- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-869-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21069-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo Kazakiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 128,22 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 10 d. atsakovo vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir jį apgadino. Eismo įvykio kaltininku yra pripažintas atsakovas, kuris apie eismo įvyki nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovė su AB „SEB bankas“ buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta atsakovo eismo įvykio metu vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Todėl ieškovė atlygino nukentėjusiam asmeniui ir jo draudėjai šiuo eismo įvykiu padarytą žalą ir sumokėjo 2 128,22 Eur draudimo išmoką pagal „If P&C Insurance AS“ pateiktą pretenziją. Ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens.
2. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas nepranešė policijai apie jo sukeltą eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakomybę už transporto priemonių vairuotojų pasitraukimą iš eismo įvykio vietos reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1-2 ir 7 dalys. Tuo tarpu Policijos komisariato 2018 m. gruodžio 12 d. pranešime aiškiai nurodyta, kad atsakovas yra baustinas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, už kitą mažareikšmį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsakovas nedelsdamas, tik suradęs nukentėjusį dėl jo sukelto eismo įvykio asmenį, kartu su juo atvyko į policiją ir betarpiškai dalyvavo visose administracinio nusižengimo tyrimo procedūrose. Po policijos informacijos ieškovei pateikimo 2018 m. gruodžio 13 d., kitą dieną atsakovas pats informavo draudikę apie eismo įvykį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 5,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, jog atsakovas 2018 m. gruodžio 10 d., vairuodamas transporto priemonę, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir jį apgadino. Atsakovo vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikė yra ieškovė. Dėl eismo įvykio metu sukeltų automobilio sugadinimų ieškovė šio automobilio draudikei „If P&C Insurance AS“ filialui ir savininkei sumokėjo 2 128,22 Eur žalos atlyginimo.
5. Byloje nėra jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų piktybiškai pasišalinęs iš įvykio vietos. Nuoseklūs atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu bei liudytojos V. S. parodymai patvirtina, kad po eismo įvykio atsakovas informavo V. S., palikęs raštelį su savo duomenimis. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, nes jo vairuojama transporto priemonė turėjo ir civilinės atsakomybės, ir Kasko draudimą. Jo tikslas buvo sudaryti su sugadintos transporto priemonės valdytoja eismo įvykio deklaraciją. Nukentėjusioji V. S. nepastebėjo atsakovo palikto raštelio, todėl tik 2018 m. gruodžio 12 d. atsakovas su nukentėjusiąja kreipėsi į policijos komisariatą dėl eismo įvykio. Atsakovas nebuvo nubaustas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, tokių duomenų byloje nėra.
6. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo regreso tvarka priteisti ieškovei išmokėtą draudimo išmoką, nes nenustatyta, kad atsakovas turėjo tikslą pasišalinti iš eismo įvykio. Aplinkybės, kuomet buvo žiemos laikas, maži vaikai vežami į darželį bei skubama į darbą, operatyvus savanoriškas kreipimas kartu su nukentėjusiąja į policijos komisariatą bei turėjimas ir civilinės atsakomybės, ir Kasko draudimus, nevertintinos, kaip atsakovo veiksmai, dėl kurių padidėjo žala bei ieškovei atsirado teisė į visos ar dalies išmokėtos sumos atlyginimą. Atsakovas apie eismo įvykį policijai pranešė, nors ir pavėluotai. Teismas pripažino, jog nežymų vėlavimą nulėmė objektyvios priežastys. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir priteisti 2 128,22 Eur išmokėtos draudimo išmokos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė įstatymą. Žalos sureguliavimo metu nustatyta, jog atsakovas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijai. Kelių eismo taisyklių 219-222 punktai įpareigoja įvykus eismo įvykiui kviesti policijos pareigūnus, nebent eismo įvykio dalyviai užpildo eismo įvykio deklaraciją. Ši teisės norma yra imperatyvi – eismo įvykio dalyviams iš eismo įvykio vietos išvažiuoti nesupildžius deklaracijos arba nepranešus policijai yra draudžiama. Šį draudimą atsakovas pažeidė.
7.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 išaiškino, kad sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taikant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą – pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, tai yra kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Būtent tokia forma ir pasireiškė atsakovo kaltė.
Šalies argumentai
7.3. Teismas atvejus, kuomet asmuo iš eismo įvykio vietos išvažiuoja palikęs savo koordinates prie nukentėjusio automobilio vertina, kaip pasišalinimą. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.). Atsakovas nepasirūpino, kad jo paliktas raštelis būtų pastebėtas laiku. V. S. nepastebėjo atsakovo galimai palikto raštelio su koordinatėmis ir dėl eismo įvykio buvo priversta kreiptis į policiją.
7.4. Įstatymas draudikui suteikia 100 proc. regreso teisę į asmenį, pasišalinusį iš eismo įvykio vietos, iš esmės dėl to, kad draudikui tokiomis aplinkybėmis apsunkinamas ar pasidaro neįmanomas įvykio teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymas. Užkertamas kelias įsitikinti, koks asmuo vairavo apdraustą priemonę, nėra duomenų apie transporto priemonę vairavusio asmens blaivumą ir pan. Nagrinėjamu atveju apgadintos transporto priemonės savininkė automobilio pažeidimus pastebėjo praėjus apie 10 val. nuo eismo įvykio. Pažeidimai iš karto po eismo įvykio fiksuoti nebuvo, automobilis po eismo įvykio toliau dalyvavo eisme. Todėl ieškovė neteko galimybės įsitikinti, kad visi nukentėjusio automobilio pažeidimai buvo padaryti būtent aptariamo eismo įvykio metu.
Šalies argumentai
7.5. Nors teismas akcentavo, kad atsakovas neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes turėjo galiojantį tiek vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės, tiek KASKO draudimą, tačiau pasišalinimo iš įvykio vietos priežasčių gali būti įvairių. Tuo nebūtinai siekiama išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą, pasišalinimu gali būti siekiama nuslėpti tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, neblaivumą, dokumentų neturėjimą ir pan.
Atsiliepimas
8. Atsakovas A. K. atsiliepimu į ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė neteisingai interpretuoja teismo nustatytas faktines aplinkybes, nurodydama, jog skundžiamu sprendimu nustatyta, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino, neturėdamas tyčios. Teismas iš tikrųjų nurodė, jog, nesant atsakovo kaltės, nenustatyta ir pasišalinimo iš įvykio vietos fakto. Teismas teisingai nustatė, kad policijos komisariate atsakovas nebuvo nubaustas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, tokių duomenų byloje nėra. Taigi ieškovė apeliaciniu skundu ginčija aplinkybes, kurių teismas nebuvo nustatęs. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovas pažeidė imperatyvias teises normas, numatytas KET 219-222 punktuose. Jeigu atsakovas būtų pažeidęs nurodytas teisės normas, jam būtų taikomos atitinkamos administracinės sankcijos. Atsakovas buvo nubaustas 5 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad, neatsižvelgęs į meteorologines sąlygas, padarė nedidelę avariją. Kitų teisės normų atsakovas nėra pažeidęs. Atsakovas nors ir pavėluotai, tačiau pranešė policijai ir pats asmeniškai informavo draudikę apie eismo įvykį, tai yra priešingai, nei teigia ieškovė, veikė pakankamai rūpestingai ir apdairiai.
8.2. Ieškovės apeliaciniame skunde cituojamos kasacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-650-686/2015 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Cituojamoje byloje buvo sprendžiama dėl draudimo išmokos, išmokėtos draudėjui, priteisimo draudiko naudai TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu regreso tvarka iš transporto priemonės savininko (juridinio asmens) ir, solidariai, avariją padariusio vairuotojo (fizinio asmens). Kasacinis teismas sutiko, kad pagal teismų praktiką vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad jo vairuojama transporto priemonė susidūrė su kita transporto priemone ir šią apgadino, ar vairuotojas galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą (kontaktą), suvokti padarytą turtinę žalą. Sprendžiant kasatoriaus atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą.
8.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra atsakovo kaltės (pasireiškusios ir neatsargumu) dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Kitos ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo nutartys neturi tiesioginių sąsajų su nagrinėjamu ginču, nes jose administraciniai ginčai kilo dėl transporto priemones vairavusių asmenų pasišalinimo iš eismo įvykių vietų, o atsakovas už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos administracinėn atsakomybėn nebuvo traukiamas. Apeliaciniame skunde naujai nurodoma aplinkybė, kad atsakovas galėjo siekti nuslėpti savo neblaivumą, dokumentų neturėjimą ir pan., neturi būti vertinama, nes šia aplinkybe ieškovė nesirėmė pirmos instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 2 128,22 Eur draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo regreso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas 2018 m. gruodžio 10 d., vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino. Kadangi įvykio metu apgadintos transporto priemonės valdytojos, V. S., nebuvo, atsakovas paliko jai raštelį su savo duomenimis. Kai atsakovas susisiekė su V. S., jie abu kitą dieną kreipėsi į policiją, taip pat atsakovas pranešė apie eismo įvykį ieškovei, kuri buvo atsakovo vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikė. Ieškovė už eismo įvykio metu padarytą žalą apgadintos transporto priemonės draudikei ir valdytojui sumokėjo iš viso 2 128,22 Eur draudimo išmoką. Ieškovė reikalauja iš atsakovo 2 128,22 Eur draudimo išmokos atlyginimo pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi atsakovas apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos.
11. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 60.1 punktą, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo sumos iš valdytojo, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatytais atvejais. Taisyklių 63 punktas numato, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.
12. Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog KET 219-222 punktai, įpareigojantys įvykus eismo įvykiui kviesti policijos pareigūnus, yra imperatyvūs. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už minėtų KET punktų pažeidimus. Atsakovui 2018 m. gruodžio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, jog atsakovas neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, pažeidė KET 127 punktą ir ANK 417 straipsnio 8 dalį, atsakovui administraciniu nurodymu paskirta 5 Eur bauda (el.b.l. 96-97).
13. Pagal KET 127 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Tuo tarpu atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos reglamentuoja ANK 426 straipsnis. Tačiau atsakovui nebuvo taikoma atsakomybė už šio straipsnio pažeidimą, taip pat nei viename Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato parengtame dokumente nebuvo nurodyta, jog atsakovas galimai pažeidė ar yra tiriama, kad galėtų būtų pažeidęs, KET 219-222 punktus ir ANK 426 straipsnį.
14. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi kasacinio teismo nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose, kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovui nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame jam būtų keliama atsakomybė pagal ANK 426 straipsnį dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
15. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, suvokė, jog įvyko eismo įvykis, bei, kad jis pats tą eismo įvykį sukėlė. Tiek paties atsakovo parodymai, tiek apgadintą transporto priemonę vairavusios liudytojos V. S. parodymai patvirtino, jog eismo įvykio metu jos nebuvo automobilyje, todėl atsakovas paliko jai raštelį su savo duomenimis. V. S. į paliktą raštelį dėmesio neatkreipė ir tik įvykio dienos vakare pastebėjo automobilio apgadinimus.
17. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad V. S., nepastebėjusi atsakovo raštelio, buvo priversta kreiptis į policiją. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. S. paprašius vaikų darželio administracijos parašyti skelbimą, kad jos automobilį apgadinęs asmuo su ja susisiektų, atsakovas atsiliepė į skelbimą ir kitą dieną jie kartu kreipėsi į policiją. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pripažintina, kad ieškovas siekė įvykdyti savo pareigą pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, tai yra paliko raštelį.
18. Policijai apie eismo įvykį buvo pranešta tik praėjus dviem dienom po eismo įvykio. Tačiau aplinkybės, jog įvykio metu buvo ankstyvas gruodžio mėnesio rytas, tiek atsakovas, tiek nukentėjusioji skubėjo į savo darbo vietas, atsakovė iš pradžių pati nepastebėjo apgadinimo, todėl neatkreipė dėmesio ir į atsakovo raštelį, paaiškina šį pavėluotą kreipimąsi į policiją. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė apie eismo įvykį buvo informuota laiku, nepažeidžiant TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto 3 darbo dienų termino (el.b.l. 18; 75). Pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje atsakovo veiksmai atitiko rūpestingo, atidaus žmogaus elgesį, o ieškovė neįrodė, jog atsakovo pavėluotas kreipimasis į policiją įtakojo atsiradusios žalos bei išmokėtos draudimo išmokos dydį (Taisyklių 63 punktas).
19. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog atsakovas galėjo siekti nuslėpti savo galimą neblaivumą. Tačiau eismo įvykis įvyko ryte, prie vaikų darželio, į kurį tuo metu vaikus atveža ar atveda nemažai kitų asmenų. Be to, iš karto po eismo įvykio ieškovas vyko į savo darbo vietą. Todėl pripažintina, kad galimas atsakovo neblaivumas, tikėtina, būtų pastebėtas ir užfiksuotas kitų asmenų. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Ieškovės nurodomą aplinkybę, jog po eismo įvykio apgadintas automobilis toliau dalyvavo eisme, nulėmė ne atsakovo elgesys, nes pati šios transporto priemonės valdytoja nepastebėjo apgadinimo. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal Taisyklių 63 punkto nuostatas nėra pagrindo regreso tvarka priteisti ieškovei iš atsakovo išmokėtą draudimo išmoką.
20. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
22. Atsakovas pateikė duomenis, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 500 Eur. Nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus 1 675,70 Eur mokėtino užmokesčio advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl atsakovui priteistina iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. K. iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Gruop“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.