Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 21-IL-40-2004-e „Atsisakyti A. J. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 21-IL-40-2005-e „Atsisakyti A. J. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui pateikė 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. 18-G-40- 02034-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus). 2018 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 18-IL-40-00912-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“ atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 4 p., kaip nesančiam nepriekaištingos reputacijos. Įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 31 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I2-16-621/2021) pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, atsakovo 2018 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 18-IL-40-00912-e panaikintas ir atsakovas įpareigotas pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. 18-G-40-02034-e išnagrinėti iš naujo.

2021 m. gegužės 3 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su nauju prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas 2021 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą Nr. 21-IL-40-00679-e „Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“. Įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI2-7231-621/2021) pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, atsakovo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 21-IL-40-00679-e panaikintas, atsakovas įpareigotas pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. 18-G-40-02034-e ir 2021 m. gegužės 3 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėti iš naujo.

Ginčijamu 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 21-IL-40-2004-e „Atsisakyti A. J. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ išnagrinėtas ir netenkintas pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymas Nr. 18-G-40-02034-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kitu skundžiamu 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 21-IL-40-2005-e „Atsisakyti A. J. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ išnagrinėtas ir netenkintas pareiškėjo 2021 m. gegužės 3 d. prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Ginčijami sprendimai priimti atsakovo (institucijos, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus) vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu – šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Abu ginčijami sprendimai sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, nes jais pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. gegužės 3 d. prašymai išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus nebuvo patenkinti, t. y. ginčijami sprendimai išreiškia atsakovo atsisakymą atlikti prašomus veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad iki prašymų išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo, pagal 2021 m. lapkričio 10 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. ir jam skirtas 25 parų areštas. Bausmę A. J. atliko nuo 2010-03-08 iki 2010-03-29. Taigi, A. J. buvo teistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu šaunamojo ginklo disponavimu, už kurio padarymą numatyta bausmė siekia 5 metų laisvės atėmimo.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. įsiteisėjusiame nuosprendyje, be kita ko, nurodyta, kad A. J. 2009 m. rugpjūčio mėnesį, nenustatytą dieną, apie 15 val. (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) miške radęs, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą – dvivamzdį lygiavamzdį 12 kalibro šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais bei jį laikė savo tėvų sodyboje, jį nešiojo, gabeno, kol 2010 m. sausio 28 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miške, jį sulaikė medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojai, o ginklą paėmė Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai, t. y., padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1 d. (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis). Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi panaikintas teistumas pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendį.

Teismo vertinimu, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu nustatyti tyčiniai veiksmai yra pavojingi savaime ir tai liudija pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.

Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 2013 metų 13 kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2021-09-03. Šios aplinkybės nurodytos ir įvertintos skundžiamuose sprendimuose, pareiškėjas šių aplinkybių neginčija. 2013-06-17 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodeksą 134 str. 1 d., paskirta administracinė nuobauda – bauda; 2014-07-04 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (pagal Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 134 str. 1 d., paskirta administracinė nuobauda – bauda); 2015-10-03 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 124-1 str. 4 d. (A. J. priklausantis automobilis stovėjo paliktas kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje, paskirta administracinė nuobauda – bauda); 2018-01-24 A. J. vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 str. 1 d. ir paskirta administracinė nuobauda – bauda; 2018-01-24 A. J. viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, tokiais veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 str. 1 d. ir paskirta administracinė nuobauda – bauda; 2018-03-13 A. J., vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį 18 km/h esant maksimaliam leistinam važiavimo greičiui 50 km/h, važiavo 68 km/h greičiu, todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 str. 2 d. ir paskirta bauda; 2019-12-21 pareiškėjas, nepranešęs apie rastą negyvą šerno patiną medžioklės plotų naudotojui ir Aplinkos apsaugos departamentui ir negavęs leidimo pasiimti gyvūną, su kitais asmenimis pasikrovė į automobilį, parsivežė namo ir išdorojo, todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 str. 1 d. ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas; 2019-12-22 A. J., vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį 14 km/h esant maksimaliam leistinam važiavimo greičiui 90 km/h, važiavo 104 km/h greičiu, todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 str. 2 d. ir paskirta bauda; 2020-11-10 A. J., būdamas medžiotoju ir žinodamas medžioklės taisyklių reikalavimus, sąmoningai kartu su kitu medžiotoju pažeidė LR Medžioklės taisyklių reikalavimus, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 str. 7 d. ir 290 str. 1 d., paskirta administracinė nuobauda – bauda, bei skirtas specialiosios teisės atėmimas (teisės medžioti) 25 mėnesius (Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skirtos nuobaudos paskyrimas buvo apskųstas teismui, galutinis teismo sprendimas neįsiteisėjęs); 2021-04-23 A. J. priklausantis automobilis stovėjo kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje, todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 2 d. ir paskirta bauda; 2021-06-28 A. J. vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 2 d. ir paskirta administracinė nuobauda – bauda; 2021-06-29 A. J. vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 2 d. ir paskirta administracinė nuobauda – bauda; 2021-08-27 A. J. vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 2 d., paskirta administracinė nuobauda – bauda.

Dėl pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų, teismo nuomone, tai yra taip pat asmenį papildomai charakterizuojanti medžiaga. Pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidžia kelių eismo taisykles, taip keldamas grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas turi galiojančių administracinių nuobaudų.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padaryta nusikalstama veika (nuo pareiškėjo teistumo panaikinimo nepraėjo 15 metų), neatsakingas požiūris į ginklus ir administraciniai nusižengimai, padaryti prieš pakankamai neilgą laiką iki skundžiamų sprendimo priėmimo, yra esminės aplinkybės, charakterizuojančios pareiškėją kaip asmenį, linkusį nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas pagrįstai netenkino jo prašymų dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, dėl ko naikinti ginčijamus sprendimus nėra jokio pagrindo (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-91-789/2022).

Iš ginčijamų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimų turinio matyti, kuo vadovaujantis priimti pareiškėjui nepalankūs sprendimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamuose sprendimuose atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, atsakovas vertino tik policijos duomenų bazėse esančius duomenis ir nevertino kitų pareiškėjo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI2-7231-621/2021, į bylą buvo pateikti, taigi ir atsakovui įteikti, duomenys, kad pareiškėjas yra ūkininkas, medžiotojų būrelio narys nuo 2014 m. Be to, teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendime (administracinė byla Nr. eI2-7231-621/2021) pasisakė, kad turi būti patikrinta bei išsamiai įvertinta asmens, siekiančio gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, individuali situacija, tačiau atsakovas nei pats rinko, nei pareiškėjo paprašė pateikti kitų jį charakterizuojančių duomenų. Pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, vadovauja verslui, ūkininkauja, neturi žalingų įpročių, gyvena tvarkingą, socialiai atsakingą gyvenimą, ką patvirtina teismui pateikiamos bendruomenės, seniūnijos, verslo partnerio charakteristikos.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, jame nėra įvertinta ir aptarta medžiaga, kuri teigiamai charakterizuoja pareiškėją, tačiau šios aplinkybės neturi esminės reikšmės vertinant pareiškėjo asmenybę. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą policijos įstaiga turi įvertinti turimus duomenis ar asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nustačius aplinkybes, jog asmuo gali kelti arba kelia grėsmę, kiti tokį asmenį charakterizuojantys duomenys nebeturi reikšmės. Asmeniui, kuris pagal policijos įstaigos turimus duomenis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, net jei jis buityje, darbe ar kitose srityse charakterizuojamas labai gerai, remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu negali būti išduodamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Todėl aplinkybė, jog policijos įstaiga skundžiamuose sprendimuose neįvertino kitų pareiškėją teigiamai charakterizuojančių duomenų, neturi esminės reikšmės skundžiamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.

Be to, kaip nurodyta atsakovo atsiliepime, tokių dokumentų kaip ūkininko pažymėjimas ar narystę asociacijoje patvirtinančių dokumentų pateikimas nėra numatytas, todėl jie nevertinami kaip pertekliniai bei neinformatyvūs Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Policija, spręsdama dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo (atsisakymo), taip pat ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, vadovaujasi viešojo administravimo objektyvumo principu ir vertina tik objektyvius įstaigos turimus duomenis bei nesivadovauja charakteristikose pateikiama subjektyvia nuomone.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2016 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovas turėjo pareigą pagrįsti priimto sprendimo motyvus, nurodant bei įvertinant turimą medžiagą, kuri teigiamai charakterizuoja pareiškėją, vadovaudamasis gero viešo administravimo principo ir įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI2-7231-621/2021), tačiau vien dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtas priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT-I03-N7/2020, kuris įsigaliojo 2020-12-31. Šiuo nutarimu buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; taip pat pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Tuo pačiu Konstitucinis Teismas to paties nutarimo 28 punkte įtvirtino, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis inter alia Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Kaip jau minėta, skundžiami atsakovo sprendimai buvo priimti būtent vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, kaip ir nurodyta pastarajame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime, įvertinus pareiškėjo situaciją.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamuose atsakovo sprendimuose nurodytas pareiškėjo teistumas yra panaikintas. Teisėjų kolegija pažymi, jog teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo biografijos dalimi ir faktu, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas. Taigi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, yra asmens biografijos faktas, kuris Ginklų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo reputaciją, keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo, nes pareiškėjui ginklas reikalingas norint užsiimti mėgstama veikla (medžiokle), todėl privataus intereso negalima iškelti aukščiau už visuomeninį interesą. Byloje nėra duomenų, jog ginklų bei šaudmenų laikymas būtų susijęs su pareiškėjo pragyvenimo šaltiniu, sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Sprendimai nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to jų naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.