Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini);?

2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

4) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

5) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

6) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

7) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

3.Tą pačią 2018 m. sausio 24 d. atsakovas pasirašė notaro patvirtintą įgaliojimą, pagal kurį įgaliojo ieškovę valdyti, naudoti, gyventi, eksploatuoti, savo nuožiūra tvarkyti visus dokumentus, atstovauti valstybinės valdžios ir kitose įstaigose ir organizacijose ir pan.

4.Atsakovas yra ieškovės sūnus. Atsakovas paskutiniu metu gyveno Anglijoje. Retsykiais grįždavo į Klaipėdą, kur gyvena ir ieškovė. Atsakovas pokalbiuose su ieškove ją įtikinėjo ir paaiškino, kad dėl jos amžiaus (74 metai), sunkios sveikatos būklės (sąnarių liga) ir kitų su tuo susijusių aplinkybių, atsakovo nuomone, būtų paprasčiau ir patogiau, jeigu ieškovė visą savo turimą nekilnojamą turtą padovanotų atsakovui. Atsakovas ieškovei yra vienturtis sūnus ir suprasdama savo gyvenimišką situaciją, atsižvelgdama į savo amžių ir blogėjančią sveikatos būklę, bei absoliučiai atsakovu pasitikėdama ir neįžvelgdama jokios klastos, ieškovė sutiko su atsakovo pasiūlymu, kad visas jai priklausantis nekilnojamasis turtas būtų įregistruotas atsakovo vardu, sudarant tarp ieškovės ir atsakovo dovanojimo sutartį, o ieškovė tuo turtu naudosis pagal įgaliojimą. 2018 m. sausio 24 d. ieškovė su atsakovu sudarė dovanojimo sutartį ir savo ruožtu, kaip iš anksto ir buvo susitarta tarp ieškovės ir atsakovo, atsakovas įgaliojo ieškovę valdyti, naudoti, eksploatuoti ir pan., dabar jau atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

5. 2018 m. balandžio pradžioje, tikslios datos ieškovė prisiminti negali, ji dėl kitų juridinių klausimų kreipėsi į advokatą, t.y. dėl su nekilnojamu turtu susijusių teisinių klausimų sprendimo. Pateikusi advokatui turimą įgaliojimą dėl anksčiau minėto turto valdymo ir disponavimo, sužinojo, kad ieškovės turimas įgaliojimas yra negaliojantis. Siekdama išsiaiškinti šį nesusipratimą, ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto 7 notarų biurą, notarę V.J. Martinauskienę, kuriame ir buvo sudaryti dovanojimo ir įgaliojimo dokumentai. Ieškovei buvo pranešta, kad atsakovas dar 2018 m. vasario 1 d., t.y. po 7 dienų po dovanojimo sandorio sudarymo, įgaliojimą ieškovei panaikino. Įgaliojimas buvo panaikintas atsakovo iniciatyva ir prašymu, ieškovės neinformavus ir dedant pastangas nuslėpti šį faktą, kad ieškovė kuo ilgiau apie tai nieko nesužinotų.

6. Ieškovė su atsakovu telefonu, Skype programa ir kitomis elektroninėmis priemonėmis bendravo iki 2018 m. kovo 12 d. Nuo 2018 m. kovo 13 d. bet kokia komunikacija su atsakovu nutrūko. Per visą šį laikotarpį atsakovas nieko neprasitarė apie įgaliojimo panaikinimą.

7. Po 2018 m. kovo 12 d. visas susirašinėjimas vyko su atsakovo sugyventine R. S.. R. S. ieškovei užsiminė, kad atsakovas yra sulaikytas Anglijos pareigūnų, kaip įtariamasis įvykdęs nusikalstamą veiką. Ieškovė prašė R. S. pranešti ir informuoti ją apie galimai atsakovo padaryto nusikaltimo aplinkybes bei apie jo buvimo vietą. R. S. atsakymai buvo bendro pobūdžio ir ieškovei nesuprantami, viskas, ką pavyko ieškovei sužinoti buvo tai, kad atsakovui pritaikytos procesinės prievartos priemonės ir jam yra skirtas suėmimas. Ir kaip ieškovei paaiškino atsakovo sugyventinė R. S., dėl to atsakovas ir negali susisiekti su ieškove.

8. 2018 m. balandžio 7 d. ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl atsakovo paieškos. Paskutinė ieškovei žinoma atsakovo gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko (2018 m. balandį) ieškovei tapo žinoma, jog atsakovas turi finansinių įsipareigojimų. Kaip paaiškėjo, pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovas įtikinėjo ieškovę jam perleisti nuosavybės teises į ieškovei priklausiusį turtą buvo ta, kad atsakovas tokiu būdu siekė užvaldyti ieškovės turtą ir padengti jam trečiųjų asmenų pareikštus finansinius, kreditorinius reikalavimus. Kokie tie įsipareigojimai, kokia jų apimtis, kas yra atsakovo kreditoriai ieškovė tiksliai nurodyti negali. Ir kaip šį atsakovo iš anksto suplanuotą savanaudišką sumanymą pagrindžiantis faktas yra tai, jog po 7 dienų atsakovas panaikino ieškovei sudarytą įgaliojimą ir šį faktą nuo ieškovės nuslėpė.

11. Minėtiems sandorių negaliojimo pagrindams pagrįsti, papildomai nurodė ir atskleidė ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, sandorio šalių tikslus ir ketinimus, sąlygojusius šalių valią sudaryti niekinį sandorį.

12. Nuo 2015-03-30 Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyrius vykdė ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00108-15 M.J. T. ir jos vadovaujamos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d., 182 str. 1 d., 228 str. 2 d., 202 str. 1 d. (3 priedas), t.y. kaltinant M.J. T. pagal:

- BK 202 str. 1 d. tuo, kad ji būdama (duomenys neskelbtini) direktore ir eidama šioje įmonėje gydytojos pareigas, neturėdama medicinos praktikos ar bendruomenės slaugytojo licencijos, neturėdama licencijos, suteikiančios (duomenys neskelbtini) teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas bei šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų nuo 2010-01-01 iki 2015-03-20 teikė skiepijimo paslaugas L. L., D. R., L. V., M.J.R., pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, reikalavimus, ir taip minėtu laikotarpiu neteisėtai versliškai ir stambiu mastu, versdamasi profesine, ūkine veikla iš viso (duomenys neskelbtini) naudai gavo 507 972,61 Eur įplaukų.

- BK 182 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. už tai, kad būdama (duomenys neskelbtini) direktore - gydytoja epidemiologe, t.y. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, ir atsakinga už šios bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-05-20, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), organizavo ir teikė pacientų skiepijimo paslaugas, neturėdama įstaigos licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugų, bei neturėdama šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų, tuo pažeisdama teisės aktų reikalavimus, viršydama gydytojo epidemiologo įgaliojimus, neturėdama medicinos praktikos ar bendruomenės slaugytojo licencijos, 2015-02-17 (duomenys neskelbtini) patalpose, siekdama turtinės naudos - apgaule savo naudai įgyti svetimą - D. P. B. turtą, vietoj žadėtos vakcinos „Silgard“ dozės paskiepijo jos dukrą M.J.R. nenustatytos kilmės skysčiu, 2015-03-14 vietoj žadėtos vakcinos „Silgard“ dozės paskiepijo M.J.R.anders nenustatytos kilmės skysčiu, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo D. P. B. turtą - 258 Eur, padarydama jai 258 Eur turtinę žalą bei didelę neturtinę žalą valstybei, D. P. B.ir M.J.R.

- BK 222 str. 1 d. už tai, kad ji apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

15. 2016-10-31 minėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiomis pripažintos M.J.R. ir D. P. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo M.J.R. prašė iš M.J. T. ir (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o D. P. B. prašė priteisti 3000 Eur neturtinei ir 258 Eur turtinei žalai atlyginti, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2017-02-27 ir 2017-03-16 civilinius ieškinius byloje taip pat pareiškė nukentėjusiosiomis pripažintos L. L. ir D. R., prašydamos joms iš M.J. T. ir (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti atitinkamai 258 Eur ir 139 Eur turtinei žalai atlyginti.

13. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu M.J. T. nurodė ir įrodinėjo, kad nusikalstamų veikų padarymu ji ir jos vadovaujama bendrovė kaltinamos nepagrįstai, nes turėjo visas privalomas licencijas teikti imunoprofilaktikos paslaugas (skiepyti pacientus), taip pat tai, kad ji nukentėjusiaisiais byloje pripažintus asmenis paskiepijo tinkamai, medicininėmis skiepų vakcinomis, bei tinkamai vedė įmonės buhalterinę apskaitą. Nepaisant M.J. T. ir jos gynėjo pastangų, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui. 2018-01-15 Klaipėdos apygardos teisme įvyko paskutinis baudžiamosios bylos Nr. 1-14-174/2018 posėdis, kurio metu valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašė M.J. T. pripažinti kalta pagal BK 222 str. 1 d., 182 str. 1 d., 228 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir pasiūlė jai paskirti baudos bausmę bei konfiskuoti jos bei (duomenys neskelbtini) turto už 507 972,61 Eur lygiomis dalimis - po 253 986,30 Eur. Teismo nuosprendžio paskelbimas byloje buvo paskirtas 2018-02-27 dieną.

18. CK 1.81 str. 1 d. nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiuo atveju, sprendžiant dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu yra reikšmingos šios aplinkybės: 1) sandorio sudarymo metu ieškovė buvo kaltinamoji baudžiamojoje byloje, kurioje jai grėsė turto už 253 986,30 Eur konfiskavimas, piniginės bausmės, civilinių ieškinių daugiau, nei už 10 000 Eur atlyginimas; 2) ieškovė, nuosavybės teise turėdama didelės vertės nekilnojamąjį turtą: butą, gyvenamąjį namą, žemės sklypus, suvokė, jog baudžiamojoje byloje ją pripažinus kalta ir jai paskyrus piniginę bausmę, turto konfiskavimą, patenkinus civilinius ieškinius, visos šios sumos bus išieškotos iš jos turimo minėto turto; 3) ginčo sandoris buvo sudarytas tarp artimų giminaičių: motinos ir sūnaus, ieškovei siekiant išvengti teismo nuosprendžiu jai būsimų paskirtų sankcijų (CK 6.66 str.), o atsakovui turint tikslą užvaldyti nurodytą svetimą nekilnojamąjį turtą, 4) ginčo sandoris – neatlygintinas; 5) ir po ginčo sandorio sudarymo juo atsakovui perleistą turtą ieškovė faktiškai toliau valdė, naudojosi juo kaip savu, jai įgaliojimu atsakovas suteikė teisę šiuo turto disponuoti, o mirties atveju – testamentu paliko turtą ieškovei; 6) atsakovas nuo kitos sandorio šalies – ieškovės, nuslėpė esminę aplinkybę - turintis kreditorių ir nutylėjo apie galimybę šių kreditorių reikalavimus patenkinti iš įgyto ieškovės turto; 7) ginčo sandoriu sukelti teisiniai padariniai – ieškovei netekus viso turto, tapo apsunkintas jos kreditorių M.J.R. ir D. P. B. kreditorinių reikalavimų patenkinimas (nuosprendžiu priteistų sumų išieškojimas) bei ieškovei nuosprendžiu paskirtos piniginės baudos valstybei išieškojimas.

19. Atsižvelgiant į nurodytas sandorio sudarymo aplinkybes, ginčo sutarties sudarymą laiką, sutarties šalių elgesį ir motyvus, matyti, jog šios sutarties sudarymas viena vertus buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti, t.y. išvengti būsimu teismo nuosprendžiu iš ieškovės priteistų bei konfiskuotinų sumų išieškojimo, kita vertus – sandorio sudarymą lėmė atsakovo prieš ieškovę panaudota apgaulė. Nurodytas tikslas neatitinka Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų pagrindinių principų, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, taip pat teisingumo imperatyvo, kurio vienas iš tikslų – užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl 2018-01-24 dovanojimo sutartis ne tik buvo sudaryta dėl apgaulės, bet ir prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog sudarius minėtą sandorį nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, t.y. 2018-07-18 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-27 nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 72 str. 5 d. iš M.J. T. konfiskuota 253 986,30 Eur suma; ieškovei nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo terminas dar nėra suėjęs (Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-27 nuosprendyje nurodytas baudos sumokėjimo terminas 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir ši nuosprendžio dalis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pakeista nebuvo, taigi terminas baudai sumokėti baigiasi tik 2019-07-18, 9 priedas); pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį M.J.R. ir D. P. B. priteistą turtinę ir neturtinę žalą ieškovė privalo sumokėti taip pat per vienerius metus, t.y. iki 2019-07-18, todėl prašysime taikyti restituciją ir ieškovei grąžinti nuosavybės teise ginčijama dovanojimo sutartimi jos atsakovui perleistą nekilnojamąjį turtą (CK 1.81 str. 3 d.).

20. Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka. Atsakovas savo procesiniuse dokumentuos ir teismo posėdžio metu nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas M. M. niekada ieškovės neįtikinėjo, nespaudė ir nevertė padovanoti jam ginčo turto. Ieškinyje nurodytos aplinkybės yra išgalvotos ir melagingos. Iniciatyva sudaryti dovanojimo sandorį kilo pačiai ieškovei, dėl tų pačių priežasčių - senyvo amžiaus, sunkios sveikatos būklės ir pan. Ieškovė suprasdama, kad nebeturi sveikatos valdyti turimo turto (ginčai su kaimynais, teisminiai procesai), pasiūlė turtą dovanojimo pagrindu perimti atsakovui. Ką šalys ir įtvirtino 2018-01-24 dovanojimo sutartimi.

21.Svarbu ir tai, kad prieš mirtį atsakovo tėvas V. M. buvo surašęs testamentą, kuriuo atsakovui buvo paliekama didžioji aukščiau nurodyto turto dalis, tačiau šeimai apsitarus testamentas buvo panaikintas ir visas turtas buvo paliktas ieškovei. Ieškovė atsakovui perleisti dalį aukščiau nurodyto turto turėjo ir moralinę pareigą, kadangi tokia buvo tėvo valia. Todėl sudaryta dovanojimo sutartis buvo visiškai logiškas ir abiejų šalių interesus atitinkantis sprendimas.

22. Ieškovė, būdama 73 m. amžiaus, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. T., kuris daro įtaką ieškovės ir atsakovo bendrus turtinius reikalus, daro įtaką ieškovei, nes galimai turi asmeninių interesų, susijusių su turtu, galimai ir įtikino i kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Dėl sutuoktinio įtakos tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė itin sudėtingi santykiai, nors atsakovas yra vienintelis jos sūnus.

23. Ginčo dovanojimo sutarties teisėtumui jokios įtakos neturi aplinkybė, kad atsakovas turi asmeninių skolinių įsipareigojimų kreditoriams, apie kuriuos buvo puikiai žinoma ieškovei, atsakovas savo skolinius įsipareigojimus dengia dalimis, bendradarbiauja su kreditoriais, artimiausiu metu tikisi padengti visus įsiskolinimus. Priverstinis išieškojimas antstolės I Tamkevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0005/15/01150 buvo pradėtas tik dėl to, kad atsakovas buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje ir negalėjo visų savo klausimu išspręsti jiems iškilus. Šio atsiliepimo teikimo dienai atsakovas turi susitarimus su didžiausiais kreditoriais dėl skolų dengimo dalimis ir jokie priverstinio išieškojimo veiksmai dovanojimo sutartimi padovanoto turto atžvilgiu nebebus atliekami, nes šie įsipareigojimai nėra dideli.

24. Visiškai nepagrįstai ieškinyje teigiama, kad atsakovas sąmoningai ir tyčia, slėpdamas tikruosius savo ketinimus, įtikino ieškovę, kad jai yra būtina perleisti jos valdomą ir jai nuosavybės teise priklausantį turtą atsakovo naudai. Ieškovė nebuvo ir negalėjo būti apgauta, ne neaptarinėjo jokių asmeninių finansų, o įvykdė savo valią - padovanoti turimą turtą atsakovui. Apie atsakovo skolinius įsipareigojimus ieškovei buvo puikiai žinoma, nes visa atsakovui skirta korespondencija visada buvo siunčiama ieškovės gyvenamosios adresu ((duomenys neskelbtini)), o ji, dokumentus nuskanavusi, persiųsdavo į atsakovo gyvenamąją vietą.

25. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė ieškinyje įrodinėja 2018-01-24 sudarytos dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindu, kad sandorio sudarymo metu atsakovas panaudojo apgaulę (CK 1.91 str.), tačiau ieškinyje nenurodomos jokios aplinkybės, pagrindžiančios ieškovės teiginius, todėl atsakovas ieškovės ieškinį laiko absoliučiai nepagrįstu.

26. Ieškovė M. J. T. papildydama 2018-05-16 teismui pateiktame ieškinyje nurodytus reikalavimus prašo: 1) pripažinti 2018-01-24 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp I M. J. T. ir M. M. negaliojančia, kaip sudarytą dėl atsakovo apgaulės (CK 1.91 str.) ir kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.); 2) taikyti restituciją ir grąžinti M. J. T. nuosavybės teise 2013-01-24 dovanojimo sutartimi M. M. perleistą turtą. Atsakovas M. M. palaiko savo atsiliepimo į ieškinį argumentus ir nurodo, kad išgalvotos 2018-11-21 pareiškime nurodytos aplinkybės nedaro ieškovės ieškinio pagrįstu, todėl ieškovės ieškinys su visais patikslinimais turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

27. Kaip matyti iš ieškinį tikslinančio 2018-11-21 pareiškimo turinio, ieškovė ne tik tikslina pagrindą, tačiau iš esmės jį keičia nurodydama, kad neva tai atsakovas M. M., siekiant išvengti realaus turto konfiskavimo ir žalos nukentėjusiems atlyginimo, pasiūlė skubiai visą M. J. T. turimą turtą formaliai perleisti padovanojant atsakovui, o jis žadėjo išduosiantis įgaliojimą motinai visą šį turtą valdyti bei jos naudai surašysiąs testamentą. Pasak ieškovės, tai žadėdamas M. M. nuslėpė turintis kreditorių bei pasinaudodamas susidariusia situacija savo slaptą ketinimą tokiu būdu užvaldyti visą motinai priklausantį turtą. Iš karto po to, M. M. užsakė sandorių sudarymą pas Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarę V. J. Martinauskienę.

28. Naujosios ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės yra išgalvotos ir atsakovas kategoriškai su jomis nesutinka. Taip pat jos prieštarauja pačios ieškovės iki pareiškimo dėstytai pozicija, kad ieškovė, atsakovui 2018-01-19 atvykus į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos, bendraudama su atsakovu aptarinėjo įvairius klausimus, taip pat ir jai priklausančio nekilnojamojo turto reikalus. Kaip 2018-09-03 atsiliepime į ieškovo atsiliepimą nurodo pati ieškovė, ji žadėjo kreiptis į advokatą dėl nekilnojamojo turto administravimo, tačiau neva tai M. M. pasiūlė jai perrašyti nekilnojamąjį turtą, o jis parašys testamentą ir įgaliojimą, kuriuo pasinaudodama ieškovė galės savo nuožiūra valdyti, naudoti, perduoti, eksploatuoti visą turtą tol, kol leis ieškovės sveikatos būklė, o tapus kritinei sveikatos būklei, jis tik tuomet perims dovanoto nekilnojamojo turto valdymą. Ieškovė pabrėžė, kad tokia buvo jos valia ir sąlyga.

29. Analogiškas faktines aplinkybes nurodė ir dabartinis ieškovės sutuoktinis V. T. savo 2018-09-03 atsakyme į atsakovo M. M. 2018-07-17 atsiliepimą, t.y., kad pokalbių metu ieškovė atsakovui M. M. užsiminė, kad ji ruošiasi kreiptis į advokatą dėl jai priklausančio turto administravimo, tačiau neva tai M. M. pasiūlė nesikreipti į advokatą ir pareikalavo turtą padovanoti jam. Dar daugiau 2018- 09-03 ieškovės sutuoktinio pareiškime nurodyta, kad ieškovė klausė atsakovo apie jo finansinę padėtį ir M. M. tvirtai ir aiškiai atsakė, kad jis neturi jokių skolų, o kažkoks nesusipratimas D. Britanijos muitinėje nevertas dėmesio.

30. Atsakovas dar kartą pažymi ir nurodo, kad laikosi byloje jau duotų paaiškinimų, kad iki grįžimo į Lietuvą 2018-01-19, nieko nežinojo apie tai, kad ieškovė ketina padovanoti jam turtą. Kaip paaiškėjo, ieškovė dar iki atsakovo grįžimo į Lietuvą, jau buvo nuvykusi į notaro biurą ir susitarusi dėl turto dovanojimo sandorio sudarymo, kuriuo ji ketina perleisti turtą atsakovui, tą patvirtino ir trečiasis asmuo notarė V. J. Martinauskienė teismo posėdžio metu.

31. Iš to seka tai, kad ieškovei iškvietus atsakovą grįžti į Lietuvą, jau viskas buvo suplanuota ir atsakovui tereikėjo pritarti ieškovės siūlymams priimti jos turtą kaip dovaną. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nepanaudojo jokios apgaulės ir spaudimo dovanoti jam turtą. Bylos nagrinėjimo metu nurodė pati ieškovė, jai jau buvo per sunku turtą valdyti, ginčai su kaimynais ieškovę slėgė, ji net nurodė, kad svarstė kreiptis į advokatą dėl turto administravimo. Dėl ieškovės teisminių problemų kiekio ji buvo nuvargusi ir turtą nusprendė dovanoti atsakovui nepaisant to, kad jis turėjo skolą kreditoriui. Todėl byloje ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą, kad jis neva tai nuslėpė aplinkybes dėl savo skolų kreditoriams ar tai, kad neva tai atsakovas netinkamai tvarkosi su jam padovanotu turtu. Ieškovė apie atsakovo skolas žinojo jau ilgą laiko tarpą, nes persiųsdavo atsakovui visą jam siunčiamą korespondenciją, įskaitant laiškus iš antstolio kontoros.

32. Taigi akivaizdu, kad ieškovės ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl atsakovo panaudotos apgaulės yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas. Taip pat, nors ieškovė, jos sutuoktinis V. T. dar iki 2018-11-21 pareiškimo pateikimo byloje, nurodė ir byloje aiškino melagingas aplinkybes apie atsakovo neva panaudotą apgaulę, siekius užvaldyti turtą ir pan., 2018-11-21 pareiškime nurodytos aplinkybės yra visiškas melas ir akivaizdūs prasimanymai. Atsakovas kategoriškai neigia tai, kad neva tai jis, siekiant išvengti realaus turto konfiskavimo ir žalos nukentėjusiesiems atlyginimo, pasiūlė skubiai visą M. J. T. turimą turtą formaliai perleisti padovanojant jam, ir dar kartą nurodo, kad pati ieškovė inicijavo dovanojimo sandorio sudarymą, iki atsakovo grįžimo į Lietuvą jau buvo notarės kontoroje susitarusi dėl dovanojimo sandorio sudarymo, o atsakovui tereikėjo sutikti ir nuvykti į kontorą pasirašyti dokumentus. Šalys neaptarinėjo situacijos ieškovės baudžiamojoje byloje, ieškovė visuomet laikėsi pozicijos, kad ji yra nekalta ir priešingai nei nurodoma 2018-11-21 pareiškime dėl baudžiamosios bylos nebuvo sunerimusi. Atsakovui grįžus l Lietuvą ieškovę labiau jaudino prasidėję ginčai su kaimynu dėl neva tai netinkamai pastatytos tvoros. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad 2018-01-24 sudarė dovanojimo sutartį, kad apeiti ieškovės kreditorius. Ieškovės ieškinys akivaizdžiai yra nepagrįstas tiek CK 1.91 str., tiek 1.81 str. pagrindu todėl turi būti atmestas visiškai.

33. Dėl 2018-01-24 sandorio negalioiimo CK 1.81 str. 1 d. pagrindu. Pasak ieškovės 2018-11-21 pareiškimo teiginių, 2018-01-24 dovanojimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.81 str. 1 d. pagrindu, nes neva tai sandorio šalys siekė apsunkinti ieškovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus, nes neva tai ieškovei tapus beturte nebūtų iš ko išieškoti kreditorių reikalavimų. Pasak ieškovės, toks būdas buvo pasiūlytas atsakovo ir ji su tokiu veiksmų planu sutiko, nors toks tikslas neatitinka Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų pagrindinių principų, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, taip pat teisingumo imperatyvo, kurio vienas iš tikslų - užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl 2018-01- 24 sutartis ne tik buvo sudaryta dėl apgaulės, bet ir prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Visi šie teiginiai pačios ieškovės yra išgalvoti, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovė, o taip pat jos sutuoktinis nurodė visiškai kitas aplinkybes, dėl kurių ieškovė nusprendė padovanoti atsakovui turtą, t. y. - senatvė, sveikatos būklė, nuovargis dėl visų su turtu susijusių bėdų ir pan., tą ieškovė byloje patvirtino ne kartą. Tačiau svarbiausia, kad bylos nagrinėjimo metu, ieškovei duodant paaiškinimus, proceso dalyviai ieškovės klausė ar ieškovė pati turi kreditorinių reikalavimų, ar sutarties sudarymo metu vyko kokie tai teisminiai procesai, kurie galėtų nulemti kreditorių atsiradimą ir konkrečios dovanojimo sutarties sudarymą, tačiau ieškovė kategoriškai nurodė, kad 2018-01-24 kreditorių neturėjo, teismo procesai jos atžvilgiu neturi jokios reikšmės dovanojimo sandorio sudarymui, su tuo nėra niekaip susiję. Ieškovė kelis kartus pakartojo, kad 2018-01-24 dovanojimo sandoris niekaip nesusijęs su vykusiais procesais, ieškovė patvirtino, kad ji supranta prie ko yra lenkiama tokiais proceso dalyviu klausimais ir paneigė tai, kad ji neva perrašė turtą dėlto, kad išvengtu kreditorių reikalavimu, atsiradusiu iš baudžiamosios bylos (2018-10-19 teismo posėdžio garso įrašo 56:45 min. - 58:30 min.). Vėliau bylą nagrinėjantis teismas dar kartą paklausė analogiško klausimo ir ieškovė dar kartą paneigė tai, kad sandorio sudarymo metu ji turėjo kreditorių, nurodė, kad kiti teismo procesai nesusiję su dovanojimo sutarties sudarymo, o ieškovė tiesiog pavargo nuo teisminių procesų, susijusių su kaimynų reikalavimais dėl tvoros (2018-10-19 teismo posėdžio garso įrašo 1:18:00 min. - 1:20:00 min.). Taigi, kaip matyti, ieškovė kategoriškai neigia, kad 2018-01- 24 sandorį sudarė tikslu pažeisti kreditorių interesus, tačiau vėliau procese tikslina ieškinį faktinėmis aplinkybėmis, kurias įnirtingai neigė. Jau vien to pakanka, kad ieškovės ieškinys būtų atmestas kaip visiškai nepagrįstas. Visi pačios ieškovės 2018- 10-19 teismo posėdžio metu duoti parodymai pagrindžia tai, kad 2018-11-21 pareiškimas dėl ieškinio pagrindo patikslinimo yra grįstas ne tik, kad išgalvotais, tačiau ir melagingais teiginiais, siekiant bet kokiomis priemonėmis nuginčyti 2018- 01-24 dovanojimo sandorį. Byloje esantys įrodymai, pačios ieškovės, jos sutuoktinio teikti paaiškinimai prieštarauja 2018-11-21 pareiškime išdėstytoms neva tai egzistavusioms aplinkybėms, todėl 2018-01-24 dovanojimo sandorio nėra jokio teisinio pagrindo naikinti tiek pagal CK 1.91 str. 1 d., tiek pagal CK 1.81 str. 1 d.

34. Kadangi ieškovė 2018-11-21 pareiškime nurodė visiškai išgalvotas faktines aplinkybes dėl 2018-01-24 sandorio sudarymo tikslų ir esminių aplinkybių, atsakovas dar kartą pažymi, kad iki 2018-01-19 grįžimo į Lietuvos Respubliką atsakovas nežinojo, kad į Lietuvą vyksta sudaryti dovanojimo sutarties, apie tai, kad ieškovė nori jam padovanoti savo turtą atsakovas sužinojo tik susitikęs su ieškove. Atsakovas sutiko priimti dovaną, nes ieškovė nurodė, kad pavargo nuo visų reikalų, susijusių su turtu ir nori našta pasidalinti su sūnumi. Nors apie pradėtą baudžiamąjį procesą ieškovės atžvilgiu atsakovas žino, tačiau 2018-01-19 tai nebuvo aptarimų objektas ir atsakovas nebuvo supažindintas su 2018-01-15 teismo posėdžio baudžiamojoje byloje turiniu. Taigi, atsakovas niekada neturėjo ir objektvviai negalėjo turėti tikslo ir/ar valios sudaryti dovanojimo sutarti ir padėti ieškovei išsisukti nuo kreditorių reikalavimu, nes apie 2018-01-15 teismo posėdžio aplinkybes nebuvo informuotas. Tikrasis šalių pokalbis sukosi aplink tą, kad ieškovei pretenzijas reiškia kaimynas dėl netinkamai pastatytos tvoros, ji pavargo nuo tų ginčų ir mano, kad atsakovas turi daugiau energijos turtą toliau valdyti nei ji. Tik dėl tokio pobūdžio aplinkybių atsakovas sutiko turtą priimti, iš dalies atsakovas neturėjo kito pasirinkimo, nes ieškovė turtą būtų galimai perdavusi administruoti kokiam advokatui ar dar blogiau savo dabartiniam vyrui. Ir tik dėl to, kad ieškovė buvo pavargusi nuo visų teismų procesu, ne pačios geriausios sveikatos būklės ji sutiko ir neprieštaravo tam, kad atsakovas turtą priimtų turėdamas skolą kreditoriui. Taigi, atsakovas niekada nesiūlė perleisti jam turto siekiant išvengti realaus turto konfiskavimo ir žalos nukentėjusiesiems atlyginimo.

35. Bet kuriuo atveju, atsakovas taip pat pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad net ir tuo atveju, jei byloje buvo nustatytas ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas, nereiškia, kad sandoris pripažintinas negaliojančiu ir prieštaravimo gerai moralei pagrindu, nes akivaizdu, kad jo esminis tikslas buvo išvengti neigiamų pasekmių dviejų subjektų atsiskaitymo santykiuose, o ne pažeisti/apeiti visuomenėje priimtos geros moralės normas (ar viešąją tvarką). Pastebėtina, kad ir apskritai teisminėje praktikoje vien tik asmens nesąžiningas elgesys savaime nelemia sandorio negaliojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu, o šiuo atveju ir sandorio neigiamų padarinių ieškovės, jos kreditorių interesams nebeliko. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti Sutartį CK 1.81 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujančią gerai moralei nebuvo pagrindo (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2017-03-14 nutartis civ. b. Nr. 2A- 142-178/2017). Nors byloje nėra pagrindo ieškovės nurodytas faktines aplinkybes pripažinti realiomis ir egzistavusiomis sudarant 2018-01-24 dovanojimo sandorį, ieškovės deklaruojamas tikslas ir jos valia buvo išvengti konfiskavimo ir nukentėjusiųjų reikalavimo įvykdymo, o ne pažeisti/apeiti visuomenėje priimtos geros moralės normas (ar viešąja tvarką), tad pagrindo 2018-01-24 dovanojimo sandorį taip pat nėra.

35. Aktualu ir tai, kad pati ieškovė savo 2018-11-21 pareiškime nurodo, kad galutiniu 2018-07-18 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-27 nuosprendžio dalis, kuria M. J. T. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. ir byloje priimtas naujas nuosprendis: M. J. T. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir jai už visas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, bei 200 MGL (7532,00 Eur) bauda. Nukentėjusiųjų M. J. R. ir D. P. B. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš M. J. T. D. P. B. priteista 258,00 Eur turtinei žalai ir 5000,00 Eur atstovavimo išlaidoms apmokėti, M. J. R. priteista 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi 2018-07-18 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-27 nuosprendžio dalis, kuria buvo nuspręsta konfiskuoti 253 986,30 Eur sumą, taigi 2018-01-24 dovanojimo sandoris nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, kurias įrodinėja ieškovė. Be to, baudos sumokėjimo, bei civilinių ieškinių patenkinimo terminas sueina tik 2019- 07-18, kas taip pat reiškia, kad ir kitų kreditorių interesai 2018-01-24 dovanojimo sandoriu nebuvo pažeisti. 2018-01-24 dovanojimo sandoris nepažeidė ir negalėjo pažeisti dar tik galimų ir neaišku kokiu dydžiu pinigine išraiška ieškovės kreditorių interesų. Akivaizdu, kad šalys sudarydamos 2018-01-24 dovanojimo sandorį nepažeidė viešosios tvarkos ir geros moralės.

36. Iš byloje esančių šalių procesinių dokumentų, proceso dalyvių duotų paaiškinimų, akivaizdu, kad 2018-01-24 dovanojimo sandorio naikinti ieškovės nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vienok, ieškovė pati inicijavo dovanojimo sandorio sudarymą, pati kreipėsi į notarę dėl sandorio sudarymo ir padovanojo atsakovui turtą, tačiau vėliau dėl neaiškių, su sandorio sudarymu nesusijusių aplinkybių, galimai naujojo sutuoktinio įtakoje, ieškovė ginčija sandorį pramanytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios niekada neegzistavo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, kad ji suprato sandorio esmę ir turėjo valią jį sudaryti, šiuo atveju vėlesnis valios pasikeitimas, o tuo labiau ieškinyje nurodytais pagrindais nesudaro pagrindo 2018-01-24 sutartį naikinti. Atsakovas kategoriškai atmeta 2018-11-21 pareiškimo teiginius apie neva buvusį susitarimą dovanojimo sandorį sudaryti tikslu išvengti ieškovės kreditorių reikalavimų, tą bylos nagrinėjimo metu kategoriškai neigė ir pati ieškovė, o to pakanka, kad ieškovės patikslintą ieškinį pripažinti nepagrįstu. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad net ir objektyviai ieškovės kreditorių interesai nebuvo pažeisti, nes dovanojimo sutarties momentu jie net nebuvo pripažinti kreditoriais, o jų reikalavimų įvykdymui nebuvo suėję terminai ir jie dar nesueis iki 2019-07-18. Prašo netenkinti ir atmesti ieškovės M. J. T. ieškinį su visais jo patikslinimais, pareikštą atsakovo M. M. atžvilgiu.

37. Trečiasis asmuo B. S. pateikė atsiliepimą. Su ieškovės išdėstyta pozicija trečiasis asmuo B. S. nesutinka dėl sekančių priežasčių. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygų, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Ieškovės pagrindinis ir vienintelis motyvas, kuriuo remiantis ji grindžia savo ieškinį,- aplinkybė, jog, jei ji būtų žinojusi, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų ir jų negali padengti, ji dovanojimo sandorio nebūtų sudariusi. Siekiant išsiaiškinti tikrąsias ginčo aplinkybes, reikėtų išanalizuoti ginčo sandorio sudarymo aplinkybes: kokia buvo tikroji ieškovės valia, dovanojant turtą; dovanojimo sandorio sudarymo tikslas ir t.t.

38. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodo, kad sandorį sudarė po, ne vieną kartą buvusių, pokalbių su atsakovu. Pagal ieškovę, atsakovas akcentavo ieškovės amžių ir sveikatos būklę, paaiškino ieškovei, kad patogiau ir paprasčiau ginčo turtą perleisti atsakovui. Savo ruožtu ieškovė su tokiais argumentais sutiko ir, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas yra vienintelis ieškovės sūnus, turimą turtą padovanojo atsakovui. Ieškinyje neakcentuojama, kodėl ieškovei priklausančio turto dovanojimas yra patogus ir paprasčiausias būdas. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė žinojo apie atsakovo turtinę padėtį, todėl perleisdama ginčo turtą, aiškiai išreiškė norą atsakovui padėti išspręsti kilusius finansinius sunkumus, nes ieškovės amžius sandorio sudarymo metu - 74 metai - nėra priežastis spręsti, kad ieškovė nesuvokė turto perleidimo (dovanojimo) esmės. Nagrinėjamu atveju, neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, kad ieškovės sveikata blogėja. Normalu ir suprantama, kad sulaukus garbaus pensinio amžiaus, metams bėgant toliau, sveikata su laiku prastėja, sveikatos būklė blogėja. Tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad prieš tai nurodytos aplinkybės, susijusios su amžiumi ir sveikatos būkle, turi kokią nors reikšmę ginčo sandorio sudarymui, todėl tokios aplinkybės atmestino.

39. Atmetus aplinkybes, susijusias su amžiumi ir sveikatos būkle, lieka vienintelė ieškovės nurodyta aplinkybė - atsakovas yra ieškovės sūnus, todėl turto perleidimas dovanojimo pagrindu yra paprasčiausias ir patogus būdas suteikti gėrį, pagalbą sūnui. Tokia aplinkybė yra paaiškinama ir logiška. Ieškovė žinojo, kad atsakovas turi finansinių sunkumų, nes išieškojimas trečiojo asmens naudai vyksta nuo 2015 metų. Ieškovė nutyli, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoros užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0005/15/01150, procesiniai dokumentai ne kartą buvo siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu randasi gyvenamasis būstas, kuris iki ginčo sandorio priklausė būtent ieškovei. Atsakovė pati nurodo, kad atsakovas pastaruoju metu gyveno Anglijoje ir tik retsykiais grįždavo į Lietuvą. Taigi, ieškovė, rūpindamasi savo turtu, negalėjo nežinoti (ji tokių aplinkybių nenurodo, atitinkamų įrodymų nepateikia), kad jai priklausančio turto adresu siunčiami antstolės procesiniai dokumentai, susiję su išieškojimu trečiojo asmens naudai. Taigi apie išieškojimo procesą ieškovė buvo informuota.

40. Jei ieškovė būtų norėjusi turtą atsakovui perleisti su atitinkamomis sąlygomis, ji galėjo tai nurodyti dovanojimo sutartyje (CK 6.467 str.) arba pasirinkti kitokį turto perleidimo būdą (pvz., renta iki gyvos galvos, testamentas ir t.t.). Juolab, kad sandoris buvo tvirtintas notarės. Byloje nepateikta aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad ieškovė buvo suklaidinta ar prieš ją buvo naudotos psichinės prievartos priemonės. Ieškovė aiškiai išreiškė norą neatlygintinai perleisti savo turtą atsakovo asmeninėn nuosavybėn čia ir dabar, o tai ji galėjo atlikti tik dovanojimo sandorio pagrindu. Tai tik dar kartą patvirtina, kad tokį jos apsisprendimą galėjo lemti ne sveikata ir amžius, o kitokios aplinkybės, manytina, kad būtent siekis pagerinti atsakovo turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad padovanoto turto paleidimas iš varžytynių netraktuotinas, kaip atsakovo turtinės padėties bloginimas. Turint omeny, kad tai turtas, iš kurio turėjo būti išieškoma, siekiant padengti atsakovo skolas, spręstina, kad turto pardavimas iš varžytynių - atsakovo geros (geresnės) turtinės padėties atstatymo priemonė, tuo pačiu - Trečiojo asmens (ir kitų atsakovo kreditorių) teisėtų interesų patenkinimo priemonė. Ieškovei tai galėjo ir turėjo būti žinoma.

41. Aplinkybė, jog ieškovei, praėjus savaitei po ginčo sandorio sudarymo, buvo panaikintas įgaliojimas tvarkyti reikalus, susijusius su ginčo turtu, nesudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė buvo apgauta. Sudarydama dovanojimo sandorį, ieškovė suvokė, jai notarės turėjo būti ir buvo išaiškinta, kad nuosavybės teisės į ginčo turtą pereis atsakovui. Taigi teisėtas turto valdytojas asmeninės nuosavybės teise po ginčo sandorio sudarymo tapo atsakovas. Įgaliojimas reiškia ne ką kitą, kaip tik laikiną atitinkamų teisių ir pareigų, numatytų įgaliojime, suteikimą. Bet koks įgaliojime nurodytas veiksmas gali būti atliekamas tik įgaliotojo naudai, todėl ieškovei naivu ir be teisėto pagrindo buvo tikėtis, kad ji perleidus nuosavybės teises į ginčo turtą, toliau galės juo disponuoti, kaip ir iki tol. Byloje nepateikta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovė galėjo kitaip suvokti dovanojimo sandorio esmę ir, kad tokio suvokimo pasekmė - neteisėti atsakovo veiksmai. Minėta, kad sandoris vyko notarų biure, sandoris buvo tvirtinamas notarės, sandorio pasekmės ieškovei buvo išaiškintos.

42. Visuma nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė ieškinio neįrodė. Nėra nustatyta jokių apgaulės požymių, atsakovo atitinkamos tyčios ir t.t. Manytina, kad ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad jos sūnus (atsakovas) yra sulaikytas Anglijoje ir jam gali grėsti kalėjimas, suvokė, kad atsakovo padėtis po dovanojimo sandorio nepagerėjo, o pablogėjo, todėl suvokusi, kad ginčo sandoris susidariusios atsakovo sunkios turtinės padėties neištaisė, nutarė ginčo turtą susigrąžinti. Tačiau nei toks suvokimas, nei kitokios aplinkybės, nesudaro pagrindą naikinti teisėtai sudaryto sandorio. Priešingas aiškinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir paneigtų pačio dovanojimo, kaip sandorio, esmę - neatlygintinai perleisti kito asmeninėn nuosavybėn turimą turtą ir apdovanotojo teisę į tokį turtą bei teisėtą lūkestį, nesant atitinkamų sąlygų, tokiu turtu naudotis savo poreikiams, reikmėms. Prašo ieškinį atmesti, priteisti Trečiajam asmeniui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

43. Dėl patikslinto ieškinio. Ieškovė patikslintu ieškiniu sandorio negaliojimą grindžia jau ne vien CK 1.91 straipsnio pagrindu, t.y., kaip sudarytą dėl apgaulės, bet ir nauju - CK 1.81 straipsnio pagrindu, t.y., kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei. Be to, ieškovė, dėstydama aplinkybes apie sandorio negaliojimą, remiasi ir CK 6.66 straipsniu. Kadangi ieškiniu ieškovė prašė sandorį pripažinti tik CK 1.91 straipsnio pagrindu ir įrodinėjo apgaulės sąlygas, o patikslintu ieškiniu ieškovė prašo sandorį pripažinti CK 1.81 straipsnio pagrindu bei remtis CK 6.66 straipsnio normomis, laikytina, kad šiuo atveju, pareiškus papildomus reikalavimus, buvo praplėstos bylos nagrinėjimo ribos, pakeistas įrodinėtinų aplinkybių pobūdis. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 ir 6.66 straipsnių pagrindu

44. Ginčijant sandorį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, bei sprendžiant dėl reikalavimo taikyti vienašalę restituciją (CK 1.81 straipsnio 2 dalis) esminę reikšmę turi sandorio šalių įvertinimas sąžiningumo aspektu, t. y. ar sudarant sandorį buvo akivaizdžiai pažeistas sąžiningų ketinimų principas ir ar dėl to pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai.

45. Ieškovės teigimu, sudarydama ginčo sandorį, ji siekė išvengti kreditorinių įsipareigojimų. Toks ieškovės siekis, anot jos pačios, prieštarauja gerai moralei, teisingumui. Bandydama įtikinti teismą ir proceso dalyvius savo aplinkybių pagrįstumu, ieškovė, įrodinėdama sandorio negaliojimą CK 1.81 straipsnio pagrindu, tuo pačiu remiasi ir CK 6.66 str. Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant įrodyti šalių nesąžiningumą turto perleidimo atveju kreditorių teisių pažeidimo kontekste tiek CK 1.81 straipsnio, tiek 6.66 straipsnio pagrindu, pirmiausia, reikia nustatyti pačius kreditorius, jų turimas teises.

46. Nagrinėjamu atveju, ginčo sandorio sudarymo dienai ieškovė jokių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims M.J.R. ir D. P. B. neturėjo. Aplinkybė, jog prokurorė, reikšdama kaltinimą, prašė teismo konfiskuoti didelės vertės ieškovės turtą, negali būti laikoma pagrindu spręsti, kad būtent dėl to ieškovė perleido savo turtą ir yra pažeistos, galbūt, ateityje atsirasiančių kreditorių teisės. Pažymėtina ir tai, kad Actio Pauliana institutas skirtas ginti ginčijamo sandorio sudarymo dienai egzistuojančių, atitinkamą reikalavimo teisę turinčių, o ne tariamų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

47. Jei sekti ieškovės logika, tai asmuo negali sudaryti jokio sandorio, jei bijo, kad ateityje gali atsirasti kokių nors kreditorinių įsipareigojimų. Tačiau tokia logika yra klaidinga, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bei nepagrįstai apriboja asmenų konstitucines teises elgtis su jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu savo nuožiūra. Pakartotina, ginčo sandorio sudarymo dienai ieškovė jokių asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Konstatavus ieškovės nurodytas aplinkybes apie trečiųjų asmenų teisių pažeidimą nepagrįstomis, nėra pagrindo spręsti apie ieškovės ir atsakovo nesąžiningumą.

48. Svarbi aplinkybė yra, kad prokurorės kaltinimai pilna apimtimi tenkinti nebuvo - šiai dienai įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu baudžiamojoje byloje nėra nuspręsta konfiskuoti ieškovės turto už 253 986,30 Eur. Pažymėtina, kad Actio Pauliana atveju, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nagrinėjamu atveju, ginčo sandorį prašoma pripažinti dėl viso ieškovės padovanoto turto, kurio vertė akivaizdžiai viršija po ginčo sandorio sudarymo atsiradusių kreditorių reikalavimus.

49. Ieškovė aiškiai suvokia, jog tuo atveju, jei teismas šioje byloje priimtų procesinį sprendimą jos naudai, naujai įtrauktų trečiųjų asmenų reikalavimų dydis sudarytų tik mažą dalį prašomo grąžinti jai turto. Taigi tikrasis ieškovės siekis ne susigrąžinti turtą minėtų (po ginčo sandorio sudarymo tapusių) kreditorių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, o savanaudiškas siekis atimti turtą iš jo teisėto savininko, įgijėjo. Taigi kalbant apie šalių nesąžiningumą, reikėtų sutikti, kad nesąžiningumas šioje situacijoje pasireikš tuo atveju, jei teisėtai padovanotas turtas atsakovui bus iš jo nepagrįstai atimtas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo pripažinti ieškovės ir atsakovo nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų CK 1.81 straipsnio pagrindu.

50. Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad teismo posėdžio, vykusio 2018-10-19 posėdžio metu, ieškovė, atsakydama į šalių klausimą dėl turimų kreditorių, pareiškė, kad jokių kreditorių neturi. Be to, ieškovė išsakė poziciją, kad supranta apie ką kalbama, užduodant minėtą klausimą. Nežiūrint į tai, ieškovė pateikė neigiamą atsakymą. Pažymėtina, kad ieškovė, duodama paaiškinimus teismui, prisiekė sakyti tiesą. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio ir reikalavimų, ieškovė duotos priesaikos teismui nesilaikė, sąmoningai pateikė teismui melagingus paaiškinimus. Dėl to, ieškovės patikslinto ieškinio pateikimo, tiek dėl aukščiau išvardintų priežasčių, tiek dėl melagingų paaiškinimų, negalima laikyti kitaip, kaip tik ieškovės veiksmus, nukreiptus prieš operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Dėl to, yra pagrindas ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 2 d.). Prašo ieškovės Margaritos J. T. patikslintą ieškinį atmesti; priteisti trečiajam asmeniui B. S. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti; skirti ieškovei Margaritai J. T. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

51. Trečiasis asmuo K. P. pateikė atsiliepimą. Nurodo, kad vertinant ieškinyje išdėstytas aplinkybes, manome, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovės valios ydingumo, kadangi nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nežinojo apie atsakovo finansinius įsipareigojimus ar jai nebuvo apie tai pasakyta sandorio sudarymo metu. Iš esmės, ar skolinių įsipareigojimų žinojimas laikytina apgaulės pagrindu, kadangi apdovanotasis neturi teisinės pareigos informuoti dovanotoją ką jis ketina daryti su dovanų gautu turtu.

52. Vertinant ginčo situacija labai aktualus yra įgaliojimo, kuris pateiktas su ieškiniu, turinys, kadangi jis pagrindžia keletą aplinkybių bei įpareigoja vertinti situaciją išsamiau nei ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės. Pirmą, ar nebuvo dovanojimo sutartis sudaryta tikslu išvengti pačios ieškovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kadangi viena vertus padovanotas turtas sūnui, kita vertus suteikta teisė turtą parduoti. Antra, jei nebuvo ieškovei žinoma apie atsakovo skolinius įsipareigojimus, kam tada suteikta teisė atstovauti antstolių kontorose.

53. Mano, jog ieškovė tikėtina siekė dovanojimo sutarties sudarymo. Vertinant ieškovės asmenį, nėra pagrindo teigti, kad dėl gyvenimiškos patirties ji nesuprato sandorio esmės ir jo sudaryti neketino ar ketino sudaryti tik kitokį. Priešingai, iš ieškinyje nurodomų aplinkybių (kad atsakovas vienintelis sūnus, kad ieškovės sveikata prasta ir pan.) aiškinimo galima daryti išvadą, kad ji vis tik ketino perleisti turtą vieninteliam sūnui ir sutiko sudaryti būtent dovanojimo sutartį, pasilikdama sau teise valdyti ir disponuoti dovanotu turtu, ir tik sužinojusi apie įgaliojimo panaikinimą nusprendė reikšti ieškinį. Tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti ieškovės valios ydingumą, nes ieškovė, nors ir, anot jos, atsakovo iniciatyva sutiko su sandorio pobūdžiu. Taip pat ir dovanojimo sutarties turinys atskleidžia tai, kad ieškovė aiškiai suprato dovanojimo sutarties esmę bei, kad ji jai buvo išaiškinta, kadangi viename iš dovanotų daiktų atsakovas įsipareigojo leisti neatlygintinai gyventi ieškovei su sutuoktiniu iki mirties. Taigi buvo pasirinkta ne rentos, o dovanojimo sutartis su išlyga.

54. Ieškovė, teigdama, kad dovanojimo sutartis sudaryta dėl atsakovo apgaulės, privalo apgaulę įrodyti, tačiau ieškinyje pateiktų duomenų turinys neteikia pagrindo išvadai apie apgaulės buvimą. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad šalių valia neatitiko dovanojimo sutartyje išreikštos valios.

55. Pasisako dėl papildomai išdėstytų motyvų, dėl naujų sandorio negaliojimo pagrindų. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui prašydama teismo pripažinti dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, negaliojančia, ir patikslintu ieškiniu nurodo, kad dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei grindžiamas tuo, kad ieškovės atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas (kasacine instancija dar neišgarinėjo kasacinio skundo) ir dėl jos neteisėtų veiksmų žalą yra patyrę asmenys, kuriems kaip nukentėjusiems yra priteistas žalos atlyginimas bei piniginės baudos sumokėjimas valstybei. Ieškovė nurodo, kad dovanojimo sandorį sudarė siekdama išvengti piniginių sankcijų gresiančių baudžiamajame procese bei netenkinus jos ieškinio būtų pažeisti jos kreditorių (nukentėjusiųjų ir valstybės) interesai.

56. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689- 695/2015).

57. Vertinant aukščiau nurodytą kasacinio teismo teisės aiškinimą ir nesant ieškovės kreditorių reikalavimams pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu, o pačiai ieškovei įrodinėjant sandorio negaliojimą CK 1.81 str. pagrindu, pastaroji turi įrodyti, kad atsakovo tikslas, sudarant dovanojimo sutartį, buvo priešingas viešajai tvarkai ir gerai moralei, t.y. kad jis turėjo tokius pat ketinimus kaip ir ieškovė, apie kurios nurodoma patikslintame ieškinyje.

58. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį pažymėta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; kt.).

59. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187- 421/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

60. Kadangi ieškovė kaip ir aiškiai išreiškia poziciją, kad jos tikslas sudarant dovanojimo sutartį buvo išvengti kreditorių reikalavimo patenkinimo, tai ji patvirtina savo žinojimą ir siekį sudaryti sandorį priešingą teisei bei savo nesąžiningumą. Lieka nustatyti atsakovo nesąžiningumą ir siekius sudarant dovanojimo sandorį, kad būtų galima konstatuoti jį siekus sudaryti priešingą teisei sandorį. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimą įtvirtinančio CK 1.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl CK 1.81 straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Kaip nurodoma LR Civilinio kodekso komentare, tai „Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu padarinius turi nustatyti baudžiamosios ar administracinės teisės normos. Vertinant kasacinio teismo praktiką pažymėtina, kad CK 1.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorį pripažinus tariamuoju, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. kyla bendrieji sandorių negaliojimo padariniai — taikoma restitucija ir šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra — atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Plėtodama aptartas teismų praktikos nuostatas teisėjų kolegija išaiškina, kad bylose dėl tariamojo sandorio negaliojimo tinkamam teisinių santykių kvalifikavimui turi būti įvertintas tariamojo sandorio tikslas, nes nuo to gali priklausyti, ar konkrečiu atveju taikomi bendrieji negaliojančių sandorių padariniai - restitucija, ar kiti. Jeigu pagal faktines bylos aplinkybes tariamasis sandoris pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei, jo padariniams taikomos specialiosios teisės normos, įtvirtintos CK 1.81 straipsnyje: kai abi sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, restitucija netaikoma (CK 1.81 straipsnio 2 dalis), vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralė normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų (CK 1.81 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymo leidėjo nustatyta, kad asmenų, sandorio sudarymu ar jo imitavimu siekusių viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių tikslų, teisės gali būti neginamos ar ginamos iš dalies, toks teisinis reglamentavimas grindžiamas įstatyme įtvirtintais reikalavimais įgyvendinant civilines teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai bei draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Atsisakymas taikyti restituciją šiuo atveju reikštų atsisakymą ginti teises asmens, kuris jomis piktnaudžiavo. Taigi Teismui nustačius, kad dovanojimo sutartis yra negaliojanti CK 1.81 str. pagrindu dėl abiejų sandorio šalių žinojimo, spręstinas restitucijos klausimas atitinkamai pagal CK 1.81 str. 2-3 dalis.

61. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė Virgilija Joana Martinauskienė pateikė atsiliepimą, nurodė, kad sandoris patviritntas teisėtai, jame išreikšta tikroji šalių valia, todėl teisinio pagrindo panaikinti sandorį nėra.