Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės UAB „Naideka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8625-452/2015 pagal atsakovės UAB „Naideka“ pareiškimą ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

atsakovė UAB „Naideka“ 2015-11-25 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-8625-452/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui J. I. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, kuriuo prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-09 sprendimą už akių peržiūrėti bei panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.Nurodė, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į teismo posėdį, nes įmonės vadovas buvo išėjęs tėvystės atostogų, įmonėje buvo sutrikęs savalaikis funkcijų paskirstymas ir korespondencijos perdavimas atsakingiems asmenims, keitėsi įmonei teisines paslaugas teikiantis asmuo, dėl ko vyko procesinių dokumentų perėmimas, naujam teisininkui laiku ir tinkamai neperdavus ginčo bylos, šis nespėjo laiku paruošti teismui atsiliepimo į ieškinį ir atstovauti įmonę teismo posėdyje. Be to, įmonėje buvo susidariusi sunki finansinė ir žmogiškųjų išteklių trūkumas. Kadangi situaciją lėmė ne piktavališkumas,o klaidos, todėl prašė nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis ir pateisinančiomis, kas atitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisės principus.Nurodo,jog nebuvo teisinių prielaidų teismo sprendimui už akių priimti, nes nebuvo pateikta įrodymų, kurie įrodytų atsakovės atsakomybę dėl žalos padarymo. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į atsakovo pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė pareiškimo netenkinti.

II.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovės UAB „Naideka“ prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl atsiliepimo nepateikimo ir nedalyvavimo teismo posėdyje buvo nesvarbios. Nurodė, kad atsakovei kaip juridiniam asmeniui yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai jos veikloje, todėl sprendė, kad aplinkybės dėl įmonėje vykusių vidinių procesų, vadovų atostogų, teisininkų pasikeitimų ir pan. negali būti vertinamos kaip svarbios dėl kurių atsakovė negalėjo laiku pateikti atsiliepimo į pateiktą ieškinį bei dalyvauti teismo posėdyje. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovei sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai.Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pateikti įrodymai negalėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Teismas nustatė, kad atsakovė, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepaneigė ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl jos pareigos atsiskaityti su ieškovu. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tik keliamos prielaidos. Į atsakovės argumentus dėl žalos atlyginimo regreso teise bei kitų ieškinio reikalavimų ieškovas argumentuotai atsakė pateiktame atsiliepime.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Naideka“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015- 12-22 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantė teigia, kad skundžiama teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 287 ir 288 straipsnių nuostatas.Teigia, kad nors byloje formaliai buvo susiklosčiusi procesinė padėtis, kai yra aplinkybės sprendimo už akių priėmimui, tačiau tokia padėtis susiklostė dėl klaidos, o ne dėl atsakovės nerūpestingumo ar ne atidumo, kaip nepagrįstai nurodė teismas.Pažymi, kad situaciją nulėmė ne piktavališkas elgesys, todėl teismas konkrečioje situacijoje turėjo neatvykimo į teismo posėdį aplinkybes pripažinti svarbiomis ir pateisinančiomis, kas atitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisės principus.Nurodo, kad teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl to, kad būtų išdėstytas aiškus eismo įvykis, pateikta informacija apie padarytos žalos administravimo metu taikytus Vokietijos teisinius aktus, nes ieškovas ieškinyje apsiribojo trumpu įvykio nurodymu, o regresinio reikalavimo patenkinimui nepakanka aplinkybės, kad žala už atsakingą asmenį yra atlyginta.Ieškovas nedetalizavo įvykio faktinių aplinkybių, nukentėjusiojo patirtos žalos, vairuotojo kaltės įrodymų, jokia Vokietijos įstaiga jokių dokumentų atsakovei dėl įvykio neatsiuntė. Atsakovė nurodo, kad teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame biuras siekia išieškoti kitam nacionaliniam draudikų biurui pagal Bendradarbiavimo nuostatus atlygintą žalą, turi iš esmės vertinti atsakovu patraukto asmens prieštaravimus.Atsakovė nurodo, kad teismas nevertino draudiminės apsaugos pagal polisą. Pažymi, kad atsakovė vilkiką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (v.n. (duomenys neskelbtini) buvo apdraudusi pagal tarptautinę transporto priemonės draudimo sutartį, tai patvirtina tarptautinio draudimo polisas Nr. 04645912, išduotas draudimo bendrovėje „Rosgosstrakh“. Teigia, žalos atlyginimas turėjo būti nukreiptas į draudimo bendrovę. Ieškinio dalykas nepakankamai aiškiai suformuluotas ir trūksta įrodymų ieškinio pagrindui pagrįsti, todėl reikalavimas yra atmestinas. Pažymi, kad atsakovei nurodžius argumentuotus pagrindus, teismas turėjo sprendimą už akių panaikinti, išnagrinėti juos teismo posėdyje ir tik tada spręsti ar jie yra svarbūs bei pakankamai sprendimui už akių panaikinti ,ar ne. Teismas pirmenybę taikė formaliems atidumo ir rūpestingumo principams, pažeisdamas teisingumo ir protingumo principus, nors nagrinėjant bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės.Teigia, kad teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą byloje-nepagrįstas teismo sprendimas gali privesti įmonę prie bankroto, darbo netektų daugiau nei šimtas darbuotojų. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nutartį palikti nepakeistą.Šalys po civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose palaikė ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas savo pozicijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Panevėžio apygardos teismas 2016-03-22 nutartyje jau konstatavo, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl draudimo bendrovės „Rosgosstrach“ jam išduoto ir turėto draudimo poliso sprendimo už akių pagrįstumui teisiškai nereikšmingos ir nebuvo pagrindu, kuris galėjo trukdyti priimti sprendimą už akių. Atmesti ir argumentai dėl savalaikio procesinių įrodymų nepateikimo įtakos sprendimo priėmimo galimybei, todėl pakartotinai dėl šių motyvų nebepasisakoma.Iš bylos aplinkybių matyti, jog ieškovas regresinio reikalavimo atsakovui faktą bei dydį grindė Vokietijos nacionalinio draudikų biuro atlikto draudiminio įvykio tyrimo pasėkoje pateikto reikalavimo sumokėti 2017,59 € išmoką ir jos sumokėjimo faktais. Iš žalos sureguliavimo medžiagos matyti, jog atsakovės kaltė nustatyta 60 proc., konstatuota, jog „dėl neišsiaiškintų aplinkybių ir krovininio automobilio keliamo didesnio pavojaus eismui čia pripažįstama tik 60 proc.“, ieškovo Žalų administravimo departamentas Teisės departamentui nurodė, kad Vokietijos biuras pripažino 60 proc. atsakovo vairuotojo kaltės siekiant išvengti brangių teisminių procesų (b.1.11-26,147). Nėra duomenų , jog atsakovas būtų dalyvavęs žalos sureguliavimo procedūrose, informuotas apie jas, reiškęs savo poziciją ( sutikimą ar nepritarimą).Dėl galimybės priimti sprendimą už akių suabejota ar buvo pateikta pakankamų įrodymų, leidusių formaliai vertinti , kad jie pagrindžia atsakovo kaltę ir tokio dydžio žalos padarymą, tad buvo prielaidos priimti sprendimą už akių. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo sustabdytas iki bus gautas Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėjamoje civilinėje byloje 3K-7-439-313/2015.Teismo 2017-08-02 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas Europos Sąjungos Teisingumo teismui 2017-06-25 priėmus prejudicinį sprendimą byloje Nr.C-587/15.Iš minėto prejudicinio sprendimo išvadų matyti, jog šio teismo nuspręsta,kad reiškiant regresinį ieškinį pareiga įrodyti visus atsakovo civilinės atsakomybės elementus ( sąlygas) iš esmės tenka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (šioje byloje- ieškovui). Taigi, aplinkybė,jog užsienio valstybės draudimo įmonė atliko draudiminio įvykio tyrimo procedūras, nustatė žalos dydį ir išmokėjo draudimo išmoką, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras užsienio draudikui atlygino išmokėtą sumą, savaime nėra nebeįrodinėtina, prima facie įrodymais įrodyta aplinkybe ir tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas civilinės atsakomybės pagal Lietuvos CK normas ir CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju nebuvo procesinių prielaidų sprendimui už akių priimti, o teismo atsisakymas panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą vertinamas kaip nepagrįstas.CPK 288 straipsnio 4 dalis numato, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi civilinio proceso įstatymas numato du pagrindus bylos nagrinėjimui atnaujinti, kai buvo priimtas sprendimas už akių.Šalies procesinio pasyvumo priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d, nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006). Argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008).Byloje esantys duomenys rodo, kad ginčas tarp šalių kilo dėl nuostolių, kuriuos patyrė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, sumokėjęs 2071,59 Eur Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, atlyginimo. Faktinės bylos aplinkybės rodo, jog nagrinėjamoje byloje yra reikšmingos tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normos bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika. Iš atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirojo skundo argumentų matyti, jog ji kelia klausimą dėl Vokietijos nacionalinio draudikų biuro sprendimo pagrįstumo, t. y. nurodo, kad trūksta eismo įvykio oficialaus dokumento, neaiškios eismo įvykio aplinkybės, o sprendimas dėl vilkiko vairuotojo kaltės priimtas biuro darbuotojų, nėra aišku, kodėl nepripažinta eismo įvykių dalyvių abipusė kaltė, nėra pateikto aiškaus eismo įvykio išdėstymo pagrindimo, motyvacijos, taip pat informacijos apie eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo taikytus teisės aktus. Taigi ,atsakovės keliami klausimai susiję su kitos Europos Sąjungos narės teisės aktų taikymu bei nacionalinės įstaigos-Vokietijos nacionalinio draudikų biuro - priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.20.Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau tekste-TPVCAPDĮ ) 17 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėje narėje nukentėjęs asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, vadovaudamasis savo šalies teisės aktais kreipėsi dėl patirtos žalos atlyginimo į savo šalyje veikiančią žalos atlyginimo instituciją, Biuras privalo išmokėti tos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą esant bent vienai iš šių sąlygų:1) kaltininko civilinė atsakomybė apdrausta draudiko ar filialo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos atlyginimo pateikimo atsakingam draudikui arba jo atstovui pretenzijoms nagrinėti dienos šis draudikas arba jo atstovas pretenzijoms nagrinėti nepateikė nukentėjusiam asmeniui motyvuoto atsakymo į pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo; arba atsakingas draudikas nėra paskyręs savo atstovo pretenzijoms nagrinėti kitoje Europos Sąjungoje valstybėje narėje, kurioje nuolat gyvena nukentėjęs trečiasis asmuo;2) kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta.Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalimi, Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Biuras, išmokėjęs išmoką už vieną iš savo narių, turi teisę susigrąžinti iš šio draudiko išmokėtas sumas.Pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (reglamentas „Roma II“) 4 straipsnį nesutartinei prievolei taikoma šalies, kurioje atsirado žala, teisė. Iš bylos duomenų ir teismo argumentų matyti, jog pirmosios instancijos teismas nevertino , jog Vokietijos draudikų biuro prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos atsakingo už žalą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapsidraudusio asmens, atsirado Vokietijos teisės pagrindu. Vokietijos teisės pagrindu apibrėžiama ir šios prievolės apimtis.CK 1.12 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad pareiga teismui ex officio (savo iniciatyva) taikyti, aiškinti bei nustatyti užsienio teisės turinį kyla tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais. Tokiu atveju taikytina užsienio teisė apima visas materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo santykius, o tai, kas yra laikoma taikytinos materialiosios teisės šaltiniais nustatoma remiantis atitinkamos valstybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110-684/2015). Todėl, siekiant teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, būtina išsiaiškinti ginčui spręsti taikytiną teisę ir jos turinį. Dėl pasakyto daroma išvada, kad prašyme dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovei pareiškus apie būtinumą atsižvelgti į užsienio teisės turinį, į reikalingumą įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, į teismui pateiktų įrodymų turinį ir apimtį, teismas turėjo nutartyje argumentuotai pasisakyti ar pateiktų į bylą duomenų pakako, kad būtų buvę galima priimti sprendimą už akių. Tas nebuvo padaryta, nes apibendrinanti teismo išvada, kad ieškovas argumentuotai pasisakė dėl prašymo motyvų, bet neatsakoma į konkrečius prašymo argumentus, vertinama kaip nemotyvuota ir nepagrįsta.Dėl nurodytos priežasties nutartis naikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.Tą darant teismas turėtų pasisakyti ar nėra pakankamo pagrindo peržiūrėti teismo sprendimą už akių, pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus ieškinio pagrindą sudarančioms aplinkybėms įrodyti, pasisakyti dėl užsienio teisės taikymo reikalingumo, priėmus tokį sprendimą pasiūlyti šalims pateikti įrodymus dėl užsienio teisės turinio, spręsti ar tikslinga gauti oficialią informaciją apie užsienio teisę Europos konvencijoje dėl informacijos nustatyta tvarka. Taip nusprendus pastebima, jog įvykdžius Europos konvencijoje dėl informacijos apie užsienio teisę nustatytas procedūras ir gavus aktualią informaciją, turi būti užtikrintos dalyvaujančių byloje asmenų teisės duoti teismui paaiškinimus, teikti savo samprotavimus ir argumentus (CPK 42, 47 straipsniai) dėl pateiktos informacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-415/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.