Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

kaltinamoji M. J. M. neteisėtai versliškai ir stambiu mastu vertėsi profesine veikla neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga.

Kaltinamoji M. J. M., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore ir eidama šioje įmonėje gydytojos pareigas, nuo 2000-01-01 neturėdama jokios galiojančios medicinos praktikos ar bendruomenės slaugytojo licencijos, kuri suteiktų teisę jai užsiimti imunoprofilaktika ir atlikti skiepijimus, taip pat nuo 2010-06-21 neturėdama licencijos, suteikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas bei šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų (bendruomenės slaugytojo, šeimos gydytojo ir vaikų gydytojo) tiriamuoju laikotarpiu sistemingai, nuo 2010-01-01 iki 2015-03-20, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė skiepijimo paslaugas – apskaitos dokumentais pagrindė skiepijimo paslaugų suteikimą L. L., D. R., L. V., M. J. R. – pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, reikalavimus, t. y. Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 16 straipsnio 1 dalies „Teisė verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika pripažįstama fiziniams asmenims, įstatymo nustatyta tvarka gavusiems licenciją ir sertifikatą“, 2 dalies „Įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas“; Lietuvos Respublikos 1996 m. birželio 6 d. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 straipsnio 1 dalies „Įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre“ ir 45 straipsnio 3 punkto „Asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 468 „Dėl imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių 25 punkto „Privačiai verstis imunoprofilaktika turi teisę juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę licenciją asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros veiklai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių 50.5 punkto „Licencijos turėtojo pareigos: 50.5. užtikrinti, kad įstaigoje sveikatos priežiūros paslaugas teiktų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję profesinę kvalifikaciją ir turintys licencijas, jei jas privalo turėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, taip laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-20 neteisėtai versliškai ir stambiu mastu, versdamasi profesine, ūkine veikla iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai gavo 507972,61 Eur įplaukų: 2010 m. – 286441,70 Lt (arba 82959,25 Eur); 2011 m. – 275719,00 Lt (arba 79853,74 Eur); 2012 m. – 285656,55 Lt (arba 82731,86 Eur); 2013 m. – 305462,21 Lt (arba 88467,97 Eur); 2014 m. – 524985,61 Lt (arba 152046,34 Eur); 2015 m. – 21913,45 Eur.

Kaltinamoji M. J. M. buvo kaltinama tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė fizinis asmuo ir valstybė, taip pat apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra:

Kaltinamoji M. J. M. buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore-gydytoja epidemiologe, tai yra būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, ir atsakinga už šios bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-05-20, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), organizavo ir teikė pacientų skiepijimo paslaugas, neturėdama įstaigos licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugų, bei neturėdama šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų (bendruomenės slaugytojo, šeimos gydytojo ir vaikų ligų gydytojo), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 16 straipsnio 2 dalį „Įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas“, Lietuvos Respublikos 1996 m. birželio 6 d. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 straipsnio 1 dalį „Įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre“ ir 45 straipsnio 3 punkto „Asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 468 „Dėl imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių 25 punkto „Privačiai verstis imunoprofilaktika turi teisę juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę licenciją asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros veiklai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių 50.5 punkto „Licencijos turėtojo pareigos: užtikrinti, kad įstaigoje sveikatos priežiūros paslaugas teiktų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję profesinę kvalifikaciją ir turintys licencijas, jei jas privalo turėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, taip pat viršydama gydytojo epidemiologo įgaliojimus, kurie numatyti 1999-12-27 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 561 patvirtintoje „Lietuvos medicinos norma MN 81:1999 „Gydytojas epidemiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ ir kuriam suteikta teisė tik planuoti skiepus, bet ne atlikti skiepijimus, neturėdama jokios galiojančios medicinos praktikos ar bendruomenės slaugytojo licencijos, kuri suteiktų teisę jai užsiimti imunoprofilaktika ir atlikti skiepijimus, 2015-02-17 dienos metu, telefonu sutarusi su D. P. B. paskiepyti šios dukrą M. J. R. žmogaus papilomos viruso vakcinos ,,Silgard“ doze, 2015-02-17, apie 13–14 val., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – D. P. B. turtą, vietoj žadėtos vakcinos ,,Silgard“ dozės paskiepijo M. J. R. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Silgard“, po to 2015-03-12, dienos metu, telefonu susitarusi su D. P. B. antrą kartą paskiepyti šios dukrą M. J. R. vakcinos ,,Silgard“ doze, 2015-03-14, apie 13–14 val., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – D. P. B. turtą, vietoj žadėtos vakcinos ,,Silgard“ dozės paskiepijo M. J. R. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Silgard“, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiosios D. P. B. turtą – 258 eurus, padarydama jai 258 eurų turtinę žalą.

Be to, kaltinamoji M. J. M., tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2015-01-30, apie 14 val., telefonu sutarusi su L. L. paskiepyti ją žmogaus papilomos viruso vakcinos ,,Silgard“ doze, 2015-01-30, apie 15 val., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – L. L. turtą, vietoj žadėtos vakcinos ,,Silgard“ dozės paskiepijo L. L. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Silgard“, po to 2015-02-27, apie 10.30 val., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – L. L. – turtą, vietoj žadėtos vakcinos ,,Silgard“ antros dozės paskiepijo L. L. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Silgard“, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiosios L. L. turtą – 258 eurus, padarydama jai 258 eurų turtinę žalą.

Be to, kaltinamoji M. J. M. 2014-07-08 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – D. R. – turtą, vietoj žadėtos vakcinos nuo erkinio encefalito „TicoVAC“ dozės, paskiepijo ją ir jos sūnų J. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) neaiškios kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Tico VAC“, po to 2014-07-24 antrą kartą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – D. R. – turtą, vietoj žadėtos vakcinos nuo erkinio encefalito „TicoVAC“ paskiepijo D. R. bei šios sūnų J. R. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcinos ,,TicoVAC“ doze, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. R. – turtą – 139 eurus, padarydama jai 139 eurų turtinę žalą. Tokiais veiksmais M. J. M. taip pat padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nes diskreditavo Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą bei padarė didelę neturtinę žalą fiziniams asmenims – nukentėjusiosioms D. P. B. ir M. J. R., nes dėl tokių M. J. M. nusikalstamų veiksmų jos patyrė didelius moralinius ir dvasinius išgyvenimus dėl savo sveikatos.

Be to, kaltinamoji M. J. M. buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros. Tai yra:

Kaltinamoji M. J. M. buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir kasininke, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą Klaipėdos mieste nuo 2000-01-01 neturėdama jokios galiojančios medicinos praktikos licencijos, kuri suteiktų teisę jai užsiimti imunoprofilaktika ir atlikti skiepijimus, taip pat nuo 2010-06-21, neturėdama licencijos, suteikiančios UAB „ (duomenys neskelbtini)“ teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas bei šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų (bendruomenės slaugytojo, šeimos gydytojo ir vaikų gydytojo) laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-20, sistemingai teikdama skiepijimo paslaugas, tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 įstatymo 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, tai yra apskaitos dokumentais nepagrindė 2 vnt. vakcinos „Silgard“ įsigijimo už 743 Lt (215,18 Eur).

Be to, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“ ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatas „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, bei nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 28 punkto „Kasininkas darbo dienos pradžioje turi įregistruoti kasos aparate ir į kasos operacijų žurnalą įrašyti dienos pradžioje turimą pinigų sumą (gautą iš įmonės kasos ir / ar neinkasuotą praėjusios dienos kasos likutį)“ , taisyklių 30 punkto „Iki dienos pabaigos atliktas (tarpinis) inkasavimas registruojamas kasos operacijų žurnale ir patvirtinamas vadovo įgalioto asmens parašu arba pagrindžiamas pinigų perdavimą patvirtinančiu apskaitos dokumentu, turinčiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus rekvizitus“ bei 31.2 punkto „Kasininkas privalo registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš aparato kasos“ bei nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 20 punkto „Kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma, išskyrus Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytus atvejus ir tvarką“ , laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-12

- nepagrindė apskaitos dokumentais dienos „Z“ ataskaitose, eilutėje „Gauta“ ir kasos aparato kasos operacijų žurnale stulpelyje „ankstesnis likutis + įdėta dienos pradžioje “ užregistruotų sumų – 1252 atvejais 190473,06 Lt ir 975,00 Eur;

- dienos „Z“ ataskaitose, eilutėje „Išmokėta“ ir kasos aparato kasos operacijų žurnale stulpelyje „inkasuota (Lt)“ nurodė didesnes inkasuotas sumas nei tos dienos įplaukos, t. y. sumas, neatitinkančias tikrovės, tai yra kasos pajamų orderiais pagrindė dienos kasos aparato kasos įplaukas, nurodydama ūkinės operacijos turinį „Pajamos pagal dienos Z ataskaitą“ arba „Realizacinės įplaukos“.

Tokiu būdu kaltinamoji M. J. M. apgaulingai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-12 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamoji juridinis asmuo – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės M. J. M., kuri turėjo teisę atstovauti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, neteisėtai, versliškai ir stambiu mastu vertėsi profesine, ūkine veikla, neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, būtent:

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, veikdama per savo atstovę direktorę M. J. M., veikiančią jos naudai ir interesais, neteisėtai nuo 2010-06-21 neturėdama licencijos, suteikiančios UAB „ (duomenys neskelbtini)“ teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas, kuri suteiktų teisę užsiimti imunoprofilaktika ir atlikti skiepijimus, bei šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų (bendruomenės slaugytojo, šeimos gydytojo ir vaikų gydytojo), t. y. pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, reikalavimus – Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 16 straipsnio 2 dalies „Įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas“; Lietuvos Respublikos 1996 m. birželio 6 d. sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 straipsnio 1 dalies „Įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre“ ir 45 straipsnio 3 punkto „Asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 468 „Dėl imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių 25 punkto „Privačiai verstis imunoprofilaktika turi teisę juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę licenciją asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros veiklai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių 50.5 punkto „Licencijos turėtojo pareigos: 50.5. užtikrinti, kad įstaigoje sveikatos priežiūros paslaugas teiktų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję profesinę kvalifikaciją ir turintys licencijas, jei jas privalo turėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-20 sistemingai teikė skiepijimo paslaugas – apskaitos dokumentais pagrindė skiepijimo paslaugų suteikimą ir iš šios profesinės, ūkinės veiklos iš viso gavo 507972,61 Eur įplaukų: 2010 m. – 286441,70 Lt (arba 82959,25 Eur); 2011 m. – 275719,00 Lt (arba 79853,74 Eur); 2012 m. – 285656,55 Lt (arba 82731,86 Eur); 2013 m. – 305462,21 Lt (arba 88467,97 Eur); 2014 m. – 524985,61 Lt (arba 152046,34 Eur); 2015 m. – 21913,45 Eur .

Kaltinamoji M. J. M. parodė, kad jai pareikšti kaltinimai neteisingi. Ji dirbo 17 metų turėdama visas licencijas tiek savo kaip asmens, tiek įmonės. Visi dokumentai yra byloje. Yra visos nurodytos licencijos. Pačios pirmosios licencijos buvo išduotos 1999 m., buvo duota teisė atlikti imunoprofilaktiką. Kažkodėl kaltinime teigiama, kad ji licencijos neturėjo nuo 2000 m., o paskui, kad nuo 2010 m. 1997 m., kai buvo registruota individuali įmonė, Respublikoje buvo panaikinti skiepų kabinetai. Pradžioje buvo individuali įmonė, 2010 m. buvo pakeista į UAB. Jai nebuvo uždrausta skiepyti žmonių niekada iki to laiko, kol „(duomenys neskelbtini)i“ buvo parašytas skundas iš „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo 2014 m. spalio mėnesį. Ji to skundo nematė, nebuvo supažindinta. Ten buvo teigiama, kad ji neva teikia šeimos gydytojo paslaugas. Šeimos gydytojo paslaugų neteikė, jos darbo specifika buvo imunoprofilaktika, chemioprofilaktika, tai, ką ji ir turėjo teisę daryti. 2008 m. įvyko nesusipratimas, epidemiologo pareigybė buvo išbraukta iš licencijuojamos veiklos sąrašo. Tada nuvyko į ministeriją, jai buvo paaiškinta, ką toliau daryti, tai buvo 2008 m. gruodžio mėnesį. Ministerijoje paaiškino, kad įvyko klaida. Peržiūrėjus sąrašus, buvo neįtraukta gydytojo epidemiologo pareigybė. Buvo paaiškinta, kad jeigu nėra įtraukta į licencijuojamos veiklos sąrašą, turi dirbti toliau pagal medicinos normas. Medicinos norma Nr. 81 patvirtinta 1999 m. Tie dokumentai yra byloje. Dar yra patvirtinta įsaku, kad gydytojas atlieka savo pareigas remdamasis pagrindiniu įsakymu, medicinos norma, taip pat kaip šeimos gydytojai, bendrosios praktikos gydytojai, chirurgai ir t. t. Yra pareigybė pagal medicinos normą ir gydytojo epidemiologo. Medicinos normoje yra aiškiai nurodyti punktai. Akreditacijos tarnyba jai su advokatu užklausus, kokia yra kompetencija ir darbo apimtis, visą laiką praleisdavo tą punktą, kur aiškiai nurodyta: „vykdyti, organizuoti ir kontroliuoti“. Šitame įsakyme viskas yra. Ji taip pat pateikė visus punktus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, taip buvo pasakyta ir ministerijoje, kad reikia dirbti pagal gydytojo epidemiologo pareiginę instrukciją.

2014-11-14 jai paskambino ir pasakė, kad yra skundas iš „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau elektroniniu paštu buvo paprašyta atsakyti į klausimus, paprašyta dokumentų, kuriuos turi pristatyti. Tuos dokumentus pristatė po dviejų savaičių ir paklausė, ar viską turi. Jai atsakė, kad viskas yra, ir paklausė, ar turi sutartį su šeimos gydytojo institucija. Ji turėjo sutartį su šeimos gydytojų centru „(duomenys neskelbtini)“. Jie aptarnavo ne tik Lietuvos piliečius, bet ir užsienio. Pagal sutartį siųsdavo į „(duomenys neskelbtini)“ kaip artimiausią tuo atveju, jei žmogus neatnešdavo pažymos, kad yra apžiūrėtas ir kad jį galima skiepyti. Tai darydavo visada.

Kartais būdavo taip, kad pasižiūrėdavo į medicinos knygutę, pereitas komisijas, pažiūrėdavo išrašus iš ligų istorijų, iš klinikų.

Nukentėjusioji D. B. atvedė dukrą ir kažkodėl norėjo jai pakenkti. Dėl kokios priežasties, ji nežino, jos nebuvo pažįstamos. Kai ši atvedė dukrą, ji jai pasakojo, kad kažkas nori jai pakenkti. Dirbo legaliai. Jai paskambino skyriaus vedėjas daktaras G. iš Akreditacijos tarnybos kovo 27 d. Pasakė, kad jai skiepyti jau yra uždrausta. Raštu iki pat šios dienos ar iki svarstymo neturėjo tokių duomenų. Kai atėjo raštas į elektroninį paštą, važiavo aiškintis, kas atsitiko, be to, gavo skundą.

Elektroniniame pašte 2015 m. pamatė, kad jai pristabdyta veikla, kad yra skundas ir pateikti klausimai. Pristabdyta, nes neturėjo teisės skiepyti. Už ką buvo nubausta, nesuprato. Važiavo su visais dokumentais, paskambino ir klausė, ar viską pristatė, ar yra nusižengimų. Manė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, dirbo pagal medicinos normas.

Uždarajai akcinei bendrovei licenciją turėjo. Ji yra registruota, ten yra klaida.

Ji turėjo licenciją veikti. Jokių šeimos medicinos paslaugų neteikė. Skiepijo pagal gydytojo epidemiologo medicinos normą, kurioje yra punktas, kad kaip gydytojas epidemiologas turėjo teisę planuoti skiepijimą, bet yra ir kitas punktas. Akreditacijos tarnyba išvengė punkto, kur yra parašyta: „Vykdyti, organizuoti ir kontroliuoti“. Vykdyti skiepijimus, imunoprofilaktiką ir chemioprofilaktiką. „Pareigos: nustatyta tvarka vykdyti ir kontroliuoti ligų epidemiologinę priežiūrą, imunoprofilaktiką ir chemioprofilaktiką“. Tai buvo apsvarstyta Vilniuje, ministerijoje, užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre su vadovais, tai visi žinojo ir pagal šitą normą viskas buvo daroma. Ta norma yra pagrindinė.

Skiepijimus atlikdavo ir sesutės, ir bendrosios praktikos slaugytojas ir ji pati, taip pat gydytoja M ., kai buvo. Su M. dirbo kartu 11 metų.

Pajamas visą laiką tvarkė profesionalios buhalterės, visą apskaitą visą laiką vedė finansininkės arba buhalterės. Kai įsteigė įstaigą, buvo netgi pagirti, nes nuo pirmos dienos turėjo kasos aparatą. Su kasos aparatu dirbo keli asmenys. Nefiskalinis čekis – tai yra pinigų įnešimas, kai ji gali bet kada matyti, kiek buvo atlikta darbų, kiek buvo sumokėta.

Nuo 2010 m. sausio iki 2015 m. kovo 20 d., kai buvo atliekami patikrinimai, kiek per tuos metus gavo įplaukų, nežino, iš kur suskaičiavo 50 000 Lt nežino, matyt iš nefiskalinių čekių per 5 metus. Pajamos yra apskaičiuotos balanse. Jei balanse suskaičiavo kaip įplaukas, mano, kad teisingai suskaičiavo, ji netikrino, nedalyvavo kartu su tyrėja B..

Mano, kad balansai buvo teisingi, jie buvo vedami pagal pirminius buhalterinius dokumentus.

Sau pinigų nepasiėmė, pinigai buvo įmonės išlaikymui. Ji buvo vienintelė akcininkė.

Kiekvienas atėjęs asmuo, kuris buvo skiepijamas, buvo registruojamas elektroninėje sistemoje.

Dėl vakcinų įsigijimo gali paaiškinti, kad būdavo įvairiai. Vienų vakcinų turėjo rezervą, nes būdavo pasiūloma lengvatinėmis sąlygomis, jeigu paims didesnį kiekį.

Dėl J. R. skiepijimo gali paaiškinti, kad skiepijimo metu nieko tokio neatsitiko, tik ji padarė klaidą, nes iš vakaro ponią D. įspėjo, kad su dokumentais važiuoja į Vilnių. Skiepijimas vyko paprastai, iš vakaro įspėjo ponią D. , kad 13 dieną negalės, nes išvyksta į Vilnių. Jai aiškiai pasakė, kad turi problemų darbe dėl savo darbo veiklos Sakė, kad paskiepyti ji gali Vilniuje ar kitą dieną. D. reikalavo, kad nori paskiepyti vienoje įstaigoje, kitur skiepyti nenori, nors turėjo galimybę pasiskiepyti Vilniuje. Ji išvažiavo į Vilnių ir 5 val. sėdint autobuse, grįžtant iš Vilniaus, ponia D. jai skambino. Šalia jos sėdėjo sužadėtinis V. M., kuris girdėjo, kad jai skambino, skambinusioji sakė, kad „jau J. grįžo, ar Jūs grįšit“. Ji pasakė, kad jeigu grįš anksčiau, ateis paskiepyti.

Ji tada vakciną turėjo. Turėjo likutį – 3 vnt., yra pirminiai dokumentai, sutampa visos vakcinų gautos sąskaitos. Buvo likutis 3 vnt. ir gavo 2 vnt., paskiepijo 5 asmenis.

Sutarė skiepyti šeštadienį iš ryto. Atėjo prieš 9 val., ponia D. atėjo vėliau. Vakcina buvo padėta.

Nežino, kodėl liudytoja sakė, kad skystis buvo traukiamas iš ampulės, tai prasimanymas. Vakcina yra švirkšte, ją suleido.

Negali aiškiai prisiminti, ar kai pirmą kartą paskiepijo mergaitę, dėžutę atidavė, nes vakcinos dėžutės buvo metamos į šiukšlių dėžę, jų niekas nerinko.

Antrą kartą paskiepijus, dėžutės nedavė. Mano, kad tam buvo ruošiamasi iš anksto, nes buvo atėjusios trys moterys su keistais klausimais. Tada niekas neįvyko.

Dėl dėžutės gali paaiškinti, kad iš vakaro, prieš 12 d., viena moteris paprašė paaiškinti apie „Silgard“ skiepą. Ji ištraukė viršutinę dėžutę, bet ne pačią pakuotę, ir padavė moteriai paskaityti instrukciją. Ji skubėjo apsirengti, tačiau ši dar skaitė. Šitos moters byloje nėra. Iš stendo šiai moteriai dėžutės nedavė, nes ant jos buvo pasibaigęs galiojimo laikas. Nuvedė ją į kabinetą parodyti.

Po skiepo dėžutės nepadavė, nes iš vakaro ją davė paskaityti tai moteriai.

Ant pirmosios dėžutės, kai skiepijo, buvo užrašyta kita pavardė, nes daug žmonių skambindavo, užsakydavo vakciną, bet ne visada ateidavo, todėl vakcinos dideliais kiekiais neužsakydavo, nes buvo atvejis, kai buvo gavę 27 vnt. Dėl šios dėžutės negali garantuoti, kaip pas D. atsirado dėžutė su svetima pavarde, tai neturėjo jokios reikšmės, jai svarbu, kad yra vakcinų, kiek reikia. Ar D. dėžutę pasiėmė tada, ar pasiėmė iš L. L., nežino. Paprastai ji po kiek laiko paskambina paklausti, kas kaip jaučiasi, po 2–3 dienų, ar nebuvo kokių reakcijų.

D. paprašė dėžutės, ji paaiškino, kad taip buvo. Ji buvo užsiėmusi, skubėjo su dukra, metė pinigus ant stalo, 140 eurų. Jai pasakė, kad šiandien negali išmušti čekio. Viskas vyko greitai. Ji, kaip medikė, atliko pareigą, nepaisant to, kad jai buvo pristabdyta veikla, nes parvažiavo iš Vilniaus ir jau žinojo, nors nebuvo galutinio sprendimo. Nenorėjo jai atsakyti, šiandieną pasielgtų kitaip.

Į telefoninius skambučius ji atsakė. Ji pasakė B., kad D. dukterį užregistravo, atidavė poniai D. grąžą. Tada D. išskubėjo. Jai pasakė: „su jumis galiu ką noriu padaryti“. Ji sutriko dėl tokio jos akibrokšto. Duris užrakino dėl to, kad ji užbaigė darbą, buvo po dviejų naktų kelionės į Vilnių. Uždarė ir išėjo į namus.

Daktarė B. paskambino jai grįžus namo. Paklausė: „kas ten įvyko su D. B., Jūs žinot, kokia ji yra“. Su B. jos seniai pažįstamos, kartu dirbo. Ji šiai atsakė, kad nieko ten neįvyko, viskas gerai.

Švirkšto ji negali atiduoti, jis neatiduodamas. B. pasiūlė nuvažiuoti ir viską išsiaiškinti. Ji atsakė, kad naktį nevažiuos, gyvena kitame miesto gale, pasakė, kad atvažiuos rytoj iš ryto. Po to buvo skambučiai, susisiekė, pasakė, kad atvažiuos, kad bus sekmadienį. Nuvažiavo, D. pasakė, kad lauks iki 2 val. Ji laukė, bet niekas neatėjo. Po to gavo SMS žinutę, kad dėl kažkokios priežasties neatvyko, žinutę turi savo telefone.

D. dukrą paskiepijo būtent ta vakcina, tuo neabejoja. Nežino, ką mergaitė galėjo suprasti, nes ji stovėjo prie staliuko, J. sėdėjo, o šalia stovėjo motina. Kaip galima kažko buvo nematyti. Jeigu matė, kad kažką ne taip daro, galėjo sugriebti už rankos.

Paskiepijo ta vakcina. Kai pirmą kartą buvo pakviesta pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, pasakė, kad reikia padaryti tyrimus. Ten į klausimą dėl dėžutės, galiojimo laiko pasakė, kad viskas užregistruota žurnale, viskas atitinka.

Su L. L. jokių konfliktų nebuvo. Kai matė per televiziją, kažkodėl ponia D. demonstravo ne jos kabinete, o „Endemike“ ir ten parodė dėžutę. Galėjo būti ir taip, kad dėžutė užrašyta L., tačiau tai neturi jokios reikšmės.

Jokių santykių su ponia D. nebuvo. Kodėl D. taip užsipuolė, gali atsakyti tik ji pati. Ji bendravo su žmogumi, nelabai skubėjo, D. sėdėjo koridoriuje, ji galbūt su ja nepasisveikino, jos su dukra nepažino. Ši dar kartą įėjo į kabinetą ir pasakė, kad jos buvo užsirašiusios. Ji atsakė, kad žmogaus neišmes. L. L. buvo paskiepyta ta vakcina, kuria buvo reikalinga.

Dėl kaltinimo, kad J. R. buvo paskiepytas neaiškios kilmės skysčiu, o ne vakcina „Ticovak“ ir kad po to 2014-07-24 taip pat paskiepytas nuo erkinio encefalito, o atlikus patikrinimą, nustatyta, kad jokios įtakos ta vakcina nepadarė, gali paaiškinti, kad kai ponia D. R. pasakė, ji jos paklausė, ar ji medikė, ar moka vertinti. Atsakymai yra aiškūs: 0,56 ir 0,58 po dviejų vakcinacijų V1, V2, trečios vakcinacijos ji nepadarė. Ji galėjo kreiptis į šeimos gydytoją, jeigu ką nors įtarė. Tačiau ji perskaitė spaudoje ir pradėjo tirti. Tie tyrimai „neigiami“, jie yra nepakankami. Tai yra interpretacijos, vertinimo klausimas. Po dviejų vakcinacijų, praėjus tokiam laikui, tai yra normalu. Antikūnių titrai yra, jie yra žemi, nepakankami apsaugoti nuo susirgimo, nes nepadarytas trečias skiepas. Tai nėra neigiami, tai laboratorinio vertinimo atsakymas. Specialistas visada supras, kad buvo ne vanduo suleistas.

Tą vaikinuką paskiepijo ta vakcina, kuria ir buvo reikalinga. Yra tyrimai, yra manoma, kad apie 3 proc. žmonių nesusidaro tinkamas aukšto lygio imunitetas. Tai priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos būklės, nuo persirgtų ligų. Šiuo atveju po 2 skiepų, praleidus terminą trečiam skiepui, atliktas tyrimas.

2015 m. iki nesusupratimo „Silgard“ vakcina skiepijo 5 karus. Neprisimena, ar moterys, merginos skambino prieš atvykstant į įstaigą, būdavo įvairiai, atsiliepdavo ir sesutė, ir padėjėja. Negali pakartoti, ką tuo metu atsakė telefonu.

Galėjo būti tokių atvejų, kad paskambinus telefonu ir paprašius pasiskiepyti „Silgard“ vakcina, atsakė, kad šios vakcinos šiuo metu neturi, reikia užsakyti.

Į prokurorės klausimą atsakė, kad „Silgard“ vakcinos likutis – 3 vnt. – buvo 2014 m. pabaigoje.

Prokurorė pasakė, kad pagal dokumentus 3 vnt. likutis buvo 2014-01-01. Per 2014 m. „Silgard“ vakcina gauta nebuvo, tačiau ir 2014 m. ir 2015 m. žmonės buvo skiepijami.

Prokurorei pasakius, kad nustatyta, jog 2015 m. yra paskiepyta 5 skiepais, o užsakyta per 2014–2015 m. tik du skiepai, kaltinamoji atsakė, kad viską patikrino, nebuvo nesutapimų, viską pati kontroliavo, nors galėjo koks popierius ir dingti.

Prokurorei pasakius, kad per 2014–2015 m. tiek buhalteriniuose dokumentuose matosi, tiek įmonės, tiekusios jiems vaistus, per dvejus metus yra pateikusios tik 2 vakcinas, o kaltinamoji paskiepijo 7 žmones, kaltinamoji teigė, kad buvo tokių atvejų, kai žmonės kartais sumokėdavo už visas 3 vakcinas į priekį, kai būdavo akcijos. Gali būti buhalterinis nesutapimas su epidemiologiniu. Jeigu ji dar nebūdavo paskiepijusi, ji to ir nepateikdavo, nors galėjo koks popierius ir dingti.

Prokurorei pasakius, kad per 2014–2015 m. tiek buhalterijoje, tiek kitos įmonės, kurios tiekė jiems vakcinas, per dvejus metus yra pateikusios tik 2 vakcinas, o paskiepyti 7 žmones, kaltinamoji atsakė, kad galėjo būti likutis iš kitų metų. Nieko netrūksta. 143 vakcinos yra suskaičiuotos nuo 2007 m.

Prokurorė pasakė, kad ji suskaičiavo pagal dokumentus 147 paskiepytus žmones.

Kaltinamoji paaiškino, kad kažkokie žmonės yra pridėti skiepyti kitur. Kai buvo tyrėja B., patikrino visus gavimus, visas lenteles, nefiskalinius čekius, jokių klausimų nekilo.

Paskelbus išvadas, kad apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas 2 vnt. vakcinos „Silgard“ įsigijimas, kaltinamoji atsakė, kad tą sausio 30 d. sąskaitą ji pristatė kokius 5 kartus. Prokurorė paaiškino, kad ši sąskaita yra įtraukta, tačiau dar trūksta, nes paskiepyta 5, o įsigytos 2 vakcinos.

Kodėl vakarais buvo paimami pinigai iš kasos, o iš ryto buvo dedamos pinigų sumos į kasą, kaltinamoji paaiškino, kad vakare išimdavo pinigus ir kasos apyvartą nulindavo, o iš ryto dėdavo pinigus grąžai. Vakare viską nulindavo, „Z“ ataskaitoje parašyta: „Už vakciną“, „Už paslaugą“, „Gauta“. „Gauta“ – tai yra nefiskalinis čekis, tai ne įplaukos.

Dėl vakcinos dėžutės, kuri buvo surasta šiukšlių dėžėje, nors kaltinamoji teigė, kad ją atidavė kitai moteriai, ši paaiškino, kad jai padavė instrukciją ir dėžutę ir ji nuėjo rengtis. Ji nematė, ką ši moteris darė. Ji jos negalėjo išvaryti. Tą dėžutę rado jos padėjėja L. ar koridoriuje ant stalo, ar ant jos stalo. Sekmadienio rytą rado šiukšlių dėžėje. Dėžutes skiepijantis atiduodavo ne visada.

Dėl vakcinacijos įtraukimo į apskaitą paaiškino, kad V1, V2, V3 – 1, 2, 3 vakcinacijos atsispindėdavo apskaitos dokumentuose. Tačiau to paties mėnesio laikotarpiu yra forma „7“, tai yra imunostatuso nustatymas. Ta programa yra sudaryta ne buhalterinei apskaitai, o imunoprofilaktikos analizei. Ši programa vykdoma rankiniu būdu. Jeigu tą patį mėnesį, ant antros dedasi pirmoji ji gali būti nematoma. Bet žmogus turi, yra uždėtas specialus antspaudas ir parašyta „V1“, „V2“.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji M. J. M. parodė, kad nuo 1997 m. ji turi licenciją Nr. 807, kuri suteikė teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti imunoprofilaktiką, t. y. skiepyti asmenis nuo įvairių ligų. Licencijos kas kiek laiko keitėsi, tačiau veiklos pobūdis išliko. Ji galėjo užsiimti imunoprofilaktika. Atvykęs asmuo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, užregistruojamas kompiuterinėje sistemoje ir popieriniu variantu. Kompiuterinėje sistemoje nurodomi asmens duomenys ir kokiu skiepu paskiepijamas. Paskiepytam asmeniui išduodama skiepų kortelė, kuri atspausdinama iš kompiuterio. 2015 m. sausio mėn. pabaigoje į ją kreipėsi D. B. dėl dukters paskiepijimo „Silgard“ vakcina. Jos susitarė, kad ji užsakys vakciną, nes tokia vakcina brangi ir jos retai užsako. D. B. su dukra pirmą kartą atvyko 2015-02-17. Ji paskiepijo D. B. dukrą R.. Ar davė D. B. dėžutę nuo vakcinos, neprisimena. Neprivalo tai daryti. Su D. B. susitarė, kad ateis 2015 m. kovo 13–16 dienomis. 2015-03-12 paskambino ir pranešė D. B., kad 13 d. negalės paskiepyti, nes išvyksta į Vilnių. D. B. ją skubino, todėl sutarė, kad paskiepys 2015-03-14, apie 10 val. 2015-03-14 D. B. atėjo su dukra į tarnybą. Apie skiepus pažymėjo kompiuteryje. Kaip ir pirmą kartą paruošė vakciną, kaip numatyta instrukcijoje. Ruošiant vakciną klientas sėdi šonu, tačiau visą procedūrą gali matyti. Kai paskiepijo, D. B. paprašė dėžutės. Ji jai pasakė, kad dėžutę atidavė į tarnybą atėjusiai moteriai, kuri norėjo susipažinti su vakcina. D. B. su dukra išėjo. Ji išėjo savo reikalais. Į telefoninį skambutį galėjo neatsiliepti tik todėl, kad jo negirdėjo. Tą pačią dieną, apie 16 val., jai paskambino K. B. ir paklausė apie incidentą su D. B.. Ji viską papasakojo. D. B. žinutę apie tai, kad ji nori pasiimti skiepo ampulę ir švirkštą, perskaitė po pokalbio su K. B.. 2015-03-15 nuėjusi į tarnybą kibirėlyje tarp kitų švirkštų rado „Silgard“ švirkštą. Koridoriuje šiukšliadėžėje rado vakcinos „Silgard“ dėžutę, kurią buvo davusi tai moteriai. Ant dėžutės buvo parašyta B. III.13. Vėliau paaiškėjo, kad tą dėžutę į šiukšliadėžę išmetė darbuotoja L., kai 2015-03-12 valė patalpas. Ji paskambino D. B., kad ši atvyktų ir viską pasiimtų, bet ji neatvyko. L. L. ir V. B. paskiepijo iš seniau turėtomis vakcinomis. Dokumentus apie vakcinų „Silgard“ įsigijimus ir panaudojimus nuo 2007-01-01 iki 2015-03-31 ji pateikė prie bylos. Iš viso buvo gauta 143 vakcinos ir jos panaudotos. Tai patvirtinančius dokumentus ji pateikė. Kodėl kai kuriuose dokumentuose dėl vakcinų likučių nurodyti skirtingi skaičiai, negali paaiškinti. Kai 2008-12-23 baigėsi jos kaip gydytojos epidemiologijos licencija, ji kreipėsi į Akreditavimo tarnybą, bet jai pasakė, kad jos veikla nelicencijuojama ir vadovautis medicinos norma 81:1999. Ji neneigia, kad jos pildomuose dokumentuose ir kompiuteryje galėjo būti kokių klaidų, neatitikimų, kurie nereikšmingi. Jei padarė kokių klaidų, tai netyčia. Tyčia dokumentų neklastojo, mokesčių neslėpė. Ji manė, kad veiklą vykdo teisėtai. Vykdyti imunoprofilaktiką ji suprato kaip galimybę skiepyti asmenis nuo įvairių ligų. Jei sveikatos apsaugos ministerijos leidžiamuose teisės aktuose yra betvarkė, jie netobuli, kaip kas nori, taip juos gali interpretuoti, tai ji dėl to nekalta. Žmones skiepijo po veiklos sustabdymo iš žmogiškumo (t. 9, b. l. 17–19, 20–22, 31–32, t.10, b. l. 34–36, 37–40, 44–47, 97).

M. J. M. pateikė ir pačios surašytus parodymus, jų vertinimą (t.10, b. l. 48–60, 77–84).

Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Rimvydas Paulauskas parodė, kad jis atstovauja bendrovei, kuriai yra pareikštas kaltinimas, šios bendrovės buvusi vadovė kaltės nepripažįsta, aplinkybes paaiškino, todėl kažko papildomai pasakyti negali. Mano, kad plačiau pasisakys baigiamosiose kalbose apie teisinį reguliavimą ir kaltės formas. Jo manymu, remdamasi šia medicinos norma ir Imunoprofilaktikos taisyklių 3 punktu, ši įmonė veikė teisėtai. Negali pasakyti, kad nepadarė jokių pažeidimų, bet negalėtų to vertinti kaip nusikalstamą veiką.

Nukentėjusioji D. P. B. parodė, kad 2015 m. vasario 17 d. paskambino gydytojai J. M. telefonu. Kai davė pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, painiojo dienas. Paėmė telefono išklotines ir pamatė tikrą datą. Paskambinusi paklausė, ar ši galėtų paskiepyti „Silgard“ vakcina. Gydytoja pasakė, kad galėtų. Nebuvo tikra, kad tą dieną spės, nes vaikų ligoninėje darė profilaktinius tyrimus M. R., tačiau spėjo. Atvyko pas gydytoją į kabinetą, buvo atliktas pirmas skiepas, už jį sumokėjo grynaisiais pinigais 129 Eur, tačiau tiksliai neprisimena. Gydytoja jai padavė dėžutę, ji pasižiūrėjo galiojimo laiką ir įsidėjo į rankinuką. Išvažiavo namo ir sutarė, kad kitas skiepas bus kovo 13 d., kadangi dukra mokosi Vilniuje. Jos susitarė, kad ši atvažiuos savaitgalį ir ją paskiepys.

Kovo 12 d. jai paskambino gydytoja J. M., pasakė, kad penktadienį turi neatidėliotinų reikalų Vilniuje. Ji pasakė gydytojai, kad dukra pirmadienį turi važiuoti su mokykla į Londoną, gydytoja pasakė, kad dėl jų ateis į darbą šeštadienį. Jai su dukra tai tiko. Jos atvyko šeštadienį kovo 14 d. į gydytojos kabinetą su M.. Viskas vyko taip pat, kaip ir pirmą kartą, tik gydytoja jai pasakojo tam tikrus asmeninius dalykus, tai yra, kad kita konkurentų įmonė nori ją sunaikinti, kad ši dėl to turi problemų. Ji dabar supranta, kodėl ši taip kalbėjo. Gydytoja neturėjo licencijos, ji buvo pristabdyta. Tada ji to nesuprato, be to, lauke automobilyje laukė nepilnametė dukra su mama, jos ruošėsi važiuoti į kiną. Kartu su dukra ėjo į skiepų kabinetą, skiepų kabinetas yra vienas, atsiskaitymo kabinetas yra kitas. Gydytoja išėmė iš šaldytuvo buteliuką, parodė, kad jį reikia trinti tarp rankų, pašildyti iki reikiamos temperatūros, švirkštu pradūrė guminį kamštelį, sutraukė skystį ir paskiepijo dukrą. Jai tai nesukėlė jokių įtarimų, nes nebuvo pasidomėjusi, kaip turi atrodyti ši vakcina skiepams. Todėl, kad neturėjo patirties, nežinojo, kad gali taip atsitikti. Sugrįžo į kabinetą, kur vyksta atsiskaitymas, sumokėjo tą pačią pinigų sumą – 129 Eur, paprašė dėžutes, kurioje buvo vakcina, kadangi pirmą kartą ją jai davė. Nuo tos dėžutes paprašymo viskas ir prasidėjo. Gydytoja akivaizdžiai sutriko, pradėjo pasakoti, kad neva jos dėžutę atidavė kitai pacientei, kuri netikėtai paprašė, nes norėjo pasiskaityti instrukcijas. Ji paklausė, kodėl ši atidavė jos vakcinos dėžutę, kadangi šalia buvo reklaminis stendas, kuriame tokia dėžutė buvo. Jai gydytoja nieko negalėjo atsakyti, pradėjo daug kalbėti, todėl ji suprato, kad kažkas padaryta ne taip. Ji jai pasakė, kad taip negali palikti, jos ilgai ginčijosi, dėžutės ji taip ir negavo. Turėjo išeiti, tai buvo didžiausia jos klaida, kad išėjo, nes galėjo iš karto kviesti policiją. Nuėjusi iki automobilio papasakojo mamai, kas atsitiko, mama pasakė, kad eitų atgal ir paprašytų švirkšto. Ji iššoko iš automobilio, puolė atgal, tačiau visos durys buvo uždarytos ir užrakintos, žaliuzės nuleistos. Gydytoja neatsiliepė į jos skambučius. Ji iš karto paskambino gydytojai K. B. į vaikų ligoninę, kadangi ši rekomendavo jai tą gydytoją, ir papasakojo jai, kas nutiko. Gydytoja bandė pati su ja susisiekti, jai irgi nepavyko. Vakare K. B. kaltinamajai prisiskambino ir jai vakare paskambinusi pasakė, kad yra kažkas ne taip, kad ši jai nieko logiško nepasakė, o ji prašė šios, kad ji jai atiduotų švirkštą, ją nuramintų. M. M. jai pasakė, kad įmetė švirkštą į konteinerį ir nieko nebėra. Tai nuskambėjo neįtikinamai. Grįžusi namo išsitraukė pirmąją dėžutę, pradėjo ją vartyti ir pamatė, kad ant jos užrašytas kitos pacientės L. L. vardas, pavardė ir skiepijimo jos data, jeigu neklysta, vasario 27 d.

Per „Facebook¢ą“ susisiekė su L. L., papasakojo, kas nutiko, jos pradėjo bendrauti (Kai žmogus eina pas gydytoją, nėra pasiruošęs tokiems dalykams). Ji įsivedė į „Google“ J. M. vardą ir pavardę, rado 2006 metų „Vakarų ekspresas“ straipsnį, kad gydytoja J. M. jūreivius skiepijo gripo vakcinomis. Kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu, kad padarytas nusikaltimas. Žinojo, kad trūksta vakcinų, kad paskutinės vakcinos buvo užsakytos sausio 30 d., būtent tada, kada L. L. kreipėsi dėl vakcinos. Vakcina buvo užsakyta L. L.. O kada ji paskambino daktarei, jas iš karto priėmė. Kai sausio 29 d. jai skambino L. L., jai gydytoja pasakė, kad vakciną reikia užsakyti, jos yra brangios, užsakomos konkrečiai pacientui, kai jis atsiranda.

L. L. skambino gydytojai dar kartą, tačiau ši vakcinos dar neturėjo. Paskutiniai vakcinų užsakymai yra sausio 30 d., o nuo sausio 30 d. užsakymų nebuvo. Ji į gydytoją kreipėsi vasario 17 d., jai vakcinos jį užsakyti negalėjo, be to, jai nereikėjo jos laukti.

Gydytoja prie kompiuterio kažką darė, ji nelabai į tai kreipė dėmesį. Sumokėjo pinigus, dėl čekio negali pasakyti, kad gydytoja jai jį davė bet į tai nesigilino.

Jai skambino J. M. sugyventinis, ji į tą žmogų rimtai nežiūrėjo. Jis pasakojo labai daug negražių dalykų apie gydytoją J. M.. Jai nepatiko, kad jis tokiu būdu norėjo sau naudos. Norėjo išleisti knygą ir prašė jam padėti, teigė, kad tada jis paliudys teisme. Jam atsakė, kad liudytojų nepirks, kad ji nukentėjusioji. Dabar gavo iš jo laišką.

Perskaityti jos parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi ir jais teismas gali remtis.

Kaip minėjo, ieškojo kompiuteryje duomenų apie tą vakciną ir surado. Tada ji ir pamatė, kaip ši vakcina atrodo. Todėl sekmadienį ji ir paskambino gydytojai B. ir pasakė, kad buvo visai ne toks švirkštas. Ši atsakė, kad galbūt jai pasivaideno. Tada ji pasakė, kad viską jai reikės įrodinėti teisme. Kaltinamoji vėliau jai pasakė, kad ateitų paimti švirkštą ir dėžutę. Kad viskas buvo rasta šiukšlių dėžėje. Tačiau ji nėjo ir nieko neėmė.

Pirmą kartą buvo mažiau atidi. Dukra jai pasakė, kad gydytoja švirkštu traukė vaistus iš buteliuko. Gydytoja nuo pat pradžių akcentavo, kad ji turi pasidaryti antikūnių tyrimus. Ji nuėjo į kliniką „Sarpo“, kurią ši rekomendavo, ir paprašė padaryti tą tyrimą. Tačiau jai buvo paaiškinta, kad tokie tyrimai niekada nebuvo daromi, tik moksliniais tikslais Amerikoje, nes ten ši vakcina buvo išrasta. Tokių tyrimų neįmanoma padaryti. Kiek bekainuotų, būtų tokį tyrimą pasidariusi.

Kada buvo skiepijama, per daug nekreipė dėmesio. Buvo kabinete, matė, bet nekreipė dėmesio. Gydytoja į jas buvo atsukusi nugarą. Kadangi M. sėdėjo prie lango, ji galėjo matyti.

Reikalauja patenkinti jos civilinį ieškinį, kompensuoti pinigus už skiepus, tai yra atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Skiepai kainavo po 129 Eur du kartus, o dėl neturtinės žalos prašo priteisti jai 3000 Eur, dukrai M. 7000 Eur. Palaiko savo civilinius ieškinius.

Po antro skiepijimo M. sakė, kad buvo skausmingas skiepas, jai skaudėjo ranka, o dabar visą gyvenimą viską, kas nutiks su dukters sveikata, sies su skiepais, su šiuo įvykiu. Dukra labai dažnai serga, dabar yra problemų su kvėpavimo takais, ištisai operacijos, serga nuolatos. Vaikas nebeturi imuninės sistemos. Iki to laiko taip nebuvo. Kaip gali jaustis motina, sveikata yra brangiausia žmogaus vertybė, kada yra pasikėsinama į vaiko sveikatą, atimamas šansas jam būti sveikam, buvo daug bemiegių naktų. Požiūris į gydymo įstaigas pakito, tą sakys viešai ir garsiai, kad žmonės žinotų savo teises, domėtųsi, kas įvyko su jomis. Kas gali nutikti mediko kabinete, daug kam buvo labai netikėta. Esmė, kad reikia žinoti, domėtis, kaip atrodo skiepas, kaip elgtis kabinete, žinoti savo teises, nebijoti klausti, nebijoti reikalauti. Ji tiki, kad yra labai daug gerų medikų, ir pažįsta tokių, nenori visų kaltinti, visose profesijose yra žmonių, kurie nusikalsta.

Nukentėjusioji D. P. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-02-10 ji kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini) Skambino į gydytojos J. M. mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Norėjo susitarti dėl dukros M. J. R., kuriai yra 15 metų, paskiepijimo vakcina ,,Silgard“ , kuri skirta gimdos kaklelio vėžio profilaktikai. Tai yra trijų dozių vakcina, kuri suleidžiama per tris kartus, po vieną dozę kas mėnesį. Su gydytoja J. M. sutarė, kad ji su dukra atvyks į tarnybą 2015-02-11. 2015-02-11, apie 14 val., ji su dukra atvyko į Skiepų centrą. Jos dukrai J. M. suleido pirmąją vakcinos dozę. Iš kur tą vakciną paėmė gydytoja, nematė. Kaip atrodė švirkštas, irgi neatkreipė dėmesio. Tuo metu, kai dukra buvo skiepijama, kabinete ji buvo kartu. Daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Už vakciną sumokėjo 129 eurus. Atsiskaitė grynaisiais. Jokio čekio, kad sumokėjo pinigus, jai nedavė. Kad jos dukra būtų užregistruota kokiame žurnale, to tikrai nebuvo. Taip pat niekur nedavė pasirašyti. Suvedė tik dukros duomenis į kompiuterį. Po skiepo jai gydytoja J. M. padavė tuščią dėžutę nuo minėtos vakcinos. Ji pasižiūrėjo jos galiojimo laiką. Kadangi laikas buvo tinkamas, daugiau į ją dėmesio nekreipė ir parsinešusi namo įmetė į stalčių. Kur buvo išmestas po skiepo švirkštas, nematė. Dėl kito apsilankymo susitarė, kad ateis kovo 13 d., tai turėjo būti penktadienis. 2015-03-12 jai į mobilųjį telefoną paskambino gydytoja J. M., kuri paaiškino, kad dėl tam tikrų asmeninių priežasčių negali jos su dukra priimti ir paprašė vizitą atidėti kitai dienai, tai yra kovo 14 d. Ji neprieštaravo. 2015-03-14, apie 13.30 val., su dukra M. J. R. atvyko į Skiepų centrą, kad pasiskiepytų antrą kartą. Gydytoja J. M. jai ir dukrai matant iš šaldytuvo paėmė stiklinį buteliuką ir jį kelias minutes šildė tarp delnų, sakydama, kad turi būti vakcina šilta. Ant stiklinio buteliuko, jei ir buvo kokie įrašai, tai jų neįžiūrėjo, nes buvo labai smulkūs. Skystis buteliuke buvo vos gelsvos spalvos. Po to ji pasiėmė paprastą švirkštą ir buteliuke buvusį skystį surinko į jį. Šiuo, neaišku kokiu, skysčiu dukra buvo paskiepyta. Už šį skiepą ji kaip ir pirmą kartą sumokėjo 129 eurus. Pinigus davė grynaisiais. Čekio negavo, nes ji pasakė, kad negali įmušti į kasą, nes nedarbo diena. Kur buteliuką su švirkštu išmetė, nematė. Po šio skiepo gydytojos paprašė, kad jai duotų dėžutę nuo skiepo. Po šio jos prašymo gydytoja susijaudino, pradėjo blaškytis, kažką aiškinti, kad jos skiepų dėžutę atidavė kitai pacientei, nes ši neva norėjo pasiskaityti informaciją apie vakciną, kad galėtų pasitarti su savo šeimos gydytoja. Ji pareiškė pastabą, kad ji negalėjo taip elgtis, nes už vakciną sumokėjo ji, vadinasi, ir dėžutė turėjo atitekti jai. Taip pat iškart gydytojai išsakė abejonę, kad turi pagrindo manyti, kad vakcina yra pasenusi arba išvis ne ,,Silgard“ vakcina. Su gydytoja kalbėjosi normaliu tonu, ant jos nešaukė. Po šių pastabų gydytoja vis tiek jai nepateikė dėžutės. Įvykus šiam konfliktui atsitiktinai gydytojos kabinete stiklinėje vitrinoje, kuri skirta reklamai, pastebėjo tuščią skiepų ,,Silgard“ dėžutę. Tada gydytojos paklausė, kodėl ji tai pacientei nedavė iš šios vitrinos dėžutę, o atidavė būtent jos. Gydytoja logiško paaiškinimo jai nepateikė, apsimetė, kad nematė, ir labai nusistebėjo. Viskas tuo ir baigėsi ir ji iš kabineto išėjo, nes automobilyje buvo likusi mažametė dukra kartu su jos mama. Kai sugrįžo į automobilį ir mamai pasakė, kas nutiko, ši iškart liepė grįžti ir pasiimti buteliuką, iš kurio buvo surinktas skystis, ir švirkštą. Grįžus po 5 minučių centras jau buvo uždarytas. Iškart bandė gydytojai J. M. prisiskambinti, tačiau ši į skambučius neatsakė. Po to ji jai parašė SMS žinutę ir paprašė išsaugoti švirkštą ir buteliuką, iš kur traukė vaistus. Supratusi, kad yra apgauta, ji pasiskambino Klaipėdos vaikų ligoninės vadovei gydytojai K. B. ir papasakojo, kas nutiko. Norėjo pasitarti, ką tokiu atveju daryti. Gydytoja patikino, kad taip J. M. pasielgti negalėjo. Pasakė, kad pati jai paskambins, tačiau, kiek jai žinoma, jai iškart irgi nepavyko prisiskambinti. Tik vakare, kiek žino iš K. B. pasakojimo, jai pavyko prisiskambinti J. M.. Ši J. M. įspėjo, kad gali turėti rimtų problemų, jei nepateiks jai švirkšto ir buteliuko nuo skiepo, kuriais galėtų įrodyti, kad viską atliko tinkamai. J. M. jai paaiškino, kad švirkštą išmetė į konteineriuką su skysčiu ir užrašai nuo švirkšto greičiausiai bus nusitrynę. J. M. patikino, kad galima paprastai patikrinti, ar suleido minėtą vakciną, pasidarius kraujo tyrimus biomedicinos tyrimo centre ,,Sorpo“. Paaiškino, kad po skiepo kraujyje pradeda gamintis vėžinių ląstelių antikūniai. Susiskambinus su šiuo centru, jai buvo paaiškinta, kad tokie tyrimai Lietuvoje niekada nebuvo atliekami ir skiepų reakcijos kraujyje negalima ištirti. 2015-03-15 susisiekusi telefonu su gydytoja J. M., ši bandė ją įtikinti, kad viskas tvarkoje, kad ji jos dukrą paskiepijo skiepu ,,Silgard“ , kad jos skiepų registracijos žurnale viskas tvarkingai įrašyta. Nurodė, kad ji sausio 30 dieną pirko dvi ,,Silgard“ vakcinas ir kad šias abi vakcinas suleido jos dukrai. Teigė, kad per vasario ir kovo mėnesį daugiau nė vienos pacientės neskiepijo minėta vakcina. Tą patį vakarą, tai yra 2015-03-14, susirado dėžutę, kurią gavo 2015-02-11 iš gydytojos J. M. po pirmo skiepo, ir ją apžiūrėjusi pamatė, kad raudonu tušinuku užrašytas rankraštinis užrašas ,,L. L. 2015-02-27“. Iškart pasirodė tai keista, nes gydytoja teigė, kad nieko daugiau per vasario ir kovo mėnesį neskiepijo šia vakcina ,,Sigard“, nors ant dėžutės užrašas rodė visai ką kitą. Pati susisiekė su L. L. ir ši jai pasakojo, kad ji skiepijosi minėtame centre ir kad jai buvo suleistos dvi vakcinos ,,Silgard“ .Taip pat jai pasakė, kad gydytoja jai jokių dėžučių nuo vakcinų nedavė ir kad pasiruošdama atlikti skiepą, ji visada į ją stovėjo nugara. Tokiu būdu ji negalėjo matyti nei švirkšto, nei buteliuko, nei vakcinos. Pasidomėjusi internete, ji sužinojo daugiau informacijos apie šiuos skiepus. Sužinojo, kad skiepas ,,Silgard“ neturėjo būti surenkamas į švirkštą iš vakcinos buteliuko. ,,Silgar“ vakcina yra gamintojų paruoštas švirkštas su adata. Įpakuotas vienas paruoštas vakcinos švirkštas yra dėžutėje. Taip pat susisiekė su vieninteliais šios vakcinos platintojais Lietuvoje UAB ,,Merck Sharp & Dohme“ ir jie taip pat patvirtino, kad ,,Silgard“ vakcina negali būti surenkama iš buteliuko, kad švirkštą iš pakuotės galima išimti tik prieš pat skiepijant, nes šviesa turi neigiamą poveikį. Tada dar labiau įsitikino, kad buvo apgauta ir kad jos dukrai neaišku ką galėjo suleisti gydytoja J. M.. Kitą dieną, tai yra 2015-03-15, ji paskambino J. M. ir papasakojo, ką sužinojo. Paaiškino, kad ,,Silgard“ vakcina negali būti renkama iš buteliuko, o ji su dukra akivaizdžiai matė, kaip J. M. paėmusi iš šaldytuvo stiklinį buteliuką, jo metalinį kamštelį perdūrė švirkšto adata ir iš jo ištraukė vakciną ar dar kažką tai. J. M. pasakė, kad joms pasivaideno, kad ji taip nedarė, ir pasiūlė atvažiuoti į centrą pasiimti rastą nuo jos vakcinos ,,Silgard“ dėžutę ir švirkštą. Ji atsisakė atvykti ir pasiimti šiuos daiktus, nes buvo įsitikinusi, kad tie daiktai jai nepriklauso. Pasidomėjusi J. M. veikla sužinojo, kad 2006 metais dienraštyje ,,Vakarų ekspresas“ J. M. seselė kaltino gydytoją nesąžiningumu dėl geltonojo drugio vakcinų. Ji teigė, kad gydytoja J. M. pacientams vietoj geltonojo drugio vakcinos suleisdavo pasibaigusio galiojimo gripo vakcinas. Taip pat sužinojo, kad kovo 6 dieną buvo paskelbta, kad dėl neplaninės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės metu nustatytų šiurkščių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sustabdyta iki gegužės 20 dienos. Tokį sprendimą priėmė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. 2015-03-14 J. M. neturėjo jokios teisės skiepyti jos dukrą, nes centro veikla buvo sustabdyta, tačiau ji jai apie tai nieko neužsiminė. Ji mano, kad jei J. M. būtų paskiepijusi jos dukrą normalia vakcina, kuria priklausė, pati iškart būtų pasiūliusi pasiimti ir pasižiūrėti švirkštą ir buteliuką. Be to, kai J. M. jai pasakė, kad vakciną užsakė jos dukrai sausio 30 dieną, tai buvo irgi netiesa, nes ji į ją kreipėsi pirmą kartą tik 2015-02-10. Dėl šio incidento tiek ji, tiek dukra patyrė moralinę žalą, nes nežino, kas buvo suleista jos dukrai ir kaip toliau elgtis, kad jos dukra iš tikrųjų būtų paskiepyta nuo gimdos kaklelio vėžio.

D. P. B. papildomai parodė, kad ji suklydo pirmoje apklausoje nurodydama, kad su M. J. M. susisiekė pirmą kartą dėl skiepų 2015-02-10 bei skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini). Pagal byloje gautą jos telefono išklotinę, kuri jai buvo pateikta, gali patikslinti, kad ji į M. J. M. kreipėsi 2015-02-17 anksti ryte 8.36 val. Be to, paaiškėjo, jog skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), o ne kurį buvo nurodžiusi. Tą pačią dieną, apie 13–14 val., ji atvyko pas M. J. M. ir tada jos dukra buvo paskiepyta.

D. P. B. papildomai parodė, kad 2015 m. birželio 8 dieną, gali kiek ir suklysti, jai į darbą paskambino M. J. M. sugyventinis V. M., kuris jai paaiškino, kad yra M. J. M. sugyventinis, labai įskaudintas, nes M. J. M. išmetė jį iš namo, kuriame kartu gyveno su M. J. M., ir jį paliko be jokio pragyvenimo šaltinio. V. M. jai pasakė, kad ji dėl šio pradėto ikiteisminio tyrimo yra visiškai teisi, kad M. užsiima nešvariais dalykais. Taip pat paminėjo, kad ji turi kažkokią USB jungtį, kurioje yra užfiksuota visa juodoji buhalterija, ją ji labai saugo. Taip pat jis jai paaiškino, kad po to, kai laikraštyje pasirodė straipsnis, M. skambino į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kažkam pasakė, kad jai reikalinga vakcina ,,Silgard“, nesvarbu, pilnas ar tuščias švirkštas. Po pokalbio, kaip jis suprato, ji išvažiavo į BIG¢ą, į minėtą medicinos centrą. To, kad grįžusi būtų sakiusi, kad gavo švirkštą ar dėžutę nuo vakcinos ,,Silgard“, neminėjo. Neatmeta galimybės, kad M. kokia pažįstama, turėdama tokios pat serijos vakciną, jai atidavė, kad galėtų išsisukti nuo bausmės. Pokalbio pabaigoje ji pasiūlė V. M. apie tai papasakoti policijos pareigūnams. Dėl šios suteiktos informacijos V. M. jokios materialinės naudos neprašė, tik užsiminė, kad M. buvo žadėjusi finansuoti jo leidžiamą knygą, o kadangi dabar jį išmetė, jos pasiteiravo, gal ji galėtų paremti jo leidžiamą knygą. Po kelių dienų tas pats M. jai į elektroninį paštą atsiuntė pranešimą, kuriame detaliai nurodė, su kuo M. M. kalbėjosi, kur yra minėtas centras ir kitą informaciją. Prie bylos pridėjo laiško kopiją. Prašo patikrinti, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ centras buvo užsisakęs vakcinos ,,Silgar“ tokiu serijos numeriu, kokia buvo panaudota vakcina jos dukrai ir kam tą vakciną išnaudojo. Teigti, kad V. M. pasakojimas yra teisingas, negali, sako tik tai, ką jis jai sakė (t. 1, b. l. 126–138).

Nukentėjusioji M. J. R. parodė, kad jos tėtis buvo skiepijimo iniciatorius. Skiepas buvo nuo žmogaus papilomos viruso. Tuo metu buvo vaikas. Tėtis susisiekė su mama, tada ji atvažiavo į Klaipėdą, susisiekė su gydytoja M. M.. 2015-02-17 pirmą kartą atvažiavo su mama pasiskiepyti. Gydytoja M. M. stovėjo nugara į mamą, bet buvo atsisukusi į ją, todėl ji matė, kaip viskas vyksta. Gydytoja iš šaldytuvo ištraukė buteliuką, iš kurio švirkštu ištraukė skystį, ir sušvirkštė jai į ranką. Antrą kartą jos atvažiavo kovo 14 d. kartu su močiute ir sese. Viskas vyko lygiai taip pat, tačiau kai atėjo, M. M. pradėjo pasakoti savo asmeninius dalykus. Kai buvo paskiepyta, mama paprašė skiepo dėžutės, kadangi pirmą kartą dėžutę davė, todėl tikėjosi, kad duos ir antrą kartą. Tačiau M. M. neturėjo dėžutės, todėl mamai kilo įtarimas. Gydytoja susijaudino ir pradėjo pasakoti nerišlias istorijas. Mama susimokėjo ir jos išėjo, o jos močiutė pasiūlė grįžti ir paimti bent jau švirkštą, tačiau visos durys jau buvo užrakintos. Jos bandė susisiekti su gydytoja, tačiau nepavyko. Kai mama paprašė vakcinos dėžutės, M. M. M. labai susijaudino ir pasimetė, pradėjo kalbėti nerišlius dalykus, kad dėžutę atidavė kitai pacientei, kai tuo metu viena dėžutė buvo padėta stende. Mama net paklausė, kodėl nedavė tos dėžutės, M. M. neturėjo ką atsakyti, susijaudino. Mama pasakė, kad viso šito taip nepaliks, jos išėjo, nes laukė maža sesutė, o kai grįžo, visos durys buvo užrakintos. Ji išsitraukė tik buteliuką ir švirkštą, dėžutės nebuvo. Nuo to momento, kai jos išėjo iš klinikos ir vėl grįžo, praėjo daugiausiai trys minutės.

Skiepijant antrą kartą tiek jai, tiek mamai, gydytoja demonstratyviai parodė, kaip iš šaldytuvo ištraukia ampulę, pašildo tarp rankų, ištraukia skystį su švirkštu ir suleidžia skystį jai į ranką. Tas pats buvo ir pirmąjį kartą.

Jos mama labai tuo skiepu domėjosi, nerimavo, ieškojo duomenų internete apie gydytoją M. M.. Jai parodė, kaip tos vakcinos dėžutė ir švirkštas atrodė. Ji tada suprato, kad tokio švirkšto tikrai nematė ją skiepijant, tokiu būdu paaiškėjo, kad ta vakcina ji nebuvo paskiepyta.

Vėliau tikrintis, ar atsirado imunitetas, nevyko, bet akivaizdžiai padidėjo jos sergamumas peršalimo ligomis, nes anksčiau tiek nesirgdavo. Sloguodavo kiekvieną savaitę, kosėdavo, susirgo pūline angina, kilo didelės komplikacijos, per Kalėdas ir Naujuosius metus atsidūrė ligoninėje, jai darė operaciją. Mano, kad tai atsitiko dėl tos vakcinos. Neatkreipė dėmesio, ar po skiepijimo buvo išduotas pinigų sumokėjimo kvitas, mama sumokėjo grynaisiais.

Tokios jai padarytos žalos neįmanoma įvertinti pinigais, tai tęsis visą likusį jos gyvenimą. Bandė apsisaugoti nuo ligos, šiuo metu nėra nuo jos apsisaugojusi, galbūt ateityje susirgs. Jos su mama nusprendė, kad turėtų būti 10 000 eurų civilinis ieškinys dėl jai padarytos neturtinės žalos.

Paskui dėl skiepijimo daugiau nesikreipė, nenorėjo daugiau jokių, net privalomų skiepų, jai nemalonu. Iki to laiko pas M. M. nesiskiepijo.

Prieš paskiepijimą sirgdavo retai. Tokių rimtų ligų nebuvo, sirgo gripu, virusais, o tokiomis ligomis, kuriomis pradėjo sirgti pasiskiepijusi, nesirgo. Labai daug pamokų praleido sirgdama pūline angina, du mėnesius gėrė stiprius antibiotikus, nusilpo organizmas. Negali tvirtinti, kad jos organizmas nusilpo būtent dėl skiepijimo, bet ji su mama tai sies.

Kai peršąla, geria arbatas, kol pagerės, nes nuo to laiko prisibijo kreiptis į gydytojus. Nusiperka vaistų, į ligoninę kreipiasi, jei yra rimta liga arba reikia pažymos. Po to, kai sirgo pūline angina, dabar yra daug peršalimų ir slogavimų. Tėvai viską daro, kad atkurtų jos imuninę sistemą.

Apie šiuos įvykius buvo apklausta policijoje, kai rašė pareiškimą, jai tuo metu buvo 15 metų.

Aiškiai matė, kad skystis buvo švirkštu trauktas iš ampulės. Jos paaiškinimai skiriasi, antrą kartą ji matė, kad ampulė buvo paimta iš šaldytuvo. Pirmą kartą matė, kad buvo ampulė ir švirkštas.

Tvirtina, kad tikrai matė, kad ampulę šildė tarp delnų, po to ištraukė skystį ir suleido.

Joms skubiai reikėjo ją paskiepyti penktadienį arba šeštadienį, nes atvažiavo iš Vilniaus į Klaipėdą, kad ją paskiepytų.

Nukentėjusioji M. J. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-02-11 ji su mama D. P. B. atvyko į Skiepų centrą, kad ją profilaktiškai paskiepytų vakcina nuo gimdos kaklelio vėžio. Tą dieną ji buvo paskiepyta. Gydytoja jos mamai D. padavė dėžutę nuo vakcinos. Iš kur gydytoja paėmė vakciną, tiksliai pasakyti negali, nes neatkreipė dėmesio. Koks buvo švirkštas, irgi neatkreipė dėmesio. Matė, kad švirkštą įmetė į kažkokią plastmasinę dėžutę, kuri buvo ant stalo. Po šio skiepo su gydytoja buvo sutarta, kad kitą sykį atvyks kovo 13 d., tačiau nuvyko 2015-03-14, nes gydytoja 13 dieną negalėjo priimti. Kai 2015-03-14 atvyko su mama į centrą, gydytoja iš šaldytuvo pasiėmė nedidelį stiklinį buteliuką. Jį kelias minutes šildė tarp delnų ir sakė, kad turi apšilti. Po to, paėmusi švirkštą, ištraukė skystį iš buteliuko. Šiuos vaistus jai suleido į raumenis, tai yra į petį. Po šio skiepo mama gydytojos paprašė, kad ši duotų dėžutę nuo vakcinos, tačiau gydytoja nedavė. Pasakė, kad įdavė kažkokiai kitai pacientei. Kai mama reklaminėje lentynoje pamatė nuo skiepo ,,Silgard“ tuščią dėžutę ir paklausė gydytojos, kodėl kitai pacientei nedavė tos, ši nieko konkrečiai paaiškinti negalėjo. Kadangi skubėjo, be to, automobilyje buvo likusi jos sesutė su močiute, tai iš centro išėjo visko iki galo neišsiaiškinusios. Be to, ir taip užtruko visą valandą, nes gydytoja pasakojo visokias nereikšmingas istorijas. Po to mama, paskatinta močiutės, grįžo pasiimti buteliuko ir švirkšto, tačiau centras jau buvo uždarytas. Prie jos mama bandė prisiskambinti gydytojai, tačiau ji neatsiliepė. Kas vyko toliau, ji nežino. Dėl šio įvykio toliau aiškinosi mama ir parašė į prokuratūrą prašymą, kad būtų viskas išsiaiškinta. Ką jai antrą kartą suleido gydytoja, ji nežino ir dėl to labai išgyvena. Mano, kad gydytoja paprasčiausiai jos vakciną, už kurią sumokėjo jos mama pinigus, pasisavino ir ją panaudojo kam nors kitam. Kitokio paaiškinimo neturi. Prašo ją byloje pripažinti nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 141–143).

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad, kiek pamena, 2015-01-29 telefonu bandė susisiekti su gydytoja M. dėl „Silgard“ vakcinos. Ji gydytojai pasakė, kad norėtų pasiskiepyti šia vakcina, ši atsakė, kad šiuo metu šios vakcinos neturi ir ją būtina užsakyti. Ši jai liepė kitą dieną pasiskambinti iki pietų ir pasiteirauti, ar ji vakciną gavo, nes sausio 29 d. ji šios vakcinos užsakyti negali, nes buvo jau po pietų. Paskambino 30 dieną, galbūt 10–11 val. Pirmą kartą skambinant gydytoja pasakė, kad vakcinos dar negavo, liepė paskambinti šiek tiek vėliau. Paskambinus antrą kartą, gydytoja pasakė, kad vakcina yra gauta ir kad ji gali atvykti į įstaigą pasiskiepyti. Apie 14 val. atvyko į įstaigą pas gydytoją pasiskiepyti. Dabar nepamena, kokiuose žurnaluose pasirašė, bet jos duomenys buvo registruojami kompiuteryje, ji turėjo pateikti asmens dokumentą. Norėjo skiepytis „Silgard“ vakcina.

Jos duomenys buvo įvesti į kompiuterį, jai buvo atspausdintas skiepų lapas, kur po skiepo buvo užklijuotas lipdukas nuo švirkšto.

Painiava su vakcinomis buvo, nes ji paskambinusi gydytojai 29 d. teiravosi, apie „Cervax“ vakciną, supainiojo pavadinimus. Tą dieną, kai suklydo, gydytoja pasakė, kad tą vakciną turi, bet po skambučio ant lapelio, ant kurio buvo nurodytas „Silgard“ vakcinos pavadinimas, ji dar kartą perskambino ir pasakė, kad suklydo dėl vakcinos ir kad jai reikalinga „Silgard“ vakcina. Tada gydytoja pasakė, kad vakcinos nesandėliuoja ir kad ją reikia užsakyti.

Tiksliai nepamena, kokiuose dokumentuose pasirašė, bet pinigus sumokėjo, gydytoja jos paklausė, ar gali sumokėti iš karto už abi vakcinas. Ji pasakė, kad dabar neturi tokios didelės sumos ir sumokės tik už pirmą. Ši pasakė, kad antrą vakciną ji palaikys jai iki kito jos apsilankymo.

Skiepijimo metu ji nematė, ar tai buvo švirkštas, ar vakcina buvo traukiama iš buteliuko todėl, kad kai sėdėjo kabinete, gydytoja stovėjo priešais ją kitame kabineto gale atsukusi nugara, todėl viso šito proceso nematė. O skiepijimo metu ji galvą buvo nusukusi į šoną, nes nėra malonu žiūrėti. Apie dėžutės nuo vakcinos paėmimą ji net nepagalvojo.

Kai atėjo, buvo klientų, todėl reikėjo palaukti. Buvo lyg ir slaugytoja, nežino, nes ženkliukų neturėjo ir M.. Kol laukė gydytojos, slaugytoja davė dokumentą, kur reikėjo nurodyti vardą, pavardę, pasirašyti.

Buvo nuvykusi antram skiepui. Buvo netoliese tą dieną, su gydytoja iš anksto nesitarė, tai buvo vasario 27 d. Ji nuvyko pas gydytoją ir ši paklausė, ar ji ta mergina, kuri skambino, nes prieš tai galbūt jai kažkas skambino. Pasakė, kad ne, atsiprašė, kad pamiršo susitarti dėl antro vizito tikslaus laiko. Tada skiepijosi antrą kartą, tą dieną, kai atėjo nesusitarusi dėl laiko. Jai buvo nurodyta ta diena, tik nebuvo susitarusi dėl tikslaus laiko. Pirmą kartą pasirašė ant dokumentų, antrą kartą – neatsimena, ar pasirašė. Tačiau, jei gerai pamena, atvykus antrą kartą, gydytoja ieškojo jos kompiuterinėje sistemoje ir nerado, taip pat nerado ir sesutė. Žurnale – nepamena, bet skiepas buvo atliktas.

Po pirmo skiepo poveikio nejautė, po antro jautė skausmą dūrio vietoje, buvo lengvas patinimas, paraudimas ir tą dieną buvo pakilusi temperatūra. Kiek žino, po skiepo tai normalu, bet jautė skausmą savaitę, tai buvo keista.

Pinigus sumokėjo, kvitus gavo, taip pat buvo užklijuoti lipdukai skiepų knygutėje po abiejų skiepų.

D. B. su ja susisiekė, nes, kaip ji teigia, kad pas ją atsidūrė „Silgard“ dėžutė, ant kurios buvo nurodytas jos vardas ir pavardė.

Mano, kad arba ji, arba M. nebuvo paskiepytos, nes kėlė įtarimą, kad gydytoja, nepamena, ar tai buvo interviu per televiziją, ar internetinis straipsnis, teigė, kad vasario mėnesį skiepijo tik M., o apie ją neužsiminė. Atrodytų, jog tada ši jos neskiepijo.

Pirmą kartą skiepijosi sausio 30 d., antrą kartą – vasario 27 d. Tos dėžutės, ant kurios buvo užrašyta jos pavardė, nematė, ji buvo ne pas ją.

Pirmiausia socialiniame tinklalapyje su ja susisiekė A. V., jos nebuvo pažįstamos, po to paskambino D. B.. Ji pasakė, kad ant dėžutės buvo jos pavardė, data.

Civilinį ieškinį yra pateikusi dėl sumokėtos sumos, nes jeigu gydytoja jos nepaskiepijo, tai turėtų sumokėti pinigus, kuriuos išleido vakcinai.

Negali teigti, kad abu kartus buvo nepaskiepyta, tačiau kadangi gydytoja pati sakė, kad vasario mėnesį ji neskiepijo jokios L. L., buvo skiepyta tik M., o ji turi ir kasos čekį ir lipduką, todėl gali teigti, kad bent jau antras skiepas jai tikrai nebuvo padarytas, o dėl pirmo nėra tikra.

Lipduko nematė, kaip ji nuplėšė, matė tik skiepų knygutėje. Nežino, kas jame pažymėta. Lipdukas – tai yra serijos numeris, kuris yra ant švirkšto, kuriuo skiepijamas žmogus.

Antrą kartą skiepijant, taip pat nematė, kaip skiepijo, nes viskas vyko taip pat. Ji stovėjo priešais ją atsukusi nugarą, kai ėjo prie jos su švirkštu, ji nusisuko į šoną. Tuo metu, kai buvo nusisukusi, jos kalbėjosi, jai nekilo minčių žiūrėti, ką ji daro.

Nukentėjusioji L. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-28, kiek pamena, ji buvo nuėjusi pas gydytoją ginekologę V.. Šio vizito metu su gydytoja pasitarė dėl ,,Silgard“ skiepų, kurie skirti gimdos kaklelio vėžio profilaktikai. Jos pasiteiravo, kas galėtų atlikti tokią procedūrą. Gydytoja rekomendavo gydytoją J. M.. Kitą dieną, 2015-01-29, po pietų ji pasiskambino gydytojai J. M.. Kokiu numeriu jai skambino, nepamena, tai yra, ar į mobilųjį, ar į paprastą numerį, kuris buvo nurodytas internete. Skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Gydytojos J. M. pasiteiravo dėl skiepų, kuriuos minėjo. Ji pasakė, kad tokios vakcinos neturi, kad ji tokių nesandėliuoja ir kad reikia užsakyti. Paminėjo, kad užsakys 2015-01-30 dienos ryte, nes dabar jau nebespės, nes darbo pabaiga. Kitą dieną liepė jai iki 14 val. pasiskambinti ir tada ji pažadėjo pasakyti, ar gavo vakciną, ar ne. Iš kur ji turėjo gauti tą vakciną, ji nežino. Pirmo pokalbio metu ji gydytojai per apsirikimą paminėjo, kad nori skiepytis vakcina ,,Cervarx“, tada gydytoja J. M. pasakė, kad tokios vakcinos turi ir kad net nuolaida yra. Ji iš pradžių apsidžiaugė, tačiau paskui perskaitė gydytojos V. užrašytą pavadinimą ,,Silgard“ ir suprato, kad ne tą vakcinos pavadinimą pasakė J. M.. Tą pačią dieną netrukus jai perskambino ir pasakė, kad apsiriko ir kad nori skiepytis vakcina ,,Silgard“. Tada ji ir paminėjo, kad paskambintų iki 14 val. kitos dienos. Kitą dieną, tai yra 2015-01-30, apie 13 val., ji paskambino gydytojai J. M. ir pasiteiravo dėl vakcinos. Skambino į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Ši pasakė, kad paskambintų dar vėliau, nes dar vakcinos ji negavo. Kai paskambino antrą kartą, apie 14 val., gydytoja J. M. pasakė, kad gavo vakciną ir kad gali ateiti. Kiek gavo vakcinų, nesakė. Kai atvyko į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini), patalpose buvo dvi moterys. Viena, kaip suprato, slaugytoja, o kita gydytoja J. M.. Ji įėjusi į kabinetą, teisingiau, būdama tarpduryje, pasakė, kad ji ta pati, kuri skambino dėl skiepo ,,Silgard“. Kadangi tuo metu gydytoja buvo užsiėmusi, turėjo kitą klientą, tai ji atsisėdo prie kabineto. Tada vadinama slaugytoja priėjo prie jos ir padavusi jai stačiakampio formos žurnalą, kuris buvo linijinis, liepė jai užsiregistruoti, tai yra užrašyti vardą, pavardę, gimimo metus ir apsilankymo datą bei parašą. Dar, kiek jai atrodo, turėjo kažkokį juodą segtuvą su kažkokiais lapais, tačiau ar ji ant jų ką nors pasirašė, ar rašė, nepamena. Kai gydytoja atsilaisvino, ji ją pasikvietė į savo kabinetą ir užregistravo kompiuteriu. Klausė vardo, pavardės, gimimo metų, adreso ir jos telefono. Po to atspausdino vadinamą skiepų lapą su jos duomenimis ir į jį įrašė datą, kad skiepijosi 2015-01-30, ranka įrašė, kada turi ateiti kitą kartą. Taip pat pasakė, kad ji jai užsakė dvi vakcinas ,,Silgard“ ir pasiteiravo, ar galėtų iškart už abi susimokėti. Pasakė, kad negali, nes neturi antrai vakcinai pinigų. Tada sumokėjo grynaisiais 129 eurus ir ji jai padavė čekį. Po to gydytoja ją nusivedė į procedūrinį kabinetą bei nurodė atsisėsti ant kušetės. Pati nuėjo prie stalo ir šaldytuvo, kurie buvo priešais, prie kitos sienos. Ką darė, konkrečiai nematė, nes ji į ją buvo nugara. Kaip suprato, ruošė procedūrai skiepą. Iš kur pasiėmė vakciną, nematė. Kur gydytoja po jos paskiepijimo įmetė švirkštą, nematė. Šios procedūros, kai ji buvo skiepijama, nestebėjo. Prieš skiepą gydytoja švirkšto su vakcina neparodė ir jokios dėžutės nuo vakcinos neatidavė. Ar tai ji privalėjo padaryti, nežino. 2015-02-27 ji be išankstinio pasiskambinimo nuvyko pas gydytoją J. M.. Pasiėmė skiepų lapą. Kai atėjo pas gydytoją, ji kabinete sėdėjo su kita moterimi, kaip suprato, arba gydytoja, arba slaugytoja, nes buvo su baltu chalatu. Gydytoja J. M. pasiteiravo, ar ji yra ta mergaitė, kuri turėjo ateiti pusę vienuolikos. Pasakė, kad ne, kad dėl vizito nepranešė, nes užmiršo, kad reikėjo pranešti. Ji pasakė, kad nieko tokio, kad ją paskiepys. Tą dieną į jokį žurnalą jai gydytoja nedavė pasirašyti. Gydytoja tik paklausė jos pavardės ar vardo ir bandė ieškoti kompiuterinėje sistemoje, bet jai iš pradžių nepavyko jos rasti. Dėl ko, nežino. Kitai slaugytojai gydytoja liepė pasižiūrėti žurnale. Ar jos rado jos duomenis, ar ne, nežino iki šiol. Po to gydytoja J. M. ją, kaip ir pirmą kartą, nusivedė į procedūrinį kabinetą. Ten vyko analogiškas pasiruošimas skiepui. Ji nematė, kokį švirkštą ir iš kur pasiėmė J. M., nes ji viską darė nusisukusi. Visą laiką ji ją kalbino, pasakojo apie ligas, kad turi daug klientų, netgi žinomų žmonių, kurių neįvardijo. Kaip ir pirmą kartą, ji pačios procedūros, kai jai leido vakciną į petį, nestebėjo, todėl paties švirkšto nematė. Kur ji išmetė švirkštą, irgi nematė. Po šio skiepo nelabai kaip jautėsi, nes toje vietoje kur buvo skiepas, buvo paraudę ir pati ranka nežymiai aplink skaudėjo apie savaitę laiko. Po pirmo skiepo jautėsi nedidelis skausmas, tačiau ne toks intensyvus ir ne tiek ilgai. Taip pat paraudimo nebuvo. Antro vizito metu gydytoja užrašė ant jos skiepų lapo, kad turi atvykti 2015 m. liepos mėnesį. Dienos nenurodė, nes sakė, kad nesvarbu. Po šio antro skiepo gydytoja jokios dėžutės nuo vakcinos jai nedavė. Sumokėjo grynaisiais 129 eurus, čekį gavo. 2015-03-15 savo socialiniame tinklalapyje ryte pamatė, kad su ja susisiekė kažkokia A. V., kuri buvo parašiusi: ,,Sveika, turiu tai, kas priklauso tau“ ir paprašė, kad nurodytų savo telefono numerį. Susidomėjusi ji nurodė savo telefoną ir jai tada paskambino moteris, prisistačiusi D. B.. Telefoninio pokalbio metu sužinojo, kad ji savo dukrą skiepijo toje pačioje tarnyboje ir kad gavo nuo vakcinos ,,Silgard“ dėžutę, ant kurios buvo rankraštinis įrašas ,,L. L. 2015-02-27“. D. B. paaiškino, kad ji tą dėžutę gavo 2015-02-11, kai atėjo skiepyti savo dukros. Vadinasi, su kuo ją paskiepijo antrą kartą, tai yra 2015-02-27, neaišku. Faktas, kad vakcina iš dėžutės buvo išimta ir atiduota D. B.. Dėl kokios priežasties, nežino. Kad gydytoja kažką slepia, faktas, nes ji duodama interviu televizijai minėjo, kad vasario mėnesį nieko nėra daugiau skiepijusi vakcina ,,Silgard“, išskyrus M.. Taip pat minėjo, kad ji buvo užsakiusi tik dvi vakcinas ,,Silgard“ sausio 30 dieną ir būtent M., nors pati D. B. dėl skiepų į ją kreipėsi tik 2015-02-10. Jau iš čia matosi, kad ji meluoja. Taip pat įdomu, kodėl slėpė faktą, kad ją skiepijo sausio 30 ir vasario 27 dieną. Ir išvis keista, kodėl ji jos visiškai nepaminėjo. Neatmeta galimybės, kad nei ji, nei D. B. dukra nebuvo išvis paskiepytos minėtomis vakcinomis ,,Silgard“, o jos atiteko kam nors kitam. Nors ir nerašė atskiro pareiškimo dėl šio fakto, prašo dėl jos tyrimą atlikti tame pačiame ikiteisminiame tyrime bei pripažinti ją nukentėjusiąja (t. 2, b l. 94–97,103–105).

L. L. pateikė skiepų lapą ir čekius, iš kurių matyti, kad L. L. skiepyta 2015-01-30 ir 2015-02-27 vakcina „Silgard“, kurios serija 591, 2015-01-30 15.18 val. ji sumokėjo 129 eurus ir 2015-02-27 10.34 val. irgi 129 eurus (t. 2, b. l. 98–101).

Nukentėjusioji D. R. parodė, kad jos istorija panaši į ponios D.. Jų šeima nutarė pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Kadangi vienas iš sūnų buvo labai mažiukas, tai nebuvo galimybės to padaryti visiems kartu. Vyras su vyresniuoju sūnumi pasiskiepijo po metų, taip susiklostė aplinkybės. Būdami mieste nusprendė užeiti pas ponią M. M.. Skaitė, kad būtent tas kabinetas atlieka jiems reikalingus paslaugas. Tai buvo 2014 m. liepos mėnesį, dienos tikrai nepamena. Atėjus skiepų vardą, pavardę tikrai rašė, negali pasakyti, ar į kompiuterį, ar į registrų knygą, bet pavardė tikrai buvo užfiksuota. Nepasakys, ar jie gavo kasos čekį, buvo išrašas, kad buvo paskiepytas tokia vakcina, gavo talonėlius. Pagal skiepų schemą po mėnesio reikėjo skiepijimą pakartoti, buvo nurodyta data, kada turi atvykti. Negali pasakyti, ar gavo dėžutę nuo skiepų. Kadangi vaikas buvo mažas, jos dėmesys buvo nukreiptas į vaiką. Nepamena, ar buvo atiduota skiepų dėžutė.

Buvo pasakyta atvykti po mėnesio. Buvo taip pat. Sumokėjo pinigus, užrašė vardą ir pavardę. Ji pamena vienintelį momentą, kad vaistai buvo išimami iš šaldytuvo, ar buvo dėžutėse, ar buteliukuose, tikrai negali pasakyti. Ji nežiūrėjo, ką darė, nematė, ar traukė švirkštu vaistus iš buteliuko. Jie pasiskiepijo ir ramiai gyveno laukdami, kol prabėgs metai ir reikės skiepytis trečią kartą. Tada iškilo į viešumą ponios D. istorija, pasidarė neramu. Laukė, kol praeis metai. Po metų imunoprofilaktikos kabinetas buvo uždarytas, veikla sustabdyta. Tada jie nuvyko į „(duomenys nekelbtini)“, ten dirbančių moterų paklausė, ką daryti, kad turi daryti trečią vakcinaciją, tačiau nežino, kas jiems buvo padaryta pirmus du kartus. Ją nuramino pasakydami, kad paprasta patikrinti, reikia padaryti kraujo tyrimus, o kadangi padarytos dvi vakcinos, turi atsirasti imunitetas. Buvo padaryti jai ir sūnui kraujo tyrimai, atsakymas buvo nulinis, tiek jai, tiek sūnui.

Ji skiepijosi pati ir sūnus. Laikas nebuvo akcentuotas, tiesiog jai paaiškino, kad buvo padarytos dvi vakcinacijos, imunitetas žmogaus organizme tikrai turi būti. Po to su J. M. neteko bendrauti. Yra pareikštas civilinis ieškinys. Palaiko savo civilinį ieškinį. Iš viso sumokėjo už skiepus 480 litų – 139 Eur. Pas J. M. darė po du skiepus kiekvienam.

Patvirtina savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

„(duomenys nekelbtini)“ iš naujo pradėjo skiepytis nuo erkinio encefalito.

Nukentėjusioji D. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos 8 d. ir 2014 m. liepos 24 d. ji su sūnumi J. R., gim. 2012-08-19, kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kur gydytoja M. J. M. juos per du kartus paskiepijo nuo erkinio encefalito. Šią gydytoją susirado arba per internetą, arba per kokią nors draugę. Už kiekvieną skiepą sumokėjo, kiek pamena, po 120 litų, eurais būtų 34,78 Eur. Trečiam skiepui ji ir sūnus J. R. turėjo atvykti 2015 metais kovo arba balandžio mėnesį. Taip buvo nurodžiusi gydytoja. Du kartus paskiepijusi, jiems ji išdavė skiepų korteles, kur buvo nurodyti jos ir sūnaus duomenys, kokia vakcina paskiepyti, kokia doze, kada konkrečiai ir koks vakcinos numeris. Kasos čekius gydytoja davė, bet ji jų neišsaugojo. Kokia tvarka buvo paskiepyta tiek ji, tiek jos sūnus, negali pasakyti, nes į tai visiškai neatkreipė dėmesio. Tai yra negali pasakyti, ar vakcina buvo vienkartiniame švirkšte, ar traukė iš kokio buteliuko. Iš tikrųjų net nežino, kaip įpakuota turėtų būti minėta vakcina, nes tuo metu nesidomėjo. Tik „(duomenys nekelbtini)“ sužinojo, kad tokia vakcina yra paruošiama vienkartiniame švirkšte. Kadangi 2015 metų pavasarį sužinojo, kad minėta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla sustabdyta, tai dėl trečio skiepo ji ir sūnus kreipėsi į UAB „(duomenys nekelbtini)“, kur irgi užsiima skiepijimu. Atvykus į UAB „(duomenys nekelbtini)“ bei paaiškinus, kokia situacija, jai buvo pasiūlyta visų pirma atlikti kraujo tyrimą, kad būtų nustatyta, ar ji su sūnumi tikrai buvo paskiepyti vakcina nuo erkinio encefalito ar kažkuo kitu. Kaip suprato iš šios bendrovės darbuotojo, atlikus du skiepus nuo erkinio encefalito, žmogaus organizme susidaro imunitetas, kurį galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Tai yra, kad iš kraujo tyrimo galima nustatyti, ar kraujyje yra šio viruso antikūnių. Žinodama, kad su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įvyko prieš tai incidentas su D. B., tai nutarė kraujo tyrimą atlikti tiek sau, tiek sūnui. Už kraujo tyrimus susimokėjo po 11 eurų. Kraujas buvo paimtas UAB „(duomenys nekelbtini)“ ir išsiųstas tyrimui. Gavus kraujo tyrimus, tyrimą atliko UAB „(duomenys nekelbtini)“, paaiškėjo, kad tyrimo rezultatai tiek jai, tiek sūnui J. R. yra neigiami. Gydytoja, kuri turėjo juos skiepyti, paaiškino, kad pagal tyrimo rezultatus jie paskiepyti vakcina nuo erkinio encefalito nebuvo. Jei būtų paskiepyti, kraujo tyrimas būtų teigiamas ir rodytų antikūnius erkiniam encefalitui. Gydytojos tiesiai jai pasakė, kad tiek jos, tiek sūnaus imunitetas yra nulinis, ir stebėjosi tokiu M. J. M. darbu. Dar gydytojų pasiteiravo, ar yra tokia galimybė, kad kraujas gali nerodyti tokių antikūnių, jei organizmas atmestų šią vakciną. Jai buvo paaiškinta, kad yra 4 procentai žmonių, kurių organizmas nepriima jokios vakcinos, bet šis atvejis joms atrodė neįtikėtinas, juolab, kad sūnui nebuvo net dvejų metų, kai buvo paskiepytas. Įsitikinusi, kad gydytoja M. J. M. paėmė pinigus už keturis skiepus, iš viso 480 litų, eurais būtų 139 Eur, ir neatliko savo pareigos, tai yra, neaišku, kuo paskiepijo ją ir jos sūnų. Įsitikinusi, kad ji tiesiog ją apgavo ir pasisavino jai priklausančius pinigus. Prie bylos pridėjo savo ir sūnaus J. vakcinacijų kortelių nepatvirtintas kopijas ir pažymas apie atliktą kraujo tyrimą (t. 2, b. l. 164–169).

Iš D. R. pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad ji ir sūnus buvo paskiepyti 2014-07-08 ir 2014-07-24, taip pat 2015-05-14 buvo atlikti jų kraujo tyrimai (t. 2, b. l. 175–177).

Liudytoja L. V. parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Norėjo apsaugoti vaikus nuo erkinio encefalito. Tai buvo 2015 m. Ieškojo informacijos internete, kur galėtų tai padaryti. Prieš tai su vaikų gydytoja kalbėjo, pasakė, kad nori paskiepyti vaikus nuo erkinio encefalito, ši parašė siuntimus, patvirtino, kad jos vaikai sveiki, nesloguoja. Gydytoja jai nepasiūlė, kur skiepytis, susirado internete ir gydytojai pasakė. Gydytoja pasakė, kad skiepijama ir „(duomenys nekelbtini)“. „(duomenys nekelbtini)“ kainos buvo didesnės, todėl nuvažiavo į „(duomenys nekelbtini)“. Ten nesiregistravo, susitarė, kad atvažiuos su vaikais, tai buvo apie pietus. Kai atėjo skiepytis, nepamena, ar buvo daugiau žmonių. Nepamena, ar reikėjo palaukti.

Liudytoja patvirtina, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.

Jos šeimos gydytoja K. neapžiūrėjo vaikų, ji pati nuvažiavo, patvirtino, kad jos vaikai yra sveiki. Tada gydytoja išrašė siuntimus. Ji pati pasakė, kad nori paskiepyti nuo erkinio encefalito.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja L. V. parodė, kad 2015 m. vasario mėnesio pradžioje ji sumanė paskiepyti savo vaikus ir pasiskiepyti pati. Savo vaikų gydytojos I. K. pasiteiravo, kur galėtų tai padaryti. Gydytoja pasiūlė kreiptis į „(duomenys nekelbtini)“ arba į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kur dirba gydytoja, pavarde M. M.. Kadangi „(duomenys nekelbtini)“ kainos buvo didesnės, tai sutarė su gydytoja M. M., kad pas ją ateis skiepytis nuo erkinio encefalito, ir dukrą norėjo paskiepyti atskirai vakcina ,,Prevenar 13“, kuri skirta imunitetui. 2015 metų vasario pradžioje paskambino gydytojai ir pasiklausė, kokios kainos, bei pasiteiravo, kokia tvarka pas ją užsiregistruoti. Gydytoja M. pasakė, kad geriau pasiskambinti iš vakaro, kad sutartų kitai dienai laiką. 2015-02-13 17.10 val. ji su savo vaikais G. V. ir A. V. užėjo į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys nekelbtini)“. Tarnyba buvo atidaryta, nors darbo laikas buvo iki 17 val. Gydytojos pasiteiravo, ar ji galės ją paskiepyti ir jos vaikus. Kai įėjo, matė, kad buvo dar viena moteris, kaip suprato, klientė, nes buvo be mediko aprangos. Ką ji darė minėtoje tarnyboje, nežino, nes nematė. Palaukus apie 10 minučių, gydytoja juos visus priėmė. Be jos, kito aptarnaujančio personalo nebuvo. Gydytoja, paėmusi vaikų gimimo liudijimus, duomenis įvedė į kompiuterį. Jos duomenis įvedė taip pat. Gydytoja M. M. iškart ištraukė skiepų atmintines bei sužymėjo, nuo ko jos vaikai buvo paskiepyti anksčiau kitų gydytojų. Teigė, kad gali prireikti, jei neturėtų skiepų knygučių. Skiepų atmintinę irgi atspausdino kompiuteriu ir pažymėjo, nuo ko paskiepijo, kokia vakcinos serija ir kokia doze. Tą kartą ji ir jos vaikai buvo paskiepyti pirmą kartą nuo erkinio encefalito. Dukra dar papildomai ir skiepu imunitetui pagerinti. Gydytojai už skiepus bendrai sumokėjo 162 eurus. Ar ji įtraukė pinigus į apskaitą kasos aparate, ar ne, neprisimena. Ar davė kasos čekį, irgi nepamena. Kokia tvarka jie buvo paskiepyti, nematė. Matė tik, kad ji nusisukusi kažką paimdavo iš šaldytuvo ir kai atsisukdavo, jau būdavo su švirkštu. Išeinat sutarė, kad ateis po mėnesio. Kad ateinant pasiskambintų, nieko neminėjo. 2015-03-20, apie 13 val., ji su dukra A. V. atėjo į minėtą tarnybą, neįspėjusios gydytojos. Tarnybos durys buvo užrakintos. Po kelių minučių atėjo gydytoja M. M.. Gydytoja paklausė, ko ji norėjo. Tada pasakė, kad atėjo pakartotiniam skiepui nuo erkinio encefalito. Gydytoja pasakė, kad gerai, kad pakartotiniam skiepui priims. Kai įėjo į tarnybą, gydytoja pradėjo sakyti, kad negalės jai išduoti kasos čekio, nes ji esanti kaip nedirbanti. Teigė, kad tvarkosi dokumentus, kad kariauja su „(duomenys nekelbtini)“. Kadangi jai tas čekis nebuvo svarbus, pasakė, kad nieko tokio. Tą sykį už skiepus ji sumokėjo 62 eurus. Gydytoja į jos atsineštus vakcinacijos lapus, kuriuos ji buvo prieš tai išdavusi, jokių žymų nepadarė, tik, kaip suprato, duomenis įvedė į kompiuterį. Vaikų pasuose ji padarė žymas apie padarytus skiepus. Tiek ji, tiek dukra buvo paskiepytos analogiška tvarka. Gydytoja kažką nusisukusi pasiėmė iš šaldytuvo ir po to, atsinešusi švirkštą, paskiepijo ją ir dukrą. Tą sykį ji jai buvo davusi pasižiūrėti kažkokią kartoninę dėžutę nuo vakcinos, tačiau ji jos neapžiūrėjo, nes labai verkė dukra. Po to dėžutę atidavė gydytojai atgal. Po skiepų, beveik jau išeinant, gydytojai M. M. kažkas paskambino ir girdėjo, kaip ji ragino kažkokią kitą gydytoją pasiimti lygtai kažkokius skiepus, tačiau to tiksliai teigti negali. Gal ji ne taip suprato. Gydytoja taip pat siūlė priimti jos patalpas. Gydytojos išeinant paklausė, kada dabar reikės ateiti, ir ji pasakė, kad apie lapkričio mėnesį. Einant lauk pro duris, atėjo kažkokia moteris, kaip suprato, ji buvo atsiųsta tos gydytojos, su kuria kalbėjosi M. M.. Kad tai ne asmuo, atėjęs skiepytis, pagalvojo todėl, kad ji buvo striukę tik susisiautusi, kaip kad būtų iš netoli atėjusi. Pamena, ji buvo lygtai tamsiais plaukais. Jos neatpažintų, nes neįsidėmėjo. Keista pasirodė, kad gydytoja M. tuo metu, kai atėjo ta moteris, jos paprašė, kad ji neišsiduotų, kad buvo atėjusi skiepytis. Vėliau, kai sužinojo apie šios gydytojas aferas, tai komentaruose socialiniame tinklalapyje parašė apie savo atvejį. Kokiomis vakcinomis buvo paskiepyti jos vaikai, ji nežino, tik gali pasakyti, kad antrą kartą ji ir jos dukra buvo paskiepytos, kai gydytoja nebeturėjo teisės to daryti. Prie bylos pridėjo savo vaikų skiepų knygelių kopijas, kur yra reikšmingi įrašai, ir skiepų atmintines, kurias įdavė gydytoja M. M., tik jose jau nėra žymų apie jos antrą skiepą ir jos dukros. Kodėl ji nepadarė minėtų žymų į jos pačios prieš tai išduotus skiepų lapus, nežino (t. 2, b. l. 135–138).

Apklausos metu L. V. pateikė skiepijimų dokumentų kopijas, iš kurių matyti, kad L. V., G. V. ir A. V. buvo skiepyti 2015-02-13 (t. 2, b. l. 139–151).

Liudytoja R. R. parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Pas kaltinamąją skiepijosi. Dabar datos tiksliai nepamena, bet tai buvo 2014 m. Tada jai jau buvo 28 metai, bet ji vis tiek nusprendė pasiskiepyti „Silgard“ vakcina nuo ŽPV, t. y. nuo gimdos kaklelio vėžio, bei pasiskiepijo du kartus.

Tiksliai negali pasakyti, ar jai pasiskiepyti rekomendavo ginekologė, tačiau mano, kad taip. Kiek pamena, ginekologė jai pasiūlė skiepytis pas M. M.. Pasiskiepijo du kartus. Trečią kartą nebepasiskiepijo.

Nepamena, ar ginekologė davė M. M. telefono numerį, ar rado jį internete. Susirado gydytojos kontaktus, nuvažiavo į kliniką Klaipėdos miesto gale. Ten gydytoja buvo viena, be seselių. Su gydytoja apie skiepus nesiaiškino nieko, ji šiuo klausimu buvo apsiskaičiusi, atėjusi pasakė vakcinos pavadinimą, sužinojo kainą. Žinojo, kad reikės skiepytis tris kartus. Gydytoja ją palydėjo į kitą kabinetą.

Patvirtina, kad prieš atvykstant ji kalbėjo su gydytoja, kuri pasakė, kad tuo metu vakcinos neturi, kad ją reikia užsakyti.

Kai ją skiepijo, nuėjo į kitą kabinetą. Jos duomenis užregistravo. Ji tada turėjo vykti į kelionę, jai buvo pasiūlyti ir kiti skiepai nuo Afrikoje esančių ligų. Ji tais skiepais domėjosi. Paskui ją palydėjo į kabinetą, paskiepijo nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Ji nematė jokių pakuočių, nelabai ir domėjosi.

Pirmą kartą ar antrą ji dar skiepijosi nuo gripo ar hepatito. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad padarė tris skiepus, tai taip ir buvo. Jokių dėžučių ar pakuočių gydytoja nedavė. Nepamena, ar gavo kažkokį lapą, kad jai padaryti skiepai.

Pirmą kartą sumokėjo apie 630 Lt, nepamena, ar jai davė kasos čekį.

Antrą kartą skiepijosi tik „Silgard“, jeigu nereikėjo kartoti kitų skiepų nuo gripo. Jei nereikėjo, tai ir nedarė. Dabar jau nepamena, tai buvo seniai.

Tada, kai buvo apklausta, viską prisiminė geriau negu dabar. Kaip tada sakė, taip ir buvo, dabar jau nepamena detalių. Antrą kartą skiepijosi tik dėl ŽPV.

Po antro ŽVP skiepo nejautė jokių negalavimų, nieko blogo. Vilniuje yra jos giminaičiai medikai. Kai nuvyko pas juos į Vilnių, šie pasakė, kad ji jau vyresnio amžiaus ir liepė nutraukti vakcinaciją. Ji jų paklausė. Po pirmo karto, kai buvo suleistos trys vakcinos vienu metu, ji taip pat jautėsi gerai.

Pas šią gydytoją lankėsi pirmą kartą. Jei vaikystėje ir buvo, tai to neatsimena, reikėtų tėvų klausti. Jei 2003 m. buvo pas ją registruota, tai čia dar tėvai tuo užsiėmė.

Ji ruošėsi važiuoti į Afriką, buvo rekomenduojami skiepai, kuriais reikėtų pasiskiepyti, tačiau ji orientavosi tik į hepatitą B ir į ŽPV.

Ji neturi pažymėjimo apie padarytas vakcinas. Gydytoja jo neišrašė, ji to neprisimena. 2003 m. jai buvo 15–16 metų.

Nė vienos vakcinos dėžutės ar instrukcijos jai nedavė. Ji to ir neprašė. Tikriausiai buvo taip, kad ją paskiepijo, ji sumokėjo ir išėjo, nei čekio, nei dėžučių neprašė. Kaip minėjo, jos parodymai, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi ir jais teismas gali remtis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja R. R. parodė, kad 2014 metais ji sugalvojo pasiskiepyti vakcina ,,Silgard“, kuri yra skirta gimdos kaklelio vėžio profilaktikai. Pasidomėjus, kur galėtų pasiskiepyti, jai gydytoja ginekologė parekomendavo skiepytis pas gydytoją M. J. M.. Internete sužinojo minėtos gydytojos telefoną ir jai paskambino. Kada tai buvo, tiksliai nepamena. Net negali tiksliai pasakyti, ar 2013 metų pabaiga, ar 2014 metų pradžia. Paskambinusi gydytojai M. J. M., visų pirma pasiteiravo apie vakcinos naudą ir paklausė, kada galėtų atvykti pasiskiepyti. Ji pasakė, kad vakciną reikia užsakyti, nes jos šiuo metu neturi. Taip pat pasakė, kad reikės skiepytis tris kartus kas atitinkamą laikotarpį. Pasakė, kad vienos vakcinos kaina 500 litų. Pasakė, kad jai užsakys vakcinas, ir liepė po savaitės pasiskambinti. Kada ji jai paskambino, nepamena. Paskambinus antrą kartą po susitarimo, M. J. M. pasakė, kad vakcina yra ir kad gali pas ją ateiti. Sutartą dieną ir sutartu laiku atvyko į tarnybą ir ten gydytoja M. J. M. ją pasikvietusi į kabinetą kompiuteryje užregistravo jos duomenis. Ar ji jos prašė kokių skiepų knygutės, ar ne, nepamena. Ar ją buvo atsinešusi su savimi, to irgi nepamena. Surašiusi jos duomenis kompiuteryje, ją nusivedė į procedūrinį kabinetą, kuris buvo šalia, ir liepė sėstis ant kėdės. Pati nuėjo prie šaldytuvo, kuris buvo priešais ją. M. iš šaldytuvo pasiėmė, kaip supranta, skiepus ir ją paskiepijo. Ką ji darė prie šaldytuvo, ji nematė, nes ji visą laiką buvo į ją atsisukusi nugara. Ar ji paėmė tik švirkštą, ar traukė kokius vaistus iš buteliuko, to pasakyti negali, nes nematė. Tą dieną buvo paskiepyta, kiek pamena, trimis skiepais. Nuo hepatito B, nuo gripo ir nuo gimdos kaklelio vėžio. Kai jai leido vaistus į ranką ir lygtai į sėdmenis, tai nežiūrėjo, kaip atrodė švirkštas, todėl nieko konkretaus pasakyti negali. Kur išmetė panaudotas priemones, dėmesio neatkreipė. Gali tik pasakyti, kad nė vienos vakcinos nei dėžutės, nei instrukcijos nedavė. Pirmą kartą už vakcinas susimokėjo apie 630 litų. Kasos čekio jai nedavė, jo ir neprašė. Pamena, kad davė skiepų lapą, bet kur jį padėjo, nepamena. Po šio vizito susitarė, kada turės vėl ateiti. Praėjus nurodytam laikotarpiui pasiskambino M. J. M. ir sutarė pas ją ateiti M. J. M. nurodytą dieną. Antrą kartą, kai buvo paskiepyta vakcina ,,Silgard“, procedūra vyko taip pat. Pirma ją gydytoja užregistravo kompiuteryje, o po to paskiepijo. Kaip ir pirmą kartą, nematė, kokiomis vakcinomis ir kokiais švirkštais ją paskiepijo. Skiepų lapą, kiek pamena, antrą kartą, kai buvo atėjusi, atsinešė. Ar M. J. M. į jį ką pažymėjo, nepamena. Kasos čekio tada irgi negavo, jo neprašė. Po šio skiepo gydytoja M. J. M. sakė, kad jai pasiskambintų maždaug po metų, tačiau ji pas ją nebeatėjo, nes Vilniuje iš pažįstamų medikų sužinojo, kad šios vakcinos gali jai tik pakenkti. Trečią kartą ji su M. J. M. nebesusiskambino ir pas ją nebenuėjo (t. 2, b. l. 152–154).

2015-10-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė pateikė segtuvą su dokumentais, tarp kurių rasta R. R. skiepų kortelė, kurios duomenys nesutampa su duomenimis, nurodytais kompiuteryje, kuris kratos metu paimtas iš M. J. M. (t. 2, b. l. 156–157).

Liudytoja N. T. parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. gydytoja. Direktorius V. T.. Jų bendrovė teikia šeimos medicinos paslaugas ir yra specialistai. Yra šeimos gydytoja, neurologas, akių gydytojas, masažai, skiepų kabinetas.

Su gydytoja J. M. susipažino, kai ši atėjo pas ją į kabinetą sudaryti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jų įstaigos netoli viena nuo kitos. Pagal nustatytą tvarką reikia sudaryti sutartį dėl šeimos medicinos paslaugų atlikimo. Sutartis buvo sudaryta. Jie turėjo įvertinti pacientų būklę, duoti savo išvadą, ar galima skiepyti pacientą, tačiau nė vienas pacientas iš ten nebuvo atėjęs.

Sutartis buvo sudaryta 2014 m., po mėnesio ar dviejų gydytoja atėjo ir pasakė, kad bus sustabdyta licencija ar nepavyko jai gauti licencijos, ir sutartis buvo nutraukta.

Sutartis, kuri buvo sudaryta su „(duomenys neskelbtini)“, realiai vykdyta nebuvo. Jie taip pat užsiima vakcinavimu. Jie įvertina paciento būklę prieš skiepijimą. Tinkamai neįvertinus paciento būklės vakcinavimas gali turėti blogos įtakos paciento sveikatai.

Savo klientų į „(duomenys neskelbtini)“ nesiuntė, jie patys teikia šias paslaugas. Galbūt koks vienas vaikas ir buvo iš jų atėjęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja N. T. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) medicinos centre, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini)“. Ji yra šios bendrovės vyriausioji gydytoja. Bendrovės direktorius yra jos vyras V. T.. UAB (duomenys neskelbtini) medicinos centras teikia šias paslaugas: šeimos medicina, neurologija, oftolmologija ir kt., taip pat yra ir skiepų kabinetas, kuriame skiepijami asmenys nuo įvairių ligų. Kadangi M. J. M. yra gydytoja ir užsiima imunoprofilaktika, tai ją dėl to ir pažįsta. Susipažino 2014 metais rugsėjo mėnesį, kai ji atėjo pas juos į bendrovę ir norėjo sudaryti su jais sutartį, kad galėtų jų bendrovės šeimos gydytojas apžiūrėti klientą, kuris ateis pas ją skiepytis. Suprato, kad ji šeimos gydytojo įsidarbinusi neturėjo. Sutartį buvo sudarę, tačiau nė vieno kliento iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pas juos atėję nebuvo. Apie incidentą M. J. M. bendrovėje su D. B. sužinojo iš spaudos ir televizijos. Kai buvo sustabdyta M. J. M. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla, pas ją į bendrovę atėjo M. J. M. ir pasiūlė iš jos paimti nepanaudotas vakcinas, kurių galiojimo laikas buvo tinkamas. Kadangi ji tokią galimybę turėjo, tai pagal sąskaitą faktūrą iš M. J. M. bendrovės nupirko vakcinas, kurios buvo reikalingos bendrovei (duomenys neskelbtini) medicinos centrui. M. J. M. niekada jos neprašė, kad ji jai parduotų ar kitaip perleistų vakcinos ,,Silgard“ su konkrečiu serijos numeriu. Kadangi vakcina ,,Silgard“ labai brangi, tai ji jos niekada iš niekur nebuvo užsisakiusi per visą darbo laiką. Be jos pačios, vakcinų užsakymo bendrovėje niekas negali atlikti. Prie bylos pridėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) medicinos centras buvo tikrintas 2014-12-10 MB Medicinos audito ir jokių pažeidimų aptikta nebuvo, taip pat pridėjo pažymą, kad iš jokių platintojų vakcinos ,,Silgard“ neįsigijo (t. 2, b. l. 158–163).

Liudytoja K. B. parodė, kad pažįsta D. B. ir daktarę J. M.. Žiemą D. buvo atvedusi M., ar kitaip buvo, neatsimena, išėjo kalba apie „Silgard“ skiepą, tai yra ŽIV vakciną. Ji pasakė, kad tikrai reikia skiepyti, pati yra paskiepijusi anūkę ir visi ginekologai skiepija savo vaikus visame pasaulyje. Paskutiniais metais vaikai skiepijami valstybės lėšomis. Skiepyti rekomenduojama iki pirmų lytinių santykių, amžius nenurodomas, geriausia 11–13 metų, užtenka dviejų vakcinų, virš 14 metų būtinos 3 vakcinacijos. Vyresnė moteris gali skiepytis, jei ji neturėjo lytinių santykių, tada yra garantija.

Po šios istorijos ji paskambino į firmą ir paklausė, ar ji gali anūkei ir krikšto dukrai paimti antikūnius. Firmos atstovas pasakė, kad susiskambins su tiekėjais ir jai paskambins. Paskambinęs pasakė, kad negali, jog antikūniai buvo imami tik vakcinos išbandymo laikotarpiu, tai yra iki to laiko, kai vakcina leidžiama į plačią gamybą. Paklausus, ar galima atlikti dar vieną skiepą, tai yra ketvirtą, užsitikrinimui, jai buvo atsakyta, kad negalima.

Ar žmogus paskiepytas, ar ne, jai pasakė, kad antikūnių kraujyje negali nustatyti. O ar serga, ar ne, tikrai galima nustatyti, net yra vienkartiniai testai.

Jos šeima yra skiepyta pas daktarę M., skiepijosi nuo „Lornos“ laikų, ji pati pas kaltinamąją daug pasiuntė žmonių, taip pat ją pasiūlė D..

Jai paskambino D. B., sakė, kad ryte skiepijosi ir jai kilo įtarimas, kad mergaitei buvo suleista ne „Silgard“ vakcina, o daktarė M. neatsiliepia telefonu. Kadangi ji rekomendavo daktarę M., nes ją gerai pažįsta, pasakė, kad paskambins. Daktarė jai porą kartų neatsakė, paskui prisiskambino, paklausė, kas buvo su vakcina, kad D. B. kilo įtarimas, kadangi neparodė švirkšto. Daktarė pasakė, kad tikrai negali būti jokių bėdų, kad ji tikrai paskiepijo. Tada ji patarė, kad ši važiuotų į ambulatoriją, paskambintų D. B. ir parodytų žurnalą, kad paskiepytas vienas vaikas, ir švirkštą. Ką daktarė sakė, ji nepamena. Ji pasakė, kad jeigu ši šito nepadarys, turės rimtų nemalonumų. Daktarė nedavė nei švirkšto, nei dėžutės, švirkštas yra vienkartinis, jame yra vakcina, jo taip pat negalima išmesti į šiukšlių dėžę, reikia įdėti į konteinerį.

Apie dėžutę klausimo daktarės neklausė. Jei švirkštas buvo įmestas į kokį skiedinį, visiškai raidės nenusitrina.

SMS žinutę rašė D. B.. Ji tą patį pasakė. Pasakė, kad ji atvyktų, atidarytų skiepų kabinetą, surastų švirkštą, išsikviestų D. B. ir parodytų, nebūtų buvę jokio incidento.

Ji nėra įsitikinusi, kad M. paskiepijo ne tuo skiepu, jai kilo įtarimas. Kai pasiūlė D. B. pasiskiepyti pas M., nebuvo girdėjusi, kad ši neturi licencijos, nes nebūtų siuntusi pas ją savo artimųjų. Ji daktarei pasiuntė nemažai žmonių, šituo daktarės skiepų kabinetu labai tikėjo. Dėl antikūnių, ar įmanoma patikrinti, ar buvo paskiepyta ta vakcina, ar kita, gali paaiškinti, kad firma, kuri Lietuvoje prekiauja vakcinomis, kai pasikalbėjo su daktare, sakė, kad Vilniaus laboratorija daro, bet jai labai keista. Nežino, ar iš tikrųjų daro. Anksčiau buvo taip, kad vaikas ar suaugęs žmogus prieš skiepą turi būti apžiūrimas pediatro ar terapeuto, pamatuojama temperatūra, dabar, kiek kalbėjo su pediatrais ir terapeutais, tai yra nebūtina, bet pas juos ligoninėje skiepijant apžiūri gydytojas, jiems privalomi skiepai. Kai kurie teisės aktai, kuriuos ji žino, yra labai seni, jie nebeatitinka realybės. Gydytoja pati skiepyti negalėjo.

Ji yra vaikų gydytoja, patirtis 45 metai. Vakcinavimas gali sukelti neigiamas pasekmes, tai AKDS vakcina, kokliušas, stabligė ir difterija, kuri sukeldavo tikrai neigiamų pasekmių. Vienu metu, kai po pirmo skiepo būdavo traukuliai, kitą skiepą atlikdavo ligoninėje, nes jie reikalingi trys. Bet kuris skiepas gali sukelti neigiamą reakciją. Normali reakcija yra, kai temperatūra pakyla iki 37,5–37,7oC, parausta infekcijos vieta. Dabar ligoninėje vaikų pas juos taip beveik nebūna, būna labai reta išimtis, kadangi naudojamos kitos vakcinos.

Pamena pokalbį su D. B., ji buvo labai sudirgusi, kai skambino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja K. B. parodė, kad daug metų ji dirba Klaipėdos vaikų ligoninėje. Be kitų vaikų, gydo ir D. P. B. vaikus. 2015 metų vasario mėnesį, tai galėjo būti ir vidurys, kada tai tiksliai buvo, nepamena, vieno pokalbio metu su D. P. B. jai parekomendavo skiepyti jos dukrą M. R. nuo gimdos kaklelio vėžio. Ji paklausė, kur būtų geriausia tai padaryti. Ji jai parekomendavo gydytoją J. M.. Ją pažinojo seniai ir manė, kad ji tikrai yra labai gera specialistė, kas susiję su skiepijimu. 2015 m. vasario mėnesį, kada tiksliai datos nurodyti, kaip minėjo, negali, nes nepamena, jai paskambino D. P. B. ir papasakojo, kas jai nutiko gydytojos J. M. kabinete, kai ji antrą kartą atvežė skiepyti savo dukrą M. R. nuo gimdos kaklelio vėžio. D. P. B. paaiškino, kad po skiepo jai paprašius gydytojos J. M. skiepų dėžutės nuo vakcinos ,,Silgard“, kokią gavo pirmą kartą, ši paaiškino, kad jos neturi ir kad atidavė kitam klientui. Taip pat pasakė, kad netrukus po skiepų, kai negavusi dėžutės iš kabineto išėjo bei netrukus persigalvojusi sugrįžo, kad pasiimtų nors švirkštą, J. M. jau buvo užsidariusi. Taip pat D. P. B. pasakė, kad J. M. neatsiliepia jai telefonu ir parašius jai SMS trumpąją žinutę nieko neatrašė. D. P. B. klausė jos patarimo, ką tokiu atveju daryti. Ji D. P. B. pasakė, kad gydytoja negalėjo taip pasielgti ir jos vakcinos dėžutės tikrai niekam atiduoti negalėjo. Pažadėjo D. P. B. vėliau perskambinti, kai pati susisieks su J. M.. Tiesiog buvo nustebinta tokiu J. M. elgesiu. Negalėjo patikėti, kad ji kažką galėjo blogo padaryti, manė, kad įvyko paprasčiausiai nesusipratimas. Kai po D. P. B. skambučio pabandė prisiskambinti gydytojai J. M., ši iš pradžių jai irgi ilgai neatsiliepė. Skambučio garsas buvo geras, tačiau ji tik neatsiliepė. Vakare, kiek laiko buvo tiksliai, nepamena, jai pavyko susiskambinti su gydytoja. Jos pasiteiravo, kas įvyko per incidentas su D. P. B.. Paklausė, kodėl ji neatidavė D. P. B. dėžutės nuo vakcinos ,,Silgard“. J. M. pasakė kažką: ,,kad sesutė dirbanti pas ją, kažkokiai tai merginai davė tą dėžutę, kad pasiskaityti“. Tada ji jai pasiūlė, kad ji atvyks pas ją į darbą, pasikviesti kartu D. P. B. ir jai tada atiduoti švirkštą nuo vakcinos. Žinojo, kad šiai vakcinai švirkštas yra vienkartinis. J. M. pradėjo aiškinti, kad švirkštą jau išmetė į specialų konteinerį su vandeniu, kad jį vėliau utilizuotų, aiškino, kad viskas jau bus nusitrynę ir kad nieko ji neras. Gydytojai pasakė, kad jei ir nusitrynęs pavadinimas, tai pagal formą švirkštą bus galima atrasti. Taip pat paklausė, ar tą dieną dar ką nors skiepijo tokia vakcina. Gydytoja patikino, kad ne. Tada tuo labiau jai pasiūlė eiti ir ieškoti švirkšto. Kai ši atsisakė, tada jau suprato, kad ji tikrai matyt paskiepijo M. R. ne tuo skiepu, kokiu reikėjo. Kitaip J. M. būtų buvusi pati suinteresuota viską išsiaiškinti, o ne suktis iš padėties taip, kad vėliau nebegalėtų išsiteisinti. J. M. pasakė, kad ji tikrai dabar turės rimtų nemalonumų, jei taip elgiasi. Ši ją bandė įtikinti, kad jos klysta, kad ji viską padarė gerai. Su gydytoja dar kiek laiko pasiginčijo ir pamatė, kad su ja susitikti nepavyks, todėl pokalbį baigė. Po šio pokalbio paskambino D. P. B. ir pasakė, ką jai sakė J. M.. Ji įsitikinusi, kad J. M. tikrai M. R. nepaskiepijo tuo, kuo reikėjo, nes toks jos elgesys viską parodė (t. 2, b. l. 187–189).

Liudytoja O. G. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, pas ją dirbo slaugytoja tris kartus, datų nepamena. Pirmą kartą dirbo (duomenys neskelbtini) poliklinikos patalpose, antrą kartą (duomenys neskelbtini) centro patalpose ir trečią kartą – ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Visada dirbo pagal darbo sutartį, kai reikėjo, dirbo, kai nebereikėdavo, atleisdavo. Kai dirbo pirmą kartą, vakcinuodavo išvažiuojamose vakcinacijose, būdavo, kad skiepydavo ir patalpose, bet labai retai, nes jos pagrindinė funkcija buvo imti kraują.

Datų, kada dirbo, dabar nepamena. Konkretaus paaiškinimo, kodėl ją atleido iš darbo, nebuvo. Kai įdarbino pirmą kartą, paprastai imdavo kraują ir labai retai skiepydavo, pati pinigų neimdavo. Gydytoja nurodydavo, ką ir kokiais skiepais reikia skiepyti. Duomenis įrašydavo į žurnalą, taip pat į kiekvieno paciento skiepų pasą, o jeigu imdavo kraują, ant vakutainerių rašydavo vardą ir pavardę. Kai buvo priimta pirmą kartą 2000 metais, gydytoja M. kartais skiepydavo, antrą kartą, 2002 m., yra mačiusi galbūt du kartus ją skiepijant. Kai buvo įdarbinta, dirbo daugiau kaip po mėnesį visus tris kartus.

Skiepus rekomenduodavo tikrai ne ji, o gydytoja. Tik jeigu kas nors paskambindavo ir paklausdavo, kokie skiepai yra privalomi, tada ji atsiversdavo knygą, kur parašyta, kokiose šalyse kokie rekomenduotini skiepai, tačiau jos balsas nebuvo lemiamas, paprastai patardavo gydytoja. Mano, kad gydytoja M. buvo infekcionistė.

Pacientų būklę vertindavo pati gydytoja. Paskutiniu metu buvo pacientų su šeimos gydytojos siuntimu. Kai pacientai ateidavo privačiai pasiskiepyti, ji pacientų būklės nevertino. Nepamena, kiek būdavo su siuntimu. Didžioji dalis ateidavo skiepytis pagal reikalingumą, tai asmenys, kurie vykdavo į reisą ar iš kelionių agentūrų būdavo pacientai, negali pasakyti. Dėl ligų, alergijų jos paklausdavo ir aiškindavosi tarnyboje.

Ji kompiuteryje labai retai pildydavo duomenis, tik kai jis būdavo įjungtas. Nežinojo jokių prisijungimo kodų. 2015 m. vasario–kovo mėnesiais darbas vyko įprastai, būdavo ir labai mažai pacientų, būdavo ir visiškai tuščių dienų.

Kokia tvarka buvo užsakoma „Silgard“ vakcina, nežino. Dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai visada dirbo sudariusi darbo sutartį. Visada dirbo daugiau kaip mėnesį. Nežino, ar sutartys būdavo terminuotos. Sutikimai skiepytis buvo atspausdinti ant lapo. Žurnalas buvo sunumeruotas, lapai nebuvo išimami, kaip buvo dirbant pirmą kartą. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Dabar visko detaliai neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja O. G. parodė, kad nuo 2014-11-14 ji ketvirtą kartą įsidarbino papildomam darbui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė yra M. J. M.. Pirmą kartą įsidarbino 2000 metų pabaigoje, parekomenduota savo darbovietės pavaduotojos, o po to jau gydytoja M. J. M. ją pati pasikviesdavo. Antrą kartą buvo pakviesta 2002 metais gegužės mėnesį. Tada dirbo tik mėnesį. Gydytoja jai nepaaiškino, dėl kokios priežasties ją atleido. Visą laiką, kol dirbo minėtoje tarnyboje, joje dirbo kaip slaugytoja. Į jos pareigas įėjo pildyti dokumentaciją, tai yra kai ateidavo klientas ji atskirame popieriaus lape savo ranka įrašydavo kliento vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo metus, adresą, duomenis apie persirgtas ligas ir alergijas, užduodavo klausimą, ar šiuo metu neserga kokiomis ligomis, bei nurodydavo rekomenduojamus ir privalomus skiepus. Tai surašiusi, klientui duodavo pasirašyti, kad būtų matyti, ar jis sutinka, ar nesutinka su siūlomais skiepais. Padariusi šiuos įrašus ji minėtą užpildytą lapą įsegdavo į segtuvą ir jį atiduodavo gydytojai M. J. M.. Gydytoja M. J. M. tada dar kliento duomenis įvesdavo į kompiuterį, kuris buvo kabinete, kuriame ir pildydavo nustatytos formos duomenis. Pirmus du kartus, kai buvo priimta dirbti, į jos pareigas įėjo ir kraujo paėmimas tyrimui. Tokios buvo jos pareigos Kiek pamena, ji neskiepydavo. Paskutinį kartą, kai buvo priimta dirbti, skiepydavo tik gydytoja M. J. M., nusivedusi klientą į procedūrinį kabinetą. Ji skiepijime nedalyvaudavo ir į procedūrinį kabinetą neidavo. Gydytoja M. J. M., paskiepijusi klientą, jam išduodavo skiepų lapą, atspausdintą kompiuteriu, kur būdavo nurodoma, kokią dieną klientas paskiepytas ir kokia vakcina. Šie lapai būdavo išduodami, jeigu klientas pageidaudavo. Taip pat gydytoja kai kuriems klientams, kiek jai žinoma, išduodavo specialius skiepų sertifikatus, kur būdavo nurodyta, kokiu skiepu paskiepytas asmuo, koks vakcinos serijos numeris, iki kada galioja ir panašiai. Ar šiuos sertifikatus gydytoja privalėjo išduoti visiems klientams, ar ne, ji nežino. Ji asmeniškai minėtoje tarnyboje dirbo iki 2015-03-19. Po to parašė prašymą, kad ją išleistų nemokamų atostogų dėl motinos ligos. Dirbdama iki 2015-03-19 ji nežinojo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sustabdyta. Kad būtų atliekamas koks nors auditas, nematė arba nesuprato. Žinojo, kad buvo gautas dėl tarnybos darbo kažkoks skundas. Apie tai, kad minėtos tarnybos veikla buvo sustabdyta, sužinojo atsitiktinai, susitikusi tarnybos buhalterę N., kurios pavardės nežino. Kokiomis dienomis konkrečiai dirbo 2015 metų sausio, vasario ir kovo mėnesį, tikrai pasakyti negali, nes nepamena. Apie incidentą su D. B. sužinojo dirbdama greitojoje medicininėje pagalboje iš bendradarbių. Ji D. B. pas gydytoją M. J. M. matė vieną kartą. Kada tai buvo, tiksliai pasakyti negali, tik tiek gali pasakyti, kad tai buvo darbo diena, ir kiek pamena, vasario mėnesį. Kai ji atėjo į darbą, tai buvo apie 10 valandą, ir pamatė ją stovinčią prie gydytojos kabineto. Ar ji buvo su kokia mergaite, neatkreipė dėmesio. Paklausta, ar jai žinoma, kokia tvarka būdavo užsakomos vakcinos skiepams, parodė, kad gydytoja M. J. M. tiesiog telefonu užsakydavo iš kokios nors firmos vakciną ir ją atveždavo į tarnybą. Šiuos reikalus tvarkydavo pati gydytoja. Paklausta, ar laikotarpiu nuo 2014-11-14 iki 2015-03-19 ji registravo kokias nors moteris, pageidaujančias profilaktiškai skiepytis nuo gimdos kaklelio vėžio, atsakė, kad, kiek pamena, registravo, tik nežino, kiek moterų ir kokia vakcina jos buvo skiepijamos. Vakcina nuo gimdos kaklelio vėžio yra ne viena, jų yra keletas pavadinimų. Vakcinos turi atskirus serijos numerius. Tai turėtų matytis vadinamame registracijos žurnale, kuris yra nenumeruotas, o tik sudėtas iš atskirų lapų, kuriuos, kaip ir minėjo, ji pildydavo kaip ir kitos slaugytojos. Be šio žurnalo, visa informacija turi būti gydytojos kompiuteryje. Kokia tvarka gydytoja turi pateikti ataskaitas ir kokioms tarnyboms, jai nėra žinoma. Kai ji įsidarbino paskutinį kartą, tai be jos ir gydytojos, dar dirbo L. S. ir buhalterė. Kitų darbuotojų nematė. Buhalterės tarnyboje nebūdavo. Jai buvo skirtas atskiras stalčius, į kurį, gydytojos nurodymu, dėdavo reikiamus dokumentus, skirtus buhalterei. Nėra pastebėjusi, kad gydytoja M. J. M. vykdytų kažką ne taip su skiepais. Viskas buvo atliekama tvarkingai, ji į savo darbą žiūrėjo labai rimtai, su klientais elgėsi gražiai. Gydytoja nuolat turėjo daug klientų, tai dažniausiai būdavo jūreiviai, keliautojai (t. 3, b. l. 1–4).

Liudytoja L. S. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2010 m. spalio mėnesį. Visą laiką dirbo slaugytojos padėjėja, yra dirbusi ir pagalbine darbininke.

Paskui ji dirbo slaugytojos padėjėja. Jos pareigos buvo patalpų valymas. Atliekas nukenksmindavo pagal instrukcijas cheminėmis priemonėmis. Taip pat turėjo tikrinti ir nustatyti šaldytuvo temperatūrą. Šaldytuvo turinys nebuvo jai svarbus. Lankytojų skaičius nebuvo pastovus.

Gydytoja skiepydavo pacientus pati. O ji registruodavo atėjusius klientus, jų vardą, pavardę, gimimo datą. Skiepų lapus nepamena, ar pildydavo.

Jeigu teisingai pamena, tą kartą, po konflikto su nukentėjusiąja, šiukšlės liko neišneštos. Kitą dieną buvo daroma generalinė tvarka. Perskaičius liudytojos parodymus ji patvirtino, kad jie teisingi.

Liudytoja tvirtina, kad ji D. B. nematė, tą dieną nedirbo.

Nežino, kaip gydytoja sužinojo, kad šiukšlių maiše atsirado dėžutė nuo „Silgard“ vakcinos, galbūt ieškojo. Nepamena, ar gydytoja klausė, kaip šiukšlių maiše atsirado dėžutė nuo „Silgard“ vakcinos. Jei buvo klausiama, galbūt pasakė, kad išmetė. Iniciatyva aiškintis, iš kur atsirado dėžutė, buvo gydytojos M. M..

Ji dirbdavo tik darbo dienomis. Gydytoja paklausė dėl dėžutės tikriausiai po įvykio, nepamena. Dirbo iki 2015 m., nepamena tikslios datos. Negali pasakyti, ar dirbo kovo mėnesį. Darbas įstaigoje vyko įprasta tvarka. Jos išsilavinimas vidurinis specialusis. Tarp apklausų su gydytoja M. M. bendraudavo. Tai buvo vienintelis kartas, kai jos klausė dėl panaudoto daikto, tai yra dėžutės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja L. S. parodė, kad nuo 2010-10-03 ji įsidarbino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių patalpos buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, o nuo 2011 metų ar nuo 2012 metų įsikėlė į (duomenys neskelbtini). Ji dirbo pagalbine darbininke nuo 8 val. iki 16 val. Dirbo tik darbo dienomis. Į jos pareigas įėjo du kartus per dieną valyti patalpas, nukenksminti įvairias atliekas, taip pat pažymėti į atskirą žurnalą kiekvieną dieną šaldytuvo temperatūrą. Šaldytuvo turinio nekontroliavo. Pas gydytoją lankytojų būdavo įvairiai. Jei būdavo daug žmonių ir gydytoja nespėdavo viena registruoti klientus, tai ji irgi jai padėdavo. Ji pildydavo skiepų lapus, kur klientas pasirašydavo, kad sutinka skiepytis ir kokiais skiepais. Skiepydavo pati gydytoja. Kokius įrašus darydavo kompiuteryje, ji nežino. Gydytoja yra darbšti, kruopšti, labai atsakingai žiūrinti į savo darbą. Su klientais elgiasi gerai. Dėl įvykio su D. B. nieko pasakyti negali, nes nieko nežino. Apie incidentą ji sužinojo iš pačios gydytojos.

Papildomai apklausta L. S. parodė, kad 2015-02-13 ji kaip visada valė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Surinkusi iš visur šiukšles, maišą su šiukšlėmis paliko tam tikroje patalpoje, kur laiko valymo priemones. Šiukšlių nenešė išpilti, nes pirmadienį turėjo daryti generalinę tvarką. Pirmadienį gydytoja M. J. M. jos pasiteiravo, kaip šiukšlių maiše atsirado dėžutė nuo ,,Silgard“ vakcinos. Jai pasakė, kad, kiek pamena, ją rado jos priimamajame kabinete, šiukšlinėje ir ją išėmusi, padėjo su kitomis šiukšlėmis į maišą. Dar nustebo, kad ta dėžutė buvo jos šiukšlių kibire, kuris yra po gydytojos stalu. Šiaip tokios šiukšlės dažniausiai būna išmetamos procedūriniame kabinete. Patikslina, kad gali ir apsirikti, jog tą dėžutę rado būtent toje šiukšlinėje, neatmeta galimybės, kad ir kitoje šiukšlinėje, kuri yra irgi priimamajame, tik prie kriauklės. Pirmoje apklausoje apie tą dėžutę nieko nepaminėjo, nes nepagalvojo, kad tai gali būti svarbu, nors ir žinojo, kad buvo įvykęs incidentas su D. B. dėl vakcinos dėžutės, kurios gydytoja nepateikė. Ar ant tos dėžutės, kurią rado šiukšlinėje, buvo koks nors užrašas, nepastebėjo, nes neatkreipė dėmesio. Paklausta, ar jai žinoma, kada M. J. M. rado minėtą dėžutę maiše su šiukšlėmis ir ar M. J. M. skambino jai per išeigines dienas, tai yra 2015-02-14 ir 15 dienomis, atsakė, kad mano, kad tą dėžutę ji rado per minėtas išeigines dienas, bet kada tiksliai, nežino. Ar ji jai skambino tomis dienomis, nepamena, bet mano, kad neskambino. Jei būtų skambinusi, prisimintų. Tik pirmadienį gydytoja sakė nieko neliesti, tai yra minėjo šiukšles ir pamerktus į specialų skystį vienkartinius švirkštus nuo vakcinų.

Papildomai apklausta L. S. parodė, kad kaip ir minėjo pirminėse apklausose, kiek prisimena, kol ji dirbo pas M. J. M., nė karto į jos darbo kompiuterį jokių duomenų nėra įvedinėjusi, juo labiau kažką taisiusi ar keitusi duomenis. Pati gydytoja į kompiuterį suvesdavo visus duomenis, ji buvo tik paprasta darbuotoja ir su asmenų skiepijimu visiškai nesusijusi. Tik, kaip sakė, kartais duodavo M. J. M. klientams, kai jų būdavo daugiau, pasirašyti asmens skiepijimų korteles, kur jie pasirašydavo, kad sutinka skiepytis ir kokiomis vakcinomis. Asmeniškai ji niekada nedalyvaudavo, kai metų pabaigoje būdavo daroma turimų vakcinų inventorizacija, tai yra skaičiuojamas jų likutis. Tai, kiek jai žinoma, darydavo pati gydytoja su kitais darbuotojais, tai yra buhaltere ir slaugytojomis. Kaip vykdavo vakcinų likučių apskaičiavimas, ji nežino, nes, kaip minėjo, tame nedalyvaudavo. Apžiūrint pateiktas ,,Medžiagų sandėlio apskaitos knygų“ 2012 m. ir 2013 m. kopijas, nurodė, kad įrašą knygoje 2012 metų, kur parašyta ,,Eil.Nr.1 2012.12.31 Likutis 2013-iems metams kiekis 5 kaina 420,- serija 4011070 galiojimas 2015.02.20“ ir įrašus ,,2 2013-12-10 ,,Tamro“ UAB kiekis 3, kaina 371,51 serija 021097 galiojimas 2015-07-16“, rankraštinius įrašus padarė ji, po apačia visi likę įrašai rašyti ne jos ranka. Mato, kad jie padaryti M. J. M.. Šiuos įrašus parašė tuo laikotarpiu, kai dirbo, o ne kai buvo pradėtas tyrimas policijoje. Bendrajame žurnale 2013 metų rankraštinis įrašas ,,Likutis 2012.12.31 4 serija 4011670 galiojimas 2015.02.20“ yra rašyti jos ranka. Šiuos įrašus padarė irgi tuo laikotarpiu, kai dirbo. Visus tuos įrašus tiek viename, tiek kitame žurnale, kuriuos parašė, padiktavo gydytoja M. J. M., nes, kaip minėjo, ji vakcinų likučių neskaičiavo, dokumentų netikrindavo, juo labiau jų numerių nežinojo, kaip ir vakcinų kainų. 2009–2010 ir 2011 metų ,,Medžiagų sandėlio apskaitos knygose“ ji jokių įrašų nedarė, tai yra ne jos ranka rašyti rankraštiniai įrašai, o kaip mato, pačios M. J. M.. Prieš tai apklausoje dėl rastos vakcinos dėžutės ,,Silgard“ po incidento su D. B. ji matyt buvo supainiojusi mėnesius, tai turėjo būti kovo 13 d., o ne vasario 13 d. Galbūt, kad kai buvo apklausiama, ne taip buvo suprasta arba buvo praėję nemažai laiko ir ji susipainiojo. Kito paaiškinimo neturi. Kaip ir minėjo gydytoja M. J. M., tikrai neprašė jos duoti melagingų parodymų (t. 3, b. l. 5–12).

Liudytoja N. V. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, buhaltere pas ją pradėjo dirbti 2012 metais. Vesdavo buhalterinę apskaitą, dirbdavo namuose, atvažiuodavo tik valandai ryte. Vesdavo kasos aparato žurnalą, teikdavo ataskaitas, pildydavo formas.

Dirbdavo valandą per dieną. Nebuvo užfiksuota jokių nusižengimų. Kad veikla sustabdyta, sužinojo, kai atėjo raštas.

Mano, kad bet kas negali nusipirkti vakcinos, ji ne medikė, nežino. Visos perkamos vakcinos yra įtrauktos į griežtą apskaitą. „Silgard“ vakcinos buvo pačios brangiausios. Reikėjo skiepyti kelis kartus. Buvo žmonių, kurie prašydavo sąskaitos faktūros. Skiepų sertifikatas buvo kaip įrodymas, jis buvo mokamas.

Nebuvo įmušta į kasą 129 eurai, nes šeštadienį nedirbo, pirmadienį gydytoja pasakė, kad buvo toks incidentas, ji įmušė tą sumą į kasą. Ten dirbo nuo 2012-03-08, dirbo 3 metus. Mokesčių inspekcija netikrino įmonės, tiesiog ji laiku pristatydavo reikiamus dokumentus. Kasos duomenimis, „Z“ ataskaitą darydavo kiekvieną dieną. Ryte direktorė įdėdavo grąžos pinigus, o vakare darydavo „Z“ ataskaitą, pinigus išimdavo ir padėdavo į įmonės kasą.

Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Darbo metu nepildė dokumentų M. M. kompiuteriu, tik atsispausdindavo su buhalterija susijusius dokumentus. Inventorizacija pas juos buvo daroma kartą per metus. Dėl savęs namuose vesdavosi vakcinos apskaitą. Su direktore kartu neskaičiuodavo, pasitikėdavo, viskas sutapdavo, klaidos nepastebėjo.

Jos vakcinas įtraukė į apskaitą pagal sąskaitas faktūras. Metų gale buvo padaryta inventorizacija gruodžio 31 d. Likutis plius apyvarta per metus, kiek gaudavo per metus vakcinos pagal sąskaitas faktūras iki kitų metų inventorizacijos. Tai, ką sunaudodavo, viską nurašydavo į sąnaudas kaip panaudotas vakcinas, išskyrus, jei vakcina bloga ir jos negalima buvo naudoti, tada ją nurašydavo atskirai. Ji balansą pateikė pagal 2014 m. gruodžio 31d. inventorizaciją. Kai buvo tyrimas, buvo nustatyta, kad trūksta dviejų vakcinų, tai buvo suma, kuri pas juos nesutapo. Paskui tyrime trūko dviejų sąskaitų, apskaičiuotos vakcinų kainos ir dėl to balanse rado atsargų neatitikimus.

Direktorė buvo kasininkė. Ji matė „Z“ ataskaitą. Visą dieną darbe nebuvo. Apie vakcinų panaudojimą sužinodavo per inventorizaciją metų gale. Jeigu nebuvo nustatyta, kad vakcina sugadinta, ir nebuvo atskiro sąrašo, vadinasi, buvo paskiepyti žmonės. Ji asmeniškai jokio tikrinimo neatliko. Sau visada darydavo lentelę dėl vakcinų panaudojimo pagal pirkimą ir sunaudojimą. Nesutapimų nepasitaikė. Kad panaudota vakcina, sužinodavo pagal inventorizacijos aktą. Čekyje vakcinos nesimato, buvo mušama į kasą, sąskaitose faktūrose buvo rašomos vakcinos. Fiziniams asmenims buvo rašomos sąskaitos faktūros, jei žmogus prašė. Skiepų sumos visos vienodos. Gaunamos sumos buvo už vakcinas ir už sertifikatus. Ji pajamavo pagal bendrą sumą. Vakcinų likutį skaičiuodavo direktorė, ji pasakydavo ir pasirašydavo inventorizaciją, ji neprivalo dalyvauti atliekant inventorizaciją.

Negali pasakyti, ar „Silgard“ vakcinos visada turėdavo, direktorė žiūrėdavo, ar yra žmonių, kam jos reikia. Nepamena, kiek 2015 m. buvo vakcinos „Silgard“. Dirbo iki vasario 17 d. ar kovo mėnesio. Iki to laiko įmonė veiklos nevykdė, tačiau vis tiek reikėjo teikti ataskaitas. Nustojo vykdyti veiklą kovo mėnesį, kai gavo raštą. Neatsimena, kada buvo gautas raštas. Nuo tos dienos, kai buvo gautas raštas, pacientų nebebuvo. Veikla nebevyko kovo mėnesį. Kiekvieną mėnesį buvo sąskaitų derinimas, ar yra visos sąskaitos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja N. V. parodė, kad nuo 2012 metų kovo mėnesio ji pradėjo dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pas gydytoją M. J. M.. Įsidarbino kaip buhalterė. Tarnybos patalpos buvo įsikūrusios (duomenys neskelbtini). Be jos, tarnyboje visą laiką dirbo arba penki, arba keturi žmonės. Atlikdavo visus darbus, kokie privalomi buhalteriui. Vedė kasos aparato žurnalą. Taip pat ji perduodavo įvairias ataskaitas, įvairias formas, kurias privaloma pateikti. Šiuos dokumentus pateikdavo „Sodrai“ ir Mokesčių inspekcijai. Taip pat vedė statistiką. Minėtoje tarnyboje, kur dirba, ji būdavo tik vieną valandą per darbo dieną. Dažniausiai būdavo nuo 9 iki 10 val. Tuo laiku ji susitvarkydavo reikiamus buhalterinius dokumentus. Jokių dokumentų, kas susiję su priimamais klientais, ji nepildydavo, tai atlikdavo darbuotojai, dirbantys visą dieną, ir pati gydytoja. Jokių nusižengimų, kol ji dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota nebuvo. Klientai jokių nusiskundimų irgi neturėdavo. Apie incidentą su D. B. sužinojo iš kitų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ir pačios gydytojos. Kas įvyko tarp jos ir gydytojos, ji negali pasakyti. Nemano, kad kas yra rašoma spaudoje ir sakoma per televiziją, yra tiesa. Ji gydytoją gali apibūdinti tik iš geros pusės. 2015 metų kovo viduryje iš gydytojos sužinojo, kad jos veikla yra sustabdyta iki gegužės mėnesio. Skiepus tarnyba dažniausiai užsakydavo iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Visos perkamos vakcinos yra griežtos apskaitos ir jos paprastai nėra parduodamos. Jei gydytoja nebūtų turėjusi licencijos, jai tikrai nebūtų parduodamos vakcinos. Kiek jai žinoma, gydytoja M. J. M. buvo užsakiusi tik dvi vakcinas ,,Silgard“, kurios yra nuo gimdos kaklelio vėžio. Vėliau po šio incidento sužinojo, kad tos vakcinos buvo būtent užsakytos D. B. dukrai. Sąskaitos faktūros būna išrašomos juridiniams asmenims be išimties, o fiziniams asmenims tik paprašius. Sąskaitose faktūrose atsispindi kaina, vakcinos pavadinimas ir kiti rekvizitai. Skiepų sertifikatas išduodamas, kai pageidauja pats asmuo ir kai jį privalo pateikti klientas, pavyzdžiui, darbovietei, kad yra paskiepytas privalomu skiepu. Jei asmuo nenori, tai sertifikatas neišduodamas. Sertifikatas yra mokamas. Šiaip gydytoja, jei klientas nepageidauja sertifikato, išduota vadinamą skiepų lapą, kur pažymi, kada asmuo buvo paskiepytas, kokia vakcina. Kadangi gydytoja dėl D. B. į darbą atėjo šeštadienį, tai ji 129 eurų į kasą neįmušė, o tik pirmadienį, kai atėjo į darbą, ji 129 eurus įmušė į kasą. Nemano, kad tuo ji padarė didelį nusikaltimą.

Papildomai apklausta N. V. parodė, kad kol ji dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pas direktorę M. J. M. jokių patikrinimų dėl mokesčių nebuvo, tai yra Mokesčių inspekcija nė karto netikrino, ar nėra kokių pažeidimų, kas susiję su mokesčiais. Ji kaip buhalterė, kaip ir minėjo, teikdavo visas reikalingas ataskaitas Mokesčių inspekcijai, „Sodrai“. Pildydavo elektroninio kasos aparato žurnalą, tai yra į jį klijuodavo kasos aparato rodmenis, kurie atsispindėdavo kasos čekyje darbo dienos pabaigoje ir darbo dienos pradžioje. Šiuos čekius jai pateikdavo direktorė M. J. M., nes ji kasos aparato rodmenų nei darbo pabaigoje, nei darbo pradžioje nenurašydavo (nefiksuodavo). Kasos aparato duomenis, tai yra čekius, atspausdindavo M. J. M., o ji juos pagal datas suklijuodavo į knygą bei padarydavo atitinkamus įrašus, kurie atsispindėdavo kasos čekiuose. Kasos čekyje, kuris būdavo išmušamas darbo pabaigoje, matydavosi visos dienos įplaukos, tai yra pinigų suma, kiek buvo suprekiauta per dieną, ir grynųjų pinigų likutis darbo pabaigoje. Kadangi elektroninis kasos aparatas nėra sujungtas su buhalterine programa, tai jai nebuvo galimybės parodyti pinigų į elektroninį kasos aparatą dienos pradžioje įnešimo, kurį atlikdavo M. J. M.. Kai buvo atliekamas finansinis tyrimas ir ji buvo iškviesta revizorės, kad paaiškintų, kodėl nesutampa kasos aparato operacijų žurnale stulpelyje ,,ankstesnis likutis“ + ,,įdėta dienos pradžioje“ duomenys, tai jai paaiškino, kad tai tik techninė klaida. Iš tikrųjų, jei dienos likutis čekyje būdavo rodomas 0, tai ir dienos pradžioje turėjo būti 0, tačiau M. J. M. pradėjus darbo dieną bei jai įnešus atitinkamą sumą pinigų, ji ir nurodydavo, kad gauta dienos pradžioje tokia suma, kokią ji įnešdavo. Tai nesiskaitė, kad ta suma yra gauta už suteiktas paslaugas. Šis nesutapimas tikrai neturi jokios reikšmės dėl mokesčių skaičiavimo ir ataskaitos pateikimo Mokesčių inspekcijai. Mokesčiai yra skaičiuojami nuo dienos apyvartos. Jei būtų dėl šio neatitikimo kokių problemų ar vadinamas pinigų slėpimas, Mokesčių inspekcija iškart būtų supratusi ir būtų turėję problemų. Mano, kad tokie parodymai buvo įrašomi ne tik, kai ji dirbo, bet ir kai prieš ją dirbo buhalterė R. J.. Jei šie įnešti pinigai dienos pradžioje būtų turėję kokios reikšmės, tai jų nuslėpti nebūtų buvę įmanoma, nes per metus susidarytų ne vienos dešimties tūkstančių suma. Nuo ko priklausė, kokias sumas įnešdavo M. J. M., ji nežino, tačiau visi tie pinigai būdavo įnešami iš įmonės pinigų. Asmeniškai nepildydavo ,,Medžiagų sandėlio apskaitos knygų“, jas pildydavo, kiek jai žinoma, pati direktorė M. J. M.. Ji gautas medžiagas, tai yra nupirktas vakcinas ar kitas priemones įtraukdavo į apskaitą pagal direktorės pateiktas sąskaitas faktūras. Metų pabaigoje visada būdavo surašomas medžiagų nurašymo aktas, kuriame atsispindėdavo vakcinos likutis metų pabaigoje. Šį aktą turėdavo pasirašyti pati direktorė ir dar koks nors asmuo. Pagal vidines taisykles direktorė ant šio akto duodavo pasirašyti jai kaip buhalterei. Metų pabaigoje ji suskaičiuodavo, kokių vakcinų koks likutis, ir surašydavo aktą. Jį atspausdindavo iš savo kompiuterio. Asmeniškai ji nedalyvaudavo, kai būdavo skaičiuojamas likutis, nes nelabai supranta apie vakcinas. Direktore visiškai pasitikėdavo ir pasirašydavo ant tokio akto. Jei jai būtų buvę kokių nesutapimų dėl likučio metų pradžioje ir dėl likučio metų pabaigoje, būtų tai iškart pastebėjusi, nes nesutaptų duomenys buhalterinėje apskaitoje.

Papildomai apklausta liudytoja N. V. parodė, kad, kaip ir minėjo ankstesnėse apklausose, kiek prisimena, tai dar kartą nori patvirtinti, kad per visą savo darbo laikotarpį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ji niekada nepildė jokių duomenų M. J. M. kompiuteryje, kas susiję su skiepijamais asmenimis, nerašė nei jų duomenų, nei vakcinų pavadinimų, nei vakcinų serijų. Taip pat niekada nepildė klientų registracijos lapų, nes ji dirbo buhaltere, o ne gydytojos padėjėja ar slaugytoja. Taip pat ji nepildė jokių žurnalų, kas susiję su M. J. M. įsigytomis vakcinomis, iš jų ir medžiagų sandėlio apskaitos knygų. Gali tik pasakyti, kad metų pabaigoje ji pildydavo M. J. M. kompiuteryje iš anksčiau sudarytą lentelę, kuri įvardyta ,,Medžiagų nurašymo aktas“. Kad greičiau būtų, M. J. M. jai diktuodavo, kiek kokių vakcinų yra likę, o ji tiesiog grafoje ,,Likutis“ tą skaičių ir nurodydavo. Kai ji jai diktuodavo skaičius, matydavo, kad M. J. M. naudodavosi ,,Medžiagų sandėlio apskaitos knyga“ ir peržiūrėdavo šaldytuvuose esančias vakcinas. Ji pati netikrino nei tų knygų, nei šaldytuvų. Jos kaltė ta, kad ,,Medžiagų nurašymo aktuose“ už 2012, 2013 ir 2014 metus pasirašydavo realiai nepatikrinusi likučio. Paprasčiausiai visiškai pasitikėjo gydytoja M. J. M.. Be to, tas dokumentas buvo laisvos formos ir jis buvo skirtas tik vidiniam naudojimui, jis niekur, tai yra į jokias kitas įstaigas pateiktas nebūdavo. Be to, tikrindama įvairius vakcinų įsigijimo dokumentus, parduotų vakcinų skaičių, kad pateiktų ataskaitą Mokesčių inspekcijai, jei būtų buvęs koks neatitikimas, tai iš karto būtų pastebėjusi ir gydytojai būtų, be abejo, pasakiusi apie neatitikimus. Pagal ką apskaičiavusi M. J. M. pateikė 2016-06-26 naujus vakcinų likučius laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2015-05-30, neturi supratimo. Kaip minėjo, visi anksčiau pateikti medžiagų nurašymo aktai buvo surašyti pagal jos padiktuotus skaičius, ir mano, kad jie tuo metu atspindėjo realią tiesą, antraip ji nebūtų galėjusi tokių klaidingų duomenų įrašyti. Nerealiai būtų atlikti ataskaitą, jei pav., kaip M. J. M. dabar bylos eigoje pateikė naują medžiagų likutį, kur vakcinų ,,Silgard“ skirtumas net 13 vnt. Ji niekaip nebūtų galėjusi įrašyti 2012-12-13 likutį 2 vnt., jei jų būtų buvę 15 vnt., kaip ir sakė, nesupranta, iš kur atsirado tokie neatitikimai. Darant ataskaitas, kad būtų atsiskaityta su Mokesčių inspekcija ir kitomis įstaigomis, kur būtina pateikti duomenis, ji nesinaudodavo ,,Medžiagų sandėlio apskaitos knygomis“, nes jos jai nebuvo reikalingos. Taip pat nesinaudojo ,,Medžiagų nurašymo aktais“. Ji naudodavosi pateiktomis M. J. M. sąskaitomis faktūromis, iš kurių buvo aiškiai matyti, kiek ir kokių vakcinų yra įsigyta, ir pardavimo ataskaitomis. Kiek buvo parduota konkrečios vakcinos, ji neskaičiuodavo, o tik bendrą pardavimo sumą. Kol dirbo buhaltere R. J., ji nežino, kokia tvarka ji viską apskaičiuodavo, ir nežino, kokia tvarka ji pasirašydavo ant ,,Medžiagų nurašymo aktų“ metų pabaigoje. Tai jau reikėtų jos pačios klausti. Gali patvirtinti, kad 2012 ,,Medžiagų sandėlio apskaitos knygoje“, kur nurodyti įrašai apie vakciną ,,Silgard“, jos ranka jokių rankraštinių įrašų nėra. Kas užrašė nurodytą likutį 2013 metams ir kiek gauta iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,Medžiagų sandėlio apskaitos knygoje“, kuri įvardyta 2012, ji nežino. Kaip šiame žurnale atsirado M. J. M. prierašas iškart 2015 metams, ji nežino, tik gali pasakyti, kad tai M. J. M. raštas. Jį pažįsta iš kitų dokumentų. Kas žurnale ,,Bendrasis žurnalas“ , kuris įvardytas „2013 metai“, parašė užrašą ,,Likutis 2012-12-21 4“, nežino. Taip pat 2014 metų žurnale, kuris įvardytas „Registras“, ji jokių įrašų nedarė, kieno raštas, kur užrašyta ,,Likutis 3“, nežino. Paaiškino, kad, pavyzdžiui, darant balansą 2014-12-31, kurį pateikia Mokesčių inspekcijai, Registrų centrui, eilutėje ,,Kitas trumpalaikis turtas“, ji parodo duomenis apie vakcinų likučių piniginę išraišką, o ne kiekį. Balansas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į ,,Medžiagų nurašymo aktą“ metų pabaigoje. Jei kuriame nors akte buvo klaidingai nurodytas likutis vakcinos, kurį padiktavo M. J. M., tai ji pateikdama balansą tą ir parodė. Šiuo metu ji vis dar yra dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Per savaitę dirba apie dvi valandas, daro visokias reikalingas ataskaitas. Kodėl M. J. M. nevykdydama veiklos ją samdo kaip darbuotą ir pati yra kaip dirbanti, ji nežino (t. 3, b. l. 13–21).

Liudytoja D. B. parodė, kad jos pareiga buvo išrašyti sertifikatus, suvesti duomenis į kompiuterį, žmonių neskiepijo. Važiuodavo skiepyti, kai būdavo gripo epidemijos į įmones, kurios sudarydavo sutartis ir atsiųsdavo darbuotojų sąrašus. Skiepydavo įmonėje, kuri prašydavo skiepyti. Buvo priimta pagal darbo sutartį. Registruodavo klientus kompiuteryje, kas skiepijasi, kelintas skiepas, koks skiepas, jo serija. Kai būdavo M. M. kur nors išvykusi, kartais paskiepydavo ji. Ji buvo pasiųsta į kursus, turėjo sertifikatą. Nežino, ar direktorė turėjo tokį sertifikatą. Kai skiepydavo, dirbdavo ir su kasos aparatu, reikėjo įnešti pinigus. Vakcina „Silgard“ buvo brangi, ji būdavo užsakoma tada, kai būdavo norinčių skiepytis, tada direktorė užsakydavo tą vakciną.

Su ja buvo sudarytos darbo sutartys. Pareigybių aprašymo nepamena ar pasirašė.

Tvirtina, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Iki 2014-06-29 incidentų neprisimena. Ją nustebino tai, kad M. M. šildė vakciną rankose.

Savo parodymus tvirtina. Kartais vakcinos serija galėjo nesutapti su skiepu kompiuteryje. Iki paskutinės vakcinos niekada neišnaudodavo, kartais paimdavo naujai gautas. Vakcina „Silgard“ buvo užsakoma individualiai, nes būtų buvęs didelis nuostolis.

Jos parodymams niekas nedarė įtakos. Jai nėra žinoma, kad jos turėjo akcijas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja D. B. parodė, kad 2012 m. spalio mėnesį jai pagal duotą skelbimą paskambino J. M. M. ir pasiūlė ateiti dirbti pas ją į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė tada buvo registruota ir įkurta adresu (duomenys neskelbtini). J. M. M. iškart pasakė, kad darbas bus trumpalaikis, kol vyks skiepijimas nuo gripo. Ji sutiko. J. M. M. pateikė visus reikiamus dokumentus, pagal kuriuos ji galėjo dirbti kaip bendrosios praktikos slaugytoja. Buvo įforminta, kaip reikalauja įstatymai, tai yra sudaryta darbo sutartis. Pareigybių aprašymo ji nepasirašė, nes, matyt, ji tokio nebuvo suruošusi. Kai ji pradėjo dirbti, su ja tuo metu kartu dirbo moteris, vardu L., kuri buvo valytoja, O. G., kuri dirbo kaip ji, bendrosios praktikos slaugytoja, V. B., kuri irgi dirbo kaip slaugytoja, ir buhalterė N.. Kol dirbo, laikotarpiu nuo 2012-10-03 iki 2012-12-10 kartu su J. M. važinėdavosi po įvairias bendroves, kad skiepytų asmenis nuo gripo ir kitų ligų. Tiesiog iš kadrų skyriaus gaudavo žmonių sąrašą ir vykdavo į bendrovę. Vakciną veždavosi su savimi, kaip buvo reikalaujama tokiais atvejais laikytis numatytos tvarkos. Per tą laikotarpį, kol dirbo pas J. M. M., jokių incidentų tarp jos ir klientų nėra buvę. Ją apibūdino kaip tvarkingą, atsakingą ir netgi labai rūpestingą, kas susiję su skiepijamų asmenų registravimu. Į jos, kaip slaugytojos, pareigas dažniausiai įeidavo registruoti klientus kompiuteryje, nurodant reikiamus duomenis, vardą, pavardę, asmens kodą, telefoną, gyvenamąją vietą, kur dirba ir kuo, bei nurodoma vakcina, kokia asmuo paskiepijamas, bei jos serijos numeris. Atskiras koks nors žurnalas vedamas nebuvo, nes tai nebuvo būtina. Vakcina dažniausiai būdavo užsakoma iš Kauno, kiek prisimena. Asmeniškai ji kartais irgi skiepydavo pacientus, kai J. M. M. būdavo išvykusi darbo reikalais. Jai padėdavo slaugytoja L.. Kad galėtų skiepyti pacientus, J. M. M. ją net buvo pasiuntusi į kursus Klaipėdos trečiojoje poliklinikoje. Ten jai buvo išduotas sertifikatas, kad gali skiepyti žmones. Ar J. M. M. turėjo galiojantį sertifikatą, kad gali skiepyti asmenis, ji nežino. Kai pati skiepydavo asmenis, tai tuo metu dirbdavo ir su kasos aparatu. Kai būdavo J. M. M., šiuos buhalterinius reikalus tvarkydavosi ji pati ir buhalterė. Dar nori pasakyti, kad jei vakcina būdavo labai brangi, kaip, pavyzdžiui, vakcina ,,Silgard“, tai jos iš anksto neužsisakydavo. Ją užsakydavo gydytoja tik tada, kai kas nors kreipdavosi dėl tokio skiepo. Atsargoje tokių brangių skiepų tikrai neturėdavo ir nelaikydavo. Baigus darbą 2012-12-10 pas J. M. M., 2013-06-04 M. J. M. vėl ją pasikvietė dirbti pas save toms pačioms pareigomis. Ji sutiko. Buvo kaip ir pirmą kartą, M. J. M. sudarė su ja darbo sutartį. Pareigybių aprašymo ji nepasirašė, nes tokio J. M. M. nedavė. Iki 2014 metų pavasario ji dirbo visu etatu, o po to J. M. M. pareiškė, kad pelnas sumažėjo, ir pasakė, kad jai gali mokėti tik už pusę etato. Ji iš pradžių sutiko ir tikėjosi, kai tik pasitaikys kitas darbas, išeis ir dirbs kitur. Antrą kartą įsidarbinus, jos darbas buvo toks pats, tik iš slaugytojų buvo tik ji viena. O. ir V. nebedirbo, liko tik valytoja L. ir buhalterė N.. Per visą laikotarpį, kol dirbo iki 2014-08-29, jokių incidentų nėra buvę nė su vienu klientu. Pagal bendrosios praktikos slaugytojos pareigybes yra aiškiai nurodyta, kad pacientas turi aiškiai matyti, kokius vaistus gydytojas naudoja, kokius veiksmus atlieka. Gydytoja J. M. M. dažniausiai šią procedūrą, kai skiepydavo asmenis, atlikdavo nusisukusi nuo kliento nugara, nes staliukas su šaldytuvu buvo nepatogioje vietoje. Dėl viso šio incidento su D. B. ji buvo labai nustebusi, kad tuo yra kaltinama. Iki šiol negali patikėti. Ją nustebino tik J. M. M. pasisakymas per televiziją, kad ji vakciną ,,Silgard“ šildė rankoje. To tikrai daryti nereikia ir pats švirkštas būtų nepatogus, kad jį tarp rankų sušildytų. Tada pamanė, kad D. B. dukra buvo skiepijama dar kokia kita vakcina. Daug vakcinų yra, kurios yra sufasuotos stikliniuose buteliukuose ir pritraukiamos atskiru švirkštu bei jas galima trumpai tarp delnų pašildyti iki paskiepijant. Jei pacientas reikalauja skiepų dėžutės, ją gydytojas privalo pateikti. Ar M. J. M. turėjo galiojančią licenciją skiepyti asmenis, ji nežino, ji jokių kitų paslaugų, išskyrus skiepijimą, neteikė.

Papildomai apklausta D. B. parodė, kaip minėjo pirmoje apklausoje, ir dar kartą nori patvirtinti, kad, kol ji dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, asmenis skiepijo pati asmeniškai tik tada, kai bendrovėje nebūdavo gydytojos M. J. M., tai yra, kai ji kur nors būdavo išvykusi. Gali šimtą procentų patvirtinti, kad ji niekada jokio asmens vakcina ,,Silgard“ neskiepijo. Ši vakcina būdavo užsakoma individualiai ir ją leisdavo tik M. J. M., todėl visi įrašai kompiuteryje prie tokios vakcinos būdavo įrašomi tik jos pačios. Neatmeta galimybės, kad ji galėdavo ir susipainioti su tais vakcinų numeriais, nes ji, jos nuomone, per daug pildydavo visokių dokumentų, kurie dubliuodavosi arba nepakeisdavo įrašų. Galėjo būti ir taip, kad M. J. M. išvis nepadarydavo žymų, nes pamiršdavo, o vėliau galėdavo įrašyti ir ne tokius numerius ar duomenis, o vėliau kaltindavo juos, kad ne viskas tvarkinga, tai yra, kad duomenys nesuvesti, nors iš tikrųjų pati būdavo pamiršusi nurodyti reikalingus duomenis. Dėl jai pateiktų ,,Medžiagų sandėlio apskaitos knygų“, kur nurodyta už 2010, 2011, 2012, 2013 gautų vakcinų ,,Silgard“ ir jų likutis, tai gali pasakyti, kad ji šiuose žurnaluose tikrai jokių įrašų nedarė, iš rašto mato, kad žurnaluose, kurie įvardyti „2012“ ir „2013“, įrašas „Likutis 2013 metams“ rašytas L. S., įrašas žurnale ,,Likutis 2012-12-31 4“ irgi rašytas L. S.. 2014 metų, kur žurnalas įvardytas ,,Registras“, gali patvirtinti, kad rekvizitai lentelėje rašyti jos ranka, taip pat ji įrašė įrašą ,,Likutis 3 371.51 021097 2015-07“ . Data „2013 XII“ rašyta ne jos. Kas užrašė, nežino, bet tai neesminis dalykas. Likutį ji įrašė tokį, kokį pasakė M. J. M., nes pati vakcinų apskaitos neprivalo vesti, be to, visa tai kontroliavo pati M. J. M.. L. S. taip pat vesdavo duomenis į kompiuterį, kuriuos nurodydavo M. J. M.. Ji niekada jokio asmens neskiepijo, nes tam neturėjo sertifikatų. L. S. jei ir darė kokius įrašus žurnaluose, tai juos jai galėjo padiktuoti tik M. J. M., nes ji neturėjo tokios kompetencijos. Pagal M. M. nurodymą dažniausiai pildydavo pasiskiepijusiems asmenims popieriniu variantu sertifikatus, o M. J. M. viską suvesdavo į kompiuterį, taip pat ir vakcinos numerį. ,,Sandėlio medžiagų apskaitos žurnalai už 2009-2010 ir 2011 metus“ mato, kad užpildyti tik M. J. M.. Į užduotą klausimą, ar tuo laikotarpiu, kol ji dirbo UAB ,,Imunoprofikatikos tarnyba“, bendrovėje yra mačiusi, kad vakcinos ,,Silgard“ likutis metų pabaigoje būtų 12 vnt., 15 vnt., atsakė, kad per savo darbo laiką daugiausiai yra mačiusi gal 5 užsakytas vakcinas, tačiau 15 ar 12 niekada. Tai buvo gana brangi vakcina ir ji būdavo užsakoma individualiai (t. 3, b. l. 25–31).

Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras pranešė, kad D. B. Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centre nuo 2012-10-22 iki 2012-10-26 lankė profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal programą „Skiepijimų pagrindai“. Programa skirta slaugytojams. Išduotas kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas Nr. L 121016 (t. 3, b. l. 33–35).

Liudytoja R. J. parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Dirbo pas ją buhaltere, pradėjo dirbti 2003 m., tikriausiai gruodžio mėnesį, tiksliai nepamena. Į jos pareigas įėjo visi buhalteriniai darbai: skaičiuoti atlyginimą, teikti ataskaitas ir panašiai. Skiepydavo gydytoja M. M., dar ir kita gydytoja buvo, kai ji dirbo, taip pat med. sesutės. Vakcinas užsakydavo gydytoja M. M.. Apskaitoje pas juos buvo viskas gerai su vakcinomis, pasitikrindavo kas mėnesį, suvesdavo vakcinos pirkimus, gydytoja su sesutėmis suskaičiuodavo, ji dalyvaudavo. Patalpose buvo keli kabinetai, kartais dirbdavo ir namuose. Dirbo kelias valandas per dieną. Gydytojos kompiuteriu nesinaudojo, dažniausiai dirbdavo su namų kompiuteriu, nes buvo reikiama programa. Pavedimus už vakcinas darydavo ji. Paprastai medžiagų nurašymas būdavo metų pabaigoje, bet tikrindavo kas mėnesį, kad nesusikauptų. Patikrinimus darydavo sesutė ir gydytoja, ji būdavo kabinete šalia ir girdėdavo. Ji vakcinų neskaičiavo, nes nėra medikė.

Tvirtina, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Tada viską prisiminė detaliau. Per visą dirbtą laikotarpį medžiagų apskaitos knygų nepildė, tai darė gydytoja M. M.. Viskas sutapdavo, problemų dėl buhalterinės apskaitos nebuvo.

Ji patikrindavo vakcinų apskaitą, visus dokumentus. Kur vakcinos buvo panaudotos, būdavo lentelės: likutis pradžioje ir likutis pabaigoje. Tas skaičius būdavo išvedamas. Kurios vakcinos panaudotos, matydavosi pagal apskaitos dokumentus.

Pajamos buvo įtraukiamos į apskaitą paprastai, pinigai būdavo įmušami į kasą, dienos pabaigoje iš kasos juostos surašydavo visą informaciją į kasos žurnalą. Būdavo įdedami pinigai grąžai, kurie dienos pabaigoje būdavo išimami, į dienos apyvartą jie neįeidavo. Auditorė suprato, kaip yra su grąža. Pinigai grąžai apyvartoje nesifiksavo.

Kad tai pinigai grąžai, matydavosi čekyje, tai buvo nefiskalinis čekis, kur PVM neišsiskiria. Dokumentą tiems pinigams rašyti reikėjo, tačiau jos naudojosi buhalterinės apskaitos paprastumo principu, nerašė tų dokumentų, kadangi buvo maža įmonė. Tuos pinigus rodė taip, kad viskas būtų aišku. Mažos įmonės nėra atleistos nuo tos pareigos. Grąžos pinigus fiksavo nefiskaliniu čekiu, kasos žurnale tie pinigai buvo nurodomi. „Z“ ataskaita – dienos apyvarta, ten matosi ir grąžos pinigai. Kai šioje įmonėje dirbo, Mokesčių inspekcija netikrino. Kiekvienos dienos „Z“ ataskaitoje buvo atskiri skyriai ir nefiskalinis čekis buvo nurodytas. Taip buvo nurodyta ir daroma, priekaištų dėl to nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja R. J. parodė, kad nuo 2004-12-03 iki 2012-03-04 įsidarbino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Įsidarbino per skelbimą. Dirbo buhalterės darbą, tvarkė apskaitos dokumentus, skaičiavo atlyginimus, suvesdavo sąskaitas faktūras. Per jos darbo laiką su buhalterine apskaita viskas buvo gerai. Nuolat dirbo gydytoja M. J. M., tik keitėsi bendrosios praktikos slaugytojos. Taip pat dirbo slaugytojos padėjėja, vardu L., M. J. M. sūnus M. M., kurio pareigų neprisimena, ir ji kaip buhalterė. Dirbdavo apie 4–5 žmonės. Gydytoja M. J. M. pati skiepijo žmones, užsakydavo vakcinas ir jas priimdavo bei jas skaičiuodavo. Jai įsidarbinus, dirbo dar viena gydytoja I. M., kuri irgi vakcinuodavo klientus, ji po metų iš darbo išėjo. Kartais klientus vakcinuodavo ir seselės. M. J. M. vakcinas įsigydavo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nusiskundimų iš klientų pusės dėl skiepų nebuvo. Iš darbo išėjo, nes pati persikėlė gyventi į Vilnių.

Papildomai apklausta R. J. parodė, kad per visą darbo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojos M. J. M. darbo kompiuteriu ji nesinaudojo. Ataskaitas metų pabaigoje, kurias pateikdavo reikalingoms įstaigoms, sudarydavo pagal M. J. M. atspausdintus ir jai pateiktus dokumentus. Taip pat pagal vakcinų pirkimo sąskaitas faktūras, kasos žurnalą, kitų dokumentų neatsimena. Medžiagų nurašymo aktuose Nr. 10/01 ir 11/01 ji pasirašė, kadangi tvarkė apskaitą ir šiuos dokumentus atspausdintus jai pasirašyti davė M. J. M.. Ar ji sudarinėjo ir pildė lenteles minėtuose aktuose, ar daktarė M. J. M., ji neatsimena. Vakcinų likučius skaičiuodavo M. J. M. ir seselė, kuri tuo metu dirbdavo. Ji įrašydavo tokį vakcinų skaičių, kokį jai pateikdavo M.J. M.. M. J. M. prie jos peržiūrėdavo vakcinų likučius šaldytuve. Ji tik pasirašė minėtus aktus ar dalyvavo sudarant lenteles, ji neatsimena. Ji pasirašė šiuos dokumentus dėl to, kad tvarkė apskaitą. Šiais dokumentais ji naudojosi pateikdama ataskaitas atitinkamoms įstaigoms. Ji dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ į M. J. M. darbo kompiuterį neįvedinėjo skiepijamų asmenų duomenų, vakcinų numerių, datų. Skiepų sertifikatų ir skiepų kortelių ji neišrašinėdavo, juos išrašinėdavo M. J. M.. Per visą savo darbo laikotarpį „Medžiagų sandėlio apskaitos knygų“ ji nepildė. Šias knygas pildė M. J. M.. Šiomis knygomis sudarydama ataskaitas ji nesinaudojo (t. 3, b. l. 38–39, 43).

Liudytoja V. Š. parodė, kad dirba Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir gavo skundą iš D. B.. Skundą persiuntė iš Sveikatos apsaugos ministerijos, atliko patikrinimą skundo pagrindu, į akreditavimo tarnybą buvo išsikvietę J. M. apklausai. Aiškinosi aplinkybes, visa informacija buvo pateikta akreditavimo tarnybos ataskaitoje. Patikrinimas įvyko prieš dvejus metus. Kai atliko patikrinimą, Klaipėdos apskrities VPK buvo atlikęs dokumentų poėmį ir dokumentų, kuriuos galėjo vertinti, buvo nedaug. J. M. atvežė keletą dokumentų, kurie yra pridėti prie administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Teisėjai perskaičius liudytojos apklausos protokolą, ji patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai teisingi. Tuo metu, kai buvo padarytas skiepas, ši tarnyba negalėjo to daryti, nes neturėjo licencijos arba reikiamo specialisto.

Kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ataskaitai naudojosi ir papildomai iš archyvo paimtais dokumentais, vertino, kokias licencijas akreditavimo tarnyba buvo išdavusi J. M. individualiai įmonei ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teikė informaciją FNTT ir policijai atsižvelgdami į teisės aktų nuostatas ir į turimus dokumentus. 2010 m. tarnyba jau nebegalėjo skiepyti pacientų, papildomuose raštuose turėjo būti įvardyta, kodėl kai kurios paslaugos iš licencijos buvo išbrauktos, per tą laiką, kai įstaiga veikė, licencijos buvo keistos, tikslintos tiek dėl veiklos adreso, tiek dėl sveikatos priežiūros specialistų.

Ką pati J. M. apie šią situaciją aiškino, šiek tiek atsimena. Ji sakė, kad buvo įsigijusi vakcinos „Silgard“ tam tikrą kiekį ir skiepijo M. J. R. du kartus. Kodėl ji vertėsi ta veikla, jei neturėjo licencijos, J. M. aiškino, jog ne taip suprato teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias skiepijimo paslaugą. J. M. turi gydytojo epidemiologo diplomą. Yra Lietuvos medicinos norma, reglamentuojanti teises, pareigas ir kompetenciją, kuri priskirta gydytojui epidemiologui. Ši norma yra patvirtinta 1999 m. ministro įsakymu. Įstaiga 2014 m. iki vasario mėnesio, turėdama du įdarbintus specialistus ir licenciją, suteikiančią teisę įstaigai teikti slaugos paslaugas, galėjo teikti slaugos paslaugas pagal tų slaugytojų profesinę kompetenciją.

Gydytoja J. M. posėdžio metu teigė, kad vadovavosi Lietuvos medicinos norma, reglamentuojančia gydytojo epidemiologo kompetenciją, ir ja vadovaudamasi ji skiepijo. Akreditavimo tarnybos nuomone ir jos kaip specialistės nuomone, ta norma neleidžia gydytojui epidemiologui kaip fiziniam asmeniui skiepyti. Yra kai kurios nuostatos, kurios tarsi suponuoja tai, kad galima būtų skiepyti pacientus, bet atsižvelgiant į pačią vakcinaciją, kaip sveikatos priežiūros paslaugą, kad į pacientą turi būti žiūrima kompleksiškai, įvertinama sveikatos būklė, kokiomis ligomis pacientas serga. Pagal tai gydytojas žiūri, ar vakcina nesukels kažkokių pasekmių paciento sveikatai. Tai platesnė sveikatos priežiūros paslauga, apimanti sveikatos būklės įvertinimą. Gydytojo epidemiologo kompetencija neapima funkcijos, kad būtų vertinama paciento sveikatos būklė.

Akreditavimo tarnyba netikrina ir nevertina, kokios sveikatos priežiūros įstaigos nori įsigyti vakcinas, už tai yra atsakinga Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kad sveikatos priežiūros įstaiga yra akreditavimo tarnybos sąraše, turima omenyje, ar sveikatos priežiūros įstaiga turi koką nors licenciją. Kiek žino, kai sveikatos priežiūros įstaigos kreipiasi į įstaigas, prekiaujančias vaistiniais preparatais, tai šios tikrina, ar ta sveikatos priežiūros įstaiga turi licenciją, tačiau tai ne galutinis kriterijus. Interneto svetainėje, kurioje surašytos visos sveikatos priežiūros įstaigos ir skelbiamas licencijų turinys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tame sąraše buvo, ten bendrine forma įrašyta, kad 2014 m. ir 2015 m. iki vasario mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas. Pats skiepijimas kaip paslauga, nėra licencijuojama, nes tai yra tik procedūra, kurią gali atlikti slaugytojas, šeimos gydytojas ar kitas gydytojas.

Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo laiku būtų turėjusi savo šeimos gydytoją, slaugytoją, tokioje bendrovėje dirbanti J. M. pati skiepyti negalėjo, nors turėjo gydytojo epidemiologo diplomą.

2000 m. įsigaliojo Lietuvos medicinos norma, reglamentuojanti gydytojo epidemiologo kompetenciją. Joje gydytojas epidemiologas neturėjo teisės skiepyti. Iki šios medicinos normos įsigaliojimo nebuvo teisės aktų konkrečiai reglamentuota, ką gali daryti gydytojas epidemiologas. Maždaug 15 m. J. M. neturėjo teisės skiepyti pati, kaip fizinis asmuo. 2014 m. akreditavimo įstaiga nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įdarbinusi šeimos gydytojo arba vidaus ligų gydytojo, tai reiškia, kad vien slaugytojos negalėjo skiepyti. Tai nėra pirmas įvykis Lietuvoje.

Vertinant mediciniškai, netinkamai parinktas vakcinavimas ne pagal teisės aktų reikalavimus gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Gali žmogui pablogėti sveikata, kai nėra įvertinama paciento sveikatos būklė. Jai yra žinomos Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklės.

Gynėjui pacitavus Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių 2.1 punktą ir 54 punktą, liudytoja atsakė, kad imunoprofilaktika gali būti populiacinė ir individuali. Imunoprofilaktikos vykdymas gali būti suprantamas įvairiai, galima vykdyti netiesiogiai, organizuoti specialistų komandą, kuri imunoprofilaktiką vykdytų, bet imunoprofilaktika gali būti populiacinė ir individuali. Tai yra ir jos asmeninė, ir akreditavimo įmonės nuomonė.

Jos kvalifikacija – medicininis išsilavinimas. Svarstant kaltinamosios klausimą, kai buvo pristabdyta veikla, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ji dalyvavo. Atmintinai visų Lietuvos medicinos normų nežino, tačiau 1999 m. Lietuvos medicinos normos 54 straipsnį, reglamentuojantį gydytojo epidemiologo kompetenciją, žino.

Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę skiepyti iki 2010-06-21, datų tikrai neprisimena. Akreditavimo tarnyba yra raštu atsakiusi į šį klausimą, to paties teiravosi Klaipėdos AVPK. Licencijos ir teisė teikti sveikatos priežiūros paslaugas keitėsi. Ką gali daryti gydytojas, reikia žiūrėti kiekvieno gydytojo kompetenciją, reikia skaityti Lietuvos medicinos normas.

Gynėjui pacitavus Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių 3 punktą, liudytoja parodė, kad dėl to, jog yra sudaryta sutartis su šeimos gydytojų centru ir turi slaugytojas, kurios turi teisę skiepyti, skiepyti būtų galima. Reikia žiūrėti, kas yra parašyta licencijoje, kokios paslaugos. Šią nuostatą supranta, kad procedūros metu turi dalyvauti gydytojas, dirbdamas pagal sutartį „(duomenys neskelbtini)“ arba pagal susitarimą atvykęs iš kitos įstaigos į „Imunoprofilaktikos tarnybą“. Gydytojas turi fiziškai būti, nes turi būti įvertinta paciento sveikata.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja V. Š. (Akreditavimo tarnybos specialistė) parodė, kad duomenų apie M. J. M. išduotas licencijas Akreditavimo tarnyba neturi, nes licencijas iki 2007-02-01 išdavinėjo SAM. M. J. M. yra rašiusi, kad ji turėjo licenciją, suteiktą 1997-10-27 Nr. 6136 verstis privačia gydytojo epidemiologo veikla. Akreditavimo tarnyba 1999-11-11 Įstaigai išdavė licenciją Nr.807. Įstaiga galėjo skiepyti pacientus, įdarbinusi reikiamus sveikatos priežiūros specialistus. 2007-03-27 licencija buvo patikslinta, įmonė turėjo teisę teikti antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, įdarbinusi reikiamus specialistus. Nuo 2010-06-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo skiepyti pacientų (t. 5, b. l. 109–112).

Liudytoja I. K. parodė, kad šiuo metu dirba VĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje. Anksčiau dirbo Klaipėdos visuomenės sveikatos centre (duomenys neskelbtini) skyriuje vedėja-pavaduotoja. „(duomenys neskelbtini)“ darė planinį patikrinimą pagal Imunoprofilaktikos taisyklių patvirtinimą. Viskas nurodyta jos patikrinimo akte.

Darė planinį patikrinimą. Viskas nurodyta patikrinimo akte.

Teisėjai perskaičius liudytojos parodymus ji patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir ji patvirtina akto išvadas.

Patikrinimo ribas, jų patikrinimus reglamentuoja Imunoprofilaktikos taisyklės. Įsakymo negali tiksliai pacituoti. Kad įstaiga užsiima imunoprofilaktikos veikla, žinojo, nes turėjo sąrašą visų įstaigų, kurios atlieka skiepus Klaipėdos apskrityje. Dažniausiai, kai įmonė pradeda veiklą, pateikia apie save informaciją. Jie licencijavimo netikrino. Jie patikrino bendrovę, kaip atliekančią skiepus neperžengdama savo kompetencijos ribų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja I. K. (Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus atstovė) parodė, kad iki 2016 m. kovo mėn. dirbo Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja. Jos skyrius patikrinimus visada atlikdavo kartu su saugos kontrolės skyriumi pagal jų paruoštą planą. Planas ruošiamas metams laiko ir tvirtinamas. 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo atliktas planinis patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Direktorė J. M.. Patikrinimo metu skyrius tikrina turimas vakcinas, jų galiojimo laiką, saugojimo sąlygas, transportavimo sąlygas. Taip pat tikrinamas šaldytuvo temperatūros registracijos žurnalas, profilaktinių skiepų registravimo žurnalas. Šaldytuvo temperatūros registracijos žurnale registruojama šaldytuvo temperatūra du kartus per dieną. Skiepų registracijos žurnale registruojama – atlikti skiepai, tai yra skiepijimo data, vakcinos pavadinimas, serija, gamintojas, dozė. Turėtų būti nurodyti kliento duomenys bei turėtų pasirašyti asmuo, atlikęs skiepus. Ar buvo žymimi kliento duomenys žurnale, nepamena, nes, kiek pamena, J. M. pildė ir kompiuterinį žurnalą. Skiepų vakcinų įsigijimo dokumentų, kiekių pagal įsigijimo dokumentus netikrina, nes tai neįeina į jos pareigas. Patikrinimo metu neprašo dirbančio personalo licencijų, suteikiančių teisę užsiimti veikla, nes tai nėra skyriaus kompetencija (t. 6, b. l. 43–47).

Liudytoja R. P. parodė, kad nedirba, bet dirbo Klaipėdos miesto Nacionaliniame sveikatos centre. Jie vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolę. Periodinės kontrolės metu ten buvo atliekamas patikrinimas 2013-08-22. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymą, vadovaujantis tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės reglamentu, atliko periodinę kontrolę, pagal kurią buvo nustatyta, kad reikia patikrinti pagal higienos normos reikalavimus 47-1/2012 ir 47/2011 ir higienos normų 63. Patikrinimo metu higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta. Patikrinimą darė tiek, kiek leidžia kompetencija, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Licencijų jie netikrina, tai yra ne jų kompetencija.

Tokio tipo bendrovė gali pradėti dirbti turėdama leidimą, turi būti išduotas higienos pasas. Pagal periodinės kontrolės planą tikrino. Higienos normų reikalavimų pažeidimų tikrai nebuvo.

Higienos pasas išduodamas verstis komercine ūkine veikla. Tai gali būti bet kokiai įstaigai išduota. Maisto pramonei išduoda Veterinarinė tarnyba, o visoms kitoms – jie.

Higienos pasą išduoda ne jų skyrius. Kai jis išduotas, jie gali tikrinti tik po metų.

Yra higienos normos. 47- asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir medicininių atliekų tvarkymas, kaip tvarkomos medicininės atliekos. Gali būti medicininės atliekos: švirkštai, adatos, tamponai ir t. t. - 66 norma. Panaudoti švirkštai turi būti dedami į specialius indus. Aštrūs surenkami į vieną, o visos kitos minkštos atliekos – į kitą indą. Skysčio tuose induose neturi būti, sausai renkamos atliekos. Darbo pabaigoje dedama į šaldiklį. Jame galima laikyti –18 C0 užšaldytus pusę metų. Šaldiklyje laikoma, kad nereikėtų kiekvieną kartą kasdien vežti. Galima vežti ir kasdien, bet tada jau yra kitokios normos, kitokios temperatūros numatytos, ji dabar neprisimena, bet tai yra surašyta. Ilgiausiai galima laikyti pusę metų –18 laipsnių temperatūroje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja R. P. (visuomenės sveikatos centro specialistė) parodė, kad 2011-07-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau Bendrovė) buvo išduotas leidimas-higienos pasas Nr. E12-184 . Kokia veikla užsiimant reikalingas higienos pasas, nusako LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 str. 4 d. Pagal šį įstatymą minėtai bendrovei reikalingas leidimas-higienos pasas. Bendrovė pateikė reikalingus dokumentus leidimui-higienos pasui gauti. Kokie dokumentai turi būti pateikiami kartu su prašymu leidimui-higienos pasui gauti, nusako „Leidimų- higienos pasų išdavimo taisyklės“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 „Dėl leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Leidimui-higienos pasui gauti prašymą bei reikalingus dokumentus pateikė direktorė J. M.. Periodinė kontrolė gali būti atliekama ne anksčiau kaip praėjus 1 metams nuo leidimo-higienos paso išdavimo. Realiai Bendrovę galėjo tikrinti po dvejų metų nuo leidimo-higienos paso gavimo. Gavus skundą Bendrovę galima tikrinti nedelsiant. Kasmet yra daromas periodinės kontrolės planas, pagal kurį pirmais metais ši įmonė gavo „0“ rizikos balų ir periodinė kontrolė nebuvo atlikta. Tokį patikrinimą nusako Tiesioginės valstybės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymu Nr. V- 948 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“. Suėjus galimam patikrinimo terminui, nes 2013 m. liepos mėn. suėjo bendrovės veiklai 2 metai, 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo atlikta valstybinė periodinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Pagal reglamentą jie privalo informuoti Bendrovę, kurioje numatomas patikrinimas. Raštu praneša atvykimo datą bei kokie dokumentai ir kas bus tikrinama. Toks raštas bendrovei buvo pateiktas. Dėl atlikto patikrinimo 2013-08-22 akto Nr. K3-348 gali paaiškinti, kad atvykus į Bendrovę, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo tikrinama: dirbančių darbuotojų medicininės knygutės nepriklausomai nuo jo pareigų. Direktorė informuoja, koks dirbančių asmenų kiekis. Darbuotojų pareigos jiems nėra aktualios. Toliau tikrinama, ar yra parengtas infekcijų kontrolės procedūrų vadovas. Kas sudaro vadovą, nusako Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos infekcijų kontrolės reikalavimai“. Bendrovė turi paruošti vadovą, kuriame nurodo, kaip laikomasi rankų higienos, pacientų izoliavimo tvarka, medicininių atliekų tvarkymas (pagal Lietuvos higienos normą HN 66:2013, HN 47:2011), skalbinių tvarkymas, aplinkos paviršių higienos planas ir kita, kaip nurodyta patikrinimo akte. Ji tikrino vienkartinių medicininių instrumentų galiojimą, sterilumą, medicininių atliekų surinkimą, kur laikomos ir kam atiduodamos atliekos. Vaistų, skiepų injekcijų ji netikrino, nes patikrinimą atliko Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus darbuotojas. Ji tikrino visas patalpas, kur bendrovė vykdo veiklą: gydytojo darbo kabinetus, procedūrinį kabinetą, pagalbines patalpas. Ji tikrino, kad patalpos atitiktų reikalavimus, numatytus leidime-higienos pase (pridėjo Leidimo-higienos paso Nr. E12-184 kopiją). Jie nereikalauja bei nenumato Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, kad būtų tikrinama licencija, ar Bendrovė ar gydytojas gali užsiimti vakcinacijos ar kita veikla. Jų tarnyba atlieka patikrinimus tiek, kiek nusako Higienos normos, išvardytos Reglamente – HN 47:2011, HN 47-1:2012, HN66:2013. Kiek jai žinoma, Bendrovė gali kreiptis dėl leidimo-higienos paso išdavimo pasiruošusi, bet dar nepradėjusi veiklos. Veiklos negali vykdyti, neturėdama leidimo-higienos paso (t. 6, b. l. 48–54).

Liudytoja J. G. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, 2012 m. jos kabinete skiepijosi „Silgard“ vakcina. Rugpjūčio mėnesį atėjo pirmą kartą, kai sutvarkė reikalingus dokumentus, ji ją nusivedė į medicininį kabinetą, parodė pakuotę, detalių nepamena, ji norėjo parodyti, kad viskas skaidru. Atsimena pakuotę ir kad paskui vakciną jai suleido vienkartiniu švirkštu. Antrą kartą buvo taip pat. Neatsimena, ar švirkštas buvo pakuotėje. Atsimena tik pakuotę, kurią ji išėmė iš šaldytuvo, tai buvo seniai, į detales dėmesio nesutelkė.

Labai tiksliai neatsimena, ar ten buvo stiklinis buteliukas, ar ampulė, ar švirkštas, tik atsimena, kad parodė pakuotę ir su tuo švirkštu jai suleido vakciną. Nepamena, kad būtų išėmę buteliuką. Tokie jos parodymai, nes ji nepamena visko tiksliai. Atsimena pakuotę, ant lėkštutės išsiėmė, paskui su švirkštu jai suleido. Parodymus davė, kai ją iškvietė Kaune, ji juos perskaitė ir jie buvo teisingi. Skiepijosi 3 kartus. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja J. G. parodė, kad 2012 m. ir 2013 m. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo paskiepyta vakcina „Silgard“. Ją skiepijo gydytoja M.. Ji iš dėžutės išsiimdavo ampulę, iš kurios į švirkštą pritraukdavo vakcinos ir ją jai sušvirkšdavo (t.11, b. l. 45–47).

J. G. pateikė savo skiepų paso kopiją, iš kurios matyti, kad „Silgard“ vakcinos skiepai jai atlikti 2012-08-07, 2012-09-06 ir nurodyta 2013-02-07 (t.11, b. l. 48–49).

Liudytoja J. J. parodė, kad pažįsta kaltinamąją. Pas ją skiepijosi būdama17 metų, atėjo su tėčiu į kliniką, susimokėjo ir pasiskiepijo. Ėjo skiepytis du kartus dėl gimdos kaklelio vėžio, taip pat turėjo skiepų nuo gripo, nuo erkinio encefalito.

Nepamena, kada skiepijosi 3-ą kartą, skiepijosi 2 ar 3 kartus. Nepamena, ar nuo gimdos kaklelio vėžio skiepijosi 2 kartus, o 3-as kartas nuo gripo. Daug kartų skiepijosi – nuo gripo, nuo erkinio encefalito. Nepamena, ar buvo kokia dėžutė, nematydavo, kaip skiepydavo. Paso neturi, pinigus sumokėdavo tėtis, čekio nepamena.

Skiepų paso neturi. Skiepus žymėjo sistemoje, jokio patvirtinančio lapo neturi. Ką darė su buteliukais, nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja J. J. parodė, kad vakcina „Silgard“ ji skiepijosi gydymo įstaigoje (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti 2012 metų pabaigoje pirmas skiepas, antras skiepas galėjo būti 2013 m. rugsėjo mėn. Kada ji skiepijosi trečią kartą, neprisimena. Šioje gydymo įstaigoje skiepijosi vakcinomis nuo erkinio encefalito, nuo gripo. Todėl tiksliai aplinkybių, kada ir kas ją skiepijo būtent vakcina „Silgard“, nepamena. Tik žino, kad visus skiepus darė gydymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gydymo įstaigos pavadinimo nepamena ir taip pat negali apibūdinti asmens, kuris darė skiepus. Pamena, kad skiepijo vyresnio amžiaus moteris, stambesnio kūno sudėjimo (t.11, b. l. 50–52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja J. M., kurios parodymai buvo paskelbti teismo posėdžio metu, parodė, kad 2012 m. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pasiskiepijimo skiepu „Silgard“. Iš viso skiepijosi 3 kartus, visus skiepus atliko gydytoja M. J. M. (t.11, b. l. 59–61).

Liudytoja V. B. parodė, kad kaltinamąją gal šiek tiek pažįsta, bet tikrai neprisimena, nes labai daug laiko praėjo.

Skiepijosi „Silgard“ vakcina nuo ŽPV. Tai buvo 2012 m. Tuos skiepus jai pasiūlė jos ginekologė. Jai tada buvo 26 metai. Gyveno netoli skiepų kabineto, tai ten ir nuėjo. Vakcina buvo šaldytuve, ją iš ten paėmė. Ta vakcina nebuvo užsakyta. Ji atėjo, pasiteiravo, ar turi tokią vakciną, jai atsakė, kad turi ir gali paskiepyti.

Tiksliai nepasakysi, kaip ją paskiepijo, nes jau daug laiko praėjo, neprisimena visko. Tą vakciną išėmė iš šaldytuvo. Ji buvo dėžutėje, vienkartiniame švirkšte, nereikėjo jos pritraukti į švirkštą. Jai tą vakciną ir suleido. Pirmas skiepas galėjo būti 2012 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) gatvėje tas kabinetas buvo. Jai nebuvo išduotas joks skiepų pasas, tik išrašą davė. Pasižymėjo žurnale, o jai davė lapelį su įrašu, spaudu. Jis yra jos medicininėje kortelėje. Ten pat darė ir antrą skiepą. Apie 400 Lt kainavo vienas skiepas. Čekį gal ir davė, bet ji jo neišsaugojo. Nepamena, ar jai davė tą čekį.

Tikrai nepamena, ar daktarė buvo sakiusi, kada reikia daryti antrą skiepą, ar po 3 mėn., ar po pusmečio. Trečio skiepo nebepasidarė, nes tas kabinetas jau nebedirbo.

Kai skiepijo antrą kartą, viskas vyko taip pat, buvo tas vienkartinis švirkštas su dėžute. Dėžutės tos ir instrukcijos jai nedavė.

Po paskiepijimo tiek pirmą, tiek antrą kartą jokių sveikatos pokyčių nepajuto.

Dabar jau neprisimena, kaip atrodė tas švirkštas, kokios spalvos. Atsimena, kad dėžutė buvo didelė, bet spalvos tikrai neprisimena, tai buvo 2012 m. Dabar jau tiksliai nepasakys, ar tai buvo švirkštas ištrauktas, ar atskirai ampulė ir švirkštas.

Tikriausiai ši gydytoja skiepijo, nebeprisimena, galbūt ir šita. (duomenys neskelbtini) gatvėje skiepijosi.

Atsimena, kad skiepijosi 2012 m. Dabar jau tiksliai nepamena visko, kas buvo prieš tiek metų. Jos medicininėje kortelėje yra išrašas, kur tiksliai parašyta skiepijimo data. Jos poliklinikoje tai tikrai yra. Tikrai neprisimena, kokie tai buvo metai. Galbūt ir 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jos medicininė kortelė.

Galbūt 26 metai jai buvo, kai ginekologė pasiūlė tuos skiepus. Gydytoja nieko nepaaiškino, tik pasakė, kad reikia skiepytis, ir viskas.

Ji gimusi (duomenys neskelbtini) m., tai 2012 m. jai buvo 28 metai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja V. B. parodė, kad 2012 metų pradžioje jai gydytoja ginekologė pasiūlė atlikti skiepus dėl žmogaus papilomos viruso vakcina „Silgard“. Ji tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Skiepų kabinetas buvo netoli namų (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nepamena. Pirmą skiepą darė galbūt 2012 m. kovo mėn. skiepų kabinete (duomenys neskelbtini) g. Gydytojos pavardės nepamena. Jai nebuvo išduotas skiepų pasas, o tik padarytas įrašas gydytojos ginekologės siuntime. Kitą skiepą galbūt darė po mėnesio, tai yra balandžio mėnesį Už skiepus sumokėjo, bet sumos nepamena. Ar sumokėtai sumai buvo išduotas kasos kvitas, taip pat negali prisiminti. Trečiam skiepui turėjo ateiti galbūt 2013 m. kovo mėnesį. Trečio skiepo vakcina „Silgard“ ji nesiskiepijo iš viso jokioje gydymo įstaigoje (t.11, b. l. 86–89).

I. V. elektroniniu laišku pranešė, kad M. V. neatvyks į bylą dėl „Silgard“ vakcinų. Šia vakcina ji nesiskiepijo (t.11, b. l. 30).

Specialistė V. G. parodė, kad ji atliko ūkinės finansinės veiklos tyrimą, atsakinėjo į jai pateiktus klausimus. Tikrino buhalterinę apskaitą, ar ji buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų, ar jie buvo pažeisti ir kokios dėl to buvo pasekmės.

Buvo nustatyti pažeidimai, kurie buvo padaryti, ir jie nurodyti 13 išvados lape. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d. 4 p.

Pagal tvarkomą apskaitą nebuvo galima nustatyti, iš kur įsigijo 2 vnt. vakcinų „Silgard“, (6 str. 2 d.), nes jų įsigijimas nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais.

Taip pat buvo nustatyta, kad į kasos aparatą buvo neva įneštos pinigų sumos, tai nustatyta pagal apskaitos dokumentus (išvados 8 lapas). Pavyzdžiui, kasos aparate nurodoma praėjusios dienos pabaigoje buvusi pinigų suma – 100 eurų. Prieš pradedant darbą kasininkas įveda 100 eurų likutį, toliau yra dienos įplaukos, vakare gali būti inkasuojama ir apskaičiuojamas pinigų likutis dienos pabaigoje. Pagal šios įmonės tvarkytą apskaitą pinigų kasoje nelikdavo niekada, o kitą dieną iš kažkur atsirasdavo ir ar iš tikrųjų į kasos aparatą būdavo įnešamos įvairios pinigų sumos, nes pagal praėjusios dienos ataskaitą būdavo nulinė kasa. Ataskaitos yra pildomos kiekvieną dieną ir suskaičiuojama tos dienos apyvarta. Kasos aparate klaidų nepataisysi. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, iš kur kasos aparate atsiranda pinigai. Kasos aparate buvo per daug pinigų. Gali būti įnešami pinigai į kasos aparatą grąžai, bet ji patikrinusi kasą, matė, kad tokių išlaidų nebuvo, iš kasos pinigai neišmokėti, o kasos aparate atsiranda tam tikros pinigų sumos. Tos sumos įvedamos į kasos aparatą, į „Z“ ataskaitą. Nežino, koks tikslas buvo įvesti daugiau pinigų. Jos manymu, šių pinigų net nebuvo. Taip elgiantis jokios naudos nėra, tai galėjo daryti iš nežinojimo ir nesupratimo. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, iš kur atsiranda pinigai. Visas išvadas nustatė iš jai pateiktų dokumentų, tai yra pirminių dokumentų ir apskaitos registrų.

Taip pat kaltinamoji nepagrindė vakcinos įsigijimo. Negalėjo nustatyti, ar buvo ta vakcina ir ar būdavo kasoje pinigų. Ji nustatė, kas buvo užregistruota, kas buvo įnešta į kasos aparatą palyginus su praėjusia diena. Negalėjo nustatyti, iš kur pinigai, todėl išvadoje nurodė, kad nepagrįstas apskaitos dokumentais arba dokumente yra tikrovės neatitinkantis turinys. Priešpriešiniai patikrinimai buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, buvo užklausimai vakcina prekiaujančioms įmonėms dėl vakcinos „Silgard“ įsigijimo, atsakymai ir pateikti dokumentai. Tame ji pažeidimų nenustatė, visos sąskaitos faktūros, kurias pateikė kitos įmonės, buvo užregistruotos. Jeigu pagal liudytojų parodymus kaltinamoji paskiepijo du asmenis, tai vakcinų įsigijimo nepagrindė apskaitos dokumentu. Per jos tiriamąjį laikotarpį buvo įsigytos 36 vakcinos „Silgard“. O pagal jų žurnalus matė, kad paskiepyta buvo dviem daugiau, todėl ji ir nustatė tą pažeidimą.

Dėl tų dviejų vakcinų „Silgard“ ji rėmėsi liudytojų parodymais. Vertino visą jai pateiktą medžiagą ir parašė išvadas iš to, kokie dokumentai jai buvo pateikti. Fakto ji netyrė, ar ji skiepijo, ar ne. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, nes viename žurnale rašoma vienaip, kitame – kitaip vakcinos likutį ataskaitinio laikotarpio pradžioje ar pabaigoje. Buvo tvarkyta medžiagų sandėlio apskaitos knyga ir registras, bet pagal tai negalima nustatyti, kiek panaudota vakcinų. 2012 m. pradžioje vakcinų likutis nenurodomas, o pabaigoje – 4 vnt. 2013 m. sausio 1 d. atsiranda 5 vnt. Medžiagų nurašymo akte inventorizuojama, kad liko 2 vnt. Turėtų būti visur vienodai, todėl buvo nesutapimų. Taip pat inkasuoti pinigai turi būti įnešti į kasą (8 išvados lapas). Jei į kasą įnešė dienos įplaukas, tai turėjo tiek pat inkasuoti. Inkasuoti pinigai įnešami į kasą, reikėjo tik išrašyti kasos išlaidų orderį ir iš kasos pinigus įnešti į kasos aparatą ir tai atsispindi „Z“ ataskaitoje kaip įnešimas dienos pradžioje. Kitas iš kasos pinigų paėmimo grąžai būdas, nors čia netinka, kai atskaitingam žmogui iš kasos yra išmokami pinigai ūkio išlaidoms, ir jis turi nepanaudotų pinigų likutį Tada, jeigu reikia kažkam atiduoti grąžą, jis paima iš savo kišenės ir avanso apyskaitoje užrašo, kad tuos pinigus įnešė į kasos aparato kasą grąžai, tačiau toje įmonėje nebuvo atskaitingų asmenų. Čia vienintelis būdas buvo išrašyti kasos išlaidų orderį toms sumoms, kurias įnešė. Nemano, kad buvo savinamasi pinigai, tiesiog negalima buvo nustatyti, ar pinigai buvo, ar nebuvo, jei buvo, iš kur įnešė pinigus į kasos aparatą.

Nežino, koks tikslas įnešti pinigus į aparatą, žmonės nežinojo, ką daro. Kokią naudą gali turėti firma, taip tvarkydama apskaitą, nežino, nes jokios naudos nebuvo ir negalėjo būti, mano, kad tai buvo daroma dėl to, kad nemokėjo tvarkyti buhalterinės apskaitos.

Dėl išvados, kad nenustatyta, kokiomis vakcinomis 2014-01-01–2015-03-14 buvo paskiepyti asmenys, gali pasakyti, jog tiksliai nepamena, tačiau iš apklausų L. pateikė vieną skiepų lapą, ten rašo vieną vakciną, o M. pateikė skiepų lapą, kur dar kitokie duomenys, žurnale išvis neina nieko suprasti. Duomenys turi sutapti. Apklausų ikiteisminio tyrimo metu tiek gydytoja, tiek kiti asmenys nurodė, kad kai žmonės skambindavo ir prašydavo „Silgard“ skiepų, visada atsakydavo, kad šios vakcinos neturi, ją reikia užsakyti, tačiau kai pasižiūrėjo, nustatė, kad nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio nebuvo jokio šios vakcinos įsigijimo, o per tą laikotarpį žmonės buvo skiepijami. Iš pradžių likučio nebuvo, paskui atsirado 3 vakcinos. Pagal tvarkomą apskaitą negalėjo nustatyti, ar ji įsigijo, ar neįsigijo. Jei įsigijo, tai pagal kokius dokumentus, jei neįsigijo, tai viskas gerai, tada šiuo atveju 6 str. 2 d. pažeidimo nėra, jei pasako, kad tikrai neįsigijo, neskiepijo.

Šį pažeidimą parašė, nes yra nustatyta, kad skiepijo, bet įsigijimo dokumento nėra. Žmogus pasakė, kad skiepijo, o nėra įsigijimo dokumento. Šią dieną parašytų kitaip, tai yra, kad jeigu gydytoja skiepijo, tai nepagrindė apskaitos dokumentais ir pažeidė 6 str., o jei neskiepijo, tai viskas gerai. Tada nebelieka šio pažeidimo, o lieka pažeidimas dėl kasos aparato, tai yra kad į kasos aparato „Z“ ataskaitas įmušdavo kažkokius skaičius, turbūt pačios nesuprasdamos, kodėl.

Buvo ne tik liudytojų parodymai, kad žmonės skiepyti, bet vakcina neįsigyta, buvo ir dokumentai. Žurnaluose, kurie buvo pas juos, taip užregistruota, todėl buvo ne liudytojų parodymai.

Galbūt patys nesusigaudė, kiek neįtraukė į apskaitą pinigų pardavus, tačiau dėl to jiems nebuvo jokios naudos. Negalėjo nustatyti, nė kiek pinigų įnešė, nė kiek inkasavo. Vienintelė suma, kurią galima nustatyti, tai yra dienos apyvarta, kurios sumai ir buvo surašyti kasos pajamų orderiai.

Skirtumas pinigų nuo 2010 m. iki 2014 m. – 190 473 eurai, 2015 m. – 975 eurai (8 išvados lapas). Negalėjo nustatyti, kokie tai pinigai ir nežino, ar jie iš tikrųjų buvo.

Grąžai sumos galėjo būti įvairios, galvoja, kad tokių pinigų nebuvo, juos rodė iš nežinojimo, žmogus, suprantantis buhalterinę apskaitą, tokių dalykų nedaro, nėra jokio loginio paaiškinimo, jokios naudos.

Atsakydama į klausimą dėl 2 vnt. „Silgard“ vakcinos, rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga. J. M. skiepijo „Silgard“ vakcina, tai jų įsigijimo niekaip nepagrindė ir pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d.

Nepagrįsta suma nustatyta pagal kasos aparatą, pagal kvitus. Fiskaliniame čekyje yra fiksuojamos ūkinės operacijos. Iš čekio suskaičiavo ir palygino, kas buvo kasos aparate ir žurnale, jai visi buhalteriniai dokumentai buvo pateikti.

Duomenys apie vakcinų įsigijimus.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pirkusi laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-01-01 „TicoVac“ vakcinos (t. 3, b. l. 58–62).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo nustatyta , kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė „Tico Vac“ vakciną nuo erkinio encefalito (t. 3, b. l. 65–66).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė „Tico Vac“ vakciną nuo erkinio encefalito (t. 3, b. l. 68–73).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė „Tico Vac“ vakciną nuo erkinio encefalito (t. 3, b. l. 75).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-30 pardavė 2 vakcinas „Silgard“, serija K000591 (t. 3, b. l. 78–81).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-01-01 pirko vakciną „Silgard“ 2 kartus: 2010-07-20 – 3 vnt. serija NK47850 ir 2011-09-11 – 1 vnt. serija NK 47850 (t. 3, b. l. 83–89). Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2010-01-10 UAB „Limedika“ pardavė „Silgard“ vakcinas M. įmonei: 2007-02-26 serija NE36980 – 3 vnt.; 2007-03-29 serija NE36980 – 3 vnt.; 2007-05-24 serija NE36980 – 2 vnt.; 2007-06-05 serija NE36980 – 2 vnt.; 2007-07-10 serija NF01580-3 vnt.; 2007-09-10 serija NF01580 – 3 vnt.; 2007-09-19 serija NF01580 – 3 vnt.; 2007-11-06 serija NF16820 – 3 vnt.; 2007-11-08 serija NF16820 – 3 vnt.; 2007-12-06 serija NF 16820 – 3 vnt.; 2008-01-17 serija NF16820 – 1 vnt.; 2008-01-29 serija NF16820 – 2 vnt.; 2008-03-27 serija NF16820 – 3 vnt.; 2008-04-23 serija NF16820 – 2 vnt.; 2008-05-28 serija NF16820 – 2 vnt. (t. 3, b. l. 91–104).

Iš UAB „Tamro“ pranešimo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-30 nepardavė „Silgard“ vakcinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l 108). UAB „Tamro“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Silgard“ vakcinas: 2013-12-09 serija H021097 – 3 vnt.; 2009-08-24 serija NK28300 – 18 vnt.; 2009-04-23 serija NJ17140 – 9 vnt.; 2008-12-02 serija NJ17140 – 27 vnt.; 2008-09-24 serija NH50610 – 1 vnt.; 2008-09-23 serija NH50610-8 vnt. (3 tomas, b. l. 109–114, 11). UAB „Tamro“ pranešė, kad nepardavė UAB VNT medicinos centras „Silgard“ vakcinos, kurios serija K000591 (t. 3, b. l. 120).

Iš UAB „Endemik“ pranešimo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-30 neužsisakė ir neįsigijo „Silgard“ injekcinės vakcinos (t. 3, b. l. 122). 2012 m. įsigijo 9 vakcinas „Silgard“, kurių serija H005148 (galiojimo data iki 2014-07-31): 2012-05-15 – 3 vnt.; 2012-05-22 – 6 vnt.; 18 vnt. vakcinų, kurių serija H011070 (galiojimo data iki 2015-02-20): 2012-08-29 – 15 vnt.; 2012-12-12 – 3 vnt. 2010, 2011, 2013, 2014 ir 2015 m. vakcinų nepirko (t. 3, b. l. 125–129). 2008 m. įsigijo 6 vakcinas, kurių serija NH04040: 2008-06-26 – 1 vnt.; 2008-07-14 – 2 vnt.; 2008-08-13 – 3 vnt.(t. 3, b. l. 131–134). Suskaičiavus nustatyta, kad viso buvo įsigyta 147 vnt. vakcinų.

Duomenys apie galimus tyrimus dėl vakcinų.

Iš 2015-04-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupės laboratorijose neatliekami tyrimai, skirti įvertinti susidariusi imunitetą prieš žmogaus papilomos virusą (ŽPV) po vakcinacijos. Jų žiniomis, šiuo metu rinkoje nėra komercinių reagentų rinkinių, skirtų rutuliniams ŽPV antikūnių tyrimams nustatyti. Taip pat nėra studijomis pagrįstų įrodymų, kad ŽPV antikūnių tyrimas po vakcinacijos turėtų praktinę vertę. Pagal literatūros duomenis, vakcina yra labai efektyvi, tačiau nėra nustatyta, koks turėtų būti minimalus antikūnių titras ar kitas pamatuojantis parametras, kuris užtikrintų apsaugą nuo infekcijos (t. 3, b. l.155).

Iš 2016-05-19 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateiktos pažymos nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgusi į kompetentingų institucijų pateiktą nuomonę ir vakcinos „Silgard“ specialiosiose produkto charakteristikose pateiktus duomenis, pateikė informaciją, kad iki vakcinoms patenkant į rinką, yra atliekami klinikiniai tyrimai, kurių metu vertinami vakcinų saugumas, imunogeniškumas ir veiksmingumas. Vertinant imunogeniškumą atliekami serologiniai tyrimai, kuriais nustatoma antikūnių prieš žmogaus papilomos viruso antigenus, esančius vakcinoje, koncentracija. Informacija apie „Silgard“ imunogeniškumą, atliktus tyrimus, pateikta specialiosiose produkto charakteristikose. Minimalus antikūnių kiekis, sukeliantis apsaugą, žmogaus papilomos viruso vakcinoms nebuvo nustatytas. Kompetentingų institucijų duomenimis, serologiniai tyrimai antikūnių kiekiui prieš žmogaus papilomos viruso antigenus yra atliekami mokslo tikslais ir in vitro diagnostikai nelaikomi. Serologiniai tyrimai (antikūnių prieš žmogaus papilomos viruso antigenus) diagnostikos ar specifinio imuniteto nustatymo tikslais nenaudojami praktikoje ir jie Lietuvoje nėra atliekami (t. 4, b. l. 174–198).

Informacija iš kaltinamosios kompiuterio

Iš kratos protokolo nustatyta, kad kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-04-27 paimtas stacionaraus kompiuterio ,,Acer“ sisteminis blokas (t. 3, b. l.172–173), kuris apžiūrėtas bei atlikta jo analizė, padaryta optinė duomenų laikmena. Atlikus analizę nustatyta, kad standžiajame diske yra sukurti trys loginiai diskai. Pirmas loginis diskas su pavadinimu „Darbai“. Standžiajame diske yra įdiegta Windows 7 Home Premium operacinė sistema. Taip pat diske yra įdiegta: „Skiepai“, „Microsoft Office“, „M. F.“, „Google Chrome“, „Google drive“, „Skype“, „Team Viewer“, „Dropbox“ ir kita programinė įranga. Kompiuteryje yra registruojami asmenys, galbūt atvykstantys į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Rasta, kad registracija vyksta programoje „SKIEPAI“. Programoje kaupiami duomenys su klientų vardais, pavardėmis, asmens kodais ir kita informacija. Programoje „SKIEPAI“ yra duomenų apie klientams galbūt suleistų vakcinų pavadinimus, datas, vakcinų serijos numerius. Atlikus dokumentų paiešką standžiajame diske, rasti penki failai, kuriuose yra sąrašai, iš kokių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ galbūt įsigyja vakcinas ar paslaugas. Failuose nurodyta: įstaigos, pirkimo datos, dokumento numeriai ir kita informacija. Atlikus dokumentų paiešką standžiajame diske, duomenų apie nesunaudotų vakcinų likučius bei jų nurašymus nerasta. Atlikus dokumentų paiešką standžiajame diske, rasti failai su sąskaitomis faktūromis (t. 3, b. l. 182–183).

Iš 2015-06-15 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint pateiktą informaciją kompaktinėje laikmenoje, kuri gauta po 2015-04-27 kratos metu iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paimto stacionaraus kompiuterio ,,Acer“ sisteminio bloko apžiūros, programoje ,,SKIEPAI“ rasti bylai reikšmingi duomenys asmenų, kurie buvo skiepyti vakcina ,,Silgard“: R. R. nurodyta, kad skiepyta vakcina ,,Silgard“ 2014-04-22, dozė 0,50, vakcinos serija 21097 ir 2014-08-04 , dozė 0,50, vakcinos serija 097; L. L. skiepyta vakcina ,,Silgard“ 2015-01-30, dozė 0,50, vakcinos serija 097 ir 2015-02-27, dozė 0,50, vakcinos serija 097; M. R. skiepyta vakcina ,,Silgard“ 2015-02-17, dozė 0,50, vakcinos serija 0591, ir 2015-03-14, dozė 0,50, vakcinos serija 0591; V. B. skiepytas vakcina ,,Silgard“ 2015-02-06, dozė 0,50, vakcinos serija 1097(t. 3, b. l. 184–190).

Iš 2015-08-11 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint pateiktą informaciją kompaktinėje laikmenoje, kuri gauta po 2015-04-27 kratos metu iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paimto stacionaraus kompiuterio ,,Acer“ sisteminio bloko apžiūros, programoje ,,SKIEPAI“ rasti bylai reikšmingi duomenys apie D. R. ir J. R. skiepijimą 2014-07-08 ir 2014-07-24 nuo erkinio encefalito (t. 3, b. l. 191–195).

2016-05-05 atidarius programos „Skiepai dbf“ duomenų bazės failą, buvo išfiltruoti įrašai pagal raktinį žodį „SILGARD“. Iš visų rastų įrašų buvo pasirinktas reikšmingas tyrimui laikotarpis nuo 2012-08-01 iki 2015-03-14. Pagal šį sąrašą panaudojus esančius kodus, per kitą bazę „Kortelė dbf“, išfiltravus duomenis, buvo gauti duomenys, kur nurodyti vardai ir pavardės asmenų, galbūt paskiepytų užklaustu laikotarpiu vakcina „SILGARD“. Pagal rastas pavardes buvo paleista virtuali programa duomenų bazėje „Kartoteka“ ir atspausdinti bylai reikšmingi duomenys apie asmenis, paskiepytus vakcina „Silgard“. Taip pat atspausdintas bylai reikšmingas pagal užklausą sąrašas iš duomenų bazės „Skiepai dbf“ už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2015-03-14. Šiame sąraše, kur stulpelis „code“, priekyje matyti ženklas X, duomenys bazėje „kortelė dbf“ neišlikę, galbūt įrašai ištrinti (t. 4, b. l. 1–12).

2016-06-08 atidarius programos „Skiepai dbf“ duomenų bazės failą, buvo išfiltruoti įrašai pagal raktinį žodį „SILGARD“. Radus šiuos įrašus pasirinktas reikšmingas tyrimui laikotarpis nuo 2007-03-16 iki 2015-03-14. Pagal šį sąrašą, panaudojus esančius kodus, per kitą bazę „Kortelė dbf“, išfiltravus duomenis, buvo gauti papildomi duomenys, kur nurodyti vardai ir pavardės asmenų, galbūt paskiepytų užklaustu laikotarpiu vakcina „SILGARD“. Pagal rastas pavardes buvo paleista virtuali programa duomenų bazėje „Kartoteka“ ir atspausdinti bylai reikšmingi duomenys apie asmenis, paskiepytus vakcina „Silgard“. Taip pat atspausdintas bylai reikšmingas pagal užklausą sąrašas iš duomenų bazės „Skiepai dbf“ už laikotarpį nuo 2007-03-16 iki 2015-03-14. Šiame sąraše, kur stulpelyje „code“ priekyje matyti ženklas X, duomenys bazėje „kortelė dbf“ neišlikę, galbūt įrašai ištrinti (t. 4, b. l. 13–27).

2016-09-12 atidarius programos „Skiepai dbf“ duomenų bazės failą, buvo išfiltruoti įrašai pagal raktinį žodį „SILGARD“. Radus šiuos įrašus pasirinktas reikšmingas tyrimui laikotarpis nuo 2007-03-16 iki 2015-03-14. Pagal šį sąrašą, panaudojus esančius kodus, per kitą bazę „Kortelė dbf“, išfiltravus duomenis, buvo gauti papildomi duomenys, kur nurodyti vardai ir pavardės asmenų, galbūt paskiepytų užklaustu laikotarpiu vakcina „SILGARD“. Pagal rastas pavardes buvo paleista virtuali programa duomenų bazėje „Kartoteka“ ir atspausdinti likę bylai reikšmingi duomenys apie asmenis, paskiepytus vakcina „Silgard“ laikotarpiu nuo 2007-03-16 iki 2015-03-14. Be to, papildomai buvo patikrinti duomenys sąraše, kur stulpelyje „code“ priekyje matyti ženklas X, t. y. įrašai, kurie galbūt buvo ištrinti ir pakeisti. Šie įrašai atidaryti, panaudojus programinę įrangą „dbf Viewer 2000“. Iš šio sąrašo padarytos kopijos įrašų, reikšmingų bylai, tai yra J. G., R. R., M. J. R. pavardės, kurios perkeltos į kompaktinį diską. Asmenų, skiepytų vakcina „Silgard“ ir kitomis vakcinomis, suformuotos kortelės taip pat įrašytos į tą patį kompaktinį diską (t. 4, b. l. 28–86).

Specialistas A. R., atlikęs kompiuterio tyrimą, paaiškino, kad tyrimui buvo pateiktas stacionarus kompiuteris „ACER“, kratos metu paimtas iš M. J. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint pateiktą kompiuterį, buvo atsakyta į pateiktus klausimus, apie kompiuteryje saugomą informaciją, naudojamas programas registruoti asmenis, atvykstančius į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmoje apžiūroje nebuvo konkrečiai apžiūrima programa „Skiepai“, o tik perkopijuoti programos duomenų bazių įrašai. Kadangi programos duomenų bazėje yra didelis duomenų kiekis, tyrėjai buvo sudėtinga atlikti paiešką ir peržiūrėti reikšmingą informaciją, todėl buvo atliekama kompiuterio standžiojo disko tikslios kopijos papildoma apžiūra. Specialisto kompiuteryje paleidus tiriamo kompiuterio virtualų kompiuterį ir jame paleidus programą „Skiepai“ , buvo atlikta paieška pagal asmenų pavardes, asmenų kodus. Buvo rasta informaciją apie asmenis, paskiepytus vakcina „Silgard“. Kiek pamena, programoje „Skiepai“, paspaudus mygtuką „Kartoteka“, atsiveria kartotekos lentelės, kur matosi informacija apie klientą, apsilankymų skaičius ir naudotos vakcinos. Pagal tyrėjos D. B. įvardytus asmenų duomenis, rasta reikšminga informacija buvo užfiksuojama padarant programos lango atvaizdus pagal kiekvieną pateiktą asmenį. Atliekant apžiūrą buvo atliekama apžiūra duomenų bazės „Skiepai. Dbf“ ir „Koretele. Dbf“. Kadangi programos „Skiepai“ lange nerasta galimybės paieškai pagal vakcinos pavadinimą, todėl panaudojant duomenų bazių peržiūros programinę įrangą buvo apžiūrimi programos „Skiepai“ duomenų bazių failai, pavadinimais „Skiepai. Dbf“ ir „Koretele. Dbf“. Padarius žodžio „Silgard“ filtrą duomenų bazėje „Skiepai. Dbf“ buvo rasti duomenys apie šios vakcinos galbūt naudojimo datą, galbūt vakcinos seriją. Pagal duomenų bazės laukelį „CODE“ buvo nustatytas ryšys su duomenų baze „Kortele. Dbf“, kurioje yra asmenų duomenys. Pastebėta, kad duomenų bazėse yra ištrintų duomenų (eilučių). Padaryta šių duomenų kopija (duomenų bazės lentelės ekrano atvaizdai). Šioje panaudotoje duomenų bazės peržiūros programoje ištrinti duomenys pažymimi „X“ simboliu, o esami duomenys žymimi simboliu „V“. Tie duomenys, kurie yra su simboliu „V“, matomi programos „Skiepai“ lange, o duomenys su „X“ simboliu programos lange „Skiepai“ nematomi. Kaip pavyzdys analizuojami J. G. duomenys. Pagal duomenų bazės failą „Kortele. Dbf“ galima teigti, kad įrašas su asmens duomenimis „J. G.“ buvo ištrintas (programos „Skiepai“ pažymėtas kaip ištrintas įrašas, dėl šios priežasties programa „Skiepai“ jo nerodo). Pagal duomenų bazės failą nėra galimybės pasakyti, kada įrašas buvo ištrintas (pažymėtas kaip ištrintas). Susiejus J. G. asmeninius duomenis per duomenų bazės kodą „CODE“ su duomenų baze „Skiepai. Dbf“ nustatyta, kad duomenų bazėje „Skiepai. Dbf“ įrašai apie vakcinų naudojimą taip pat ištrinti (programos pažymėti kaip ištrinti). Analogiškai yra su R. R.. Pastebėta, kad R. R. programoje „Skiepai“, tikėtina, buvo registruota 2003 metais (sprendžiant pagal duomenų bazės kodą (CODE). 2003 metų asmeniniai R. R. duomenys programoje išsaugoti. Duomenys dokumentuose ikiteisminio tyrimo 4 tomo 32 lape ir duomenys ikiteisminiame tyrime 2 tome 157 lape sutampa. Nustatoma, kad R. R. programoje „Skiepai“, tikėtina, dar kartą buvo registruota 2014 metais. Pagal duomenų bazės failą „Kortele. Dbf“ galima teigti, kad įrašas su asmens R. R. duomenimis buvo ištrintas (programos „Skiepai“ pažymėtas kaip ištrintas įrašas, dėl šios priežasties programa „Skiepai“ jo nerodo). Duomenys apie M. R. apsilankymą, vakciną „Silgard“ buvo ištrinti (programos „Skiepai“ pažymėtas kaip ištrintas įrašas, dėl šios priežasties programa „Skiepai“ jo nerodo) (t. 4, b. l. 31)(t. 11, b. l. 16–19).

Įtariamosios pateikti dokumentai.

M. J. M. pateikė „Silgard“ vakcinos apskaitą nuo 2007-01-01 iki 2015-03-30, „Silgard“ vakcinos apskaitą, gavimo nuo 2007-01-01 iki 2015-03-31 dokumentus, profilaktinių skiepų žurnalo išrašus, skiepų korteles, įsakymus, raštą iš akreditavimo tarnybos, pareiginius nuostatus, klinikinės ir organizacinės procedūros aprašymą, organizacinės struktūros dokumentus (t. 4, b. l. 88–90,91,92, 93–99,100–102,103–135, 138–148,150,151–163).

Iš kaltinamosios pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2010-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta dokumentų vertinimo pažyma, kurioje nurodyti trūkumai dėl pateiktų dokumentų (licencijos) (t. 4, b. l. 150).

Iš M. R. ir L. L. skiepų kortelių nustatyta, kad M. R. paskiepyta „Silgard“ vakcina 0591, L. L. – 097 (t. 9, b. l. 44–47).

Pateikė licencijas, jų perregistravimus, higienos pasus (t. 9, b. l. 49–66).

Pateikė 2015-01-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. 3589 apie vakcinos „Silgard“ įsigijimą kopiją (t. 9, b. l. 67).

Pateikė profilaktinių skiepijimų registravimo žurnalo kopiją apie asmenis, skiepytus nuo 2015-01-01 iki 2015-03-16 (t. 9, b. l. 68).

Pateikė čekio kopija apie 2015-02-17 sumokėtus 129 eurus (t. 9, b. l. 73).

Pateikė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pranešimo apie planuojamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą 2013-08-22, patikrinimo aktų kopijas, darbo sutarties su N. V. kopiją, iš kurios nustatyta, kad N. V. dirbo buhaltere nuo 2012-03-07 iki 2012-07-31 ne pagrindinėje darbovietėje (t. 9, b. l. 76–80).

Pateikė pareigų instrukcijų, kvalifikacijų ir pažymėjimų kopijas (t. 9, b. l. l85–124), M. J. M. prašymų Akreditavimo tarnybai dėl gydytojo epidemiologo veiklos licencijavimo ir Akreditavimo tarnybos atsakymų kopijas (t. 9, b. l. 125–129).

Pateikė pažymėjimo ir diplomo kopijas (t. 9, b. l. 131–132 ).

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos Apsaugos Ministerijos informacija.

M. J. M. nuo 2000-01-01 neturėjo ir neturi jokios galiojančios medicinos praktikos licencijos, kuri suteiktų jai teisę užsiimti imunoprofilaktika ir atlikti skiepijimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės teikti asmens sveikatos priežiūros – bendrosios praktikos slaugos – paslaugų neturi nuo 2015-02-20 (t. 5, b. l. 77).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla sustabdyta nuo 2015-02-20 (t. 5, b. l. 24–25).

Kontrolės metu nustatyti pažeidimai (t. 5, b. l. 27–29).

2010-06-21 buvo patikslinta įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 807, pakeistas įmonės pavadinimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaikinta teisė teikti antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros – bendrosios praktikos slaugos – paslaugą, adresu (duomenys neskelbtini). 2012-01-10 buvo patikslinta įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 807, pakeistas registracijos ir veiklos adresas į (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir nėra suteikta teisė teikti asmens sveikatos priežiūros – šeimos medicinos – paslaugos (t. 5, b. l. 31–33).

Skiepyti pacientus bendrosios praktikos slaugytojas gali tik tuomet, kai yra įgijęs teisę verstis bendruomenės slaugos praktika, išklausęs skiepijo pagrindų kursą ir prižiūrimas šeimos gydytojo, o asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri siekia užsiimti pacientų skiepijimu, turi turėti galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo skiepyti pacientų, nes neturėjo įstaigos licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas, nebuvo įdarbinusi šeimos gydytojo ir bendruomenės slaugytojo (t. 5, b. l. 79–91).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę skiepyti pacientus iki 2010-06-21, t. y. iki tol, kol Akreditavimo tarnyba patikslino Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją ir joje įrašė tik bendrosios praktikos slaugos paslaugas (t. 5, b. l. 94–99).

Akreditavimo tarnyba pateikia įstaigai išduotos arba patikslintos Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos originalą, todėl įstaiga sužino, nuo kada ir kokias asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti teisėtai (t. 5, b. l. 101–102).

Epidemiologija yra visuomenės sveikatos priežiūros sritis ir jos veiklą, kitaip nei asmens sveikatos priežiūrą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir lydimieji jo teisės aktai. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos įstatyme nenumatyta, kad epidemiologija būtų licencijuojama visuomenės sveikatos priežiūros veikla. Todėl gydytojo epidemiologo veiklai licencijos neišduodamos, o anksčiau išduotos licencijos nei prižiūrimos, nei perregistruojamos (t. 5, b. l. 106).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama įdarbinusi gydytojo, turinčio atitinkamą medicinos praktikos licenciją ir galinčio skirti konkrečius skiepus, atsižvelgiant į su paciento sveikatos būkle susijusias aplinkybes, neteisėtai vykdė imunoprofilaktikos procedūras (t. 11, b. l. 11–13).

Nacionalinės visuomeninės sveikatos centro prie SAM Klaipėdos departamentas pateikė informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tikrinta, pažeidimų nenustatyta (t. 5, b. l. 114,115), taip pat pateikė „Profilaktinių skiepijimų ataskaitos Nr. 8“, patvirtinančios M. J. M. vykdomą veiklą, kopijas (t. 5, b. l. 119–199), (t. 6, b. l.1–41).

Iš telefoninių pokalbių išklotinės nustatyta, kad D. P. B. ir L. L. bendravo su M. J. M.. M. J. M. veikimo zonoje ((duomenys neskelbtini)) 2015-03-14 buvo iki 16.49 val. (t. 6, b. l. 69,70).

Specialisto išvada.

Iš 2015-10-23 specialisto išvados Nr. 5-3/80 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštuose, kuriuos pasirašė direktorė N. R., nurodyta:

- 2015-04-21 Nr. D2-5176-(7.9) „Informuojame, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir nėra suteikta teisė teikti asmens sveikatos priežiūros – šeimos medicinos – paslaugas“;

- 2015-05-20 Nr. S12-378-(125.) „M. J. M. nuo 2000-01-01 neturėjo ir neturi jokios galiojančios medicinos praktikos licencijos, kuri suteiktų jai teisę užsiimti imunoprofilaktika ir atlikti skiepijimus“;

- 2015-07-27 Nr. D2-8605-(1.20.) „UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo skiepyti pacientų, nes neturėjo Įstaigos licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas, nebuvo įdarbinusi šeimos gydytojo ir bendruomenės slaugytojo“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. J. M. 2015-07-21 apklausta kaip liudytoja nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima tik skiepijimu, jokių kitų paslaugų bendrovė neteikia.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė M. J. M.) laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-20, vykdydama veiklą be licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas, gavo – apskaitos dokumentais pagrindė ir apskaitos registruose užregistravo – iš viso 1678265,07 Lt (arba 486059,16 Eur) ir 21913,45 Eur (arba iš viso 507972,61 Eur) įplaukų, iš jų:

- 2010 m. – 286441,70 Lt (arba 82959,25 Eur);

- 2011 m. – 275719,00 Lt (arba 79853,74 Eur);

- 2012 m. – 285656,55 Lt (arba 82731,86 Eur);

- 2013 m. – 305462,21 Lt (arba 88467,97 Eur);

- 2014 m. – 524985,61 Lt (arba 152046,34 Eur);

- 2015 m. – 21913,45 Eur.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė-gydytoja J. M.) laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-12 „Z“ ataskaitose, eilutėje „Gauta“ ir kasos aparato kasos operacijų žurnale stulpelyje „ankstesnis likutis + įdėta dienos pradžioje (Lt)“ užregistruotų sumų – 1252 atvejais 190473,06 Lt ir 975,00 Eur – nepagrindė apskaitos dokumentais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“ ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatas „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ bei nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 28 punkto „Kasininkas darbo dienos pradžioje turi įregistruoti kasos aparate ir į kasos operacijų žurnalą įrašyti dienos pradžioje turimą pinigų sumą (gautą iš įmonės kasos ir / ar neinkasuotą praėjusios dienos kasos likutį)“.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė-gydytoja J. M.) laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-12 „Z“ ataskaitose, eilutėje „Išmokėta“ ir kasos aparato kasos operacijų žurnale stulpelyje „inkasuota (Lt)“ nurodė didesnes inkasuotas sumas, nei tos dienos įplaukos, t. y. sumas, neatitinkančias tikrovės (kasos pajamų orderiais pagrindė dienos kasos aparato kasos įplaukas, nurodant ūkinės operacijos turinį „Pajamos pagal dienos Z ataskaitą“ arba „Realizacinės įplaukos“), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto “1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys” ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus...“ bei nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 20 punkto „Kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma, išskyrus Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytus atvejus ir tvarką“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 30 punkto „Iki dienos pabaigos atliktas (tarpinis) inkasavimas registruojamas kasos operacijų žurnale ir patvirtinamas vadovo įgalioto asmens parašu arba pagrindžiamas pinigų perdavimą patvirtinančiu apskaitos dokumentu, turinčiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus rekvizitus“ bei 31.2 punkto „Kasininkas privalo registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš aparato kasos“ .

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus apskaitos dokumentus dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė M. J. M.) laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2015-03-20 veiklos ir turto.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, atsakant į užduotyje pateiktus klausimus, nenustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose 2010-2013 m finansinėse ataskaitose būtų įrašyti neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir atsižvelgus į ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr.04-2-00108-15 dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė- gydytoja J. M. pilietę R. R. 2014 metais vakcina „Silgard“ paskiepijo du kartus, tačiau apskaitoje neužregistravo (nesumažino 2 vnt. vakcinos „Silgard“ likučio).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė M. J. M.) pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 nuostatas: 3 straipsnio 4 dalies „Įmonės balansas (toliau – balansas) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną“, 15 straipsnio 9 dalies „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“ ir Registrų centrui 2015-05-31 pateiktoje 2014 metų finansinėje ataskaitoje „Balansas“ įrašė neteisingus duomenis apie turtą – 7 eilutėje „I.Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti Sutartys“ nurodė 743 Lt (2 vnt. po 371,52 Lt) didesnį atsargų likutį (t. 7, b. l. 58–73).

Specialistė V. G. paaiškino, kad patikslindama specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodė, kad įplaukos – tai įmonės veikloje gauti pinigai. Pajamos – tai uždirbti per ataskaitinį laikotarpį pinigai (ar kitas turtas), nepriklausomai nuo jų gavimo. Pajamos – uždirbamos, įplaukos – gaunamos. Sąnaudos – tai sunaudotas turtas, susijęs su uždirbtomis pajamomis. Lyginant pajamas su sąnaudomis, apskaičiuojamas ataskaitinio laikotarpio įmonės veiklos rezultatas: pelnas arba nuostolis. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė M. J. M.) laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-20, vykdydama veiklą be licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas, gavo (apskaitos dokumentais pagrindė ir apskaitos registruose užregistravo) iš viso 1678265,07 Lt (arba 486059,16 Eur) ir 21913,45 Eur (iš viso laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-20 507972,61 Eur) įplaukų, tai yra įmonės veikloje gavo 507972,61 Eur pinigų. Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 pažeidimų, t. y.

- 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies (1. Apskaitos dokumentais nepagrindė 2 vnt. vakcinos „Silgard“ įsigijimo. 2. Apskaitos dokumentais 1252 atvejais nepagrindė 190473,06 Lt ir 975,00 Eur, įdėtų dienos pradžioje į elektroninį kasos aparatą).

- 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (elektroninio kasos aparato ataskaitose, eilutėje „Išmokėta“ nurodė didesnes inkasuotas sumas nei tos dienos įplaukos, t. y. sumas, neatitinkančias tikrovės (kasos pajamų orderiais pagrindė dienos kasos aparato kasos įplaukas, nurodant ūkinės operacijos turinį „Pajamos pagal dienos Z ataskaitą“ arba „Realizacinės įplaukos“) nuostatų pažeidimų. Šiuo atveju į elektroninį kasos aparatą įdėtos grynųjų pinigų sumos dienos pradžioje nepagrįstos apskaitos dokumentais. Duomenys į apskaitos registrus (kasos aparato įplaukos, inkasuotos iš EKA, buvo pagrįstos kasos pajamų orderiais ir užregistruotos kasos knygoje teisingai) buvo įrašyti teisingi. Iš registrų likučiai perkeliami į finansines ataskaitas, kurios pateikiamos valstybės įgaliotoms institucijoms, todėl ir atsakymas buvo toks: pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, atsakant į užduotyje pateiktus klausimus, nenustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose 2010–2013 m finansinėse ataskaitose būtų įrašyti neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnio nuostatas „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas“, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. J. M.. Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatas „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)...“, tai yra buhalterės atsakė už tai, kad duomenys iš apskaitos dokumentų būtų teisingai įrašyti į apskaitos registrus. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus apskaitos dokumentus dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė M. J. M.) veiklos ir turto (t. 8, b. l. 35–38).

Dėl kaltinamosios M. J. M. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėto versliškai ir stambiu mastu vertimosi profesine veikla neturint licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga.

Nors kaltinamieji dėl šio jiems pareikšto kaltinimo kaltais neprisipažino, jų kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visetu.

Pagal LR BK 202 str. 1 d. atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad, M. J. M. nuo 2000-01-01 neturėjo galiojančios medicinos praktikos ar bendruomenės slaugytojo licencijos, kuri suteiktų jai teisę užsiimti imunoprofilaktika ir atlikti skiepijimus; o nuo 2010-06-21 neturėjo licencijos, suteikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas bei šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų, tačiau nepaisydama to sistemingai nuo 2000-01-01 iki 2015-03-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ skiepijo asmenis – teikė skiepijimo paslaugas, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, reikalavimus. Taip neteisėtai versliškai ir stambiu mastu vertėsi profesine, ūkine veikla ir laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-20 iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai gavo 507 972,61 Eur įplaukų.

Kaltinamoji M. J. M. neprisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, parodė, kad nuo 1997 m. ji turi licenciją Nr. 807, pagal kurią ji galėjo verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti imunoprofilaktiką, t. y. skiepyti asmenis nuo įvairių ligų. Licencijos keitėsi, tačiau veiklos pobūdis išliko. Ji neneigia, kad visą tą laikotarpį skiepijo asmenis pati ir kad tokia veikla užsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas taip pat neprisipažino dėl šios veikos įvykdymo.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos raštuose, kuriuos pasirašė direktorė N. R., nurodė:

-2015-04-21 Nr. D2-5176-(7.9) raštas apie tai, kad „UAB (duomenys neskelbtini)i“ nebuvo ir nėra suteikta teisė atlikti asmens sveikatos priežiūros – šeimos medicinos – paslaugas“;

-2015-05-20 rašte Nr. S12-378-(125) pažymėjo, kad „M. J. M. nuo 2000-01-01 neturėjo ir neturi jokios galiojančios medicinos praktikos licencijos, kuri suteiktų teisę jai užsiimti imunoprofilaktika ir atlikti skiepijimus“;

-2015-07-27 rašte Nr. D2-8605-(1.20.) nurodoma, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) 1999 m. lapkričio 11 d. išdavė licenciją, pagal kurią įstaigai suteikta teisė nuo 2012-01-10 teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas. Turint tokią teisę, įstaiga gali teikti tik tokias slaugos paslaugas, kurios priklauso bendrosios praktikos slaugytojo profesinei kompetencijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo skiepyti pacientų, nes neturėjo Įstaigos licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas, nebuvo įdarbinusi šeimos gydytojo ir bendruomenės slaugytojo.

Liudytoja specialistė V. Š. patvirtino raštuose išdėstytą Akreditavimo tarnybos poziciją, kad M. J. M., kaip fizinis asmuo, nuo 2000-01-01 neturi jokios galiojančios medicinos praktikos ar bendruomenės slaugytojos licencijos, kuri suteiktų teisę užsiimti imunoprofilaktika ir skiepyti pacientus. Nuo 1999-12-27 SAM ministro įsakymo Nr.561 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 81:1999 „Gydytojas epidemiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, M. J. M., kaip fizinis asmuo, turėdama gydytojo epidemiologo išsilavinimą, skiepyti nebegalėjo. Iki šio įsakymo įsigaliojimo gydytojo epidemiologo kompetencija dėl skiepijimo nebuvo reglamentuota. M. J. M. išduota licencija verstis privačia gydytojo epidemiologo veikla nebuvo sustabdyta ir panaikinta, galiojo iki 2008-12-23 ir pagal galiojančius teisės aktus tolimesniam tokios veiklos vykdymui licencija nebebuvo išduodama ar pratęsiama.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), niekada neturėjo teisės teikti imunoprofilaktikos (pacientų skiepijimo) paslaugų. 2012-01-10 išduota Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija suteikė teisę teikti tik bendrosios praktikos slaugos paslaugas. Ši licencija Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymu buvo sustabdyta 2015-02-20 ir panaikinta nuo 2015-05-21. Įstaigos sveikatos priežiūros licencija buvo sustabdyta ir panaikinta po UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo, nustačius, kad Įstaiga, neturėdama licencijoje įrašytos teisės teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugų bei šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų (bendruomenės slaugytojo, šeimos gydytojo ir vaikų ligų gydytojo), organizavo skiepijimo paslaugas, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, reikalavimus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę skiepyti pacientus iki 2010-06-21, kol Akreditavimo tarnyba patikslino Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, panaikindama UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę teikti antrinės ambulatorinės priežiūros (infekcinių ligų ir bendruomenės slaugos) paslaugas ir suteikdama teisę teikti tik bendrosios praktikos slaugos paslaugas, įdarbinus bendrosios praktikos slaugytojus, turinčius galiojančias licencijas verstis slaugos praktika pagal įgytą bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.

Turėdama tokią galiojančią Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, asmens sveikatos priežiūros įstaiga galėjo teikti tik tokias slaugos paslaugas, kurios priklauso bendrosios praktikos slaugytojo kompetencijai, reglamentuotai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr.V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Šiuo įsakymu patvirtintos Lietuvos medicinos normos VII skyriuje 15.3.50 papunktyje yra nustatyta, kad bendrosios praktikos slaugytojas turi gebėti skiepyti vaikus ir suaugusiuosius teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau 15.3.91 papunktis numato, kad bendrosios praktikos slaugytojas turi gebėti vadovaudamasis gydytojo paskyrimais tiksliai ir metodiškai atlikti paskirtas procedūras (intervencijas).

Vadovaujantis Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr.468 „Dėl imunoprofilaktikos taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto nuostatomis, imunoprofilaktika atliekama asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, valstybiniuose ir privačiuose skiepų kabinetuose, taip pat ugdymo įstaigose esančiuose medicinos punktuose, kuriuose skiepyti gali bendruomenės slaugytojos, išklausiusios skiepijimo pagrindų kursą ir turinčios valstybės pripažintą pažymėjimą, dalyvaujant apylinkės pediatrui arba bendrosios praktikos gydytojui (šeimos gydytojui) pagal sutartis ar susitarimus su sveikatos priežiūros įstaigomis. Vadovaujantis įsakymais Nr. V-591 ir Nr.468, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo skiepyti pacientų, nes neturėjo Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos, suteikiančios teisę teikti ir šeimos medicinos paslaugas, bei nebuvo įdarbinusi šeimos gydytojo.

2015 m. spalio 23 d. Specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos NR. 5-3/80 pateikta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė M. J. M.), neturėdama licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas bei šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų (bendruomenės slaugytojo, šeimos gydytojo ir vaikų ligų gydytojo), laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-20 teikė skiepijimo paslaugas – apskaitos dokumentais pagrindė skiepijimo paslaugų suteikimą – pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, reikalavimus:

- Lietuvos Respublikos 1996 m. birželio 6 d. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 straipsnio 1 dalies „Įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre“ ir 45 straipsnio 3 punkto „Asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje“;

Pagal BK 202 str. 1 d. vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla yra pripažįstamas neteisėtu, jei tokios veiklos imamasi neturint leidimo tokiai veiklai, kuriai reikia licencijos (leidimo).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė M. J. M.) laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-20, vykdydama veiklą be licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas, gavo – apskaitos dokumentais pagrindė ir apskaitos registruose užregistravo – iš viso 1678265,07 Lt (arba 486059,16 Eur) ir 21913,45 Eur (arba iš viso 507972,61 Eur) įplaukų, iš jų:

- 2010 m. – 286441,70 Lt (arba 82959,25 Eur);

- 2011 m. – 275719,00 Lt (arba 79853,74 Eur);

- 2012 m. – 285656,55 Lt (arba 82731,86 Eur);

- 2013 m. – 305462,21 Lt (arba 88467,97 Eur);

- 2014 m. – 524985,61 Lt (arba 152046,34 Eur);

- 2015 m. – 21913,45 Eur.

Kaltinamoji M. J. M. ir jos vadovaujama įstaiga UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas kaip tam tikros profesijos asmuo – skiepijo pacientus, tai yra vertėsi ūkine, profesine veikla, tai darė versliškai, kaip pati patvirtino, ji ir jos vadovaujama įstaiga užsiėmė tik skiepijimu, veikė nuolat, sistemingai ir tokia veikla buvo jos pagrindinis pajamų šaltinis. M. J. M. veiklą patvirtino ir teisme apklaustos kaip liudytojos gydytojos N. T., K. B. bei kiti liudytojai, kuriuos skiepijo kaltinamoji, bei gydytojai, teigę, kad patardavo asmenims skiepytis pas kaltinamąją, nes nežinojo, kad ji neturi teisės to daryti. Ši kaltinamosios nusikalstama veika tęsėsi ilgai, kaltinimai pateikti už nusikalstamus veiksmus, trukusius beveik 5 metus. Veiklos įplaukos (pajamos) per paskutiniuosius metus ir prieš tai buvusius metus viršijo 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą (65 000 Lt ar 18 825 Eur), todėl kvalifikuotina pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji M.J. M., būdama bendrovės vadovė, privalėjo savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, kur numatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Jai buvo žinoma 1999-12-27 Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymu Nr. 561 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 81:1999 „Gydytojas epidemiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, joje numatytos gydytojo epidemiologo pareigos, pagal kurių 44 p. gydytojas epidemiologas privalo vykdyti V skyriaus „Teisės“ 32–42 punktuose numatytą veiklą, kuriuose nėra suteikta teisė skiepyti, pagal 45 p. privalo laikytis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų. M. J. M. žinojo, kad yra gydytoja epidemiologė, kuri neturi teisės skiepyti. Šioje MN pateiktas gydytojo epidemiologo apibrėžimas – tai visuomenės sveikatos specialistas, kuris tiria ligas arba kitas sveikatos būkles bei įvykius apibrėžtose populiacijose ir organizuoja ligų epidemiologinę kontrolę. M. J. M., kaip fizinis asmuo, nuo 2000-01-01 neturi jokios galiojančios medicinos praktikos ar bendruomenės slaugytojos licencijos, kuri suteiktų teisę užsiimti imunoprofilaktika ir skiepyti pacientus. Tai jinai suvokė ir žinojo, tačiau pacientus skiepijo, tai darė sąmoningai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo licencijos, suteikiančios teisę teikti ir šeimos medicinos paslaugas, bei nebuvo įdarbinusi šeimos gydytojo, tai M. J. M., kaip šios bendrovės direktorė (savininkė, akcininkė), žinojo. Akreditavimo tarnyba pateikė įstaigai 2010-06-21 patikslintos Įstaigos asmens sveikatos priežiūros originalą, todėl Įstaiga (M. J. M.) žinojo, nuo kada ir kokias asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti teisėtai. Jos suvokimą ir žinojimą, kokie yra reikalavimai, patvirtina ir liudytoja gydytoja N. T. savo parodymais apie tai, kad M. J. M. 2014 metais norėjo sudaryti ir buvo sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, kad galėtų šios bendrovės šeimos gydytojas apžiūrėti klientą, kuris ateis skiepytis į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Suprato, kad ji neturi įdarbinusi šeimos gydytojo. Sutartį buvo sudarę, tačiau nė vienas klientas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrai nebuvo atvykęs. M. J. M. suvokė, kad veikia neteisėtai, bei veikė tiesiogine tyčia.

Veika, numatyta BK 202 str. 1 d., kaltinamas ir juridinis asmuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. BK 202 straipsnio 3 dalyje už veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje, juridinio asmens atsakomybė numatyta. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir šis fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Kaltinamoji M. J. M. Juridinių asmenų registre nuo 2007-02-08 įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (nuo 1997-11-25 iki 1999-03-18 buvo J. M. sveikatos centras, nuo 1999-03-18 iki 2010-02-17 J. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2010-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)). M. J. M. turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu, galėjo kontroliuoti jo veiklą ir nusikalstamą veiką padarė juridinio asmens naudai, gautas pajamas iš neteisėtos veiklos įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, naudojo juridinio asmens reikmėms tenkinti.

Sprendžiant klausimą, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje juridinio asmens savininkė (akcininkė) M. J. M. atliko neteisėtus veiksmus, vykdė ūkinę profesinę veiklą versliškai ir stambiu mastu neturėdama tam licencijos ir nepasirūpino būtina licencija savo vadovaujamai įstaigai, kad veikla būtų teisėta, ji įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje. Nustatytas abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens. Nustatant šį ryšį, nustatyta ir juridinio asmens kaltė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, juridinis asmuo šioje baudžiamojoje byloje turi atsakyti pagal pateiktus kaltinimus.

Be to, kaltinamoji M. J. M. 2014-07-08 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – D. R. – turtą, vietoj žadėtos vakcinos nuo erkinio encefalito „TicoVAC“ dozės, paskiepijo ją ir jos sūnų J. R. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) neaiškios kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Tico VAC“, po to 2014-07-24 antrą kartą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – D. R. – turtą, vietoj žadėtos vakcinos nuo erkinio encefalito „TicoVAC paskiepijo D. R. bei šios sūnų J. R. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcinos ,,TicoVAC“ doze, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. R. – turtą – 139 eurus, padarydama jai 139 eurų turtinę žalą. Tokiais veiksmais M. J. M. taip pat padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nes diskreditavo Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą bei padarė didelę neturtinę žalą fiziniams asmenims – nukentėjusiosioms D. P. B. ir M. J. R., nes dėl tokių M. J. M. nusikalstamų veiksmų jos patyrė didelius moralinius ir dvasinius išgyvenimus dėl savo sveikatos.

Šiais savo veiksmais M. J. M. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė, viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Pagal BK182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda asmeniui, kuris savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino.

Dėl to, kad kaltinamoji M. J. M. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai versliškai ir stambiu mastu vertėsi profesine veikla neturėdami licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, jie nuteisti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji M. M. dėl šių jai pareikštų kaltinimų kalta neprisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Ji teigė, kad nukentėjusieji buvo paskiepyti tinkamomis vakcinomis ir jokio neaiškios kilmės tirpalo jiems sušvirkšta nebuvo. Dėl vakcinos „Silgard“ paaiškino, kad ji turėjo šios vakcinos 3 vnt. likutį ir 2015 metais nupirko dar du vienetus šios vakcinos. Ji jomis paskiepijo D. B. dukterį, L. L. ir V. B., kurį paskiepijo vieną kartą. Ji taip pat paskiepijo D. R. ir jos sūnų vakcinomis nuo erkinio encefalito „TicoVAC“. Atsakymai, kurie buvo gauti dėl šios vakcinos antikūnių susidarymo, yra normalūs, nes šie asmenys nebuvo paskiepyti trečią kartą, o antikūniai susidaro kiekvienam asmeniui individualiai priklausomai nuo daugelio faktorių.

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu pateikė dėžutę ir švirkštą, kuriuo, kaip ji teigė, buvo antrą kartą paskiepyta D. B. duktė. Jie buvo apžiūrėti. Taip pat davė parodymus apie įvykio aplinkybes (t. 9, b. l. 17–19, 20–22, 31–32, t.10, b. l. 34–36, 37–40, 44–47, 97). Pateikė 2015-01-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. 3589 apie vakcinos „Silgard“ įsigijimą kopiją (t. 9, b. l. 67).

Ši kaltinamosios versija paneigta nebuvo.

Iš kratos protokolo nustatyta, kad kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-04-27 paimtas stacionaraus kompiuterio ,,Acer“ sisteminis blokas (t. 3, b. l.172–173), kuris apžiūrėtas bei atlikta jo analizė, padaryta optinė duomenų laikmena. Atlikus analizę nustatyta, kad standžiajame diske yra sukurti trys loginiai diskai. Pirmas loginis diskas su pavadinimu „Darbai“. Standžiajame diske yra įdiegta Windows 7 Home Premium operacinė sistema. Taip pat diske yra įdiegta: „Skiepai“, „Microsoft Office“, „M. F.“, „Google Chrome“, „Google drive“, „Skype“, „Team Viewer“, „Dropbox“ ir kita programinė įranga. Kompiuteryje yra registruojami asmenys, galbūt atvykstantys į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad registracija vyksta programoje „SKIEPAI“. Programoje kaupiami duomenys su klientų vardais, pavardėmis, asmens kodais ir kita informacija. Programoje „SKIEPAI“ yra duomenų apie klientams galbūt suleistų vakcinų pavadinimus, datas, vakcinų serijos numerius. Atlikus dokumentų paiešką standžiajame diske, rasti penki failai, kuriuose yra sąrašai, iš kokių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ galbūt įsigyja vakcinas ar paslaugas. Failuose nurodyta: įstaigos, pirkimo datos, dokumento numeriai ir kita informacija. Atlikus dokumentų paiešką standžiajame diske, duomenų apie nesunaudotų vakcinų likučius bei jų nurašymus nerasta. Atlikus dokumentų paiešką standžiajame diske, rasti failai su sąskaitomis faktūromis (t. 3, b. l. 182–183).

Iš 2015-06-15 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint pateiktą informaciją kompaktinėje laikmenoje, kuri gauta po 2015-04-27 kratos metu iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paimto stacionaraus kompiuterio ,,Acer“ sisteminio bloko apžiūros, programoje ,,SKIEPAI“ rasti bylai reikšmingi duomenys asmenų, kurie buvo skiepyti vakcina ,,Silgard“: nurodyta, kad R. R. skiepyta vakcina ,,Silgard“ 2014-04-22, dozė 0,50, vakcinos serija 21097, ir 2014-08-04, dozė 0,50, vakcinos serija 097; L. L. skiepyta vakcina ,,Silgard“ 2015-01-30, dozė 0,50, vakcinos serija 097, ir 2015-02-27, dozė 0,50, vakcinos serija 097; M. R. skiepyta vakcina ,,Silgard“ 2015-02-17, dozė 0,50, vakcinos serija 0591, ir 2015-03-14, dozė 0,50, vakcinos serija 0591; V. B. skiepytas vakcina ,,Silgard“ 2015-02-06, dozė 0,50, vakcinos serija 1097(t. 3, b. l. 184–190).

Iš 2015-08-11 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint pateiktą informaciją kompaktinėje laikmenoje, kuri gauta po 2015-04-27 kratos metu iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paimto stacionaraus kompiuterio ,,Acer“ sisteminio bloko apžiūros, programoje ,,SKIEPAI“ rasti bylai reikšmingi duomenys apie D. R. ir J. R. skiepijimą 2014-07-08 ir 2014-07-24 nuo erkinio encefalito (t. 3, b. l. 191–195).

Byloje nustatyta, kad vakcinų apskaita buvo vedama keliuose žurnaluose. Ji buvo vedama neatsakingai, kai kuriuose žurnaluose vakcinų likučiai buvo nurodyti skirtingai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vakcinų apskaitai pildė žurnalus: „Medžiagų sandėlio apskaitos knyga 2009-2010 m.“, „Sandėlio apskaitos knyga“, „Medžiagų sandėlio apskaitos knyga 2012 m.“, „Bendrasis žurnalas 2013 metai“, „Registras 2014 m.“, tačiau iš jų negalima nustatyti, kiek vakcinų laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-20 panaudota ir koks buvo jų likutis atitinkamai metų pradžioje ir pabaigoje. Kompiuteryje kai kurie duomenys buvo ištrinti.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo kaltinamosios darbinės veiklos pradžios buvo nupirkta 147 „Silgard“ vakcinos. Tačiau kiek vakcinų buvo sunaudota ir koks buvo jų likutis, teismas nustatyti negali, to padaryti negalėjo nė vienas specialistas. Akivaizdu, kad kilus konfliktui dėl neatiduotos vakcinos dėžutės bei ant turimos dėžutės radus užrašytą L. L. pavardę, nukentėjusiajai D. B. kilo abejonės, ar tikrai jos dukra buvo paskiepyta reikiama vakcina. Susisiekus su L. L. ir pasakius, kad pas D. B. yra vakcinos dėžutė, ant kurios užrašyta jos pavardė, šiai taip pat kilo abejonės. Liudytojos, kurios dirbo pas kaltinamąją, parodė, kad su vakcina „ Silgard“ dirbo tiktai kaltinamoji ir ataskaitos, nurodant šių vakcinų likučius, buvo pildomos iš jos žodžių, nes nė vienas asmuo jų neskaičiavo, o rašė tokius skaičius, kuriuos sakė gydytoja.

Patikrinti, ar nukentėjusiosios tikrai buvo paskiepytos vakcina „Silgard“, nėra galimybių, nes tokie tyrimai niekur nėra atliekami.

Buhalteriniuose dokumentuose nustatyta, kad 2013 metais buvo įsigytos 3 vakcinos „Silgard“. O 2012 metais buvo įsigytas didelis kiekis vakcinos „Silgard“, kurios galiojimo laikas buvo iki 2015 metų laikotarpio, kada buvo skiepijami nukentėjusieji.

Todėl teismas, išnaudojęs visas galimybes, negali paneigti kaltinamosios versijos, kad ji turėjo vakcinos „Silgard“ likutį, dar buvo nupirktos dvi vakcinos ir visi nukentėjusieji ja buvo paskiepyti.

Tokia pati situacija ir dėl kaltinimo, jog kaltinamoji M. M. vietoj žadėtos vakcinos nuo erkinio encefalito „TicoVAC“ paskiepijo D. R. bei šios sūnų J. R. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcinos ,,TicoVAC“ doze, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. R. – turtą – 139 eurus, padarydama jai 139 eurų turtinę žalą.

2015-08-18 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laboratorijoje Erkinio encefalito lgG tyrimas atliekamas ELISA metodu. Normų ribos yra nuo O iki 100; ribinis 100–150; teigiamas > 150 U/ml. 2015-05-19 ištirti mėginiai dėl erkinio encefalito lgG nustatymo pacientei D. R. (rezultatas – 68,5 U/ml) ir pacientui J. R. (rezultatas – 56,6 U/ml). Vienareikšmiškai atsakyti į rašte pateiktus klausimus negali, nes pacientams nebuvo išlaikyta visa vakcinavimo schema (nesuleistos 3 dozės). Taip pat nepateikta informacija, kokia vakcina buvo paskiepyti D. R. ir J. R.. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Remiantis mokslinės literatūros šaltiniais, po visos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 proc. skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnių titras, tačiau pabrėžtina, kad ne visos ELISA metodu taikomos reagente esančios erkiniam encefalitui lgG nustatyti skirtos sistemos gali aptikti povakcininius antikūnius. Be to, būtina pažymėti, kad kiekvieno žmogaus imuninė sistema yra individuali, todėl atsakas į vakciną formuojasi individualiai.

Be to, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“ ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatas „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus...“ bei nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 28 punkto „Kasininkas darbo dienos pradžioje turi įregistruoti kasos aparate ir į kasos operacijų žurnalą įrašyti dienos pradžioje turimą pinigų sumą (gautą iš įmonės kasos ir/ar neinkasuotą praėjusios dienos kasos likutį)“ , taisyklių 30 punkto „Iki dienos pabaigos atliktas (tarpinis) inkasavimas registruojamas kasos operacijų žurnale ir patvirtinamas vadovo įgalioto asmens parašu arba pagrindžiamas pinigų perdavimą patvirtinančiu apskaitos dokumentu, turinčiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus rekvizitus“ bei 31.2 punkto „Kasininkas privalo registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš aparato kasos“ bei nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 20 punkto „Kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma, išskyrus Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytus atvejus ir tvarką“ , laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-12

Tokiu būdu kaltinamoji M. J. M. apgaulingai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-12 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.