 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad šiuo metu dirba UAB „Žoržikas“ ir UAB „Inginutis“, jos vidutinis mėnesinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, atitinkamai yra 708,73 Lt ir 182,30 Lt. Iš teismo savo iniciatyva išreikalautų VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovė yra įmonių UAB „Inginutis“ ir UAB „Adžena“ direktorė, jos sutuoktinis J. T. yra UAB „Žoržikas“ direktorius. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė yra ir minėtų įmonių akcininkė; tai tvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, pvz., išrašai iš VĮ Registrų centro. Tačiau pareiškėja (jos atstovė) nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų minėtų įmonių vertę, gaunamų pajamų iš šio verslo, t. y. ne darbo santykių pagrindu, pvz., dividendų ir pan. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovės sutuoktiniui J. T. po kaulų čiulpų transplantacijos nustatytas 35 proc. darbingumas; J. T. 2014 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas buvo 473,53 Lt, ir kad J. T. yra įmonės UAB „Žoržikas“ direktorius.
Atsakovė prašo išdėstyti skolos mokėjimą trejų metų laikotarpiui, tačiau duomenų, pagrindžiančių jos darbo užmokesčio didėjimo tendencijas, papildomų pajamų gavimą dėl ko jos finansinė padėtis pagerėtų, - nepateikė, todėl teismas laikė, kad pareiškėja (atsakovė) visiškai neįrodė, iš kokių šaltinių per ateinančius trejus metus, per kuriuos prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teismo sprendimas būtų įvykdytas. Taip pat atsakovė nenurodė, ar ji pati turi kokių nors skolininkų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas atsakovės naudai. Be to, minėta, kad pareiškėja (atsakovė) įgyja vis naujų kreditorių, t. y. dar labiau grimzta į skolas, ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, kad atsakovės turimo turto pakaks visų kreditorių reikalavimų įgyvendinimui. Taip pat teismas pažymėjo, kad ginčas tarp šalių jau tęsiasi nuo 2013 m. ir atsakovė iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, nerodė jokios iniciatyvos grąžinti skolą geranoriškai, taip pažeisdama ieškovės teises naudotis jai priklausančiais pinigais. Jau nekalbant apie tai, kad V. R. savo skolos negali atgauti nuo 2011 – 2012 m., t. y. daugiau kaip tris metus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog ieškovė prieštarauja dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Nurodo, kad tokio atsakovės prašymo tenkinimas pažeistų jos interesus. Pažymi, kad siekdama savo akademinės karjeros augimo, ji 2015 m. ketina pradėti 3 pakopos doktorantūros studijas Vilniaus universitete. Studijų trukmė 4 metai, o metinė doktorantūros nuolatinių studijų kaina – 8 227 Eur. Ieškovė jau šiuo metu pradėjo intensyvius pasirengimo studijoms doktorantūroje darbus. Be to, ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ketina pradėti gyvenamojo namo statybas, jau yra parengta namo statybos schema. Todėl visos skolos grąžinimas ieškovei yra būtinas dėl nurodytų aplinkybių.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisės pažeidimo laikotarpį, per kurį V. R. negali atgauti savo skolos, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra išimtinių aplinkybių, kurios leistų teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti. Pareiškėjos (atsakovės) turtinė padėtis nėra tokia bloga, kuri savaime leistų teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti. Pareiškėja turi daug vertingo nekilnojamojo turto į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, be to, jai priklauso ir veikiančių įmonių akcijos, į kurias taip pat gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas. Kita vertus, pareiškėja (atsakovė) yra vidutinio amžiaus, sveika, tad ji turi dėti daugiau pastangų, kad uždirbtų daugiau lėšų ir atsiskaitytų su ieškove. Ieškovė nori pradėti gyvenamojo namo statybas, pradėti doktorantūros studijas, tam reikalingos lėšos. Tad šiuo atveju tenkinus atsakovės prašymą neabejotinai būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra ieškovės nenaudai, pažeisti jos teisėti lūkesčiai ir pan. Tuo pačiu nebūtų užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas ar net paneigtas pats sprendimas.
Šalies argumentai
Pareiškėja (apeliantė) O. N. – Tenčurina atskiruoju skundu prašo teismo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nutartį ir tenkinti atsakovės prašymą bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-02-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-191-860/2014 vykdymą išdėstyti laikotarpiui iki 3 (trejų) metų. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė aplinkybėms, jog atsakovės turtas per laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo ir prašymo pateikimo dienos areštuotas kitų kreditorių naudai. Šios aplinkybės nėra ir negali būti esminės, pagrindžiančios, jog atsakovė per prašomą laikotarpį negalės įvykdyti teismo sprendimo. Nurodytų ir turto areštų registro išrašuose matomų kreditorių reikalavimai yra ginčijami kitose bylose, todėl dar nėra patvirtinti. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės ir jos sutuoktinio valdomo turto nepakanka visų kreditorių reikalavimams patenkinti, nes turto vertė viršija turto areštų mastą. Teismas, atmesdamas prašymą, iš esmės pažeidė skolininkės ir išieškotojo interesų pusiausvyros principą, nes ieškovės turtinė padėtis akivaizdžiai geresnė nei atsakovės, ieškovės gaunamos pajamas kelis kartus didesnės nei atsakovės, ieškovės sutuoktinis yra darbingas ir gaunantis pajamas, ieškovė ne viena išlaiko šeimą, tuo tarpu atsakovė yra darbingas ir gaunantis pajamas, ieškovė ne viena išlaiko šeimą, tuo tarpu atsakovė viena išlaiko šeimą - jos sutuoktinis dėl ligos yra tik 35 proc. darbingas, gauna pašalpą, atsakovės turtas yra įkeistas pagal kredito sutartis, todėl atsakovė privalo mokėti įmokas kredito grąžinimui ir palūkanas. Atsakovės sutuoktiniui reikalinga nuolatinė pagalba/priežiūra, taip pat brangūs vaistai gydymui siekiant išvengti ligos atsinaujinimo. Esant tokiai situacijai, atsakovė negali įvykdyti viso teismo sprendimo/nutarties iškart, nes priešingu atveju tai tiesiogiai paliestų tiek atsakovės, tiek ir jos neįgalaus sutuoktinio būtinuosius, kasdieninius poreikius. Kaip teisingai nurodo teismas, atsakovė valdo dvi įmones, todėl planuoja per trejų metų laikotarpį gauti ir iš šių įmonių veiklos pajamų, per tą laikotarpį taip pat gali būti turtas parduotas, atsiradus pirkėjams (kuriuos sunku rasti šiai dienai), todėl ieškovės interesai, atsakovės nuomone, išdėsčius teismo sprendimą 3 metų laikotarpiui niekaip nenukentėtų, juo labiau, kad ieškovės naudai yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priteistos palūkanos, kurios skaičiuotųsi visą teismo sprendimo išdėstymo laikotarpį, todėl ieškovės nuostoliai, jei tokie būtų, būtų kompensuoti. Faktas, kad ieškovė skolos negali atgauti nuo 2012 metų, manytina, negali būti pagrįstas motyvas atsisakyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kadangi tuo metu vyko ginčai, vėliau pradėta byla, šalys ginčijosi dėl skolos fakto ir jos dydžio, o sprendimas įsiteisėjo tik 2015-01-12 Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Ieškovė neabejotiną ir neginčijamą reikalavimo teisę įgijo tik 2015-01-12 nutarties pagrindu. Teismas iš esmės nevertino ieškovės ir atsakovės finansinių padėčių santykio, tik suabsoliutino skolos egzistavimo faktą. Pažymi, kad ieškovė fakto, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki, neginčijo. Teismas nurodo, jog atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų įmonių, kurių akcininke yra atsakovė, gaunamas pajamas, apie gaunamus dividendus ir pan. CPK 179 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad „Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą juos pateikti." Šiuo atveju, jei teismas laikė, jog įrodymų nepakanka, galėjo pasiūlyti juos pateikti, tačiau nepasiūlė ir tokio klausimo neiškėlė.
Pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atsakovės nuomone, skundžiama nutartis šį principą iš esmės pažeidžia. Ši nutartis, atsakovės nuomone, pažeidžia ir teisingumo principą, kadangi realiai teismo sprendimas šiai dienai negali būti įvykdytas visa apimtimi dėl sunkios atsakovės finansinės padėties, o skolos išieškojimą iš nekilnojamojo turto sunkina hipoteka bei kitų kreditorių naudai įregistruoti areštai, dėl ko turto realizavimas (jei toks būtų pradėtas) gali užtrukti, taigi ieškovės skolos atgavimo terminas neabejotinai užsitęsia ne dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių.
Atsiliepimas
Ieškovė V. R. atsiliepimu prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantės teiginiai apie jos būtinas išlaidas (dėl atsiskaitymo su kitais kreditoriais, dėl vaistų pirkimo) yra deklaratyvūs, jie nebuvo ir nėra pagrįsti jokiais dokumentais. Kita vertus, apeliantė elgiasi nesąžiningai, sakydama, kad su kitais kreditoriais ji turi kiekvieną mėnesį atsiskaitinėti, kai tuo tarpu ieškovei apeliantė net nepradėjo skolos atidavimo proceso. Iš esmės apeliantė nepateikė jokių dokumentų, kurie parodytų, kad jos ketinimai gauti reguliarias įplaukas iš įmonių būtų pagrįsti suplanuotais įmonių pinigų srautais. Taip pat nurodo, kad tokių dokumentų, kurie pagrįstų apeliantės nuosavybėje esančių įmonių sukuriamas prielaidas atsiskaityti su ieškove, teismui nepateikė tik dėl to, kad jų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-191-860/2014 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei O. N. - Tenčurinai dėl skolos priteisimo, 2014-02-18 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės O. N. - Tenčurinos ieškovei V. R. 60 528 Lt skolos, 17 079,16 Lt palūkanų, iš viso 77 607,16 Lt; 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (77 607,16 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-02-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4 784,30 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei 19,61 Lt procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-12 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovės O. N. - Tenčurinos 175,22 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovei V. R. ir 529,43 Eur žyminio mokesčio valstybei. 2015-02-25 O. N. - Tenčurina pateikė teismui prašymą teismo sprendimo ir nutarties vykdymą išdėstyti iki trejų metų, t. y. išdėstyti V. R. pagal sprendimą ir nutartį priteistą 24 037,44 Eur sumą ir išdėstyti Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal nutartį priteistą 529,43 Eur sumą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė.
CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nutarčių pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Teismo procesiniu sprendimu nustatyta, kad atsakovė ir taip yra pažeidusi prievolę, taigi ir ieškovės teises, todėl vien prastos atsakovės materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovės turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovės interesai.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą, nurodė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog pareiškėjai (atsakovei) kartu su sutuoktiniu J. T. nuosavybės teise priklauso daug ir vertingo nekilnojamojo turto Vilniaus rajone (dešimt žemės sklypų, net trys gyvenamieji namai su kitais statiniais, kiaulių fermą ir kt.); visas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, dalis turto yra įkeista. Taip pat teismas pažymėjo, kad per paskutinius šešis mėnesius atsakovės turto atžvilgiu yra įregistruoti dar 3 nauji turto areštai: 2014-08-19 ieškovės V. R. interesams užtikrinti 77 607,16 Lt sumai, 2014-09-12 A. P. interesams užtikrinti 38 126,30 Lt sumai bei 2014-10-07 UAB Soho group interesams užtikrinti 2 093,62 Lt sumai, ir tokiu būdu bendra atsakovės turto arešto suma yra 202 496,37 Eur. Be to, nors atsakovė nurodo, kad šiuo metu dirba UAB „Žoržikas“ ir UAB „Inginutis“, jos vidutinis mėnesinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, atitinkamai yra 708,73 Lt ir 182,30 Lt. Iš teismo savo iniciatyva išreikalautų VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovė yra įmonių UAB „Inginutis“ ir UAB „Adžena“ direktorė, jos sutuoktinis J. T. yra UAB „Žoržikas“ direktorius. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovės sutuoktiniui J. T. po kaulų čiulpų transplantacijos nustatytas 35 proc. darbingumas; J. T. 2014 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas buvo 473,53 Lt, ir kad J. T. yra įmonės UAB „Žoržikas“ direktorius. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė siekdama savo akademinės karjeros augimo, 2015 m. ketina pradėti 3 pakopos doktorantūros studijas Vilniaus universitete ir studijų trukmė yra 4 metai, esant metinei doktarantūros nuolatinių studijų kainai – 8227 Eur, be to, ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ketina pradėti gyvenamojo namo statybas ir jau yra parengta namo statybos schema. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių, kurios leistų teismo sprendimą įvykdymą išdėstyti, nes pareiškėjos turtinė padėtis nėra tokia bloga, nes turi vertingo nekilnojamojo turto, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog ateityje ji turės papildomų šaltinių skolai padengti. Atsakovė turi paisyti teismo sprendimo vykdytinumo principo, o jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutą, nenustatyta. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga aplinkybe, vertinant atsakovės pastangas įvykdyti sprendimą, laikytina tai, kad atsakovė pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą jos atžvilgiu jokių mokėjimų neatliko.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas iki 3 metų laikotarpiui pažeistų šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principus bei ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl prašymas pagrįstai atmestas (CPK 284 str. 1 d.). Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeista.