Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovei I. V., atsakovui Ž. B., jo atstovui advokatui Aivarui Surbliui viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančio per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą ieškinį atsakovui Ž. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašo teismo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies - nesutinka su delspinigiais ir palūkanomis, kurios yra neprotingai didelės, todėl prašo teismo jas sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2008-08-18 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 5000,00 Lt kreditą su 27,17 proc. metinėmis palūkanomis (b.l. 111-116). Atsakovui nevykdant įsipareigojimų ir laiku nemokant įmokų, 2009-04-30 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 6405,22 Lt kreditą su 32,01 proc. metinėmis palūkanomis ir kuria refinansavo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) susidariusį įsiskolinimą (b.l. 18-25). 2009-10-15 ieškovas su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito sumos padidinimo, pagal ieškovas papildomai suteikė atsakovui 1593,44 Lt kreditą ir bendra kredito suma po papildomo kredito suteikimo yra 7998,66 Lt, taip pat pakeista palūkanų norma, kuri po papildomo susitarimo yra 31,7 proc. metinių palūkanų (b.l. 26-33). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nustatytu grafiku nemokant įmokų, ieškovas siuntė atsakovui pranešimus (b.l. 76-80), atsakovui toliau nevykdant sutarties ieškovas 2010-06-02 pranešimu nutraukė sutartį su atsakovu (b.l. 82). Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 7998,66 Lt negrąžinto kredito, 2094,74 Lt palūkanų, 100,00 Lt kredito sutarties sudarymo mokesčio, 1831,96 Lt delspinigių.

Pagal CK 6.886 str., apibrėžiančio vartojimo kredito sutarties sąvoką, 1 dalies nuostatą, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. 2009-10-15 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito sumos padidinimo ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui kreditą, o atsakovas - visą paimtą kreditą grąžinti dalimis iki sutartyje nustatyto termino (b.l. 26-33). Taigi, sutartis, dėl kurios vykdymo ir nutraukimo kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, yra vartojimo kredito sutartis ir šios sutarties pagrindu susiklosčiusiems santykiams, taip pat ir šios sutarties nutraukimo pagrindams, taikomos CK šeštosios knygos IV dalies XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolos teisnius santykius (tiek, kiek tai neprieštarauja vartojimo kredito sutarties esmei ir antrojo skirsnio nustatytoms taisyklėms). CK šeštosios knygos IV dalies XLIII skyriaus trečiojo skirsnio normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, vartojimo kredito sutarties nutraukimo tvarkos nenustato. Todėl nagrinėjamos sutarties nutraukimo pagrindams nustatyti taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios CK šeštosios knygos IV dalies XLIII skyriaus normos. Pagal CK 6.874 straipsnio, reglamentuojančio paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmes, 2 dalies nuostatą, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Pagal 2009-10-15 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito sumos padidinimo bendrųjų sutarties sąlygų 5.1 punktą ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei kredito gavėjas (atsakovas) ilgiau kaip 30 dienų vėluoja mokėti kredito įmoką (b.l. 32). Tai yra, tiek paskolos bei vartojimo kredito santykius reglamentuojančios teisės normos, tiek šalių sudaryta sutartis suteikė teisę ieškovui, kaip kreditą suteikusiam asmeniui, nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti visą suteiktą kreditą, nesuėjus sutartyje nustatytam terminui, jeigu kredito gavėjas (atsakovas) sutartyje nustatytu terminu nesumokės kredito dalies, priskaičiuotų palūkanų ar kitų sutartyje numatytų įmokų. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčija, kad pažeidė sutartį, t.y. sutartyje nustatytu terminu kredito dalies negrąžino. Kadangi kredito gavėjas (atsakovas) sutartyje numatytais terminais nemokėjo nei nustatytų kredito dalių, nei palūkanų, o ieškovas raštu įspėjo apie sutarties nutraukimą, neįvykdžius įsipareigojimų pagal kredito sutartį, nustatydamas 7 dienų terminą šiems įsipareigojimams įvykdyti (b.l. 36), pradelstų įsipareigojimų atsakovui nustatytu teminu neįvykdžius, ieškovas įgijo teisę sutartį nutraukti ir pareikalauti iš atsakovo grąžinti visą paskolos sumą su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d., 6.881 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 7998,66 Lt negrąžinto kredito bei pagal Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito sumos padidinimo nustatytą 100,00 Lt susitarimo mokestį, iš viso 8098,66 Lt skolą.

Palūkanas pagal prievolę, jų nustatymo pagrindus, palūkanų dydžio nustatymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.37 str. CK 6.872 str. yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas. Šios teisės normos suteikia teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, nustatyti sutartimi jų mokėjimo tvarką arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, tiek nesąžiningas kreditorius dėl įvairių priežasčių gali pasinaudoti savo pranašesne padėtimi (pvz. pasinaudoti situacija, kuomet skolininkui skubiai reikalinga pasiskolinti vienokią ar kitokią pinigų sumą dėl ekonominių sunkumų ir pan.) ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas, tiek ir neapdairus skolininkas pats gali neįvertinti savo finansinių galimybių ir įvairių rinkos veiksnių, įsipareigodamas mokėti pernelyg dideles, neprotingo dydžio palūkanas, aiškiai neatitinkančias rinkoje nustatytų palūkanų. Todėl kilus ginčui dėl palūkanų dydžio, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. nuostatomis, turi įvertinti atitinkamas sutarties sąlygas ir spręsti, ar jos nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar sutartis arba jos atskira sąlyga nesuteikia vienai iš jos šalių perdėto pranašumo (CK 6.228 str.), ar atitinkama sąlyga neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Teismas spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, individualizuoja konkretų prievolės santykį, atsižvelgia į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, taip pat prievolės sumos santykį su palūkanų dydžiu. Tai savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. 2005-05-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-257/2005, 2005-04-11 nutartis c.b. 3K-3-258/2005, 2002-09-25 nutartis c.b. Nr.3K-3-1085/2002; 2003-05-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-558/2003). Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose, susijusiose su pagal sutartis priteisiamų palūkanų dydžio nustatymu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, būtų pagrindas net ir nesant atsakovo prašymo ieškovui priteistinų palūkanų dydį peržiūrėti exofficio, ir juo labiau, esant tokiam atsakovo prašymui, kadangi susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu - nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartį c.b. Nr. 3K-3-908/2001). Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją. Tokiu atveju palūkanos faktiškai tampa skolininko nubaudimo priemone. Be to, vadovaudamasis CK 1.5 str., teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Ši teismo teisė susijusi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtinta teismo pareiga vykdyti teisingumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartis c.b.Nr. 3K-3-258/2005; 2001-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-908/2001). Nagrinėjamoje byloje šalys susitarė dėl 31,7 proc. metinių palūkanų nuo suteikto kredito sumos (b.l. 26) Siekiant individualizuoti šiuos konkrečius teisinius santykius, kartu įtakojančius ir teisingo, abiejų šalių interesų pusiausvyrą atitinkančio palūkanų dydžio nustatymą, teismas atsižvelgia į tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: paskolos sandorių sudarymu komerciškai buvo suinteresuotos abi ginčo šalys, t.y. viena jų (atsakovas) siekė patenkinti savo ekonominį interesą ir skubiai gauti paskolą, kita (ieškovas) verčiasi pinigų skolinimu Taigi pripažintina, jog ieškovas buvo stipresnioji paskolos sutartinių santykių šalis, galėjusi piktnaudžiauti savo pranašesne padėtimi nustatant palūkanas. Versdamasis pinigų skolinimu, ieškovas turėjo didesnę kreditavimo teisinių santykių patirtį nei atsakovas. Ieškovo pranašumas matyti šalių susitarime dėl palūkanų. Ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma sudaro 26 procentus paskolos sumos. Toks paskolos ir palūkanų dydžio santykis sudaro teisinį pagrindą teismui konstatuoti, kad palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, yra aiškiai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus. Spręsdamas priteistinų palūkanų normos dydžio klausimą teismas gali vadovautis komercinių bankų vidutine palūkanų norma kaip vienu iš kriterijų, juo neapsiribodamas, kadangi CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas, t. y. nustatyti palūkanas pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, imperatyviai taikomas tuo atveju, kai šalys dėl palūkanų nebuvo susitarusios. Vidutinė Lietuvos banko apskaičiuota palūkanų norma, kuri šiuo atveju galėtų būti prilyginta vartojimo paskoloms suteikimo fiziniam asmeniui teisiniams santykiams, paskolos sudarymo metu 2009 m. spalio mėn. buvo 16,39 proc., tačiau palūkanas nustatyti pagal Lietuvos banko skelbiamą ir ginčo santykių metu susiklosčiusią palūkanų normą nebūtų teisinga ir proporcinga. Viena vertus, ieškovo rizika, atsižvelgiant į paskolos be jokio užstato sumą, buvusi didesnė, nei banko, kuris tokio dydžio paskolą be įkeitimo ar hipotekos suteiktų tik esant labai stabilioms ir ženklioms pajamoms, arba nustatydamas aukštesnes palūkanas. Nurodytais motyvais teismas konstatuoja, kad 18 proc. metinės palūkanos pakankamai užtikrintų ieškovo ekonominį interesą, kartu nepažeistų atsakovo teisių bei iš dalies skatintų jį kuo greičiau ieškoti galimybių atsiskaityti su ieškovu. Iš viso palūkanų dalyje priteistina ieškovui suma sumažintina iki 1189,44 Lt.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1831,96 Lt delspinigių. Nurodė, kad sutartyje nustatytus 0,5 proc. delspinigius per dieną geranoriškai sumažino iki 0,1258 proc. per dieną (b.l. 83, 109). Paaiškino, kad tokia delspinigių suma sudaro minimalius nuostolius, susijusius su pinigų vertės sumažėjimu, atsakovui nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (b.l. 84). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji delspinigių (tuo pačių ir palūkanų) mažinimo riba – jeigu netesybos (taip pat ir palūkanos) aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pažymėtina, kad po sutarties vienašališko nutraukimo pats ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl skolos iš atsakovo išieškojimo - į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei pusei metų nuo sutarties nutraukimo momento, todėl turi prisiimti dalį atsakomybės dėl pinigų vertės sumažėjimo. Taip pat pastebėtina, kad net atsakovui sąžiningai vykdant sutartį iki galutinio sutartyje nustatyto termino pinigų nuvertėjimas vis tiek gali būti, tai yra susiję su kreditoriaus verslo rizika. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad prašoma priteistu delspinigių suma sudaro minimalius nuostolius, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pinigų nuvertėjimo, neįrodė papildomų negautų pajamų sąlygų: iš anksto numatyto jų gavimo; pagrįsto jų gavimo, esant normaliai veiklai; negavimo dėl padaryto pažeidimo. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-401/2008; 2007-03-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-85/2007, 2012-02-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-63/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad 0,02 proc. dydžio delspinigiai atlygina minimalius ieškovo nuostolius. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 291,15 Lt delspinigių.

Iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 9579,25 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 80 proc. ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 289,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, atsakovui iš ieškovo priteistina 80,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančiam per struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, į.k. 301048563, adresas Jogailos g. 4, Vilnius, a/s LT44 7044 0600 0612 5438, AB SEB bankas, iš atsakovo Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 8098,66 Lt skolą, 1189,44 Lt palūkanų, 291,15 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9579,25 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 289,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančio per struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, į.k. 301048563, 80,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.