Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-516-1055/2018 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei D. Z., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarei D. S., Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Nesutinka su teismo išvadomis, kad galima daiktu naudotis pašalinus tuos trūkumus už proporcingą kainą per protingą terminą.

15. Teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 6.327, 6.333 straipsnių nuostatas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, pasižymi individualia kokybe. Parduoti netinkamos kokybės daiktą būtų galima tik tuo atveju, jei daiktų trūkumai būna aptarti sutartimi, t. y., jei pirkėjui jie būna žinomi ir jis su tuo sutinka, jie jam priimtini. Šiuo atveju visi trūkumai – ventiliacijos, galimybės pasijungti viryklę nebuvimas, sanitarinio mazgo neatitikimas higienos normų, pelėsis buvo užslėpti.

16. Taip pat teigia, kad teismas netinkamai interpretavo ieškovo paaiškinimus. Ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi didžiąja dalimi negavo to, ko pagrįstai tikėjosi gauti, nes bute toliau neįmanoma gyventi. Atsakovė ignoravo bendravimą ir problemos sprendimą. Sutarties panaikinimas šiuo atveju proporcinga ir tinkama ieškovo teisių gynimo priemonė.

17. Mano, kad teismas prieštaringai vertino aplinkybę, jog ieškovas neturi specialių žinių. Nesutinka su teismo argumentais, kad bute naudojama elektrinė viryklė, dujų nėra, ir šie nurodomi trūkumai buvo akivaizdūs ir pirkėjui žinomi, juos galima buvo pastebėti be jokio specialaus tyrimo.

18. Nesutinka su teismo vertinimu, kad jo pateiktoje sąmatoje nurodyta ventiliacijos įrengimo bute kaina – 2 878,11 Eur, yra nepagrįstai didelė. Teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovės siūlomų sistemų skleidžiamas triukšmas būtų didesnis, nei ieškovo siūlomų. Kas sukeltų didelį diskomfortą naudotis gyvenamuoju butu.

19. Teigia, kad teismas pažeidė jo interesus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pažymi, kad atsakovė garantavo, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo buto trūkumų (pirkimo-pardavimo sutarties VIII skyriaus 8.1.5 punktas). Todėl tikėjosi, kad įsigijus butą protingą laiką butas nereikalaus jokių papildomų remontų, neplanuotų finansinių išlaidų, neigiamai neatsilieps sveikatai.

22. Sutinka su teismo išvada dėl galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį pašalinus trūkumus. Vėdinimo sistemos, elektros instaliacijos trūkumai gali būti pašalinti, tačiau ieškovas keisti ieškinio dalyko nesutiko. Apeliantas nenori kitomis priemonėmis spręsti daikto trūkumų šalinimo klausimo ne todėl, kad nėra tokios galimybės, o todėl, jog daiktas jam nebepatinka.

23. Pažymi, kad ieškovas pritarė dėl dviejų trūkumų pašalinimo galimybės. O tai, jog sanitarinio mazgo plotas yra nedidelis, jame nėra vonios, ir bute nėra dujų įvado, apeliantas apžiūrėdamas butą turėjo matyti. To paslėpti neįmanoma. Apelianto teiginiai, kad trūkumai buvo užslėpti, yra nepagrįsti.

24. Nesutinka, kad teismas neteisingai interpretavo ieškovo paaiškinimus. Apeliantas apeliaciniame skunde keičia savo poziciją ir neigia aplinkybę, jog jam nebuvo žinoma dėl dujų bute nebuvimo. Taip pat jam buvo žinoma, kad ventiliacijos trūkumą galima pašalinti, tačiau jis nepagrįstai pasirinko ultima ratio priemonę savo teisėms ginti.

25. Nurodo, kad teismo išvados yra logiškos ir nuoseklios, jokio prieštaravimo tarp jų nėra. Apeliantas nesutikimą su teismo išvadomis pateikia ištraukdamas sakinį iš viso konteksto.

26. Pažymi, kad teismas įvertino visas pateiktas sąmatas. Ieškovo vėdinimo sistemos įrengimo sąmata yra nepagrįstai didelė, kadangi ji sudaryta A+ klasei, o namas yra G energinio naudingumo klasės.

27. Sutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis ir argumentais dėl pardavėjo sąžiningumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalies). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

30. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, teisingai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja, pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

31. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės D. Z. kaip pardavėjos atsakomybės už parduodamo daikto (buto) kokybę bei pirkėjo V. B. teisių įgyvendinimo.

32. Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 24 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Buto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas). Butas pirktas-parduotas tarpininkaujant UAB „Utenos nekilnojamojo turto agentūra“. Ginčo butas suformuotas atlikus buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją įrengiant du butus. Šis faktas registruotas VĮ „Registrų centras“ ir ieškovui įsigyjant butą buvo žinomas. 2000 m. rugpjūčio 11 d. komisijos aktu pripažinta, kad butas (duomenys neskelbtini), po rekonstrukcijos įrengiant du butus, tenkina nustatytus reikalavimus ir priimtas naudoti. Ieškovas prieš sudarydamas sutartį du kartus apžiūrėjo ginčo butą. Apžiūrint butą, t.y. iki sutarties sudarymo jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su visais buto dokumentais, tame tarpe renovacijos.

33. 2017 m. liepos 7 d. statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 17-18 T nurodyta, kad sanitarinis mazgas įrengtas 2,34 m² patalpoje taip, kad netenkina statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai” 14 punkte reglamentuojamo minimalaus 4 m² vonios kartu su tualetu ploto. Taip pat nurodyta, kad buto virtuvės ir sanitarinio mazgo patalpose neįrengus vėdinimo sistemų neužtikrinami statybos techninio reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 132-135 punktuose nustatyti oro kokybės ir būsto oro drėgnio reikalavimai. Ekspertizės akte pateiktos išvados, kad ginčo butas įrengtas taip, kad netenkinamas vienas iš Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įvardintų Reglamentu (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinio reikalavimų: statinio higienos sveikatos reikalavimas.

34. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiškino materialinės teisės normas bei neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, teismo sprendimas yra prieštaringas.

35. Šalių ginčo santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai, todėl pagal pirkimo-pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančias CK XXIII skyriaus teisės normas spręstina ir dėl ginčo šalių tarpusavio įsipareigojimų turinio bei jų nevykdymo pasekmių. CK 6.334 straipsnyje numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. sutarties atsisakymą ir reikalavimą grąžinti sumokėtą kainą. Taigi šiuo atveju svarbu yra nustatyti ar daikto (buto) trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi.

37. Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

38. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodomi buto trūkumai – dujų įvado nebuvimas, sanitarinio mazgo plotas, negali būti laikomi nuslėptais ar paaiškėjusiais tik po buto įsigijimo. Nepaisant to, kad VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodyta, jog viryklė – dujinė, iš šalių, nekilnojamojo turto agentūros brokerio liudytojo V. K. paaiškinimų, buto rekonstrukcijos dokumentų nustatyta, kad ieškovui prieš sutarties sudarymą buvo atskleista aplinkybė, jog dujų įvado bute nėra, yra galimybė pasijungti elektrinę viryklę, ir jam ta sąlyga tiko. Taip pat ieškovui tiko bute esančio sanitarinio mazgo plotas. Tai negalėjo būti nepastebėta du kartus ieškovui apžiūrėjus butą prieš jį įsigyjant, ką ieškovas patvirtino ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovas suprato, kad butas netipinis, pertvarkytas. Taigi, kas liečia šias dvi aplinkybes, jos buvo ieškovo įvertintos prieš įsigyjant butą, atitiko jo lūkesčius. O tai, kad šios aplinkybės nebuvo papildomai aptartos pirkimo – pardavimo sutartyje, nesuponuoja kitokio situacijos vertinimo.

40. Teisėjų kolegija taip pat laiko visiškai pagrįstomis skundžiamo sprendimo išvadas, kad ieškovas prieš buto pirkimą galėjo nepastebėti, kad bute nėra tinkamos vėdinimo sistemos ir elektros instaliacija yra netinkama elektrinės viryklės pajungimui. Ieškovas įrodė šiuos ginčo buto trūkumus, tačiau neįrodė, kad jie yra esminiai ir negali būti ištaisomi (CPK 185 straipsnis). Šalių pateiktos lokalinės sąmatos, liudytojų V. Ž., L. Ž., L. O. parodymai patvirtina, kad vėdinimo sistemos trūkumai, kurie yra susiję su apelianto akcentuojamais higienos normų pažeidimais, gali būti pašalinti įrengiant vėdinimo sistemą, atliekant paprastą remontą. Taip pat nesudėtingai gali būti ištaisomi elektros instaliacijos trūkumai įvedant reikalingus laidus ir pakeičiant esamą buto elektros skydelį.

41. Ieškovas, vykdydamas įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), nepateikė įrodymų, kad pelėsis, kaip sveikatai kenksmingas faktorius, ginčo bute buvo paslėptas, o ne vėliau atsiradęs buto savininku jau esant ieškovui. Šių trūkumų atsiradimo laiką ieškovas iš esmės įrodinėja tik savo paaiškinimais. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Ieškovas nurodė, kad bute būna labai retai, jo nevėdina. Byloje pateiktas 2018 m. balandžio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nurodant, kad faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas 2018 m. kovo 30 d., nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių apie šių trūkumų buvimą buto pardavimo metu bei jų atsiradimo priežasčių.

42. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai sprendė, kad ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodyta ventiliacijos įrengimo bute kaina – 2 878,11 Eur, yra nepagrįstai didelė, o higienos ir sveikatos reikalavimus atitinkanti vėdinimo sistema ginčo bute gali būti įrengta palyginti nedidelėmis sąnaudomis iki 1 000 Eur. Sprendžiant šį klausimą reikšmingos yra aplinkybės, kad namas, kuriame yra butas, baigtas statyti 1975 m., nešiltintas, priskiriamas ekoniminio naudingumo G klasei. Ieškovo vėdinimo sistemos sąmata sudaryta A+ klasei. Atsižvelgiant į tai, liudytojų V. Ž., L. Ž., L. O. parodymus, visos ieškovo nurodomos išlaidos pagrįstai nepripažintos būtinomis ventiliacijos trūkumams pašalinti.

43. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad galima daiktu naudotis pašalinus trūkumus už proporcingą kainą per protingą terminą, tačiau konkrečių pirmosios instancijos teismo pažeidimų, vertinant byloje esančius duomenis ir darant šią išvadą, nenurodė. Tai, jog ieškovas (pirkėjas) reikalauja taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą teisių gynimo būdą ir nesutinka su kitomis šiame straipsnyje numatytomis pažeistų pirkėjo teisių gynimo priemonėmis, savaime nelemia jo taikymo. Ieškovas pateikė vėdinimo sistemos, kuri jam atrodo tinkama, sąmatą, taigi iš esmės pripažįsta, kad yra būdas šį trūkumą pašalinti. Tačiau ieškovas nenori kitomis priemonėmis spręsti daikto trūkumų šalinimo klausimo iš esmės todėl, kad daiktas jam nebepatinka. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad ieškovo siekis nutraukti sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, nepasinaudojus alternatyviomis teisių gynimo priemonėmis, šiuo atveju nėra proporcinga priemonė. Ieškovui neįrodžius, kad trūkumai yra esminiai ir negali būti ištaisomi, o taip pat nesutikus keisti ieškinio dalyko, ieškinys CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu atmestas pagrįstai.

44. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė buvo nesąžininga. Atsakovės nesąžiningumas sudarant sutartį, sąmoningas reikšmingų aplinkybių nutylėjimas byloje nenustatytas. Tiek atliekant buto rekonstrukciją, tiek nusprendus parduoti butą atsakovė naudojosi specialistų paslaugomis. Butas po rekonstrukcijos priimtas naudoti ir ilgai naudotas atsakovės nuomininkų, daugiausiai įmonių. Todėl ventiliacijos sistemos nebuvimas, elektros instaliacijos neatitikimas, elektros viryklės pajungimui, jai galėjo būti nežinomi. Atsakovės nesąžiningumo ieškovas neįrodė (CPK 185 straipsnis).

45. Taip pat nesutiktina su apelianto argumentais dėl pirmosios instancijos išvadų prieštaringumo, netinkamo ieškovo paaiškinimų vertinimo. Priešingai, skundžiamo sprendimo išvados yra logiškai pagrįstos bylos duomenis. Teisėjų kolegija nurodytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo procesiniuose dokumentuose dėstomos aplinkybės nevisiškai sutapo su jo paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu, ką pagrįstai įvertino teismas, vertindamas įrodymų visumą ir priimdamas skundžiamą sprendimą.

46. Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovė nepateikė, todėl šios išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).

48. Atsakovė pateikė dokumentus apie pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas už UAB „Lavitas“ pateiktą ventiliacijos sistemos pasiūlymą. Pažymėtina, kad prašymas priteisti šias išlaidas ir įrodymai, pagrindžiantys šių išlaidų atsiradimą, turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo ir esmės pabaigos. Bylos duomenimis atsakovė tokio prašymo ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Šis atsakovės prašymas pateiktas nesavalaikiai, todėl atmestinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.