Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-557/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
1A-293-557/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13843-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
E. A., ir V
Nukentėjusysis
I. K.
Kategorijos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-557/2019

Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13843-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.1; 1.2.14.1.2.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 1.1.4.4.1; 1.1.4.5.1; 1.1.8.1.1

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,nuteistajam E. A. ir jo gynėjui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Nuosprendžiu priteista iš E. A. ir V. T. solidariai 53 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. K..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. T., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. T., pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tai yra: E. A. ir V. T., veikdami bendrininkų grupe, 2019-04-05, apie 14.20 val., prekybos centre ,,IKI“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ranka išstūmę langelio plastikinį užtvarą ir tokiu būdu įsibrovę į I. K., dirbančiai pagal verslo liudijimą, priklausančią patalpą, iš jos pagrobė dvi metalines laikrodžių apyrankes, vienos vertė 10 Eur, bendra vertė 20 Eur, odinę laikrodžio apyrankę „Charmondo“, 13 Eur vertės, odinę laikrodžio apyrankę „Condor“, 15 Eur vertės, penkias odines laikrodžių apyrankes „Nagata“, vienos vertė 10 Eur, bendra vertė 50 Eur, 11 vnt. baterijų „L1154F“, vieneto vertė 0,50 Eur, bendra vertė 5,50 Eur, 5 vnt. baterijų „Maxell“, vieneto vertė 1 Eur, bendra vertė 5 Eur. Tokiu būdu E. A. ir V. T. pagrobė I. K. priklausantį 108,50 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. nurodo, kad yra nuteistas nepagrįstai. Nurodo, kad jis susitiko su V. T. prie Ligų centro, nes E. A. yra metadono ir žalos mažinimo programos dalyvis. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. T. nurodė, kad susitiko su E. A. prie parduotuvės ir ėjo nusipirkti gėrimo. Išeidamas iš parduotuvės E. A. susitiko iš matymo pažįstamą vaikiną, su kuriuo mokėsi vienoje mokykloje, ir trumpai pasikalbėjo. Atsisukęs pamatė V. T. dedant kažką į kišenes, priėjęs jį sudrausmino, pamatė ant žemės gulinčias 2 „batareikas“ ir jas pakėlė. Prašo atsižvelgti į V. T. žodžius, užfiksuotus įraše, pateiktame kartu su apeliaciniu skundu.

3. Teismo posėdyje nuteistasis E. A. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir jį išteisinti arba paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodė, kad jis nebuvo susitaręs su V. T. padaryti nusikaltimą, su juo nebendrininkavo ir į patalpą neįsibrovė, o teisti jį vien už tai, kad pavogė 2 baterijas, nėra pagrindo, arba už 2 baterijų pagrobimą jam turi būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Iš nuteistojo E. A. apeliacinio skundo ir jo parodymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje matyti, kad E. A. nesutinka su jo nuteisimu ir prašo jį išteisinti tvirtindamas, kad nesitarė su V. T. padaryti nusikaltimą ir su juo nebendrininkavo, į patalpą neįsibrovė, o teisti jį vien už tai, kad pavogė 2 baterijas, nėra pagrindo, arba už tai jam turi būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Šie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padaryta išvada dėl E. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, veikiant kartu tu V. T.. Nors apeliantas E. A. mano, kad yra nuteistas nepagrįstai, tačiau pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu jis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, pasisakydamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat pripažino vagystės faktą, tik, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo bylos stadijoje ir teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu, nurodydamas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, stengėsi sumažinti savo veikos apimtį. Tuo tarpu pirminės įtariamojo apklausos metu E. A. nurodė iš laikrodžių taisyklos kiosko, kai V. T. atstūmęs plastikinį užtvarą iš kiosko, įkišęs ranką pagriebė laikrodžių apyrankes, jis taip pat spontaniškai įkišo ranką ir pagriebė šalia buvusias supakuotas baterijas (11 vnt.) (t. 1, b. l. 88). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu E. A. taip pat nurodė: „Aš spontaniškai paėmiau, buvo baterijos, kur kaltinime nurodytos.“ (t. 1, b. l. 184), „Esu kaltas <...> man tų batareikų nereikėjo.“ (t. 1, b. l. 187). Nuteistasis V. T. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 133, 140), taip pat nurodė: „<...> sugalvojau nueiti iki tos laikrodžių taisyklos. Nieko nebuvo viduje, atstūmiau langelį. <...> A. buvo kartu visada <...>. Aš apyrankes paėmiau, jis batareikas. Pirmas aš atstūmiau langelį, paėmiau apyrankes, paskui A. pasiėmė batareikas.“ (t. 1, b. l. 184). Ikiteisminio tyrimo metu E. A. grąžino kartu su V. T. pavogtus daiktus – 5 vnt. laikrodžių apyrankių ir 11 vnt. baterijų (t. 1, b. l. 50–52). Pacituoti apelianto E. A. ir nuteistojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai paneigia E. A. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog pamatęs V. T. kažką dedant į kišenes, jį sudrausmino, o pamatęs ant žemės gulinčias 2 „batareikas“, jas tiesiog pakėlė.

7. Nuteistojo E. A. kaltę, be jo paties prisipažinimo ir nuteistojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų, taip pat įrodo nukentėjusiosios I. K., apklaustos kaip liudytojos ikiteisminio tyrimo metu, duoti parodymai, kuriuos teismas paskelbė teisiamajame posėdyje, apžiūros protokoluose, vaizdo įraše, savanoriško daiktų, dokumentų paėmimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Daryti kitokias išvadas apelianto E. A. kaltės klausimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su apelianto ginčijama teismo išvada dėl bendrininkavimo. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika įvykdoma bendromis kelių asmenų pastangomis. BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje numatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, o pagal BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Taigi, kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant išsamų nusikalstamos veikos įvykdymo planą), taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo.

9. Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistieji E. A. ir V. T. veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams, šių veiksmų tęsimu, kol buvo pasiektas tikslas), kiekvienas iš jų realizavo dalį pagrobimo sudėties objektyviųjų požymių: išstūmė langelio plastikinį užtvarą, taip įsibrovė į patalpą ir pagrobė įvairias prekes.

10. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abu nuteistieji veikė bendrininkų grupe, kaip bendravykdytojai, nes, kaip matyti iš jų pačių parodymų, jie kartu atliko nusikalstamus veiksmus, pritarė vienas kito atliekamiems neteisėtiems veiksmams, t. y. V. T. išstūmus laikrodžių taisyklos kioskelio plastikinį užtvarą ir pagrobus laikrodžių apyrankes, tokiems veiksmams pritarė ir kartu su juo buvęs E. A., kuris, kaip pats pripažino nuo pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisiamajame posėdyje, V. T. atstūmus kiosko plastikinį užtvarą (ir tokiu būdu įsibrovus į patalpą) ir pagrobus laikrodžių apyrankes, taip pat pro bendrininko atvertą angą įkišo ranką į kioską ir pagriebė šalia buvusias supakuotas baterijas. Po vagystės jie abu kartu pasišalino, visi pagrobti daiktai liko pas E. A.. Taigi, kaip matyti iš paties E. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, pamatęs, jog V. T. iš laikrodžių taisyklos kiosko, išstūmęs plastikinį užtvarą, pagrobė laikrodžių apyrankes, apeliantas prisijungė prie neteisėtų savo bendrininko veiksmų ir pats, taip pat įkišęs ranką į kioską, pagrobė šalia buvusias supakuotas baterijas, taip prisidėdamas prie V. T. vykdomos nusikalstamos veikos. Bendrininkavimo atveju tyčia reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju E. A., matydamas ir suvokdamas akivaizdžiai neteisėtus V. T. veiksmus, prisijungė prie jų, suprasdamas, kad ir pats elgiasi neteisėtai, ir norėdamas taip elgtis. Šios aplinkybės rodo, kad E. A. veikė tiesiogine tyčia ir kartu paneigia jo apeliacinio skundo argumentus, kad pamatęs V. T. dedant kažką į kišenes, jį sudrausmino, o pamatęs ant žemės gulinčias 2 „batareikas“, jas tiesiog pakėlė, kurie prieštarauja jo pirminiams parodymams, kai jis prisipažino pagrobęs kaltinime nurodytus daiktus. Taigi, nors, apelianto E. A. teigimu, nebuvo išankstinio susitarimo su V. T. dėl vagystės, tačiau paminėtos byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistieji E. A. ir V. T. veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams, šių veiksmų tęsimu). Šių duomenų kontekste pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nusikalstamą veiką E. A. ir V. T. padarė veikdami bendrininkų grupe. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apelianto E. A. argumentas, kad jis neveikė kaip bendrininkas, atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybė, kad nuteistasis E. A. realizavo tik dalį nusikaltimo objektyviosios pusės požymių - pats betarpiškai iš patalpos pagrobė tik dalį turto, o kitą dalį turto pagrobė, taip pat ir patalpos lango užtvarą išstūmė jo bendrininkas, esant nustatytai vieningai abiejų kaltininkų tyčiai pagrobti turtą įsibrovus į patalpą, nepaneigia jo, kaip nusikaltimo bendravykdytojo, vaidmens.

11. Taip pat nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dėl E. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (tokį prašymą apeliantas išreiškė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje).

12. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

13. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą E. A. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas E. A. už padarytą tyčinį turtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ženkliai mažesnę nei šio straipsnio sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą E. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1punktas). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad E. A. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nusikalto būdamas praeityje net 11 kartų teistas, taip pat už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, daug kartų baustas ir administracine tvarka. Įvertinęs šias nuteistąjį E. A. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinį nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį, atsižvelgiant ir į E. A. nuoširdų prisipažinimą, į jo sveikatos būklę, neįgalumą (darbingumo lygis 55 procentai) nustatant mažesnį, nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijos vidurkis.

14. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam E. A. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų E. A. bausmei individualizuoti, vertinimo tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

15. Pažymėtina, kad nuteistojo E. A. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Inkriminuotą nusikaltimą jis padarė būdamas ne kartą teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (t. 1, b. l. 73–78), be to, praeityje jis ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 70–72), niekur nedirbo, registruotas Užimtumo tarnyboje. E. A. tyčinį savanaudišką nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius taip pat turtinio pobūdžio nusikaltimus, taigi yra recidyvistas, o tai sunkina jo atsakomybę. Tačiau apylinkės teismas šios BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė recidyvistas – nepripažino E. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o apygardos teismas, nesant prokuroro apeliacinio skundo, negali bloginti nuteistojo teisinės padėties. Todėl sprendimas dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pripažinimo nepriimamas, tačiau šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas vertina kartu su kitomis bausmės individualizavimui svarbiomis aplinkybėmis. Anksčiau E. A. paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, anksčiau jis daug kartų buvo teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (t. 1, b. l. 73–78). Nuteistojo E. A. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam ne kartą teistam asmeniui švelnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Nors apeliantas akcentuoja, kad jis gydosi Priklausomybės ligų centro Narkotinės abstinencijos gydymo skyriuje, akivaizdu, jog ir ši aplinkybė nebuvo pakankama sulaikyti apeliantą nuo nusikaltimo padarymo, kadangi jis, kaip pats nurodo ir savo apeliaciniame skunde, prieš nusikaltimą susitiko su bendrininku būtent prie Priklausomybės ligų centro, kur tuo metu gydėsi, ėjo į parduotuvę nusipirkti gėrimų, o parduotuvėje dar įvykdė ir nusikaltimą.

16. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam E. A. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina ir tai, jog E. A. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu ir nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę. Taigi keisti skundžiamą nuosprendį, paskiriant E. A. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

17. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo E. A. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Edita LapinskienėLinas PauliukėnasRemigijus Preikšaitis