- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-311-557/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08671-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Arvydas Daugėla, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- E. V.
- Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-311-557/2017
Teisėja D. Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08671-2017-5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. spalio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., taikant BK 64¹ str., laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., prie Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-21 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė E. V. nustatyta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017-08-14, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017-02-21 iki 2017-08-14.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. V. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2017 m. vasario 11 d. apie 12 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), būdamas sporto klubo „O.“ persirengimo kambaryje, pritaikęs raktą atrakino daiktų saugojimo spintelę ir tokiu būdu įsibrovęs į saugyklą, iš jos pagrobė svetimą – D. B. priklausantį – 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A5“ su jame buvusia 2 Eur vertės abonentine kortele ir 50 Eur vertės atminties kortele bei 20 Eur telefono dėklu, taip nukentėjusiajai D. B. padarydamas 372 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo nuosprendį pakeisti, sušvelninti paskirtą bausmę ir jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Šią veiką padarė nepagalvojęs apie pasekmes, jis tik norėjo turėti gerą mobilųjį telefoną, nes jo neturėjo, iki 18 metų gyveno Saugų vaikų globos namuose, iš jų išėjęs jis nieko neturėjo, nei artimųjų, nei vaikų namų pagalbos gyvenimo pradžiai. Turėjo pats pradėti gyvenimą, dėl to pradėjo daryti nusikaltimus, nes jam neliko kitos išeities. Jis bandė įsidarbinti, bet jo niekas nepriėmė į darbą, gaudavo retkarčiais paramą iš tėvų, tačiau ne kiekvieną mėnesį, todėl jam pragyvenimui neužtekdavo pinigų. Pažymi, jog nors nuosprendyje nurodyta, kad jis nukentėjusiajai neatlygino žalos, tačiau jis neturėjo galimybės tai padaryti – jis buvo uždarytas laisvės atėmimo vietoje, ir neturėjo sąlygų sumokėti, o ir laisvėje nėra asmenų, kurie jam padėtų. Pabrėžia, jog turi draugę, su kuria draugauja jau dvejus metus, ir jiems 2017 m. lapkričio mėnesį gimė dukra. Nurodo, jog jis yra vienintelis šeimą išlaikantis asmuo, ir jo draugei bei dukrai reikia jo pagalbos. Mano, jog reikia atsižvelgti į tai, jog jis visiškai pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi, civilinį ieškinį pripažįsta, sunkinančių aplinkybių nėra, todėl yra pagrindas jam taikyti BK 75 str. nuostatas. Tiki, jog teisingumo tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, visi žmonės daro klaidų. Pripažįsta, jog jis padarė daug klaidų, tačiau pamatęs gyvenimą laisvės atėmimo vietoje jis pasikeitė, pradėjo dirbti valgykloje, ir į tai teismas taip pat turi atkreipti dėmesį. Pažada būdamas laisvėje susirasti darbą ir būti doras bei sąžiningas pilietis. Nori, jog teismas jį ištrauktų iš gyvenimo liūno, nes laisvės atėmimo vieta žmonių nepakeičia į gerą pusę, atvirkščiai, tik paverčia juos blogesniais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis E. V. neginčija nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad teismas turėjo atidėti jos vykdymą.
BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
BK 178 str. 2 d. inter alia numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą E. V. skyrė griežčiausią savo rūšimi, tačiau žymiai mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. V. nusikaltimą įvykdė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus, tikslus, jo asmenybę, jo jauną amžių ir socialinę brandą, į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrobto turto vertę, bei tai, kad jis neatlygino nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos. Teismas E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. V. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei bausmės vidurkis.
Nuteistojo E. V. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie E. V. nusikalstamas veikas matyti, jog jis yra ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę – vagystes, plėšimus, taip pat ir viešosios tvarkos pažeidimą, pasikėsinimus padaryti vagystes, be to, jis praeityje ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius pažeidimus, tarp jų ir smulkų svetimo turto pagrobimą (2015-03-05, 2015-05-28, 2015-04-14, 2015-04-02) Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog daugumą minėtų vagysčių jis atlikdavo analogišku būdu – įsibraunant į patalpas. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nedirba, t. y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis E. V. pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu – vogdamas, šią aplinkybę apeliaciniame skunde patvirtina ir pats nuteistasis. E. V. tyčinį nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad E. V. tyčinius nusikaltimus daro nuolat. Nuteistojo E. V. nusikalstamas elgesys rodo jo jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes jis daug kartų buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes), šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau.
Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, civilinį ieškinį pripažino visiškai, tačiau į šias aplinkybes apylinkės teismas jau atsižvelgė, dalis jų sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą. Nepakankama bausmės švelninimui laikytina ir E. V. akcentuojama jo įprasta šeiminė situacija, kad jis turį draugę, kad kartu augina dukterį. Šiame kontekste pažymėtina, jog 2017-08-23 apylinkes teisme gautame nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam dukra jau gimė, tačiau kartu nurodoma, kad ji gimė 2017 m. lapkričio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog prie skundo nepridedama jokių duomenų, kurie patvirtintų E. V. dukros gimimą, tokios vaiko gimimo datos nurodymas kelia pagrįstą abejonę, ar šiuo metu E. V. apskritai turi vaikų, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde. Kita vertus, akivaizdu, jog gyvenimiškai įprasta šeiminė situacija egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant (jis nurodo su dabartine drauge draugaujantis jau dvejus metus), tačiau nepaisant to, jis vis tiek rinkosi nusikalstamą gyvenimo būdą, bandė sau ir artimiesiems prasimanyti pinigų nelegaliais būdais, užuot stojęs į doros kelią ir pradėjęs sąžiningai dirbti bei teisėtais būdais tenkinęs savo ir artimųjų materialinius poreikius. Šios E. V. šeiminės aplinkybės apylinkės teismui buvo žinomos, ir nors skundžiamame nuosprendyje skirdamas bausmę konkrečiai to nenurodė, skirdamas žymiai mažesnes už sankcijos vidurkį bausmes, apylinkės teismas neabejotinai įvertino ir nuteistojo šeiminę padėtį bei tai, jog jis pripažino civilinį ieškinį. Nors apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo tai, jog jis civilinio ieškinio neatlygino, nes tam jis neturėjo galimybių būdamas laisvės atėmimo vietoje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismas šios aplinkybės neišskyrė iš kitų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių, ir ją vertino kitų byloje nustatytų duomenų kontekste – akivaizdu, jog tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo neatlygina savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos gali rodyti, jog jo gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos ir civilinio ieškinio pripažinimas yra tik formalus, kad tokiu būdu tik siekiama kuo švelnesnės bausmės, o ne realiai suprantamas neigiamas veiksmų pobūdis.
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam E. V. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina ir tai, jog E. V. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ str., skiriamą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu, ir tokiu būdu nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę.
E. V. taip pat prašo jam taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistajam įtvirtino esminę sąlygą, kurios nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti E. V. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo E. V. padaryta veika yra tyčinė. Jis daug kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas – vagystes įsibraunant į patalpas (b. l. 85–94), taip pat už smulkias vagystes ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 74–84). Nuteistojo E. V. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. E. V. tyčinius nusikaltimus daro nuolat. Anksčiau nuteistajam E. V. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, praeityje jam kelis kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau E. V. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. E. V. skunde nurodomos nusikalstamų veikų darymo priežastys – noras turėti geresnį telefoną, gauti pinigų pragyvenimui, nesuteikia jokio pagrindo manymui, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos rūšinis pavojingumas buvo mažesnis, atvirkščiai, matyti, jog E. V. tokiu būdu, nurodydamas mažareikšmes priežastis, bandydamas racionalizuoti ir pateisinti savo padarytą veiką, atskleidžia, jog anksčiau paskirtos bausmės jam tinkamo poveikio neturėjo, ir bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis skunde nurodo, kad būdamas laisvėje jis negali susirasti darbo, dėl to yra priverstas daryti nusikalstamas veikas, tuo tarpu būdamas laisvės atėmimo vietoje jis gavo darbą, dirba valgykloje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atlikdamas bausmę E. V. turtės galimybę ne tik bent iš dalies atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau ir įgyti darbinės praktikos, kurią galės panaudoti laisvėje atlikęs laisvės atėmimo bausmę.
Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam E. V. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo E. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.