- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-08
- Bylos Nr.
- eI2-7231-621/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01248-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pirm.), Virginijus Stankevičiaus, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-00679-e „Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl A. J. prašymo priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 18-IL-40-00912-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“ atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kaip nesančiam nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjas dėl šio atsakovo sprendimo pateikė skundą administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 31 d. sprendimu (administracinė byla Nr. 12-16-621/2020) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, atsakovo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 18-IL-40-00912-e panaikino ir įpareigojo pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. 18-G-40-02034-e išnagrinėti iš naujo. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 31d. sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad atsakovas 2018 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 18-IL-40-00912-e priėmė remdamasis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kurį Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Įsiteisėjus 2021 m. kovo 31 d. sprendimui, 2021 m. gegužės 3 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą pasiteirauti, ar pakartotiniam jo 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymo Nr. 18-G-40-02034-e nagrinėjimui nėra reikalinga pateikti papildomų duomenų, papildomų dokumentų, į ką pareiškėjui buvo nurodyta užpildyti naują prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus formą, pateikti tuos pačius dokumentus, kuriuos buvo pateikęs su 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymu ir vėl sumokėti 21,00 Eur rinkliavą už licencijavimo padalinio paslaugas – tai pareiškėjas ir padarė. 2021 m. gegužės 22 d. pareiškėjas gavo atsakovo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-00679-e, kuriame nurodyta, kad gautas pareiškėjo 2021 m. gegužės 3 d. prašymas Nr. 21-G-40-017772-e, taip pat nurodyta, kad gautas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 31 d. sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. 18-G-40-02034-e. Atsakovo 2021 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 21-IL-40-00679-e nėra nurodyta, ar sprendimas priimtas dėl kurio nors vieno pareiškėjo prašymo, ar dėl abiejų kartu, kodėl pareiškėjas turėjo teikti naują 2021 m. gegužės 3 d. prašymą, kai atsakovui, kaip byloje dalyvavusiam asmeniui, buvo žinoma, kad 2021 m. kovo 31 d. teismo sprendimu jis yra įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 31 d. sprendime tiek aprašomojoje dalyje, tiek rezoliucinėje dalyje nurodytas imperatyvus įpareigojimas atsakovui pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. 18-G-40-02034-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėti iš naujo, atsakovas privalėjo vykdyti teismo sprendimą, tačiau šios pareigos nesilaikė, vietoje to pareiškėjui nurodė užpildyti naują prašymo formą ir jį išnagrinėjo kaip naują prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Nurodytos aplinkybės turėjo įtakos 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 21-IL-40-00679-e, neteisėto teisės galiojimo laike principų aspektu, priėmimui. Atsakovo 2021 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 21-IL-40-00679-e nurodyta GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcija įsigaliojo 2021 m. gegužės 5 d., prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo pareiškėjas pateikė 2018 m. rugsėjo 28 d., todėl sprendžiant dėl nuo 2021 m. gegužės 5 d. galiojančios GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcijos taikymo pareiškėjui, svarbu vertinti teisės galiojimo laike klausimą. Pareiškėjas dėl leidimo ginklui išdavimo prašymą pateikė 2018 m. rugsėjo 28 d. Tuo metu galiojo GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas, numatęs, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Ši teisės norma Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103-N7/2020 buvo pripažinta prieštaraujančia įstatymui ir tuo pačiu nutarimu nurodyta, kad, jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas (įsigaliojo 2020 m. gruodžio 31 d.) nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo policijos įstaigos turės vadovautis inter alia GŠKĮ (2019 m. birželio 27 d. redakcijai 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t.y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms (Konstitucinio teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo 28 punktas). 2021 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 25, 30, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-283, įsigaliojusiu 2021 m. gegužės 5 d., buvo pakeistas GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalis, ankstesnėje redakcijoje buvusi formuluotė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (buvęs 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pakeista, papildant tuo, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo jei po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų. Pareiškėjo atveju jam palankesnis yra teisinis reguliavimas, kai po Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. KT103-N7/2020 paskelbimo, iki naujo teisinio reguliavimo, sprendžiant dėl leidimų išdavimo turėjo būti vadovaujamasi GŠKĮ (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims – pareiškėjo teistumas išnykęs 2012 m. rugpjūčio 28 d., ir 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją – pareiškėjas daugiau niekada nebuvo teistas, gyvena socialiai atsakingą gyvenimą – turi savo verslą (A. J. UAB), ūkininko ūkį, yra medžiotojų būrelio narys (patvirtinantys dokumentai pateikiami su skundu), nekelia grėsmės visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-00679-e dėl pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymo Nr. 18-G-40-02034-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus nepagrįstai vadovavosi 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojusiu GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Jei teismas spręstų, kad pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomas 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojusio GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, pareiškėjas prašys teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojusios GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo dalis, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų, vertinant jį kartu su GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principams.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje gautas įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimas, kuriuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotas nagrinėti iš naujo A. J. 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. 18-G-40-02034-e. 2021 m. gegužės 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje elektroniniu paštu iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato administratoriaus gautas A. J. prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Prie prašymo pridėtos dokumentų kopijos, kvitas, patvirtinantis, kad yra sumokėta valstybės rinkliava. Policijos Licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje A. J. prašymas užregistruotas 2021-05-03, prašymo reg. Nr. 21-G-40-01772-e. Nenustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrius būtų nurodęs užpildyti naują prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus formą, pateikti tuos pačius dokumentus, kuriuos A. J. buvo pateikęs 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymu ir vėl sumokėti 21,00 Eur rinkliavą už licencijavimo padalinio paslaugas, tačiau gavus minėtą prašymą jo nagrinėjimas buvo sujungtas su Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-16-621/2021, kuriame nuspręsta pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 18-IL-40-00912-e atsisakyti išduoti A. J. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pareiškėjo A. J. 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. 18-G-40-02034-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėti iš naujo. Atliekant patikrinimą ir siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui galėtų būti neišduodamas, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gauta informacija apie tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 253 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) ir jam skirta 25 parų arešto bausmė. Paskirtą bausmę A. J. atliko 2010 m. kovo 29 d. Radviliškio rajono teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi A. J. panaikino teistumą. Mano, kad 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 21-IL-40-00679-e atsisakyti A. J. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas ir teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 12-16-621/2020 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 18-IL-40-00912-e panaikino ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. 18-G-40-02034-e išnagrinėti iš naujo.
Atsakovas 2021 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą Nr. 21-IL-40-00679-e, kuriame nurodė, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje 2021 m. gegužės 3 d. gautas A. J. prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Taip pat gautas įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 31 d. sprendimas, kuriuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotas išnagrinėti iš naujo A. J. 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. 18-G-40-02034-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Skundžiamame sprendime atsakovas nurodė, kad atlikdamas patikrinimą ir siekdamas nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui galėtų būti neišduodamas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro teistumo registro gavo informaciją apie tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) ir A. J. skirta 25 parų arešto bausmė. Bausmę A. J. atliko 2010 m. kovo 29 d. Radviliškio rajono teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi A. J. panaikino teistumą. Atsakovas atsižvelgdamas į gautą informaciją ir vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu (teisės akto redakcija galiojanti nuo 2021 m. gegužės 5 d.), bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 17 punktu siūlė atsisakyti išduoti A. J., leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. 18-G-40-02034-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus perdavė išnagrinėti iš naujo. Taigi, pareiškėjas dėl leidimo ginklui išdavimo prašymą pateikė 2018 m. rugsėjo 28 d. ir tuo metu galiojo GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas, numatęs, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Ši teisės norma Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103-N7/2020 buvo pripažinta prieštaraujančia įstatymui ir tuo pačiu nutarimu nurodyta, kad, jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas (įsigaliojo 2020 m. gruodžio 31 d.) nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo policijos įstaigos turės vadovautis inter alia GŠKĮ (2019 m. birželio 27 d. redakcijai 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t.y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms (Konstitucinio teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo 28 punktas).
Atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą taikė įstatymą, kuris įsigaliojo vėliau, t. y. 2021 m. gegužės 5 d. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (inter alia (be kita ko, įskaitant) Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai); priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojęs įstatymas pasunkino pareiškėjo padėtį, todėl negalėjo būti taikomas.
Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad „Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y. atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.
2021 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 25, 30, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-283, įsigaliojusiu 2021 m. gegužės 5 d., buvo pakeistas GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalis, ankstesnėje redakcijoje buvusi formuluotė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (buvęs 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pakeista, papildant tuo, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo jei po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.
Pareiškėjo teikti 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. gegužės 3 d. prašymai, kuriais buvo prašoma išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus galiojo GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcija, todėl atsakovas vykdydamas 2021 m. kovo 31 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą turėjo atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 pateiktus išaiškinimus. Tačiau iš skundžiamo atsakovo sprendimo matyti, kad iš naujo nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo tik konstatuota, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) ir A. J. skirta 25 parų arešto bausmė. Bausmę A. J. atliko 2010 m. kovo 29 d. Radviliškio rajono teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi A. J. panaikino teistumą. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, todėl atsakovas priimdamas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. gegužės 5 d. ir 2021 m. gegužės 3 d. prašymų nepagrįstai vadovavosi GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcija įsigaliojusia 2021 m. gegužės 5 d. ir priėmė neteisėtą sprendimą.
Atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, matyti, kad ginčijame atsakovo sprendime visiškai nėra pasisakyta dėl pareiškėjo individualios situacijos vertinimo Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme (t. y. atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinant jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)). Tačiau šiuo atveju individualios asmens situacijos vertinimo svarba yra esminė taikant įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Kaip Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 pažymėjo, kad „[...]teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai”.
Šiuo metu esant įsigaliojusiam Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimui Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (TAR oficialiai paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d.), be kita ko, nagrinėjamu atveju turi būti patikrinta bei išsamiai įvertinta ir asmens, siekiančio gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, individuali situacija (atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinant jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai) nepriekaištingos reputacijos kontekste.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 21-IL-40-00679-e atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 17 punktu negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 21-IL-40-00679-e „Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinamas. Pareiškėjas išvestiniu reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą dėl A. J. prašymo priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus). Pažymėtina, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl nagrinėjamoje byloje netenkintinas pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus). Akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, todėl atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. 18-G-40-02034-e ir 2021 m. gegužės 3 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 pateiktus išaiškinimus ir galbūt pasikeitusias faktines aplinkybes.
Pareiškėjas skunde taip nurodė, jog jei teismas spręstų, kad pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomas 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojusio GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, pareiškėjas prašys teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojusios GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo dalis, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų, vertinant jį kartu su GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principams.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą išsprendimui administracinėje byloje taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, t. y. jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi pagrindo manyti, jog nagrinėjamoje konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir stabdo bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą (ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai.
Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą ir į tai, jog šioje byloje GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos įsigaliojusios nuo 2021 m. gegužės 5 d. neturėjo būti taikomos, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-00679-e atsisakyti išduoti A. J. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pareiškėjo A. J. 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. 18-G-40-02034-e ir 2021 m. gegužės 3 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.