Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

nuteistųjų M. J. T. (buvusi pavardė – M.) ir juridinio asmens UAB „I. t.“ gynėjui advokatui Rimvydui Paulauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės, nuteistosios M. J. T., nuteistojo juridinio asmens UAB „I. t.“ atstovo advokato R. Paulausko bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovės advokatės I. Darandės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. J. T. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.

Juridinis asmuo UAB „I. t.“ pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.

M. J. T. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. J. T. ir UAB „I. t.“ konfiskuota iš neteisėtos veikos gautų įplaukų vertę atitinkanti pinigų suma - po 253 986,30 Eur (iš viso 507 972,61 Eur).

Iš M. J. T. ir UAB „I. t.“ solidariai priteista 105,03 Eur proceso išlaidų.

Nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai (D. P. B. - 3258 Eur, M. J. R. - 7000 Eur, L. L. - 258 Eur, D. R. - 139 Eur) atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. J. T. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad neteisėtai versliškai ir stambiu mastu vertėsi profesine veikla neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga: M. J. T., būdama UAB „I. t.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore ir eidama šioje įmonėje gydytojos pareigas, nuo 2000 m. sausio 1 d. neturėdama jokios galiojančios medicinos praktikos ar bendruomenės slaugytojo licencijos, kuri suteiktų teisę jai užsiimti imunoprofilaktika ir atlikti skiepijimus, taip pat nuo 2010 m. birželio 21 d. neturėdama licencijos, suteikiančios UAB „I. t.“ teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas bei šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų (bendruomenės slaugytojo, šeimos gydytojo ir vaikų gydytojo) tiriamuoju laikotarpiu sistemingai, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 20 d., UAB „I. t.“ teikė skiepijimo paslaugas – apskaitos dokumentais pagrindė skiepijimo paslaugų suteikimą L. L., D. R., L. V., M. J. R. – pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, reikalavimus, t. y. Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 16 straipsnio 1 dalies „Teisė verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika pripažįstama fiziniams asmenims, įstatymo nustatyta tvarka gavusiems licenciją ir sertifikatą“, 2 dalies „Įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas“; Lietuvos Respublikos 1996 m. birželio 6 d. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 straipsnio 1 dalies „Įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre“ ir 45 straipsnio 3 punkto „Asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 468 „Dėl imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių 25 punkto „Privačiai verstis imunoprofilaktika turi teisę juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę licenciją asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros veiklai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių 50.5 punkto „Licencijos turėtojo pareigos: 50.5. užtikrinti, kad įstaigoje sveikatos priežiūros paslaugas teiktų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję profesinę kvalifikaciją ir turintys licencijas, jei jas privalo turėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, taip laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 20 d. neteisėtai versliškai ir stambiu mastu, versdamasi profesine, ūkine veikla iš viso UAB „I. t.“ naudai gavo 507 972,61 Eur įplaukų: 2010 m. – 286 441,70 Lt (arba 82 959,25 Eur); 2011 m. – 275 719,00 Lt (arba 79 853,74 Eur); 2012 m. – 285 656,55 Lt (arba 82 731,86 Eur); 2013 m. – 305 462,21 Lt (arba 88 467,97 Eur); 2014 m. – 524 985,61 Lt (arba 152 046,34 Eur); 2015 m. – 21 913,45 Eur.

1.1. Juridinis asmuo UAB „I. t.“(įm. kodas (duomenys neskelbtini)), registruota (duomenys neskelbtini), pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad atstovaujama direktorės M. J. T., kuri turėjo teisę atstovauti UAB ,,I. t.“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikė UAB „I. t.“ vardu, jos naudai ir interesais, neteisėtai, versliškai ir stambiu mastu vertėsi profesine, ūkine veikla, neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga: UAB ,,I. t.“, veikdama per savo atstovę direktorę M. J. T., veikiančią jos naudai ir interesais, neteisėtai nuo 2010 m. birželio 21 d. neturėdama licencijos, suteikiančios UAB „I. t.“ teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas, kuri suteiktų teisę užsiimti imunoprofilaktika ir atlikti skiepijimus, bei šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų (bendruomenės slaugytojo, šeimos gydytojo ir vaikų gydytojo), t. y. pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, reikalavimus – Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 16 straipsnio 2 dalies „Įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas“; Lietuvos Respublikos 1996 m. birželio 6 d. sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 straipsnio 1 dalies „Įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre“ ir 45 straipsnio 3 punkto „Asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 468 „Dėl imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių 25 punkto „Privačiai verstis imunoprofilaktika turi teisę juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę licenciją asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros veiklai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių 50.5 punkto „Licencijos turėtojo pareigos: 50.5. užtikrinti, kad įstaigoje sveikatos priežiūros paslaugas teiktų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję profesinę kvalifikaciją ir turintys licencijas, jei jas privalo turėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 20 d. sistemingai teikė skiepijimo paslaugas – apskaitos dokumentais pagrindė skiepijimo paslaugų suteikimą ir iš šios profesinės, ūkinės veiklos iš viso gavo 507 972,61 Eur įplaukų: 2010 m. – 286 441,70 Lt (arba 82 959,25 Eur); 2011 m. – 275 719,00 Lt (arba 79 853,74 Eur); 2012 m. – 285 656,55 Lt (arba 82 731,86 Eur); 2013 m. – 305 462,21 Lt (arba 88 467,97 Eur); 2014 m. – 524 985,61 Lt (arba 152 046,34 Eur); 2015 m. – 21 913,45 Eur .

1.2. J. M. T. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį tuo, jog piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė fizinis asmuo ir valstybė, taip pat apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: M. J. T., būdama UAB „I. t.“(įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore-gydytoja epidemiologe, tai yra būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, ir atsakinga už šios bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 20 d., UAB „I. t.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), organizavo ir teikė pacientų skiepijimo paslaugas, neturėdama įstaigos licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugų, bei neturėdama šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų (bendruomenės slaugytojo, šeimos gydytojo ir vaikų ligų gydytojo), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 16 straipsnio 2 dalį „Įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas“, Lietuvos Respublikos 1996 m. birželio 6 d. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 straipsnio 1 dalį „Įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre“ ir 45 straipsnio 3 punkto „Asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 468 „Dėl imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių 25 punkto „Privačiai verstis imunoprofilaktika turi teisę juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę licenciją asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros veiklai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių 50.5 punkto „Licencijos turėtojo pareigos: užtikrinti, kad įstaigoje sveikatos priežiūros paslaugas teiktų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję profesinę kvalifikaciją ir turintys licencijas, jei jas privalo turėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, taip pat viršydama gydytojo epidemiologo įgaliojimus, kurie numatyti 1999 m. gruodžio 27 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 561 patvirtintoje „Lietuvos medicinos norma MN 81:1999 „Gydytojas epidemiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ ir kuriam suteikta teisė tik planuoti skiepus, bet ne atlikti skiepijimus, neturėdama jokios galiojančios medicinos praktikos ar bendruomenės slaugytojo licencijos, kuri suteiktų teisę jai užsiimti imunoprofilaktika ir atlikti skiepijimus, 2015 m. vasario 17 d. dienos metu, telefonu sutarusi su D. P. B. paskiepyti šios dukrą M. J. R. žmogaus papilomos viruso vakcinos ,,Silgard“ doze, 2015 m. vasario 17 d., apie 13–14 val., UAB „I. t.“patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – D. P. B. turtą, vietoj žadėtos vakcinos ,,Silgard“ dozės paskiepijo M. J. R. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Silgard“, po to 2015 m. kovo 12 d., dienos metu, telefonu susitarusi su D. P. B. antrą kartą paskiepyti šios dukrą M. J. R. vakcinos ,,Silgard“ doze, 2015 m kovo 14 d., apie 13–14 val., UAB „I. t.“patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – D. P. B. turtą, vietoj žadėtos vakcinos ,,Silgard“ dozės paskiepijo M. J. R. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Silgard“, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiosios D. P. B. turtą – 258 Eur, padarydama jai 258 Eur turtinę žalą.

1.3. Be to, M. J. T., tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2015 m. sausio 30 d., apie 14 val., telefonu sutarusi su L. L. paskiepyti ją žmogaus papilomos viruso vakcinos ,,Silgard“ doze, 2015 m. sausio 30 d., apie 15 val., UAB „I. t.“patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – L. L. turtą, vietoj žadėtos vakcinos ,,Silgard“ dozės paskiepijo L. L. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Silgard“, po to 2015 m. vasario 27 d., apie 10.30 val., UAB „I. t.“patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – L. L. – turtą, vietoj žadėtos vakcinos ,,Silgard“ antros dozės paskiepijo L. L. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Silgard“, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiosios L. L. turtą – 258 Eur, padarydama jai 258 Eur turtinę žalą.

1.4. Be to, kaltinamoji M. J. T. 2014 m. liepos 8 d. UAB „I. t.“patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – D. R. – turtą, vietoj žadėtos vakcinos nuo erkinio encefalito „TicoVAC“ dozės, paskiepijo ją ir jos sūnų J. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) neaiškios kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,TicoVAC“, po to 2014 m. liepos 24 d. antrą kartą UAB „I. t.“patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – D. R. – turtą, vietoj žadėtos vakcinos nuo erkinio encefalito „TicoVAC“ paskiepijo D. R. bei šios sūnų J. R. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcinos ,,TicoVAC“ doze, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. R. – turtą – 139 Eur, padarydama jai 139 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais M. J. T. taip pat padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nes diskreditavo Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą bei padarė didelę neturtinę žalą fiziniams asmenims – nukentėjusiosioms D. P. B. ir M. J. R., nes dėl tokių M. J. T. nusikalstamų veiksmų jos patyrė didelius moralinius ir dvasinius išgyvenimus dėl savo sveikatos.

1.5. M. J. T. taip pat išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, jog apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: M. J. T. būdama UAB ,,I. t.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir kasininke, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą Klaipėdos mieste nuo 2000 m. sausio 1 d. neturėdama jokios galiojančios medicinos praktikos licencijos, kuri suteiktų teisę jai užsiimti imunoprofilaktika ir atlikti skiepijimus, taip pat nuo 2010 m. birželio 21 d., neturėdama licencijos, suteikiančios UAB „ I. t.“ teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas bei šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų (bendruomenės slaugytojo, šeimos gydytojo ir vaikų gydytojo) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 20 d., sistemingai teikdama skiepijimo paslaugas, tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 įstatymo 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t. y., apskaitos dokumentais nepagrindė 2 vnt. vakcinos „Silgard“ įsigijimo už 743 Lt (215,18 Eur).

1.6. Be to, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“ ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatas „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, bei nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 28 punkto „Kasininkas darbo dienos pradžioje turi įregistruoti kasos aparate ir į kasos operacijų žurnalą įrašyti dienos pradžioje turimą pinigų sumą (gautą iš įmonės kasos ir/ar neinkasuotą praėjusios dienos kasos likutį)“, taisyklių 30 punkto „Iki dienos pabaigos atliktas (tarpinis) inkasavimas registruojamas kasos operacijų žurnale ir patvirtinamas vadovo įgalioto asmens parašu arba pagrindžiamas pinigų perdavimą patvirtinančiu apskaitos dokumentu, turinčiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus rekvizitus“ bei 31.2 punkto „Kasininkas privalo registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš aparato kasos“ bei nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 20 punkto „Kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma, išskyrus Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytus atvejus ir tvarką“, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 12 d.:

- nepagrindė apskaitos dokumentais dienos „Z“ ataskaitose, eilutėje „Gauta“ ir kasos aparato kasos operacijų žurnale stulpelyje „ankstesnis likutis + įdėta dienos pradžioje“ užregistruotų sumų – 1252 atvejais 190 473,06 Lt ir 975,00 Eur;

- dienos „Z“ ataskaitose, eilutėje „Išmokėta“ ir kasos aparato kasos operacijų žurnale stulpelyje „inkasuota (Lt)“ nurodė didesnes inkasuotas sumas nei tos dienos įplaukos, t. y. sumas, neatitinkančias tikrovės, tai yra kasos pajamų orderiais pagrindė dienos kasos aparato kasos įplaukas, nurodydama ūkinės operacijos turinį „Pajamos pagal dienos Z ataskaitą“ arba „Realizacinės įplaukos“.

1.7. Tokiu būdu kaltinamoji M. J. T. apgaulingai tvarkė UAB „I. t.“buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 12 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „I. t.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl nuteistosios M. J. T. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „I. t.“ atstovo apeliacinių skundų

7.5. Kaltės, jos formos, rūšies, t. y., subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių, turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

7.13. BK 202 straipsnio 3 dalyje už BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatyta baudžiamoji atsakomybė ir juridiniam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį taip pat nuteisė ir juridinį asmenį UAB „I. t.“. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą BK, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Siekiant juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir nenustačius nusikalstamos veikos (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi, atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika. BK 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu. Pripažinus, kad fizinio asmens nusikalstama veika buvo padaryta siekiant gauti turtinę naudą ar kitais juridinio asmens interesais, kartu reikia nustatyti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko – fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas. Vien tik nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais, nesant minėto juridinio asmens ryšio su tokia nusikalstama veika bei ja padariusiu fiziniu asmeniu, negali būti laikomas pakankamu juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindu.

7.15. Pripažinęs M. J. T. ir UAB „I. t.“ kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistųjų M. J. T. ir UAB „I. t.“ nusprendė konfiskuoti iš neteisėtos veikos gautų įplaukų vertę atitinkančią pinigų suma - po 253 986,30 Eur (iš viso 507 972,61 Eur). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė, kad iš neteisėtos veikos gautų įplaukų vertę atitinkanti pinigų suma iš nuteistųjų M. J. T. ir UAB „I. t.“ yra konfiskuojama, o ne išieškoma. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju UAB „I. t.“ iš neteisėtos veikos gautos įplaukos išvis negalėjo būti pripažintos konfiskuotinu turtu, o jų vertę atitinkanti pinigų suma išieškota iš nuteistųjų M. J. T. ir UAB „I. t.“. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad UAB „I. t.“ iš neteisėtos profesinės, ūkinės veiklos – skiepijimo paslaugų teikimo – laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 20 d. gavo 507 972,61 Eur įplaukų. Remiantis 2015 m. spalio 23 d. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-3/80 „Dėl UAB „I. t.“ ūkinės finansinės veiklos“ (t. 7, b. l. 58-73) iš skiepijimo paslaugų teikimo gautas įplaukas bendrovė tinkamai pagrindė apskaitos dokumentais ir užregistravo apskaitos registruose. Byloje nėra duomenų apie UAB „I. t.“ valstybei nesumokėtus mokesčius ir padarytą žalą. Taigi, 507 972,61 Eur nėra ta suma, kuria UAB „I. t.“ neteisėtai praturtėjo. Esant aptartoms aplinkybėms, tinkamai deklaruotos iš skiepijimo paslaugų teikimo gautos įplaukos negali būti prilyginamos nusikalstamos veikos rezultatui. Turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), ir visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir situacijose, kai įplaukos gaunamos vykdant buhalteriniuose dokumentuose fiksuojamą veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju ir būtų padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šioje byloje tiek M. J. T., tiek ir UAB „I. t.“ už BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta po 18 830 Eur baudą. Nuspręsdamas, kad šių gan didelių baudų paskirties įgyvendinimui turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – keliasdešimt kartų baudų dydį viršijančios konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas – pirmosios instancijos teismas nesilaikė konstitucinių teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kitų principų. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, pagal kurią vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi iš M. J. T. ir UAB „I. t.“ nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto (UAB „I. t.“ iš neteisėtos veiklos gautų įplaukų) vertę atitinkančią pinigų sumą – 507 972,61 Eur, naikintina.

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovės apeliacinių skundų

7.16. Šioje baudžiamojoje byloje M. J. T. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį tuo, jog piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė fizinis asmuo ir valstybė, taip pat apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą D. P. B. turtą, vietoj dviejų žadėtų vakcinos ,,Silgard“ dozių paskiepijo M. J. R. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Silgard“, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiosios D. P. B. turtą – 258 Eur, padarydama jai 258 Eur turtinę žalą; siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą L. L. turtą, vietoj dviejų žadėtų vakcinos ,,Silgard“ dozių paskiepijo L. L. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Silgard“, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiosios L. L. turtą – 258 Eur, padarydama jai 258 Eur turtinę žalą; siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą D. R. turtą, vietoj žadėtų vakcinų nuo erkinio encefalito „TicoVAC“ paskiepijo D. R. bei šios sūnų J. R. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcinos ,,TicoVAC“ dozėmis, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą D. R. turtą – 139 Eur, padarydama jai 139 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais M. J. T. taip pat padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nes diskreditavo Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą bei padarė didelę neturtinę žalą fiziniams asmenims – nukentėjusiosioms D. P. B. ir M. J. R., nes dėl tokių M. J. T. nusikalstamų veiksmų jos patyrė didelius moralinius ir dvasinius išgyvenimus dėl savo sveikatos.

7.19. Esminis apeliacinio proceso dalykas šioje byloje vertinant įrodymus – nustatyti ar yra pakankamai įrodymų, kad M. J. T.: 1) vietoj žadėtų vakcinos ,,Silgard“ dozių paskiepijo M. J. R. ir L. L. nenustatytos kilmės skysčiu; 2) vietoj žadėtų vakcinos „TicoVAC“ dozių paskiepijo D. R. ir jos sūnų J. R. nenustatytos kilmės skysčiu.

7.20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne visoje M. J. T. pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį apimtyje tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jų tarpusavio sąsajas, todėl nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl M. J. T. nekaltumo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino M. J. T. parodymus ir neįvertino kitų teisingam bylos išnagrinėjimui itin reikšmingų ir teisėtai gautų duomenų – nukentėjusiųjų D. P. B., M. J. R., L. L. parodymų; liudytojų R. R., K. B., D. B. parodymų; duomenų apie UAB „I. t.“ vakcinų įsigijimus iš kitų bendrovių; informacijos, gautos iš kratos UAB „I. t.“ metu paimto kompiuterio „Acer“ sisteminio bloko. Šios aplinkybės lėmė nepagrįsto ir neteisėto M. J. T. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisinančio nuosprendžio priėmimą. Byloje patikimai nustatyta, kad M. J. T., siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą D. P. B. turtą, vietoj žadėtų vakcinos ,,Silgard“ dozių paskiepijo M. J. R. nenustatytos kilmės skysčiu ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiosios D. P. B. turtą – 258 Eur, padarydama jai 258 Eur turtinę žalą. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nes bylos faktiniais duomenimis yra visiškai įrodyta, jog M. J. T. nors ir mažesne, nei kaltinime nurodyta, apimtimi, tačiau padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

7.21. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y., kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

7.22. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, ir ši veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Taikant BK 228 straipsnį, žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį, šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

7.28. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

7.29. Įvertinus byloje esančius įrodymus tiek atski­rai, tiek jų visumą, negalima padaryti ne prielaidomis grįstos išvados, kad siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą L. L. turtą, M. J. T. vietoj dviejų žadėtų vakcinos ,,Silgard“ dozių paskiepijo L. L. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Silgard“, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiosios L. L. turtą – 258 Eur, padarydama jai 258 Eur turtinę žalą. Byloje neabejotinais ir patikimais duomenimis nepaneigta, kad M. J. T. tiek 2015 m. sausio 30 d., tiek ir 2015 m. vasario 27 d paskiepijo L. L. asmeniškai jai užsakytomis ir 2015 m. sausio 30 d. gautomis vakcinomis „Silgard“, kurių serijos numeris Nr. K000591. Pirmosios instancijos teismas, nors ir kitokiais motyvais (darydamas išvadą, kad nepaneigta M. J. T. versija, jog L. L. ji paskiepijo nuo seniau likusiomis dviem vakcinomis „Silgard“), tačiau teisingai šioje dalyje išteisino M. J. T. dėl kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

7.35. Šioje byloje nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiosios D. P. B. ir M. J. R. būtų suinteresuotos duoti neteisingus parodymus prieš M. J. T., norėtų ją apkalbėti, melagingai apkaltinti. Remiantis nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiųjų D. P. B. ir M. J. R. parodymais galima daryti išvadą, kad priešingai, nei pirmosios instancijos teisme nurodė M. J. T., ji asmeniškai M. J. R. vakcinos „Silgard“ neužsakė ir šia vakcina jos nepaskiepijo. L. L. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dar 2015 m. sausio 29 d. M. J. T. ją informavo, kad vakcinų „Silgard“ neturi ir jas reikia asmeniškai kiekvienam pacientui užsakyti iš tiekėjų. Aplinkybę, kad brangias vakcinas „Silgard“ UAB „I. t.“ užsakydavo tik tada, kai klientai išreikšdavo pageidavimą jomis skiepytis, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytoja D. B., dirbusi „UAB „I. t.“ slaugytoja. Tuo tarpu paskutinį kartą UAB „I. t.“ du vnt. vakcinos „Silgard“, kurios serijos Nr. K000591, iš UAB „Limedika“ užsakė ir gavo 2015 m. sausio 30 d., ši vakcina buvo skirta L. L., o ne M. J. R., kurios motina D. P. B. į M. J. T. dėl dukros paskiepijimo „Silgard“ vakcina pirmą kartą kreipėsi gerokai vėliau – 2015 m. vasario 17 d. M. J. T. D. P. B. nenurodė, kad vakcinos nebeturi ir ją būtina užsakyti iš tiekėjų. Jau tą pačią dieną M. J. R. buvo paskiepyta neva vakcina „Silgard“. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. T. pateiktame profilaktinių skiepijimų registravimo žurnale nurodyta, kad M. J. R. 2015 m. vasario 17 d. ir 2015 m. kovo 14 d. buvo paskiepyta dvejomis vakcinomis „Silgard“, kurių serijos Nr. 0591 (t. 3, b. l. 172-175), tačiau ši vakcina, kaip minėta, dar 2015 m. sausio 30 d. buvo užsakyta asmeniškai L. L., byloje nėra duomenų, neginčytinai įrodančių, kad L. L. šia vakcina 2015 m. sausio 30 d. bei 2015 m. vasario 27 d. nebuvo paskiepyta, jai išduotame skiepų lape nurodoma, kad ji buvo paskiepyta būtent šios serijos vakcinomis. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad daugiau vakcinų „Silgard“ po 2015 m. sausio 30 d. UAB „I. t.“ neužsakė ir papildomų dviejų šių vakcinų vienetų atsargų tuo metu neturėjo, M. J. T. objektyviai negalėjo paskiepyti M. J. R. vakcina „Silgard“, o abu kartus, t. y. 2015 m. vasario 17 d. ir 2015 m. kovo 14 d., jai suleido nenustatytos kilmės skysčio. Šią išvadą pagrindžia ir aplinkybė, jog nukentėjusiosios M. J. R. ir D. P. B. stebėjo skiepijimo procesą ir matė, kad abu kartus M. J. R. buvo paskiepyta švirkštu pritraukus skystį iš buteliuko, nors vakcina „Silgard“ yra parduodama vienkartiniame ja užpildytame švirkšte ir jau paruošta naudoti, jos iš buteliuko pritraukti nereikia.

7.36. 2015 m. gegužės 8 d. apžiūros protokole nurodoma, kad M. J. T. ikiteisminio tyrimo metu pateikė dėžutę, instrukciją ir švirkštą su dėkliuku nuo vakcinos „Silgard“, kurios serijos Nr. K000591 (t. 9, b. l. 35-39). Ant vakcinos dėžutės ranka užrašyta „B. III.13“. M. J. T. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad būtent šią M. J. R. skirtos vakcinos dėžutę ji prieš 2015 m. kovo 14 d. paskiepydama M. J. R. atidavė nepažįstamai moteriai, kad ši perskaitytų vakcinos instrukciją. Liudytoja L. S., byloje nagrinėjamų įvykių metu dirbusi UAB „I. t.“ slaugytojos padėjėja-darbininke, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2015 m. kovo 13 d., penktadienį, ji kaip visada valė UAB „I. t.“ patalpas ir surinkusi visas šiukšles į maišą paliko jas tam skirtoje patalpoje, nes pirmadienį ketino atlikti generalinį tvarkymąsi. Šiame maiše, M. J. T. teigimu, 2015 m. kovo 15 d., sekmadienį, dieną po to, kai antrąjį kartą paskiepijo M. J. R., ji rado vakcinos dėžutę su ranka rašytu užrašu „B. III.13“. Tačiau aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta neva M. J. R. skirtos vakcinos „Silgard“, kurios serijos Nr. K000591, dėžutė su švirkštu ir M. J. T. bei L. S. parodymai apie jų radimo aplinkybes nepaneigia išvados, kad M. J. R. buvo paskiepyta nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcina „Silgard“.

7.38. Aptartų duomenų (nuoseklių ir neprieštaringų, vieni kitus papildančių D. P. B., M. J. R., L. L., R. R., K. B. ir D. B. parodymų; duomenų apie UAB „I. t.“ įsigytas vakcinas „Silgard“; informacijos, gautos iš kratos UAB „I. t.“ metu paimto kompiuterio „Acer“ sisteminio bloko ir kt.) visuma paneigia M. J. T. versiją, jog ji 2015 m. vasario 17 d. ir 2015 m. kovo 14 d. M. J. R. paskiepijo asmeniškai jai užsakytomis dvejomis vakcinomis „Silgard“, kurių serijos Nr. K000591. Byloje patikimai nustatyta, kad M. J. R. 2015 m. vasario 17 d. ir 2015 m. kovo 14 d. buvo paskiepyta ne žadėtomis vakcinomis „Silgard“, o nenustatytos kilmės skysčiu. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamos veikos požymis – apgaulė – šiuo atveju pasireiškė dvejopai: 1) M. J. T. suklaidino D. P. B. dėl to, kad ji turi teisę atlikti skiepijimus, nors iš tiesų neturėjo licencijos, kuri suteiktų jai tokią teisę; 2) M. J. T. taip pat suklaidino D. P. B. dėl to, kad jos dukterį M. J. R. abu kartus paskiepijo žadėta vakcina „Silgard“, nors iš tiesų suleido jai nenustatytos kilmės skysčio, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą D. P. B. turtą – 258 Eur, padarydama jai tokios pat vertės turtinę žalą. M. J. T. suvokė, jog sąmoningai apgaule esmingai klaidina D. P. B. dėl aplinkybių, susijusių su M. J. R. skiepijimu, ir taip neteisėtai savo naudai įgyja D. P. B. priklausantį turtą, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų nukentėjusioji patirs žalą, ir to norėjo bei siekė, t. y., veikė tiesiogine tyčia. Šie M. J. T. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius.

7.39. Kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro BK 182 straipsnyje numatytą veiką piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ar viršydamas įgaliojimus, jo veika kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 ir 228 straipsniuose, sutaptis. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. M. J. T. formaliai atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos vykdytojui nustatytus specialaus subjekto požymius: būdama UAB „I. t.“ direktorė ji turėjo administracinius įgaliojimus veikti bendrovės vardu ir jai atstovauti, priimti sprendimus bei atlikti veiksmus, kuriais užtikrinama juridinio asmens veikla, kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, jog privataus ūkio subjekto vadovas ar kitas darbuotojas gali būti prilygintas valstybės tarnautojui, tačiau tokia išvada turi būti daroma įvertinus ne tik formalų einamų pareigų atitikimą BK 230 straipsnyje nurodytiems požymiams, bet ir jo padarytų veiksmų reikšmingumą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Žalą viešiesiems interesams (ar grėsmę tokiai žalai atsirasti) gali sukelti ir asmens, turinčio teisę atstovauti privačiam juridiniam asmeniui piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar tarnybos įgaliojimų viršijimas. Sveikatos priežiūros sistemos tinkamas veikimas yra viešasis interesas, kurį privalo užtikrinti valstybė. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patikimumas valstybėje didele dalimi priklauso nuo sveikatos priežiūros įstaigų (tiek valstybinių, tiek privačių) sistemos veiklos efektyvumo, kuris neatsiejamas nuo pasitikėjimo šiomis įstaigomis. Asmens, turinčio teisę veikti sveikatos priežiūros įstaigos vardu, veikos, susijusios su sukčiavimu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, gali pakenkti visai valstybės sveikatos priežiūros sistemai, pakirsti pasitikėjimą ja ir tai vertintina kaip viešojo intereso pažeidimas. Taigi, įvertinus M. J. T., kaip UAB „I. t.“ direktorės, veiksmų reikšmingumą viešiesiems interesams darytina išvada, kad ji gali būti prilyginta valstybės tarnautojui ir atsakyti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

7.40. Atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą siejama su dėl piktnaudžiavimo tarnyba kilusiais pavojingais padariniais – didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. M. J. T. padarė didelę neturtinę žalą fiziniams asmenims – nukentėjusiosioms D. P. B. ir M. J. R., nes dėl M. J. T. nusikalstamų veiksmų jos patyrė didelius moralinius ir dvasinius išgyvenimus dėl M. J. R. sveikatos, kuri yra viena labiausiai įstatymų saugomų vertybių. Nukentėjusiosios buvo įsitikinusios, kad už užmokestį joms bus kvalifikuotai suteikta sveikatos priežiūros paslauga, tačiau ši paslauga apskritai nebuvo suteikta, M. J. T. net neturėjo teisės teikti tokią paslaugą, iki šiol nenustatyta, kokio skysčio ji suleido nukentėjusiajai M. J. R., o tai neabejotinai neigiamai veikia pastarosios dvasinę ir emocinę būseną. Šis rezonansinis įvykis sulaukė didelio atgarsio visuomenėje, sukėlė visuomenės abejones gydymo įstaigomis, gydytojais ir jų teikiamų paslaugų kokybe, diskreditavo Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, todėl M. J. T. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei. Taigi, M. J. T. veika, padaryta siekiant turtinės naudos, atitinka ne tik BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus sukčiavimo požymius, bet ir BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytus kvalifikuoto piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymius, todėl vertintina kaip šių nusikalstamų veikų sutaptis.

7.41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. J. T. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė fizinis asmuo ir valstybė, taip pat apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: M. J. T., būdama UAB „I. t.“(įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore-gydytoja epidemiologe, tai yra būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, ir atsakinga už šios bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 20 d., UAB „I. t.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), organizavo ir teikė pacientų skiepijimo paslaugas, neturėdama įstaigos licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugų, bei neturėdama šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų (bendruomenės slaugytojo, šeimos gydytojo ir vaikų ligų gydytojo), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 16 straipsnio 2 dalį „Įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas“, Lietuvos Respublikos 1996 m. birželio 6 d. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 straipsnio 1 dalį „Įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre“ ir 45 straipsnio 3 punkto „Asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 468 „Dėl imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių 25 punkto „Privačiai verstis imunoprofilaktika turi teisę juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę licenciją asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros veiklai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių 50.5 punkto „Licencijos turėtojo pareigos: užtikrinti, kad įstaigoje sveikatos priežiūros paslaugas teiktų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję profesinę kvalifikaciją ir turintys licencijas, jei jas privalo turėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, taip pat viršydama gydytojo epidemiologo įgaliojimus, kurie numatyti 1999 m. gruodžio 27 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 561 patvirtintoje „Lietuvos medicinos norma MN 81:1999 „Gydytojas epidemiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ ir kuriam suteikta teisė tik planuoti skiepus, bet ne atlikti skiepijimus, neturėdama jokios galiojančios medicinos praktikos ar bendruomenės slaugytojo licencijos, kuri suteiktų teisę jai užsiimti imunoprofilaktika ir atlikti skiepijimus, 2015 m. vasario 17 d. dienos metu, telefonu sutarusi su D. P. B. paskiepyti šios dukrą M. J. R. žmogaus papilomos viruso vakcinos ,,Silgard“ doze, 2015 m. vasario 17 d., apie 13–14 val., UAB „I. t.“patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – D. P. B. turtą, vietoj žadėtos vakcinos ,,Silgard“ dozės paskiepijo M. J. R. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Silgard“, po to 2015 m. kovo 12 d., dienos metu, telefonu susitarusi su D. P. B. antrą kartą paskiepyti šios dukrą M. J. R. vakcinos ,,Silgard“ doze, 2015 m kovo 14 d., apie 13–14 val., UAB „I. t.“patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą – D. P. B. turtą, vietoj žadėtos vakcinos ,,Silgard“ dozės paskiepijo M. J. R. nenustatytos kilmės skysčiu, o ne vakcina ,,Silgard“, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiosios D. P. B. turtą – 258 Eur, padarydama jai 258 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais M. J. T. taip pat padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nes diskreditavo Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą bei padarė didelę neturtinę žalą fiziniams asmenims – nukentėjusiosioms D. P. B. ir M. J. R., nes dėl tokių M. J. T. nusikalstamų veiksmų jos patyrė didelius moralinius ir dvasinius išgyvenimus dėl savo sveikatos.

7.43. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas alternatyvias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

7.45. Bylos duomenimis, UAB „I. t.“ iš UAB „Tamro” 2013 m. gruodžio 9 d. įsigijo tris vnt. vakcinos „Silgard“, kurių serijos Nr. H021097 (t. 3, b. 1. 114), o 2015 m. sausio 30 d. iš UAB „Limedika“ įsigijo dar du vnt. vakcinos „Silgard“, kurių serijos Nr. K000591 (t. 3, b. 1. 78-81). Remiantis 2015 m. spalio 23 d. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-3/80 „Dėl UAB „I. t.“ ūkinės finansinės veiklos“ (t. 7, b. l. 58-73) šių penkių vakcinos vnt. įsigijimas buvo tinkamai pagrįstas UAB „I. t.“ apskaitos dokumentais, neatitikimų nenustatyta. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad daugiau vakcinos „Silgard“ vnt. UAB „I. t.“ iki pat 2015 m. kovo 20 d. neįsigijo ir jų likučio iš anksčiau neturėjo. Tačiau turėdama minėtus penkis vakcinos „Silgard“ vnt. M. J. T. skiepijimus šia vakcina 2014-2015 m. iš viso atliko neva septynis kartus: R. R. 2014 m. buvo paskiepyta du kartus, L. L. buvo paskiepyta 2015 m. sausio 30 d. ir 2015 m. vasario 27 d., V. B. paskiepytas 2015 m. vasario 6 d., M. J. R. paskiepyta 2015 m. vasario 17 d. ir 2015 m. kovo 14 d. Kaip nurodoma specialisto išvadoje, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti iš ko UAB „I. t.“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. kovo 20 d. įsigijo trūkstamus du vnt. vakcinos „Silgard“. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė V. G., surašiusi 2015 m. spalio 23 d. specialisto išvadą, parodė, kad rengdama šią išvadą ji rėmėsi ne tik rašytiniais dokumentais, bet ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojų ir nukentėjusiųjų duotais parodymais. Specialistės teigimu, jeigu M. J. T. iš tiesų vakcinomis „Silgard“ septynis kartus paskiepijo pacientus, tuomet ji pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, nes apskaitos dokumentais nepagrindė dviejų vnt. vakcinos „Silgard“ įsigijimo, tačiau jeigu būtų nustatyta, kad M. J. T. pacientus paskiepijo tik penkis kartus, tuomet minėto pažeidimo nebūtų. Fakto, ar pacientai buvo paskiepyti visus septynis kartus specialistė netyrė. Byloje nustatyta, jog M. J. T. ne visus septynis kartus paskiepijo pacientus žadėta „Silgard“ vakcina. Dėl R. R., L. L., V. B. ir M. J. R. paskiepijimo aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pasisakė spręsdamas klausimą dėl M. J. T. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. Byloje nėra patikimų duomenų, paneigiančių išvadą, jog R. R., L. L. ir V. B. buvo tinkamai paskiepyti penkiomis UAB „I. t.“ turėtomis „Silgard“ vakcinomis (2013 m. gruodžio 9 d. įsigytomis iš UAB „Tamro”, o 2015 m. sausio 30 d. - iš UAB „Limedika“), kurių įsigijimas pagal visus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus buvo pagrįstas UAB „I. t.“ apskaitos dokumentais. Tačiau byloje neabejotinai nustatyta, kad M. J. T. asmeniškai M. J. R. dviejų vnt. vakcinos „Silgard“ iš tiekėjų neužsakė ir negavo, o 2015 m. vasario 17 d. bei 2015 m. kovo 14 d. vietoj vakcinos „Silgard“ jai abu kartus suleido nenustatytos kilmės skysčio. Taigi, M. J. T. objektyviai negalėjo apskaitos dokumentais pagrįsti kaltinime nurodytų dviejų vnt. vakcinos „Silgard“ įsigijimo, kurių neįsigijo ir neturėjo. Šiuo atveju jokia ūkinė operacija (ūkinis įvykis) neįvyko, UAB „I. t.“ turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ar struktūra nepasikeitė. Todėl M. J. T. nepažeidė kaltinime nurodomų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais, bei to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriomis remiantis visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje dalyje nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusi­žen­gimo požymių, todėl dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį M. J. T. buvo pagrįstai išteisinta.

7.48. Teismų praktikoje apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia nusikalstamų padarinių buvimą BK 222 straipsnio prasme. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. Teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje numatytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą.

7.49. M. J. T. pareikštame kaltinime nurodoma, kad dėl jos padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 12 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „I. t.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tačiau 2015 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje „Dėl UAB „I. t.“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus nenustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių UAB „I. t.“ pateiktose 2010-2013 m finansinėse ataskaitose būtų įrašyti neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą. Kaip pirmosios instancijos teisme nurodė specialistė V. G., nors darbo dienos rytais į UAB „I. t.“ kasos aparatą įdedamos sumos nebuvo pagrįstos kasos išlaidų orderiais, šias sumas ji galėjo apskaičiuoti iš kitų jai pateiktų duomenų – čekių ir kasos žurnalo, visi reikalingi buhalteriniai dokumentai jai buvo pateikti. Taigi, nors M. J. T. veika vykdant kasos operacijas formaliai vertintina kaip kaltinime nurodomų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, tačiau dėl jos nekilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai - negalimumas iš dalies nustatyti UAB „I. t.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą galima nustatyti iš kitų UAB „I. t.“ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų – čekių, kitų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kasos žurnalo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad M. J. T. šioje dalyje išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusi­žen­gimo požymių.

7.50. Pripažinus M. J. T. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, būtina išspręsti klausimą dėl jai skirtinos bausmės.

7.51. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7.52. Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už šios nusikalstamos veikos padarymą kaltininkas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. BK imperatyviai nenurodoma, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą atitinkamo BK straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamos veikos padarymą turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės pavojingumas. Kai įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje yra nustatyta laisvės atėmimo bausmė ir kitos alternatyvios bausmės, pirmiausiai turi būti svarstoma galimybė skirti kitos rūšies bausmę nei laisvės atėmimą. Tik nustačius, kad kitos rūšies bausmės paskyrimas neleis pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, turėtų būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. M. J. T. be BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nesunkaus ir sunkaus nusikaltimų taip pat padarė ir BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą. Ši aplinkybė rodo, kad jos padarytos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto apgalvotos. Savo veiksmais M. J. T. padarė didelę neturtinę žalą ne tik fiziniam asmeniui, bet ir valstybei. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistoji pajamas gauna iš pensijos, neteista, bausta administracine tvarka. Įvertinus aplinkybes, apibūdinančias nuteistosios M. J. T. asmenybę ir jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį bei padarinius, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik nuteistajai paskyrus griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nuteistajai skirtinos bausmės, kurių dydis mažesnis už atitinkamų BK straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkį. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Byloje nagrinėjamu atveju M. J. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, buvo padarytos esant jų idealiajai sutapčiai, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu.

7.53. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad visais atvejais taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos išnagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo galiojusių įstatymų.

7.54. M. J. T. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi bei dabartinė BK 75 straipsnio redakcija nenumato bausmės vykdymo atidėjimo už sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeistoje BK 75 straipsnio 1 dalyje, t. y., tarpinėje šio straipsnio redakcijoje, buvo numatyta galimybė atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui. Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu ir pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, todėl svarstytinas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajai M. J. T..

7.55. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais formaliais pagrindais, bet ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės tikslais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7.56. M. J. T. nuteista už nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą, jai skirtina bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, todėl egzistuoja formalios sąlygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti M. J. T. paskirtos bausmės vykdymą. M. J. T. pajamas gauna iš pensijos, neteista, bausta administracine tvarka, byloje nėra duomenų, kad po jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nuteistoji būtų padariusi naują nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistosios M. J. T. padarytos nusikalstamos veikos ir jos asmenybė nėra tokie pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik skiriant jai realią laisvės atėmimo bausmę. Yra pakankamas pagrindas manyti, jog šiuo nuosprendžiu nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą maksimaliam terminui - trejiems metams ir paskiriant nuteistajai įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones. Nuteistajai padarius naujas nusikalstamas veikas, jai grėstų realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

7.57. Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovė prašo tenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį ir solidariai priteisti iš civilinių atsakovių M. J. T. ir UAB „I. t.“: 258 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą bei 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą civilinės ieškovės D. P. B. naudai; 7 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą civilinės ieškovės M. J. R. naudai; penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. naudai. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat prašo solidariai priteisti iš civilinių atsakovių M. J. T. ir UAB „I. t.“ 258 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą civilinės ieškovės D. P. B. naudai bei 7 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą civilinės ieškovės M. J. R. naudai.

7.58. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė yra, tuo stipriau ji turėtų būti ginama.

7.59. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovės civiliniame ieškinyje (t. 2, b. l. 1-12) nurodoma, kad M. J. T. ir UAB „I. t.“ nusikalstamais veiksmais D. P. B. buvo padaryta 258 Eur turtinė žala, nes tokią pinigų sumą ši sumokėjo M. J. T. už du vnt. vakcinos „Silgard“, kuri realiai taip ir nebuvo suleista jos dukteriai M. J. R.. D. P. B. ir M. J. R. padaryta atitinkamai 3000 Eur ir 7000 Eur neturtinė žala civiliniame ieškinyje grindžiama tuo, jog abi nukentėjusiosios patyrė ir vis dar patiria daug neigiamų emocijų, išgyvenimų dėl ateities, dvasinį sukrėtimą, buvo prarastas pasitikėjimas gydymo įstaigomis.

7.60. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu D. P. B. ir M. J. R. nukentėjusiomis ir civilinėmis ieškovėmis buvo pripažintos tiriant M. J. T. padarytas nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 131, 144). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasitvirtino M. J. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį pareikštas kaltinimas ir ji pripažinta kalta dėl šių nusikalstamų veikų padarymo. Už nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą atsako ir ją atlyginti privalo nusikalstamą veiką padaręs asmuo arba už šio asmens veiką materialiai atsakingi asmenys, kuriems gali būti reiškiamas civilinis ieškinys. UAB „I. t.“, kaip juridinis asmuo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį nebuvo kaltinama ir nuteista, todėl darytina išvada, kad dėl nukentėjusiosioms D. P. B. ir M. J. R. M. J. T. veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos UAB „I. t.“ solidariai su M. J. T. negali atsakyti. Šiuo atveju turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosioms D. P. B. ir M. J. R. gali būti priteisiamas tik iš nuteistosios M. J. T..

7.61. D. P. B. M. J. T. 2015 m. vasario 17 d. ir 2015 m. kovo 14 d. sumokėjo iš viso 258 Eur už du vnt. vakcinos „Silgard“, kuri nebuvo suleista jos dukteriai M. J. R., ir patyrė 258 Eur turtinę žalą. Nukentėjusiosios atliktą mokėjimą įrodo ne tik jos ir M. J. T. parodymai, bet ir du M. J. T. pateikti elektroninio kasos aparato kvitai, kuriais 2015 m. vasario 17 d. ir 2015 m. kovo 16 d. buvo pagrįstas 258 Eur apmokėjimo gavimas iš D. P. B. (t. 7, b. l. 101, 104). Taigi, dalyje dėl 258 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovės civilinis ieškinys tenkinamas ir ši pinigų suma priteisiama iš M. J. T. D. P. B. naudai.

7.62. Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovė taip pat prašo tenkinti jos civilinį ieškinį dalyje dėl D. P. B. ir M. J. R. padarytos atitinkamai 3000 Eur ir 7000 Eur neturtinės žalos. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su nukentėjusiu asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi tik šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Šioje byloje nuo M. J. T. nusikalstamų veiksmų suleidžiant ne žadėtą „Silgard“ vakciną, o nenustatytos kilmės skystį, tiesiogiai nukentėjo M. J. R., kuri yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. M. J. R. motina D. P. B. neabejotinai patyrė tam tikrų rūpesčių bei išgyvenimų dėl dukters sveikatos būklės, paaiškėjus, jog M. J. T. jai suleido ne žadėtą „Silgard“ vakciną, o nenustatytos kilmės skystį, tačiau tai nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą ir jai. Todėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. atstovės civilinis ieškinys dalyje dėl D. P. B. prašomo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

7.63. Dėl M. J. T. nusikalstamos veikos nukentėjusioji M. J. R. patyrė daug neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Dėl nuteistosios pasirinktos pozicijos neigti savo kaltę M. J. R. vis dar nežino, koks skystis jai buvo suleistas, todėl jai išlieka abejonės ar jis negalėjo pakenkti jos sveikatai. M. J. R. tikėjosi, kad jai bus kvalifikuotai suteikta sveikatos priežiūros paslauga, tačiau ši paslauga apskritai nebuvo suteikta, M. J. T. net neturėjo teisės teikti tokią paslaugą, todėl šis įvykis neabejotinai susilpnino nukentėjusiosios pasitikėjimą gydymo įstaigomis, gydytojais ir jų teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Kita vertus, nukentėjusiajai dėl M. J. T. nusikalstamų veiksmų joks sveikatos sutrikdymo mastas nekonstatuotas, nėra ir jokių objektyvių liekamųjų reiškinių, kuriuos neabejotinai būtų galima susieti su M. J. T. neteisėtais veiksmais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesų labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiajai M. J. R. patirtiems dvasiniams išgyvenimams, kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams kompensuoti iš nuteistosios M. J. T. priteisiama 5000 Eur.

7.64. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovė apeliaciniame skunde prašo iš nuteistųjų solidariai priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. naudai.

7.65. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padariniai. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Ginčas dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiųjų D. P. B., M. J. R. ir nuteistosios M. J. T. vyko nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei tęsėsi apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkina prokurorės bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovės apeliacinius skundus, pripažįsta M. J. T. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, ir priteisia turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiųjų naudai. BPK 336 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Tik nuosprendžiui įsiteisėjus nuteistajai M. J. T. atsiras pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę. Šiuo metu dar negalima kalbėti apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma, galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusieji patiria nuostolius. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. naudai nepriteistinos.

7.66. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovė apeliaciniame skunde prašo iš nuteistųjų priteisti civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. naudai visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

7.67. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovė 2018 m. sausio 2 d. pateikė prašymą dėl proceso ir kelionės išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo iš nuteistųjų solidariai priteisti nukentėjusiųjų naudai jų patirtas 10 879,72 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai ir kompensacijoms už kelionės išlaidas. Prie prašymo pridėti nurodytą prašomą priteisti pinigų sumą pagrindžiantys dokumentai: PVM sąskaitos-faktūros ir D. P. B. atliktų mokėjimų nurodymai (t. 13, b. l. 77-136). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovė 2018 m. balandžio 16 d. pateikė dar vieną prašymą dėl proceso ir kelionės išlaidų apmokėjimo, kuriuo be jau anksčiau prašytos priteisti 10 879,72 Eur sumos advokato teisinei pagalbai ir kompensacijoms už kelionės išlaidas prašo papildomai priteisti dar 2 353,99 Eur (iš viso – 13 233,71 Eur). Prie prašymo pridėtos papildomai atstovės atliktų paslaugų PVM sąskaitos-faktūros ir D. P. B. atliktų mokėjimų nurodymai (t. 15, b. l. 4-10).

7.68. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

7.69. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal prokurorės, nuteistosios M. J. T., nuteistojo juridinio asmens UAB „I. t.“ atstovo bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovės apeliacinius skundus. Visų apeliantų apeliaciniai skundai buvo patenkinti iš dalies. Įvertinus tai, jog šiuo metu M. J. T. pajamas gauna iš pensijos, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ji dalyvavo visuose šešiuose pirmosios instancijos teisme vykusiuose posėdžiuose ir viename iš dviejų apeliacinės instancijos teisme vykusių posėdžių, atstovės darbo sąnaudas ir paruoštų procesinių dokumentų apimtį ir turinį (prašymai prokuratūrai dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir dėl papildomų procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje atlikimo, skundas dėl prokuroro 2016 m. birželio 29 d. nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje, ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, skundas dėl prokuroro 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, prašymai dėl proceso išlaidų atlyginimo, baigiamosios kalbos, apeliacinis skundas), į bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, jog ta pati atstovė atstovavo nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl surašydama procesinius dokumentus ir suteikdama paslaugas apeliacinės instancijos teisme jau buvo gerai susipažinusi su bylos esme, taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovės prašoma priteisti suma už atstovavimo paslaugas mažintina iki 5 000 Eur. Ši suma priteisiama iš nuteistosios M. J. T..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį, kuria M. J. T. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi D. P. B. ir M. J. R. atžvilgiu) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

M. J. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi D. P. B. ir M. J. R. atžvilgiu), ir paskirti jai bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir trims mėnesiams;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir M. J. T. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis M. J. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams iš dalies sudedant subendrinti su jai pagal BK 202 straipsnio 1 dalį paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams bei 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.

M. J. T. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, nustatant įpareigojimą ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę:

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę ir neturtinę žalą, nustatant vienerių metų žalos D. P. B. ir M. J. R. atlyginimo terminą.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš M. J. T. ir UAB „I. t.“ konfiskuota iš neteisėtos veikos gautų įplaukų vertę atitinkanti pinigų suma - po 253 986,30 Eur (iš viso 507 972,61 Eur).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių M. J. R. ir D. P. B. atstovės pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. J. T. D. P. B. naudai priteisti 258 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovės paslaugoms apmokėti, M. J. R. naudai priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.