- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- 2A-1315-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03699-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- BIGBANK AS, Lietuvoje
- Atsakovas
- Ž. B.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1315-370/2012
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-03699-2011-2)
2012 m. liepos 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančio per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1224-323/2012 pagal ieškovo BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančio per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, ieškinį atsakovui Ž. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo Ž. B. 7 998,66 Lt negrąžinto kredito, 2094,74 Lt sutartinių palūkanų, 100 Lt sutarties sudarymo mokesčio, 1831,96 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas nevykdo įsipareigojimų pagal 2009-10-15 vartojimo kredito sutarties Nr. 0901374/15ba susitarimą Nr. 1.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Ž. B. 8098,66 Lt skolą, 1189,44 Lt palūkanų, 291,15 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9579,25 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 289 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė atsakovui Ž. B. iš ieškovo BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančio per struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, 80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija, jog pažeidė vartojimo sutartį, todėl iš atsakovo priteisė 7998,66 Lt negrąžinto kredito ir 100 Lt sutarties sudarymo mokesčio. Teismas pripažino, kad ieškovas buvo stipresnioji paskolos sutartinių santykių šalis, todėl galėjo piktnaudžiauti savo pranašesne padėtimi nustatant palūkanas. Ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma sudaro 26 procentus paskolos sumos, todėl teismas konstatavo, kad palūkanos yra aiškiai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus. Teismas pripažino, kad 18 procentų metinės palūkanos užtikrintų ieškovo ekonominį interesą, todėl sumažino prašomas priteisti palūkanas iki 1189,44 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas BIGBANK AS, Lietuvoje veikiantis per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl sutartinių palūkanų sumažinimo nuo 2094,74 Lt iki 1189,44 Lt ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 2094,74 Lt sutartinių palūkanų priteisimo. Nurodo, kad kredito sutarties pasirašymo metu, atsakovas sutiko su kredito sutarties sąlygomis, kartu ir su sutartinių palūkanų norma. Atsakovas turėjo teisę nesudaryti sutarties ieškovo teikiamomis sąlygomis, tačiau jokių prieštaravimų nepareiškė ir sutiko prisiimti įsipareigojimus kredito sutartyje nurodytomis sąlygomis. Šalių sudaryta kredito sutartis turi įstatymo galią, todėl ieškovas tikėjosi, kad atsakovas tinkamai vykdys prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Remiantis CK 6.156 str., šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad neapdairus skolininkas pats gali neįvertinti savo finansinių galimybių, įsipareigodamas mokėti pernelyg dideles palūkanas, kuriais remiantis teismas sumažino sutartines palūkanas, pažeidžia ieškovo teisėtus lūkesčius. Atsakovo neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, negali būti pagrindu konstatuojant ieškovo kaltę dėl per didelių sutartinių palūkanų. Pirmosios instancijos teismo prielaidos, kad atsakovas skubiai siekė gauti paskolą, o ieškovas ta situacija pasinaudojo ir nustatė didesnę palūkanų normą, yra nepagrįstos ir neteisingos. Ieškovas su atsakovu elgėsi sąžiningai, vadovavosi sąžininga verslo praktika. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma sudaro 26 procentus paskolos sumos. Apeliantas pažymi, kad šalys sudarė kredito sutartį pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 7 998,66 Lt kredito sumą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti bei sumokėti sutartines palūkanas ir sutarties sudarymo mokestį, kredito sutarties mokėjimo grafike nustatyta tvarka ir terminais. CK 6.887 str. 3 d. nenumatė pareigos vartojimo kredito sutartyje nurodyti kredito grąžinimo metodą, todėl kredito sutarties sąlygose atsakovo pasirinktas metodas nėra įrašytas. Tačiau šalių pasirašytame kredito sutarties mokėjimo grafike yra nurodytos vienodo dydžio mėnesinės įmokos (po 277,95 Lt/mėn.), kurios yra sudarytos iš palūkanų ir pagrindinės kredito sumos. Įstatymų leidėjas šalims suteikė visišką laisvę susitarti dėl palūkanų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos, o tai reglamentuoja CK 6.872 str. 1 d. Vartojimo kreditas atsakovui buvo suteiktas 120 mėnesių, tai 10 metų, su 31,70 proc. palūkanomis. Visų palūkanų suma padalijus iš 10 metų laikotarpio (120 mėnesių), paaiškėja, jog kredito palūkanų norma neviršija 31,70 proc. Tai, kad kredito sutarties mokėjimo grafiko pradžioje šalys susitarė, jog didesnę mėnesinės įmokos dalį sudarys palūkanos, neleidžia daryti išvados, jog sutartinės palūkanos yra aiškiai per didelės. Apeliantas teigia, kad teismas sumažindamas palūkanų normą iki 18 proc. pažeidė ieškovo interesus ir ši palūkanų norma neužtikrina ieškovo ekonominio intereso bei pažeidžia teisingumo, sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančio per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, apeliacinį skundą atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, spręsdamas tarp šalių sutartų palūkanų klausimą, individualizavo šį prievolės santykį, atsižvelgė į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą bei prievolės sumos santykį su palūkanų dydžiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-08-18 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0805028/95ba, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 5 000 Lt kreditą su 27,17 proc. metinėmis palūkanomis. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų ir laiku nemokant įmokų, 2009-04-30 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0901374/15ba, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 6405,22 Lt kreditą su 32,01 proc. metinėmis palūkanomis ir kuria refinansavo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 0805028/95ba susidariusį įsiskolinimą. 2009-10-15 ieškovas su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. 0901374/15ba Susitarimą Nr. 1 dėl kredito sumos padidinimo, pagal jį ieškovas papildomai suteikė atsakovui 1593,44 Lt kreditą ir bendra kredito suma po papildomo kredito suteikimo yra 7998,66 Lt, taip pat pakeista palūkanų norma, kuri po papildomo susitarimo yra 31,7 proc. metinių palūkanų. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies ir pritiesė ieškovo naudai iš atsakovo 8098,66 Lt skolos, 1189,44 Lt palūkanų, 291,15 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9579,25 Lt sumos. Ieškovas nesutiko su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir prašo jo naudai priteisti ne 1189,44 Lt, o 2094,74 Lt sutartinių palūkanų. Taigi apeliacinio skundo dalykas yra procesinių palūkanų dydis.
Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme, tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Šioms palūkanoms, nesant kitokio šalių susitarimo, taikomas CK 6.210 straipsnyje įtvirtinti dydžiai. Pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo prašomos priteisti 26 procentų procesinės palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, yra aiškiai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus. Pažymėtina, kad jos daugiau nei penkis kartus viršija įstatymo nustatytą metinių palūkanų dydį, yra neprotingo, lupikiško, prieštaraujančio įstatymui dydžio, kurio atsakovas, pasirašydamas ieškovo parengtą vartojimo kredito sutartį, negalėjo įtakoti.
Apelianto BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančio per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis šalių sutartimi, o atsakovas sutiko su kredito sutarties sąlygomis, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vartojimo kredito 2008-08-18, 2009-04-30 ir 2009-10-15 sutartyse nurodytas metinių palūkanų dydis (27,17 proc., 32,01 proc. ir 31,7 proc.) negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Sprendžiant dėl šios rūšies, t. y. kompensuojančių kreditoriaus patirtus nuostolius, atsiradusius dėl piniginės prievolės neįvykdymo per nustatytą terminą, palūkanų priteisimo lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamojoje byloje atsižvelgtina ir į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį. Esant vartojimo sutarties teisiniams santykiams, turi būti taikomos ir CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.188 straipsnis, 6.886 straipsnio nuostatos. Ši sutartis, kurios pagrindu reikalaujama priteisti 31,7 proc. procesines palūkanas, yra sudaryta tarp fizinio asmens ir juridinio asmens – banko (verslininko, savo veiklos profesionalo). Sutartis sudaryta pagal iš anksto ieškovo parengtą tipinę sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui (CK 6.185 straipsnis), paskola suteikta atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai leidžia sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo, todėl jos sąlygos privalo būti teismo išnagrinėtos sąžiningumo aspektu (CK 1.5 straipsnis, 6.188 straipsnis). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Todėl tokia aplinkybė, kad atsakovas neginčijo sutarties sąlygose numatyto palūkanų dydžio, savaime nepanaikina teismo pareigos savo iniciatyva ginti teisėtus vartotojo interesus, tokio pobūdžio ginčų sprendimas yra susijęs su viešuoju interesu ir yra svarbus didelei visuomenės daliai.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į nurodytus motyvus bei į faktą, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, taip pat teisingumo, protingumo principus, pagrįstai sumažino prašomas priteisti palūkanas ir priteisė 1189,44 Lt.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.