Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-02-18 · Civilinė byla Nr. 2-191-860/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-18
Bylos Nr.
2-191-860/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00416-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
O. N., O. N.-T.
Kategorijos
  • 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-191-860/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00416-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 35.1; 35.3.6; 35.4; 35.5; 42.6; 42.8; 42.10; 44.5.1; 63.1; 99.5; 113.1; 114.9.3; 114.11; 116.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 18 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant ieškovei V. R., ieškovės atstovei adv. Jolitai Mikalkevičiūtei, atsakovei O. N. – T., atsakovės atstovei adv. padėjėjai Oksanai Sigeikinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei O. N.-T. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės O. N.-T. 60 528 Lt skolą, 17 079,16 Lt sutartinių palūkanų, 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2013-02-18 imtinai) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 328 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus (1 t., b.l. 2-3).

Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad suteikė atsakovei grynais pinigais paskolą pagal skolos raštelį, kuriame atsakovė patvirtino, kad gavo: 2011-11-22 – 10 000 EUR (34 528 Lt) ir 16 000 Lt, o 2012-04-20 – 10 000 Lt. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei skolos raštelyje sutartas 2 proc. mėnesines (24 proc. metines) palūkanas nuo paskolos dalių gavimo dienos iki paskolos grąžinimo dienos. Šalys raštu susitarė, kad 2011-11-22 gauta paskola bus grąžinta iki 2012-04-20. Žodiniu susitarimu šis terminas buvo pratęstas, šalims nesutarus dėl konkrečios atidavimo ieškovei datos. 2012-04-20 suteiktos paskolos dalies grąžinimo terminas nebuvo nustatytas. Skolos raštelyje atsakovė konstatavo poziciją, kad paskola pratęsiama iki 2013-04-01, todėl laikytina, kad ši pozicija taikytina 2011-11-22 ir 2012-04-20 gautų paskolų dalių atžvilgiu. Ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovę su ikiteismine 2013-01-17 pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios buvo gautas atsakovės atstovo 2013-01-23 atsakymas. 2013-01-31 buvo pakartotinai kreiptasi į atsakovę dėl paskolos sumokėjimo, tačiau atsakovė skolos ir palūkanų nesumokėjo, atsakymų iš jos negauta, todėl akivaizdu, kad skolą sumokėti ji vengia. Pagal pridedamą palūkanų paskaičiavimą atsakovė skolinga ieškovei 17 079,16 Lt sutartinių palūkanų, taip pat iš atsakovės turi būti priteistos 5 proc. procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Atsakovė O. N.-T. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu (1 t., b.l. 15-17).

Atsiliepime nurodė, kad paskolos sutartyje (skolos raštelyje) nėra aiškiai nurodyta apie pinigų perdavimą paskolos gavėjui, todėl šio dokumento negalima laikyti tinkamai įforminta šalių paskolos sutartimi, atitinkančia CK 6.870 str. įtvirtintą paskolos sutarties sampratą. Paskolos sutartyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento, o skolos raštelis rodo tik paskolos davėjo ketinimą perduoti pinigus. Sutartyje nėra nurodytas nei pinigų perdavimo, nei priėmimo faktas, nei tokių veiksmų atlikimo vieta ir/ar data, t.y. neužfiksuotas paskolos dalyko perdavimo atsakovei faktas, todėl ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovės argumentais, nes atsakovė, pasirašydama paskolos raštelį, patvirtino faktą, kad gavo pinigus iš ieškovės. Lingvistinė paskolos teksto analizė ir reiškia, kad pinigai jau buvo gauti 2011-11-22 pasirašant paskolos sutartį, o vėliau atsakovei savo ranka darant papildomą įrašą apie papildomos sumos paėmimą. Sutartyje nėra fiksuojami ieškovės ketinimai pinigus perduoti, o atsakovės ketinimai pinigus priimti ateityje. Paskolos sutartis buvo surašyta pačios atsakovės, todėl visi neaiškumai aiškintini sutartį ruošusios šalies – atsakovės nenuadai (CK 6.193 str. 4 d.). Taip pat pažymėjo, kad pagal UAB „Creditinfo Lietuva“ ir UAB „Baltfakta“, vertinančių asmenų mokumą / kreditingumą, ataskaitas atsakovė ir įmonė, kuriai ji vadovauja, turi atsiskaitymo problemų su kitais kreditoriais, todėl įvairiais būdais siekia, kad teismas nepriteistų dar vienos sumos, kurios pagrįstai reikalaujama. Savo poziciją ieškovė įrodinės ir liudytojo parodymais, todėl prašė apklausti liudytoją J. G. (1 t., b.l. 22).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su dubliko argumentais, nes kaip teigė atsiliepime į ieškinį, paskolos sutartyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas (momentas), todėl ieškovė nori pasipelnyti atsakovės sąskaita. Be to, paskolos sutartyje po 2012-04-20 dalimi, kaip paskolos davėjas pasirašė kitas asmuo – I. B., kuris į bylą neįtrauktas nei ieškovu, nei trečiuoju asmeniu, todėl lieka neaišku, kas tariamai atsakovei paskolino 68 365 Lt sumą - V. R. ar I. B.. Dublike nepagrįstai nurodoma, kad atsakovė ir įmonė, kuriai ji vadovauja, turi su kitais kreditoriais problemų. UAB „Inginutis“ yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo, todėl šios įmonės veikla ir finansinė padėtis, neturi įtakos atsakovei ir niekaip nesusijusi nei su šia byla, nei su nagrinėjamu ieškinio dalyku. Be to, ieškovė nutyli, jog pati turi didelių finansinių įsipareigojimų – pagal Hipotekos registro išrašą matyti, kad yra paėmusi iš banko 365 000 Lt paskolą būsto įsigijimui, todėl neaišku iš kokių lėšų galėjo suteikti atsakovei paskolą (1 t., b.l. 38-39).

Šalies argumentai

Ieškovė papildomai pateikė savo poziciją dėl atsakovės tripliko, kuriame nesutinka su atsakovės išdėstytais argumentais ir teigia, kad tikslinga apklausti liudytoją I. B., kuris paaiškintų kokias aplinkybes liudijo pasirašydamas po paskolos sutarties dalimi, kurioje nustatoma, kad paskola pratęsiama iki 2013-04-01. Taip pat ieškovė nurodė aplinkybes ir pridėjo įrodymus, kad buvo finansiškai pajėgi suteikti atsakovei paskolą (1 t., b.l. 54-55).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė V. R. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2011-11-22 tikrai paskolino atsakovei 10 000 eurų ir 16 000 litų, o 2012-04-20 dar papildomai 10 000 Lt, iš viso 60 528 Lt bendru kursu. Paskolą suteikė, nes apie atsakovę buvo geri atsiliepimai, be to, rekomendavo pažįstamas J. G.. Mokėtinų palūkanų dydį pasiūlė pati atsakovė. Apie 2012-04-20 gautus 10 000 Lt, kuriuos perdavė I., atsakovė skolos raštelyje pasirašė 2013-01-12, nes pinigų perdavimo momentu, t.y. 2012-04-20, I. per neapdairumą skolos raštelio nepaėmė. Atsakovė reikalavo, kad raštelyje kaip liudytojas pasirašytų I.. Palūkanas (2 proc.) už pirmą paskolos raštelio dalį ieškovė skaičiavo nuo 2011-11-22 iki 2013-02-18, už antrą paskolos dalį – nuo 2012-04-20 iki 2013-02-18. Atsakovė atsisakė pasirašyti vekselį, taip pat skolos grąžinimo dalimis grafiką. Paskolinti pinigai buvo jos, ne I. B..

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė adv. J.Mikalkevičiūtė paaiškino, kad paskolos gavimo faktą patvirtina rašytinis įrodymas – skolos raštelis. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė buvo finansiškai pajėgi suteikti paskolą, turėjo pajamų ir santaupų. Palūkanos skaičiuojamos pagal tai, kokios tuo metu buvo rinkoje palūkanos, o ne hipotetiniu būdu. Dokumentai dėl palūkanų dydžio yra byloje. Ieškovė pasitikėjo atsakove, nes buvo vertinama, kaip sąžiningas žmogus, todėl ir skolino pinigus. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti reikalaujamą sumą, 5 proc. procesines palūkanas, išlaidas advokato pagalbai ir žyminį mokestį.

Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad ji surašė skolos raštelį. 2011-11-22 buvo susirinkę jos įmonės biure ir aptarė paskolos suteikimo sąlygas, bet pinigų ieškovė nedavė, pažadėjo greitai atvežti. Pinigus, kuriuos paskolins ieškovė, ketino investuoti į verslą. Raštelio pirmoje dalyje nurodyti 10 000 eurų ir 16 000 Lt yra visai ne ieškovės pinigai ir šių pinigų neėmė, o raštelio antroje dalyje, kur pasirašė I. B., piniginiai santykiai yra tarp jos ir I., todėl nieko komentuoti negali, juolab kad I. nėra ieškovas ir pretenzijų nereiškė. Raštelio įrašo aplinkybių, kad paskola pratęsiama iki balandžio 1 d., neprisimena ir paaiškinti negali. Jai buvo įprasta gauti iš I. grynus pinigus, tai buvo jų tarpusavio santykiai. Be to, 68 365 Lt ji yra grąžinusi I.. Šiuo metu I. nėra skolinga. Skolos raštelyje įrašo, kad paskolos davėjas yra V. R., nematė ir nerašė. Prierašą galėjo padaryti I. B.. Raštelis ieškovės vardu surašytas, nes I. taip prašė, kadangi negali rodyti visų savo pajamų, moka alimentus vaikams. I. jai perdavė ne tą sumą. Pinigų, kurie nurodyti pirmoje raštelio dalyje, I. jai neperdavė. Prašo ieškinį laikyti nepagrįstu ir atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė adv. padėjėja O.Sigeikina su ieškiniu nesutiko, reikalavimas yra nepagrįstas, neužtenka įrodymų, kad pinigai buvo perduoti. Sutartyje nenurodyti pinigų perdavimo faktas, momentas ir vieta. Liudytojų parodymais pasitikėti nėra pagrindo, nes I. B. yra ieškovės sutuoktinis, vaiko tėvas, todėl suinteresuotas bylos baigtimi. Pinigų perdavimo faktas neįvyko ir sutartyje jis nebuvo aptartas. Be to, paskolos raštelį pasirašęs I. B. nėra byloje nei ieškovas, nei trečiasis asmuo. Prašė ieškinio netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2011-11-22 ieškovė V. R. ir atsakovė O. N. – T. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš ieškovės 10 000 EUR (tuometiniu kursu 34 528 Lt) ir 16 000 Lt iki 2012-04-20, bei įsipareigojo mokėti 2 proc. mėnesines (24 proc. metines) palūkanas. Paskolos sutartyje (lapo apatinėje dalyje) numatyta, kad paskola pratęsiama iki 2013-04-01. Papildomai atsakovė nuo 2012-04-20 skolinasi 10 000 Lt. Galutinė grąžinama suma su procentais 2013-04-01 dienai yra 68 365 Lt (procentai sumažinti). Paskolos sutarties apatinėje dalyje pasirašė O. N. – T. ir I. B., taip pat nurodyta V. R., tačiau jos parašo sutartyje nėra (1 t., b.l. 13). Ieškovė už suteiktą 60 528 Lt paskolą paskaičiavo 24 proc. metinių palūkanų nuo 2011-11-22 iki 2013-02-18, t.y. 15 081,88 Lt; už 10 000 Lt paskolą, suteiktą 2012-04-20, paskaičiavo 24 proc. metinių palūkanų nuo 2012-04-20 iki 2013-02-18, t.y. 1 997,28 Lt, iš viso 17 079,16 Lt palūkanų (1 t., b.l. 2-3). Atsakovė nustatytu terminu paskolos negrąžino, todėl ieškovės atstovė 2013-01-17 pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo sumokėti skolą ir palūkanas iki 2013-01-27, be to, 2013-01-31 siuntė atsakovės atstovui užklausimą (1 t., b.l. 5,7). Atsakovės atstovas 2013-01-23 raštišku atsakymu atsisakė skolą mokėti, kadangi nėra įrodymų, jog pinigai buvo perduoti paskolos gavėjui, t.y. sutartyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas (1 t., b.l. 6).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad minėtą pinigų sumą yra paskolinusi atsakovei, kuri paskolos nėra grąžinusi. Atsakovė neigia minėtus pinigus gavusi.

Dėl paskolos sutarties aiškinimo ir skolos priteisimo.

Paskolos sutarties samprata pateikta LR CK 6.870 straipsnio 1 dalyje. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (minėto straipsnio 2 d.). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės. Tai reiškia, kad paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt (CK 6.871 str. 1 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (minėto straipsnio 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 pažymėjo, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (paskolos rašteliui ar kt. skolos dokumentui) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas. Aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame CPK numatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką, gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas.

Nagrinėjamu atveju, visų pirma pažymėtina, kad šalys 2011-11-22 sudarė paskolos sutartį, kurioje, minėta, nurodyta, jog atsakovė pasiskolino iš ieškovės 10 000 EUR ir 16 000 Lt; paskolą atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2012-04-20; paskola yra procentinė, t.y. atsakovė įsipareigojo mokėti 2 proc. mėnesinių (24 proc. metinių) palūkanų. Vertinant šią sutartį, jos turinį, ir joje pavartotas sąvokas „pasiskolinau“, „šią sumą turiu grąžinti 2012-04-20“ ir kitas sąvokas, galima daryti išvadą, kad atsakovė sutartyje nurodytus pinigus gavo prieš pasirašant šią sutartį. Tokią išvadą neabejotinai leidžia padaryti ir vėlesni įrašai, esantys paskolos sutartyje, t.y. paskolos sutarties lapo apatinėje dalyje nurodyta, kad „Paskola pratęsiama iki 2013-04-01, t.y. 16 000 Lt ir 10 000 EUR. Papildomai nuo 2012-04-20 paimta 10 000 Lt. Galutinė suma 2013-04-01 su procentais sudaro 68 365 Lt (procentai yra sumažinti)“. Akivaizdu, kad pastarieji įrašai paskolos sutartyje yra padaryti vėliau nei 2011-11-22 (ieškovė nurodė, kad atsakovė šiuos įrašus padarė 2013-01-12), juose kalbama apie ankstesnės paskolos pratęsimą bei tvirtina tą faktą, kad 2012-04-20 naujai buvo paimta (pasiskolinta) dar 10 000 Lt. Be to, sutartyje vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos sutarčiai; pareiga pagal šią sutartį nustatyta tik paskolos gavėjai (atsakovei), t.y. nėra nustatyta paskolos davėjo (ieškovės) pareiga paskolinti; šalys susitarė ne tik dėl paskolos dydžio, bet ir dėl kitų paskolos sąlygų, t.y. grąžinimo terminų, palūkanų ir kt.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad paskolos sutartį surašė ir vėlesnius jos įrašus padarė būtent atsakovė O. N. – T. (o ne ieškovė V. R.). Šį faktą patvirtino pati atsakovė teismo posėdžio metu. Paskolos sutarties originalas yra būtent pas ieškovę (kreditorę), kuri ir pateikė sutartį teismui.

Trečia, atsakovė pinigų negavimo faktą aiškina nenuosekliai, kai kurie jos paaiškinimai yra prieštaringi, neatitinkantys byloje esančių faktinių aplinkybių (pvz., iš pradžių atsakovė teigė, kad skolinosi pinigų iš V., buvo surašyta paskolos sutartis, tačiau pinigų neatvežė; vėliau teigė, kad skolinosi iš I., tačiau sutartis buvo surašyta V. vardu; ir pan.), kai kurių aplinkybių iš viso negalėjo ir nenorėjo prisiminti bei paaiškinti motyvuodama tuo, kad tai yra jos ir I. B., kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo, reikalai. Priešingai negu ieškovės paaiškinimai, jie yra nuoseklūs, atitinkantys kitiems byloje esantiems faktiniams duomenims. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad ieškovė turėjo galimybę atitinakamą pinigų sumą atsakovei paskolinti.

Ketvirta, teismo posėdžio, vykusio 2013-10-17, metu apklaustas liudytojas J. G. paaiškino, kad pažįsta ieškovę, atsakovę ir I. B., palaikė draugiškus santykius. Pats skolindavo atsakovei pinigų nedidelėmis sumomis po 2 000 – 3 000 Lt; jo dukra taip pat buvo paskolinusi atsakovei 30 000 Lt sumą, kurią atsakovė grąžino. Žino, kad ieškovė suteikė atsakovei paskolą. I. pasakė, kad jo žmona (ieškovė) paskolino atsakovei pinigų, tačiau sumos neįvardino. Atsakovė skųsdavosi, kad jos verslui trūksta apyvartinių lėšų. Liudytojas I. B. 2013-10-17 teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė V. R. yra jo žmona. Pažįsta atsakovę ir J. G., kuris pasiūlė paskolinti atsakovei pinigų verslui (apyvartinėms lėšoms). P. J., nes šis sakė, kad atsakovė paskolą grąžins ir mokės palūkanas. Be to, pats J. G. buvo skolinęs atsakovei pinigų ir ji grąžino. Paskolą atsakovei suteikė jo žmona (ieškovė), kuri buvo neseniai pardavusi sklypą. Atsakovė žadėjo mokėti palūkanas, pati pasiūlė palūkanų dydį. Pirmą kartą paskola buvo suteikta ir pinigai – 10 000 eurų ir 16 000 Lt perduoti 2011-11-12 apie 19 val. atsakovės įmonės patalpose Rinktinės gatvėje prie „(duomenys neskelbtini)“ stadiono. Pinigus perdavė ieškovė, bet dalyvavo ir jis. Paskolos sutartį surašė atsakovė. Pinigai turėjo būti grąžinti 2012-04-20. Suėjus terminui, susisiekė su atsakove, tačiau ji paprašė paskolos grąžinimo terminą atidėti ir paklausė ar negalėtų paskolinti daugiau lėšų. Ieškovė sutiko paskolinti dar 10 000 Lt iš savo asmeninių santaupų. Pinigus atsakovei nuvežė ir perdavė jis. Tuo metu paskolos raštelio neturėjo. 2013 m. sausio pradžioje atsakovė pasakė, kad neturi pinigų skolai grąžinti, nes sutriko verslas. 2013-01-12 atsakovė padarė prierašą raštelyje apie 2012-04-20 gautus 10 000 Lt. Raštelio originalą pasiėmė su savimi, o kopiją pasiliko atsakovė. Pinigai turėjo būti grąžinti iki 2013-04-01, nes tuo metu su ieškove ketino pirkti sodybą. Bendravimas tarp ieškovės ir atsakovės vyko per jį. Padėti susigrąžinti pinigus J. G. neprašė. Akcentavo, kad paskolos sutartyje nurodytus pinigus skolino jo žmona V., o ne jis; jis tokių pinigų neturėjo.

Taigi, įvertinant liudytojų parodymus, akivaizdu, kad jie iš esmės patvirtina ieškovės paaiškinimus ir paskolos sutartyje esančius įrašus. Nors I. B. šiuo metu yra ieškovės sutuoktinis, tačiau jo parodymai atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams, tad teismas juo netikėti neturi pagrindo.

Penkta, nors atsakovė (jos atstovė) teigė, kad paskolos sutartyje nesant aiškiai nurodytai aplinkybei dėl pinigų perdavimo, ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas, tačiau šitie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės šiuos teiginius iš esmės paneigia naujausia cituota teismų praktika (LAT 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013), kurioje pakoreguota ankstesnė teismų praktika, kuria iš esmės ir remiasi atsakovė. Kita vertus, šios bylos faktinės aplinkybės yra tokios, kad ir esant ankstesnei teismų praktikai, ieškovės ieškinys turėtų būti pripažintas pagrįstu. Taip pat atsakovės teiginiai, kad ji nesiskolino iš ieškovės, tačiau atsakovę siejo finansiniai reikalai tik su I. B., atmestini kaip nepagrįsti. 2011-11-22 paskolos sutartis vienareikšmiškai patvirtina, kad ji buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Tai, kad paskolos sutarties apatinėje dalyje šalia atsakovės yra pasirašęs ir I. B., tai nereiškia, jog sutartis buvo sudaryta su juo, o ne su V. R.. Visų pirma pažymėtina, kad paskolos prierašas, esantis apatinėje dalyje, tai 2011-11-22 sudarytos paskolos sutarties tęsinys (tai akivaizdu iš viso dokumento turinio). Paskolos prieraše yra nurodytas paskolos davėjas V. R., tačiau nėra jos parašo; teismui I. B. paliudijo, kad pinigai buvo V. R. (t.y. jo sutuoktinės), jis tik nuvežė ir perdavė juos atsakovei bei jai prašant pasirašė dokumente kaip liudytojas. Pagal faktines bylos aplinkybes, nesant apatinėje paskolos dalyje V. R. parašo, šis dokumentas gali būti vertinamas CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme, t.y. kaip paskolos raštelis. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ne su V. R..

Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį paskolos sutarties reglamentavimą, į naujausią teismų praktiką šiuo klausimu, įvertinus šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad ieškovė šioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t.y. esminių jos sąlygų egzistavimo faktą; tuo tarpu atsakovė, remdamasi pinigų negavimo aplinkybe, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (LR CPK 176 – 177 str., 185 str.).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str., 6.256 str.).

Taigi, konstatavus, kad atsakovė gavo paskolos sutartyje nurodytas pinigų sumas iš ieškovės, tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 str.). Paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs, tačiau atsakovė įrodymų, kad paskolą laiku grąžino nepateikė. Atsakovė tokiais savo veiksmais (t.y. laiku ir tinkamai negrąžindama paskolos) pažeidė savo sutartines prievoles ir įstatymo nuostatas (CK 6.38 str., 6.256 str. 1 d., 6.873 str. ir kt.). Tad ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovės priteistina ieškovei 60 528 Lt skolos.

Dėl prašomų priteisti palūkanų.

Ieškovė iš viso prašo priteisti 17 079,16 Lt sutartinių palūkanų; ieškovė palūkanas (2 proc.) skaičiavo atitinkamai nuo 2011-11-22 ir 2012-04-20 iki 2013-02-18, t.y. iki ieškinio teismui surašymo dienos.

Paskolos sutartyje nurodyta, kad ji yra procentinė, t.y. joje nustatytas 2 proc. mėnesinių arba 24 proc. metinių palūkanų mokėjimas. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2011-11-22 paskolino 10 000 EUR ir 16 000 Lt, t.y. iš viso 50 528 Lt. Šalys iš pat pradžių buvo sutarusios, kad paskola turi būti grąžinta iki 2012-04-20. Vėliau atsakovės paskolos sutartyje buvo padarytas prierašas, kad paskola pratęsiama iki 2013-04-01 (tačiau ieškovė savo nuožiūra sutartines palūkanas skaičiuoja tik iki 2013-02-18). Ieškovė šios aplinkybės neginčija, kad paskolos sutartis buvo pratęsta; nurodo, kad sutartis buvo pratęsta žodine forma. Tad laikytina, kad abipusiai šalių valia pratęsti paskolos sutartį iki 2013-04-01 buvo suderinta. Tuo tarpu atsakovės vienašališkai padarytas paskolos sutarties prierašas dėl mokėtinų palūkanų sumažinimo (beje neaišku kokiu konkrečiai procentu) nebuvo ieškovės priimtas, t.y. su ja suderintas, ieškovė tokiam palūkanų sumažinimui prieštarauja (atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė sutiko su sutartinių palūkanų sumažinimu), todėl nėra pagrindo taikyti sumažintą palūkanų normą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai skaičiuoja sutartines palūkanas, kurios atlieka mokėjimo funkciją, nuo 2011-11-22 nuo 50 528 Lt sumos iki 2013-02-18; nuo 2012-04-20 nuo 10 000 Lt sumos iki 2013-02-18; šios palūkanos iš viso sudaro 17 079,16 Lt. Kadangi šios palūkanos, minėta, atlieka mokėjimo funkciją (o ne kompensavimo), tad nėra pagrindo jų mažinti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 17 079,16 Lt mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (2011-11-22 paskolos sutartis, CK 6.872 str.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą, t.y. 77 607,16 Lt (60 528 Lt + 17 079,16 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2013-02-21 (ieškovė nepagrįstai ieškinyje prašo nuo 2013-02-18, nes byla teisme iškelta būtent 2013-02-21, b.l. 2), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės ieškinys tenkintas pilna apimtimi. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2 328 Lt sumokėdama žyminį mokestį (b.l. 1), 2 456,30 Lt už advokato teisines paslaugas (2 t., b.l. 12 -15), iš viso 4 784,30 Lt. Šios išlaidos, atsižvelgiant į bylos apimtį, parengtų procesinių dokumentų skaičių, atstovų darbo ir laiko sąnaudas, atliktus procesinius veiksmus, pripažintinos racionaliomis, pagrįstomis ir būtinomis, jos nėra per didelės. Tad ieškovei iš viso priklauso 4 784,30 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų; šios išlaidos priteistinos iš atsakovė.

Taip pat iš atsakovės priteistinos ir procesinių dokumentų siuntimo bei įteikimo išlaidos valstybei, t.y. 19,61 Lt (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovei V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Olgos N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 60 528 Lt skolos, 17 079,16 Lt palūkanų, iš viso 77 607,16 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius septyniasdešimt devynis litus ir 16 ct); 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (77 607,16 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-02-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4 784,30 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisi iš Olgos N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 19,61 Lt (devyniolika litų ir 61 ct) procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis