Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Sobo sistemos“ atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Danės būstas“ ir akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Sobo sistemos“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, Klaipėdos miesto savivaldybė, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. S. (R. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 6623,63 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-05-16 adresu (duomenys neskelbtini), pogrindžio kanale trūkus termofikacinės trasos vamzdžiui, karštas vanduo ir garai sklisdami pogrindžio kanalu sugadino jos patalpas ir jose buvusį inventorių – knygas, esančias (duomenys neskelbtini). 2015-05-18 atsakovė AB „Klaipėdos energija“ raštu kreipėsi į pastatą prižiūrinčią įmonę UAB „Sobo sistemos“, nurodydama, jog po šilumos tinklų hidraulinių bandymų nutrauktas šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog galima vamzdynų trūkimo vieta yra pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laiptinėje po grindimis, todėl siekiant nustatyti tikslią avarijos vietą reikalinga, jog UAB „Danės būstas“ suorganizuotų priėjimą prie vamzdynų. 2015-05-19 UAB „Sobo sistemos“ atliko objekto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir surašė defektų aktą. Apžiūrą atlikę UAB „Sobo sistemos“ atstovai konstatavo, jog trūko įvadinė trasa ties išorine namo siena bei nustatė, jog vamzdynai pogrindžio kanaluose stipriai sukorodavę, avarinės būklės, todėl reikia keisti įvadinės trasos vamzdžius. UAB „Sobo sistemos“ 2015-05-19 raštu informavo UAB „Danės būstas“, jog laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvėrus vamzdynus, nustatyta, jog yra trūkusi įvadinė termofikacinio vandens trasa iki šilumos punkto. 2015-05-19 atsakovės UAB „Danės būstas“ atstovams atlikus minėto objekto apžiūrą, nustatyta, kad pogrindžio kanale prie namo pamato yra trūkęs įvadinis aukštų parametrų vamzdynas, taip pat sukorodavusi ir trūkusi šildymo vamzdyno atkarpa. 2015-05-22 UAB „Sobo sistemos“ raštu informavo atsakovę UAB „Danės būstas“ apie tai, kad jis negali atlikti trūkusio vamzdyno remonto darbų, kadangi neįmanoma prie jų prieiti, ir paprašė sudaryti galimybę patekti prie vamzdyno, o 2015-05-26 pranešė, jog gali atlikti įvadinės trasos remonto, suvirino darbus, tačiau pastarieji nėra įtraukti į 2006-08-01 eksploatacijos sutartį, todėl prašo garantuoti apmokėjimą už remonto darbus. Atsakovė UAB „Danės būstas“ 2016-05-26 raštu UAB „Sobo sistemos“ garantavo apmokėjimą už avarijos likvidavimo darbus. AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 2015-06-05 raštu informavo ieškovę, jog žalos bylos tyrimo metu nustatyta, kad už šildymo ir karšto vandens sistemų eksploataciją ir techninę priežiūrą buvo atsakingas UAB „Sobo sistemos“. Avarijos metu trūko įvadinė termofikacinio vandens trasa iki šilumos punkto, o pagal atsakovės UAB „Danės būstas“ ir UAB „Sobo sistemos“ sudarytą sutartį UAB „Sobo sistemos“ techninės atsakomybės riba yra nuo šilumos punkto įvadinių sklendžių. Taigi, avarija įvyko toje sistemos dalyje, už kurią draudėjas nėra atsakingas. 2015-06-01 ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „Danės būstas“ su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, tačiau 2016-07-13 raštu UAB „Danės būstas“ nurodė, kad ieškovė neįrodė visų UAB „Danės būstas“ civilinės atsakomybės sąlygų. 2015-08-04 ieškovė pakartotinai kreipėsi į UAB „Danės būstas“, tačiau UAB „Danės būstas“ 2015-08-17 raštu nurodė, jog už sistemų priežiūrą nuo šilumos punkto įvadinių sklendžių yra atsakingas UAB „Sobo sistemos“. Kadangi trūko įvadinis aukštų parametrų vamzdynas, esantis už UAB „Sobo sistemos“ veiklos ribų, todėl už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė AB „Klaipėdos energija“, kuriai ieškovės pretenzija persiųsta. AB „Klaipėdos energija“ 2015-10-27 raštu ieškovei atsakė, jog trūkęs vidaus šildymo vamzdis pastate AB „Klaipėdos energija“ nepriklauso, nes jos nuosavybės riba yra pastato išorinė siena. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229, nuostatomis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 34 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatomis šilumos tiekėjas yra atsakingas už šilumos perdavimo tinklo, įskaitant ir šilumos įvado, kaip šilumos perdavimo tinklo atšakos, eksploatavimą. Prižiūrėtojas eksploatuoja pastato šilumos įrenginius, būtinus pastato tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, kurie yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Todėl atsakomybės riba turėtų būti nustatoma toje vietoje, kurioje šilumos tiekėjo eksploatuojamas šilumos perdavimo tinklas yra sujungtas su pirmuoju pastato šilumos įrenginiu (įskaitant pastato pirmuosius uždaromuosius įtaisus, apskaitos prietaisus, kontrolinius matavimo prietaisus, filtrus, slėgio reguliavimo vožtuvus ir kt.) būtinu pastato tinkamam eksploatavimui naudojimu. Šilumos tiekėjai ir vartotojai, įvertinę galiojančių teisės aktų nuostatas, privalo sudaryti Ribų nustatymo aktą, kurio pagrindu yra nustatomos atsakomybės ribos. Šiuo konkrečiu atveju tokio Ribų nustatymo akto nėra, todėl ieškinys teikiamas solidariems atsakovams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.4. p. numatyta, kad įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis statinių priežiūros reglamentais, atlieka bendrojo naudojimo objektų periodines apžiūras, įformina jas atitinkamais aktais, organizuoja šių objektų nuolatinę techninę priežiūrą. Nuostatų 5.5. p. numatyta, jog administratorius rengia bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ar kitokio tvarkymo metinius bei ilgalaikius darbų ir lėšų poreikio planus privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti, viešai skelbia juos patalpų savininkams. Analogiškos pareigos namo administratoriui numatytos ir 2011-11-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriaus įsakymu Nr. AD1-2279 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.3 ir 5.4 punktuose. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovė UAB „Danės būstas“ netinkamai vykdė savo kaip namo administratoriaus pareigas. Pagal UAB „Kontvita“ lokalinę sąmatą patalpų remontui, ir 2016-10-07 preliminariąją statybos rangos darbų sutartį avarijos likvidavimo darbų kaina yra 6342,63 Eur, o sugadintos knygos įvertintos 281,00 Eur, todėl bendra žalos suma sudaro 6623,63 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė UAB „Danės būstas“ atsiliepimu į ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu jos atžvilgiu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus. Norint kvalifikuoti konkrečius skolininko veiksmus ar neveikimą neteisėtu, pirmiausia turi būti tinkamai nustatyta pareiga skolininkui ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar kitas nurodymas būti aktyviam, po to turi būti konstatuojama, jog asmuo tos pareigos nevykdo. Atsakovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šilumos perdavimo tinklų, šildymo sistemos nuosavybės, šildymo ir priežiūros ribų akto nesudarymas negali būti vertinamas kaip neteisėti jos veiksmai. Tokio ribų akto nebuvimas nelėmė įvykusios avarijos, dėl kurios kilo žala. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-613 ji paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831, pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinant jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Namo bendrojo naudojimo objektai yra apibrėžti Namo bendrojo naudojimo objektų apraše. Ginčo namo bendrojo naudojimo objektų apraše įtvirtinta, kad šio namo bendrasavininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šilumos vamzdynai ir armatūra nuo šilumos punkto uždaromosios armatūros iki šildymo prietaiso patalpose, bendrojo naudojimo patalpose įskaitytinai. Taigi, šiuo atveju atsakovė administruoja namo šilumos vamzdynus ir armatūrą nuo šilumos punkto uždaromosios armatūros iki šildymo prietaiso patalpose, bendrojo naudojimo patalpose įskaitytinai. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje numatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistema – pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjo tinklų ji atribojama pastato įvadu. Šio įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje pateikiama šilumos įvado sąvoka, paaiškinanti, kad šilumos įvadas yra tinklo atšaka, įskaitant pastato pirmuosius uždaromuosius įtaisus ir apskaitos prietaisus, jungianti pastato šilumos įrenginius ir šilumos perdavimo tinklą. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo vieta ir tiekimo – vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Taigi, šilumos tiekėjas yra atsakingas už šilumos perdavimo tinklo, įskaitant ir šilumos įvado, kaip šilumos perdavimo atšakos, eksploatavimą. Atitinkamai namo bendrasavininkams priklauso namo šilumos įrenginiai, būtini pastato tinkamam eksploatavimui ir naudojimui. Atsakomybės riba nustatoma toje vietoje, kurioje šilumos tiekėjo eksploatuojamas šilumos perdavimo tinklas yra sujungtas su pirmuoju pastato šilumos įrenginiu, būtinu pastato tinkamam eksploatavimui ir naudojimui. Nagrinėjamu atveju įvykis įvyko namo pogrindžio kanale, t.y. iki pastato šilumos įrenginių, todėl neabejotinai įvykio vieta yra šilumos tiekėjo atsakomybės ribose. Pagal Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 26 punktą - jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartyje numatyti atlikti ne visi šio Aprašo 25 punkte nurodyti darbai, už neįtraukiamų į pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos komponentams, kurie yra pastate, privalomų priežiūros darbų atlikimą atsako Bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba šilumos tiekėjas – kiekvienas už savo nuosavybės (ar valdymo) objekto eksploatavimą. Privalomų priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas sudaromas vadovaujantis Aprašo 3 priede nustatytu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) privalomų darbų bendruoju sąrašu tiems pastato šildymo ir karšto vandens sistemos komponentams, kurie yra pastate. Šiame privalomųjų darbų sąraše nėra nurodyti jokie įvadinio aukštų parametrų vamzdyno priežiūros darbai. Atsižvelgiant į tai, nurodytas Aprašo punktas negali būti taikomas atsakovei ir ji negali būti laikoma atsakinga už tų objektų priežiūrą, kurių priežiūros nenumato net teisės aktai. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su patikslintu ieškiniu atsakovės UAB „Danės būstas“ atžvilgiu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad avarija įvyko todėl, kad trūko įvadinis aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdis, esantis pogrindžio kanale tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinės ir išorinės sienos. Šis vamzdis nėra priskirtinas prie namo bendrojo naudojimo objektų ir jo priežiūrą gali atlikti tik atsakovė AB „Klaipėdos energija“.

Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu jos atžvilgiu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, dėl patikslinto ieškinio atsakovės UAB „Danės būstas“ atžvilgiu prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2015-05-12 ji vykdė šiaurinės Klaipėdos miesto dalies šilumos tinklų hidraulinius bandymus, kurių metu buvo bandomi ir senamiestyje esantys šilumos tinklai. Apie hidraulinius bandymus buvo pranešta UAB „Sobo sistemos“. Po hidraulinių bandymų, nenustačius gedimų bendrovei priklausančioje trasos dalyje, tinklai buvo pajungti prie šilumos tinklų sistemos. Atsiradus termofikacinio vandens papildymui ir gavus pranešimą iš ieškovės apie vandens pratekėjimą pastato viduje šilumos tinklų įvadas į pastatą buvo atjungtas. Siekiant išsiaiškinti vandens nutekėjimo priežastis buvo atkasta lauko šilumos trasa. Iki įvado į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sieną, AB „Klaipėdos energija“ priklausančioje trasos dalyje nenustatyta jokių šilumos trasos gedimų, gruntas neišplautas. Gedimas įvyko pastato vidinėje dalyje, pogrindžio kanale, trūkus termofikacinės trasos vamzdžiui, kurį privalo prižiūrėti pastato administratoriaus pasirinktas šilumos tinklų prižiūrėtojas. Solidarios atsakovės UAB „Danės būstas“ ir trečiojo asmens UAB „Sobo sistemos“ veiksmai šalinant įvykusią avariją šilumos trasoje suponuoja, kad atsakomybės ribos šalims yra žinomos. Nei viena iš šalių niekada nesikreipė į AB „Klaipėdos energija“ dėl avarijos šalinimo išlaidų padengimo. Atsakovė taip pat nurodė, pagrindinis ginčas kyla dėl šalių atsakomybės ribų, o tiksliau dėl šilumos įvado priežiūros ir atsakomybės ribų nustatymo. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtintame Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše pateikta pastato šilumos įrenginių priežiūros (eksploatacijos) ribų schema tiksliai nustato priežiūros ribas. Minimoje schemoje pavaizduota aiški šilumos įvado iki pastato sienos šilumos tiekėjo priežiūros riba, o tiksliau: 1) taškus A jungianti atkarpa yra pastato siena žyminti pastato šilumos įrenginių priežiūros (eksploatavimo) ribą; 2) A-B šilumos įvado įrenginiai (šilumnešio tiekimo vamzdis į pastato šilumos punkto įrenginius ir kt.), kurie yra pastato šilumos įrenginių prižiūrėtojo (eksploatuotojo) atsakomybės ribose, kurių priežiūrą privalo vykdyti pastato administratoriaus parinktas pastato šilumos tinklų prižiūrėtojas (Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010-04-07 įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių 5 straipsnio 31 dalis). Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu yra nustatyta, kad šilumos tiekėjo priežiūros ribos yra iki pastato sienos. Šilumos įvadas į pastatą tiksliau yra detalizuojamas Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2011-06-17 įsakymu Nr. 1-160 patvirtintų Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių 3.3 punkte, kuris apibrėžia pastatų įvadinių tinklų ribą – atšakas nuo skirstomųjų (arba magistralinių) tinklų iki vartotojo pastato sienos išorinio paviršiaus. Tų pačių taisyklių 6 straipsnis nustato pagrindines taisyklėse vartojamas sąvokas, t. y. pastato šilumos tinklo įvadas – įvadinio šilumos tinklo tęsinys nuo pastato sienos išorinio paviršiaus arba nuo per pastatą pravestų šilumos tinklų techniniuose koridoriuose iki vartotojo šilumos punkto modulio pirmųjų sklendžių. Minimuose teisės aktuose kalbama apie tą patį šilumos įvadą minimą Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje, tačiau čia pastarasis yra apibūdinamas siaurąją prasme, nustatant šilumos įvado atskirų atkarpų iki pastato ir pastato ribose apibrėžimus, bei nustato nuosavybės ribas. Be to, tarp AB „Klaipėdos energija“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kaip patalpų, esančių Turgaus g. 6, 8, Klaipėda, savininkės 2013-02-13 buvo pasirašyta Šilumos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. S0001454 dėl šilumos tiekimo, vartojimo ir tarpusavio atsiskaitymo sąlygų nustatymo. Sutarties priedo Nr. 3 „Šilumos perdavimo tinklų, šildymo sistemos nuosavybės, šildymo ir priežiūros ribų ir tiekimo – vartojimo ribos nustatymo aktas“ 3 punkte nustatyta, kad sutarties šalių įrenginių priežiūros atsakomybės riba nustatoma ties pastato, esančio Turgaus g. 6, 8, Klaipėda, išorine siena ir schemoje pažymėta raudona linija. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su patikslintu ieškiniu atsakovės AB „Klaipėdos energija“ atžvilgiu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atsakovės AB „Klaipėdos energija“ atsakomybės riba yra ties pastato išorine siena, o šiuo atveju trūko vamzdis, esantis pastato viduje.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sobo sistemos“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas prižiūri pagal 2006-08-01 sutartį, sudarytą su UAB „Danės būstas“, ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo“ 3 priedo „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatacijos) privalomųjų darbų bendras sąrašas“ 18 lentelę. Vadovaudamasis minėtu aprašu UAB „Sobo sistemos“ paruošė namą, esantį (duomenys neskelbtini), 2014 metų – 2015 metų šildymo sezonui ir 2015-05-15 įteikė administratoriui UAB „Danės būstas“ informaciją apie daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynų, stovų ir uždaromosios armatūros stovį. 2015-12-07 atlikusi patikrinimą Valstybinė energetikos inspekcija trūkumų namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbuose nenustatė. 2015-05-18 siekiant išsiaiškinti 2015-05-16 avarijos priežastį, dalyvaujant UAB „Danės būstas“ atstovui, buvo patikrintas šilumos punktas. Atlikus patikrinimą surašytas Defektų aktas, kuriame nurodoma, jog patikrinimo metu vidaus šildymo sistema sandari, uždarytos 3 ir 4 šildymo sistemos sklendės ir sistemoje yra 2,8 atm. spaudimas. Pagal Šilumos energijos eksploatacinės atsakomybės ribų akto Nr. 993, 4 punktą karšto vandens vamzdynus ir žemų parametrų (po elevatoriaus) termofikacinio vandens trasas pastato viduje iki pastato išorinių sienų eksploatuoja vykdytojas, t.y. UAB „Sobo sistemos“. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad vamzdynais teka aukštų parametrų ir žemų parametrų termofikacinis vanduo. Iki elevatoriaus aukštų parametrų termofikacinis vanduo padavimo vamzdynuose būna iki 7 stm. darbinio slėgio ir šiais vamzdynais rūpinasi AB „Klaipėdos energija“. Tuo tarpu po elevatoriaus prasideda namo vidaus šildymo sistema, kurioje palaikomas 2,8 atm. slėgis. Žemų parametrų vamzdynus prižiūri UAB „Sobo sistemos“, o aukštų parametrų termofikacinio vandens trasas iki įvadinių sklendžių namo šilumos punktuose padidintu slėgiu kasmet išbando ir apie jų tinkamumą eksploatacijai sprendžia AB „Klaipėdos energija“. 2015-05-11, remdamasis AB „Klaipėdos energija“ pranešimu, UAB „Sobo sistemos“ uždarė namo, esančio (duomenys neskelbtini), sklendes ir atjungė namo vidaus šildymo sistemas nuo AB „Klaipėdos energija“ vandens šilumos tinklų (aukštų parametrų trasos), kurie 2016-05-12 ir 2016-05-13 buvo bandomi padidintu 20 atm. slėgiu. Minėtame pranešime buvo nurodyta, jog apie tinklus, kurie neišlaikė bandymo ir nebus prijungti, AB „Klaipėdos energija“ praneš papildomai, tačiau AB „Klaipėdos energija“ pranešimo UAB „Sobo sistemos“ nepateikė, todėl 2015-05-15 buvo atidarytos sklendės ir atnaujintas karšto vandens tiekimas namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pranešimas apie avariją gautas 2015-05-16. UAB „Sobo sistemos“ nurodo, kad trūkimas aukštų parametrų termofikacinio vandens trasoje galėjo atsirasti po hidraulinių bandymų, tačiau bandymo metu jis nebuvo pastebėtas, ko pasekoje atnaujinus vandens tiekimą, garai po kurio laiko prasiveržė pro perdengimą ir pateko į patalpas bei padarė nuostolius bibliotekai. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad iki avarijos atsakovė AB „Klaipėdos energija“ keitė aukštų parametrų vamzdyną, tačiau keitimo darbai buvo atlikti trasos dalyje iki pastato sienos, o vamzdyno dalis pastato sienoje liko nepakeista, t.y. prie seno vamzdžio, esančio pastato viduje buvo privirintas naujas vamzdis, esantis pastato išorėje. Nurodė, kad šilumos įvadas yra tiek pastato viduje, tiek išorėje, tačiau šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad vandentiekio avarija įvyko vamzdyno dalyje iki šilumos punkto, t.y. iki objektų, kurie laikytini bendrojo naudojimo objektais. Be to, namo administratorius neturi galimybės prižiūrėti aukštų parametrų vamzdynų, juos patikrinti galima tik atliekant bandymus aukštu spaudimu, t.y. bandymus atliekant atsakovei AB „Klaipėdos energija“.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad 2014-04-28 tarp UAB „Sobo sistemos“ ir trečiojo asmens buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Minėta sutartimi buvo apdrausta UAB „Sobo sistemos“ vykdoma veikla ir teikiamos paslaugos, įskaitant šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą. Pagal draudimo taisyklių 4.1.2. punktą draudžiamuoju įvykiu nėra laikoma atsakomybė, kuri kyla dėl neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.) priežasčių. Pagal 2015-05-19 defektų aktą, nustatyta, kad avarija įvyko trūkus įvadinei trasai ties išorine namo siena. Akte taip pat nurodyta, jog vamzdynai pogrindžio kanaluose stipriai sukorodavę, avarinės būklės, todėl reikia keisti įvadinės trasos vamzdžius. 2015-05-19 UAB „Sobo sistemos“ atliko apžiūrą ir nustatė, kad prie namo pamato yra trūkęs įvadinis aukštų parametrų vamzdynas, taip pat sukorodavusi ir trūkusi šildymo vamzdyno atkarpa. UAB „Sobo sistemos“ 2015-08-31 raštu nurodė, jog jis pakeitė korozijos paveiktus aukštų parametrų termofikacinio vandens vamzdžius. Trečiasis asmuo nurodė, kad UAB „Sobo sistemos“, kaip draudėjo, atsakomybės riba yra nuo įvadinių šilumos punkto sklendžių, tačiau šiuo atveju avarijos metu trūko įvadinė trasa iki šilumos punkto. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad tarp jo ir atsakovės AB „Klaipėdos energija“ 2014-06-23 sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, pagal kurią laikotarpiu nuo 2014-06-30 iki 2015-06-29 buvo apdrausta atsakovės AB „Klaipėdos energija“ vykdoma veikla, nurodyta Sutarties 1 priede. AB „Klaipėdos energija“ apie įvykį jai nepranešė, pretenzijos dėl žalos atlyginimo draudėjui nebuvo pareikštos. 2015-12-26 tarp jo ir atsakovės UAB „Danės būstas“ buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, pagal kurią laikotarpiu nuo 2015-12-23 iki 2016-12-22 buvo apdrausta atsakovės vykdoma pastatų ūkio priežiūros ir administravimo paslaugų veikla. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. S., kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Danės būstas“ ir AB „Klaipėdos energija“ 1112,97 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-05-16 adresu (duomenys neskelbtini), pogrindžio kanale trūkus termofikacinės trasos vamzdžiui, karštas vanduo ir garai, sklisdami pogrindžio kanalu sugadino jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio siena ribojasi su namu, esančiu (duomenys neskelbtini). 2015-05-18 jis kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją prašydamas nustatyti įvykio faktą ir atlyginti žalą, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad jis turėtų kreiptis į UAB „Sobo sistemos“. UAB „Sobo sistemos“ jam pateikė atsakymą nurodydama, kad už aukštų parametrų termofikacinio vandens vamzdynų eksploataciją ir priežiūrą iki sklendžių yra atsakinga AB „Klaipėdos energija“, todėl UAB „Sobo sistemos“ nėra laikytinas atsakingu už įvykusią avariją bei patirtus nuostolius. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad aprašas privalomas šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, pastato savininkui, Daugiabučio namo bendraturčiams; daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui, bendrojo naudojimo objektų administratoriui; Prižiūrėtojams bei šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, išskyrus šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojus individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir vienam juridiniam ar fiziniam asmeniui priklausančiuose negyvenamuosiuose pastatuose. Pagal Aprašo 20 punktą daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako Bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 143 ir 144 punktuose numatyta, kad pastato valdytojas teisės aktais nustatyta tvarka atsako už pastato šilumos įrenginių bei išorės atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) būklę ir priežiūrą bei vartotojo patirtą žalą dėl valdytojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pastato valdytojas privalo taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti pastato išorės atitvarus (langų, durų, sienų, stogo ir pan.), šilumos įrenginius ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemas arba sudaryti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį su juridiniu ar fiziniu asmeniu, turinčiu Inspekcijos leidimą (atestatą) verstis šilumos įrenginių eksploatavimo (priežiūros) veikla. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Danės būstas“ nesiėmė visų būtinų ir privalomų veiksmų, kad būtų tinkamai valdomi ir prižiūrimi bendrojo naudojimo objektai, šiuo atveju – termofikaciniai vamzdynai. Be to, atsakovės UAB „Danės būstas“ ir AB „Klaipėdos energija“ privalėjo sudaryti Ribų nustatymo aktą, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių, jog minėtas aktas yra sudarytas, nėra. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, į 2017-03-07 ir 2017-04-06 teismo posėdžius neatvyko, nors jo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu (b. l. 121-122 t. 2 ), patikslintame ieškinyje nurodė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Atsakovė UAB „Danės būstas“ atsiliepimu į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. (R. S.) patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu jos atžvilgiu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepimą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis bei argumentais, kurie nurodyti jos atsiliepime į ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos patikslintą ieškinį.

Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ atsiliepimu į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. (R. S.) patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu jos atžvilgiu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, dėl patikslinto ieškinio atsakovės UAB „Danės būstas“ atžvilgiu prašo spręsti teismo nuožiūra.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Sobo sistemos“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ADB „Gjensidige“, Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimų į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. (R. S.) patikslintą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

Dėl ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos patikslinto ieškinio

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-05-16 pogrindžio kanale tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinės ir išorinės sienos trūko įvadinis aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdis ir dėl įvykusios avarijos buvo apgadintos ieškovės patalpos. Nagrinėjamu atveju dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, tačiau šalys nesutaria dėl to, kas yra atsakingas už minėto vamzdžio eksploatavimą ir priežiūrą. Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ nurodo, kad trūkęs vamzdis yra namo bendrojo naudojimo objektas, todėl laikytinas bendrąja daline namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybe ir už jo priežiūrą atsakinga atsakovė UAB „Danės būstas“ kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovė UAB „Danės būstas“ su nurodytomis aplinkybėmis nesutinka pažymėdama, kad atsakovė AB „Klaipėdos energija“ kaip šilumos tiekėja yra atsakinga už šilumos perdavimo tinklo, įskaitant ir šilumos įvado, kaip šilumos perdavimo atšakos, eksploatavimą, o trūkęs vamzdis nėra namo bendrojo naudojimo objektas.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 2 straipsnio 23 dalyje numatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistema – pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjo tinklų ji atribojama pastato įvadu. Šilumos įvadas – šilumos perdavimo tinklo atšaka, įskaitant pastato pirmuosius uždaromuosius įtaisus ir apskaitos prietaisus, jungianti pastato šilumos įrenginius ir šilumos perdavimo tinklą. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 34, 39 dalys). Pažymėtina, kad minėtos sąvokos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-06-17 įsakymu Nr. 1-160 patvirtintų Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 6 punktą pastato šilumos tinklo įvadas – įvadinio šilumos tinklo tęsinys nuo pastato sienos išorinio paviršiaus arba nuo per pastatą pravestų šilumos tinklų techniniuose koridoriuose iki vartotojų šilumos punkto modulio pirmųjų sklendžių. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad šilumos tiekimo tinklai skirstomi į magistralinius, nuvestus nuo šilumos šaltinio iki atšakų į kvartalus, taip pat iki atskirų vartotojų grupinių šilumos punktų, kurių projektinė šilumos galia yra 5 MW ir daugiau; skirstomuosius – nuo magistralinių tinklų iki atšakų į pastatus; pastatų įvadinius tinklus – atšakas nuo skirstomųjų (arba magistralinių) tinklų iki vartotojų pastato sienos išorinio paviršiaus. Taigi, šilumos tiekimas vartotojui yra vykdomas šilumnešį tiekiant per magistralinį šilumos tinklą, per kurį jis vėliau patenka į skirstomąjį šilumos tiekimo tinklą, iš jo - į pastato įvadinį tinklą, kuris driekiasi iki vartotojų pastato sienos išorinio paviršiaus, o iš pastato įvadinio tinklo šilumnešis patenka į pastato šilumos tinklo įvadą, nuo jo - į šilumos punktą, kuris yra prijungtas prie šilumos įvado ir su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuoja pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Analogiška schema yra pateikta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtintų Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 priedo 1 paveiksle „Pastato šilumos įrenginių priežiūros (eksploatavimo) ribų schema“ (toliau – Schema), iš kurio matyti, kad šilumos įvadas (atkarpa A-B₂) yra tiek pastato išorėje, tiek viduje (b. l. 57, t. 1). Kaip minėta, šiuo atveju ginčo šalys sutaria, kad už pastato įvadinio tinklo (pastato išorėje) priežiūrą atsakinga atsakovė AB „Klaipėdos energija“, tačiau nesutaria dėl to, kas turi rūpintis šilumos įvado (pastato viduje) priežiūra.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (DNSBĮ 15 straipsnis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-15 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Administravimo nuostatai) 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (Administravimo nuostatai 4.2. punktas). Byloje esančiais duomenimis bei šalių atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad nagrinėjamu atveju trūko šildymo sistemos vamzdis (b. l. 10-12, 28, t. 1). Pagal namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašą bendrojo naudojimo objektais laikytina vandentiekio sistema, karšto vandens sistema ir šildymo sistema, kurią sudaro šilumos punktas bei šilumos vamzdynai ir armatūra nuo šilumos punkto uždaromosios armatūros iki šildymo prietaiso patalpose, bendrojo naudojimo patalpose įskaitytinai, patalpų šildymo prietaisai (Bendrojo naudojimo objektų aprašo 1, 4-4.2., 5-5.2., punktai b. l. 38-44, t. 2). Iš Schemos matyti, kad šilumos punktas prasideda ties uždaromuoju įtaisu B₂, o šilumos punkto įrenginiai yra atkarpoje B₂-C. Taigi, pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą šilumos įvadas (pastato viduje) nėra laikytinas bendrojo naudojimo objektu.

Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje numatyta, kad daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise (Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius (Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi, pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė yra šilumos punkto įrenginiai ir namo šildymo ir karšto vandens sistemos, t.y. Schemos atkarpa B₂-C₃. Tačiau minėtas įstatymas nenumato, kad šilumos įvadas (pastato viduje) yra butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad įstatymas numato pareigą pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui (eksploatuotojui) prižiūrėti būtent daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktus, kurie priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, t.y. Schemos atkarpą B₂-C₃, tačiau nenumato pareigos rūpintis šilumos įvado (pastato viduje) priežiūra. Be to, Aprašo 3 priedo III dalies Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ir eksploatavimo minimalių apimčių darbų sąrašai ir darbų atlikimo periodiškumas 17 lentelės „Šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo minimalių apimčių darbų sąrašas ir periodiškumas“ bei 18 lentelės „Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros minimalių apimčių darbų sąrašas ir periodiškumas“ duomenimis nustatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) darbus turi atlikti Schemos atkarpose B₂-C, C-C₁, C₁-C₃, t.y. nuo šilumos punkto, o vieninteliai darbai numatyti atkarpoje B-C₁, t.y. atkarpoje, kuri apima ir šilumos įvadą (pastato viduje), yra tik prieduobių smulkių defektų šalinimas. Teismas taip pat pažymi, jog pagal Aprašo 26 punktą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartyje numatyti atlikti ne visi šio Aprašo 25 punkte nurodyti darbai, už neįtraukiamų į pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos komponentams, kurie yra pastate, privalomų priežiūros darbų atlikimą atsako Bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės UAB „Danės būstas“ ir trečiojo asmens UAB „Sobo sistemos“ 2006-08-01 sudaryta Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatacijos) sutartis, pagal kurią UAB „Sobo sistemos“ įsipareigojo atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatacijos) darbus numatytus sutartyje (b. l. 40, t. 1). Įvertinus sutarties turinį matyti, kad UAB „Sobo sistemos“ įsipareigojo atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatacijos) darbus atkarpoje nuo šilumos punkto, t.y. Schemos atkarpoje nuo taško B2. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė UAB „Danės būstas“ kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė neturėjo pareigos įtraukti šilumos įvado (pastato viduje) priežiūros darbų į minėtą sutartį, kadangi jie Aprašo 25 punkte nenumatyti.

Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ atsiliepime nurodo, kad Aprašo Schemoje yra tiksliai nustatytos priežiūros ribos, pagal kurią taškus A jungianti atkarpa yra pastato siena žyminti pastato šilumos įrenginių priežiūros (eksploatavimo) ribą, o atkarpa A-B yra šilumos įvado įrenginiai (šilumnešio tiekimo vamzdis į pastato šilumos punkto įrenginius ir kt.), kurie yra pastato šilumos įrenginių prižiūrėtojo (eksploatuotojo) atsakomybės ribose, kurių priežiūrą privalo vykdyti pastato administratoriaus parinktas pastato šilumos tinklų prižiūrėtojas. Teismas su šiomis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Visų pirma, priešingai nei nurodo atsakovė Schemoje taškus A jungianti atkarpa yra tiekėjui nuosavybės ar valdymo teise priklausantys magistraliniai šilumnešio tiekimo tinklai, o ne pastato siena. Pastaroji žymima raide „D“ (b. l. 57, t. 1). Iš Schemoje pateiktos legendos matyti, kad atkarpa A-B₂ yra šilumos įvadas, kuris šiuo atveju apima tiek pastato įvadinį tinklą (pastato išorėje), tiek šilumos įvadą (pastato viduje). Antra, Schemoje pateiktos pastato šilumos įrenginių priežiūros (eksploatavimo) ribų žymos priežiūros ribas dalija į dvi dalis: 1) atkarpą A-B₂; 2) atkarpą B₂-C₃. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, įstatymų leidėjas nenumato atskirų priežiūros ribų pastato įvadiniam tinklui (pastato išorėje) ir šilumos įvadui (pastato viduje), atvirkščiai – jie patenka į vieną priežiūros ribą. Taigi, Schemoje pateiktus duomenis sistemiškai vertinant kartu su Aprašo bei Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad atkarpa A-B₂, įskaitant šilumos įvadą (pastato viduje), patenka į atsakovės AB „Klaipėdos energija“ kaip šilumos tiekėjo priežiūros (eksploatavimo) ribą.

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog Šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Tiekimo-vartojimo riba – šilumnešio vamzdynų vieta, iki kurios tiekėjas pristato šilumą vartotojui. Šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 49 dalis, 11 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės) 23 punkte (akto redakcija galiojusi nuo 2015-05-13 iki 2015-07-09) numatyta, kad neatskiriama šilumos pirkimo-pardavimo ir šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių dalis yra šalių Šilumos perdavimo tinklų, šildymo ir karšto vandens sistemos nuosavybės, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ribų, šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo vietos ir tiekimo-vartojimo ribos nustatymo aktas. Šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje šilumos tiekėjo įrenginiai sujungti su šilumos vartotojo nuosavybės arba buitinių šilumos vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais prieš šilumos punkto įrenginius arba už šilumos punkto įrenginių priklausomai nuo jų nuosavybės (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 24 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos 2016-05-25 raštą šilumos tiekėjas yra atsakingas už šilumos perdavimo tinklo, įskaitant ir šilumos įvado, kaip šilumos perdavimo tinklo atšakos eksploatavimą. Atitinkamai prižiūrėtojas eksploatuoja pastato šilumos įrenginius, būtinus pastato tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, kurie yra neatskiriama namo dalis ir šio butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Todėl atsakomybės riba turėjo būti nustatoma toje vietoje, kurioje šilumos tiekėjo eksploatuojamas šilumos perdavimo tinklas yra sujungtas su pirmuoju pastato šilumos įrenginiu (įskaitant pastato pirmuosius uždaromuosius įtaisus, apskaitos prietaisus, kontrolinius matavimo prietaisus, filtrus, slėgio reguliavimo vožtuvus ir kt.) būtinu pastato tinkamam eksploatavimui ir naudojimui. Atitinkamai šilumos tiekėjai ir vartotojai, įvertinę galiojančių teisės aktų nuostatas, privalo sudaryti Ribų nustatymo aktą, kurio pagrindu yra nustatomos atsakomybės ribos (b. l. 120, t. 2). Bylos duomenimis nenustatyta, kad tarp atsakovių AB „Klaipėdos energija“ kaip šilumos tiekėjo ir UAB „Danės būstas“ kaip namo administratorės buvo sudarytas šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ribų nustatymo aktas, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju minėta riba nustatytina vadovaujantis žalos padarymo metu galiojusiais teisės aktais. Atsižvelgus į tai, kad pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo-vartojimo riba nustatoma ties šilumos punkto įrenginiais, bei į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos 2016-05-25 raštą šilumos tiekėjas yra atsakingas už šilumos įvado kaip šilumos perdavimo tinklo atšakos eksploatavimą, o šiuo atveju vandentiekio avarija įvyko pogrindžio kanale tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinės ir išorinės sienos, t.y. šilumos įvado (pastato viduje) dalyje gerokai iki šilumos punkto, darytina išvada, kad šilumos įvado (pastato viduje) dalis, kurioje trūko termofikacinio vandens trasos vamzdis, yra atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priežiūros (eksploatacijos) ribose.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės AB „Klaipėdos energija“ ir trečiojo asmens UAB „Sobo sistemos“ 2000-02-23 buvo sudaryta šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Sobo sistemos“ įsipareigojo užtikrinti šilumos punktų, techninių koridorių ir grupinių šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą bei šilumos apskaitos mazgo apsaugą (b . l. 44-48, t. 1). Sutarties 3 priedo Eksploatacinės atsakomybės ribų akto Nr. 993 3 ir 4 punktuose numatyta, kad konkreti eksploatacinės atsakomybės riba yra pastato šilumos centro įvadinės sklendės. Šias sklendes ir jų flanšines jungtis aptarnauja vykdytojas. Karšto vandens vamzdynai ir žemų parametrų (po elevatoriaus) termofikacinio vandens trasos pastato viduje iki išorinių pastato sienų eksploatuoja vykdytojas. 2000-02-23 Sutartis nutraukta 2013-02-28 (b. l. 53, t. 2). Taigi, sudarydama 2000-02-23 Sutartį atsakovė AB „Klaipėdos energija“ nustatė, kad jos atsakomybės riba yra iki pastato šilumos centro (šilumos punkto) įvadinės sklendės, o UAB „Sobo sistemos“ atsakomybės riba - nuo pastato šilumos centro (šilumos punkto) įvadinės sklendės. Tai reiškia, jog šilumos įvadas (pastato viduje) buvo atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priežiūros (eksploatacijos) ribose. Pažymėtina, jog nors šiuo atveju 2000-02-23 Sutartis nutraukta, tačiau ši aplinkybė nereiškia, jog šilumos įvadas (pastato viduje) nepatenka į atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priežiūros (eksploatacijos) ribas, juolab, kad byloje nėra duomenų apie šilumos įvado (pastato viduje) nuosavybės ar valdymo teisės perdavimą tretiesiems asmenims. Be to, pažymėtina, kad pagal 2000-02-23 Sutarties 3 priedo 4 punktą UAB „Sobo sistemos“ įsipareigojo prižiūrėti būtent žemų parametrų termofikacinio vandens trasas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino UAB „Sobo sistemos“ atstovas, kuris paaiškino, kad nei atsakovė UAB „Danės būstas“, nei UAB „Sobo sistemos“ neturi galimybių prižiūrėti aukštų parametrų termofikacinio vandens trasų, jų eksploataciją gali vykdyti tik AB „Klaipėdos energija“. Taigi, šiuo atveju esminę aplinkybę sudaro tai, jog nors 2000-02-23 Sutarties 3 priedo Eksploatacinės atsakomybės ribų akto Nr. 993 4 punkte numatyta, kad UAB „Sobo sistemos“ eksploatuoja termofikacinio vandens trasas pastato viduje iki išorinių pastato sienų, tačiau minėta priežiūra apėmė tik žemų parametrų termofikacinio vandens trasas, o nagrinėjamu atveju vandentiekio avarija įvyko aukštų parametrų termofikacinio vandens trasoje. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „Sobo sistemos“ kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) atlikdavo namo vidaus šildymo sistemos, šilumokaičio ir elevatorinio mazgo hidraulinius išbandymus, siekdama nustatyti galimus defektus (b. l. 90-99, t. 1). Tačiau trečiasis asmuo UAB „Sobo sistemos“ aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos hidraulinių bandymų neatlikdavo – juos buvo pavesta atlikti atsakovei AB „Klaipėdos energija“ (b. l. 33, t. 1).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2013-02-20 tarp atsakovės AB „Klaipėdos energija“ ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės buvo sudaryta šilumos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. S0001454 (b. l. 136-140, t. 2). Sutarties 6.1.4. punkte numatyta, kad atsakovė AB „Klaipėdos energija“ įsipareigojo užtikrinti šilumos perdavimo tinklų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus iki šalių įrenginių nuosavybės ribos. Šios sutarties 3 priede Šilumos perdavimo tinklų, šildymo sistemos nuosavybės, šildymo ir priežiūros ribų ir tiekimo-vartojimo ribos nustatymo akte pateikta schema, pagal kurią atsakovės AB „Klaipėdos energija“ nuosavybės ir priežiūros atsakomybės riba baigiasi sulig išorine namo, esančio (duomenys neskelbtini), siena. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad minėta sutartis sudaryta pažeidžiant namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų teises ir teisėtus interesus, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą jos nuostatos netaikytinos. Pirmiausia, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso tik viena iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, tačiau sudaryta sutartis turi įtakos ir kitiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams, nors jie nėra sutarties šalimi. Be to, minėta sutartis taip pat turi įtakos atsakovės UAB „Danės būstas“, kaip namo administratorės, teisėms bei pareigoms, tačiau ji apie sutarties sudarymą nebuvo informuota ir jos sudaryme nedalyvavo. Šiuo atveju atsakovė AB „Klaipėdos energija“ siekdama sudaryti namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos perdavimo tinklų, šildymo sistemos nuosavybės, šildymo ir priežiūros ribų ir tiekimo-vartojimo ribos nustatymo aktą jį turėjo sudaryti su visais namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkais arba jiems atstovaujančia namo bendrojo naudojimo objektų administratore UAB „Danės būstas“.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog 2015-05-16 pogrindžio kanale tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinės ir išorinės sienos trūkęs įvadinis aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdis yra šilumos tiekėjo priežiūros (eksploatacijos) ribose, todėl jo priežiūra turėjo rūpintis atsakovė AB „Klaipėdos energija“.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos; bylos Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. T., J. A. P. v. Lietuvos Respublika, V. J.; bylos Nr. 3K-3-518/2006;) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-05-16 pogrindžio kanale tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinės ir išorinės sienos trūko įvadinis aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdis ir buvo apgadintos ieškovės patikėjimo teise valdomos patalpos. Atsižvelgiant į tai, kad trūkusio vamzdžio priežiūra turėjo rūpintis atsakovė AB „Klaipėdos energija“, konstatuotina, jog vandentiekio avariją nulėmė atsakovės AB „Klaipėdos energija“ veiksmai, t.y. netinkama įvadinio aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdžio priežiūra. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat nurodo, kad atsiradusią žalą sąlygojo ir atsakovės UAB „Danės būstas“ veiksmai. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Danės būstas“ kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė neturėjo pareigos rūpintis trūkusio aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdžio priežiūra (eksploatacija), kadangi jis nėra laikytinas namo bendrojo naudojimo objektas. Be to, nors atsakovė UAB „Danės būstas“ nebuvo įvykdžiusi teisės aktų nustatytos pareigos sudaryti namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos perdavimo tinklų, šildymo sistemos nuosavybės, šildymo ir priežiūros ribų ir tiekimo-vartojimo ribos nustatymo akto, tačiau šios pareigos neįvykdė ir atsakovė AB „Klaipėdos energija“. Teismas taip pat pažymi, jog šiuo atveju vandentiekio avarija įvyko dėl trūkusio įvadinio aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdžio, o atsakovė UAB „Danės būstas“ kaip namo administratorė ir trečiasis asmuo UAB „Sobo sistemos“ kaip jos pasirinktas šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) gali rūpintis tik žemų parametrų vamzdynais, todėl bet kuriuo atveju minėtas vamzdis patektų į šilumos tiekėjo priežiūros (eksploatacijos) ribas. Be to, vandentiekio avariją nulėmė ne minėto akto nesudarymas, o netinkama namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvadinio aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdžio priežiūra, už kurią, kaip minėta, atsakingas šilumos tiekėjas - atsakovė AB „Klaipėdos energija“. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Danės būstas“ veiksmų ir atsiradusios žalos.

Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovė prašo priteisti patirtą 6623,63 Eur turtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-05-16 pogrindžio kanale tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinės ir išorinės sienos trūko įvadinis aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdis ir dėl įvykusios avarijos buvo apgadintos ieškovės patikėjimo teise valdomos patalpos. 2015-05-19 statinio apžiūros akte nustatyta, kad avarijos metu garai apgadino bibliotekos apdailą, nuo drėgmės sušlapo knygos, deformavosi parketas (b. l. 11-13, 16-18, t. 1). 2015-05-12 UAB „Kontvida“ perdavė, o ieškovė priėmė vidaus apdailos darbus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (b. l. 60, t. 1). 2015 metų spalio mėnesio UAB „Statela“ lokalinės sąmatos duomenimis patalpų remonto darbų vertė 6342,63 Eur (b. l. 58-59, 191, t. 1). 2016-10-07 tarp ieškovės ir UAB „Statela“ sudaryta preliminarioji statybos rangos sutartis, kuria UAB „Statela“ įsipareigojo atlikti remonto darbus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal 2015 metų spalio mėnesio UAB „Statela“ lokalinę sąmatą už 6342,63 Eur (b. l. 192, t. 1). 2015-05-19 bibliotekos dokumentams padarytos žalos įvertinimo duomenimis nustatyta, kad komisija medžiagų, atsargų, ūkinio inventoriaus ir spaudinių nurašymui rekomendavo nurašyti 84 knygas 281,91 Eur vertės, kurios yra sugadintos ir nebetinkamos vartojimui (b. l. 62-64, t. 1). Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus 2015-11-04 pripažintų nebereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti bibliotekos dokumentų nurašymo aktu buvo nurašyta 84 egzemplioriai inventorinių dokumentų, iš viso 281,91 Eur vertės. Teismas pažymi, jog nors pateiktas duomenimis nustatyta, kad sugadintų knygų vertė yra 281,91 Eur, tačiau ieškovė prašo priteisti 281,00 Eur žalos atlyginimą už sugadintas knygas. Teismas atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, įvertinęs pateiktos lokalinės sąmatos duomenis, defektų nustatymo akto duomenis, šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, į tai, kad tarp nurodytos turtinės žalos ir atsakovės AB „Klaipėdos energija“ veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro 6342,63 Eur už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontą bei 281,00 Eur už sugadintas knygas, yra tenkintinas. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Danės būstas“ atstovė nurodė, jog nėra aišku, ar ieškovės patalpoms padaryta žala atitinka lokalinės sąmatos duomenis, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Be to, įvertinus lokalinės sąmatos turinį matyti, kad joje numatyti ne visų ieškovės patalpų remontas, o tik tam tikros dalies, todėl šiuo atveju labiau tikėtina, kad ši sąmata yra susijusi būtent su sugadintų patalpų dalies remontu. Pažymėtina ir tai, kad sąmatoje numatyti remonto darbai, susiję su žala, kuri atsirado dėl vandentiekio avarijos, t.y. sienų dažymas, gipso sienų keitimas, grindų keitimas, sugadintų ventiliatorių keitimas ir pan.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priteistina 6623,63 Eur žalos atlyginimo. Kita patikslinto ieškinio dalis atmestina.

Ieškovei iš atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, jog nors ieškovės ieškinys teisme priimtas 2016-05-26, tačiau patikslintas ieškinys, kuriame reikalavimai pareikšti atsakovei AB „Klaipėdos energija“ priimtas 2017-01-25, todėl iš atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2017-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. patikslinto ieškinio

Trečiasis asmuo prašo priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Danės būstas“ ir AB „Klaipėdos energija“ 1112,97 Eur žalos atlyginimą. Vertindamas trečiojo asmens reikalavimų pagrįstumą teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015-05-16 pogrindžio kanale tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinės ir išorinės sienos trūkęs įvadinis aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdis yra šilumos tiekėjo priežiūros (eksploatacijos) ribose, todėl jo priežiūra turėjo rūpintis atsakovė AB „Klaipėdos energija“, t.y. kad 2015-05-16 įvyko dėl atsakovės AB „Klaipėdos energija“ neteisėtų veiksmų. Tačiau šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės AB „Klaipėdos energija“ veiksmų ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015-11-17 buvo atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra ir parengtas UAB „Anasta“ 2015-11-19 statinių defektinis aktas Nr. 2015/12-01, kuriame nurodoma, jog apliejus patalpas buvo padaryti defektai, kurių remonto kaina 1112,97 Eur (b. l. 115-116, t. 1). Pagal 2015 metų buto, esančio (duomenys neskelbtini), lokalinę sąmatą buto remonto darbų vertė yra 1112,97 Eur. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, teismas konstatuota, jog nagrinėjau atveju trečiasis asmuo nepateikė teismui pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės AB „Klaipėdos energija“ veiksmų ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos. Visų pirma, nors byloje esantis Klaipėdos miesto savivaldybės raštas patvirtina, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad būtent buto, esančio (duomenys neskelbtini), siena ribojasi su namo, esančio (duomenys neskelbtini), siena (b. l. 111, t. 1). Be to, nėra duomenų, kad minėtas butas su namu, esančiu (duomenys neskelbtini), ribojasi būtent ties ta siena, kurioje įvyko vandentiekio avarija. Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad vandentiekio avarija įvyko 2015-05-16, tačiau trečiojo asmens patalpų apžiūra buvo atlikta tik 2015-11-17, t.y. praėjus pusei metų nuo vandentiekio avarijos, todėl nėra aišku, ar atsiradusią žalą sąlygojo būtent įvykusi vandentiekio avarija, ar kitos aplinkybės. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovės AB „Klaipėdos energija“ veiksmų ir trečiajam asmeniui padarytos žalos, trečiojo asmens patikslintas ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškovės pareikštus reikalavimus mokėtinas 149,00 Eur žyminis mokestis. Patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį atsakovės AB „Klaipėdos energija“ atžvilgiu, iš atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priteistina 149,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 400,00 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 193-196, t. 1), todėl patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį atsakovės AB „Klaipėdos energija“ atžvilgiu, ieškovei iš atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priteistina 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sobo sistemos“ patyrė 720,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 480,00 Eur už susipažinimą su bylos medžiagą ir atstovavimą teisme bei 240,00 Eur už atsiliepimo į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus patikslintą ieškinį. Patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį atsakovės AB „Klaipėdos energija“ atžvilgiu trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Sobo sistemos“ iš atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priteistina 480,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. patikslintą ieškinį atmetus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Sobo sistemos“ iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. priteistina 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 14,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis). Patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį atsakovės AB „Klaipėdos energija“ atžvilgiu bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. patikslintą ieškinį palikus nenagrinėtu, iš atsakovės AB „Klaipėdos energija“ trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. į valstybės biudžetą priteistina po 7,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ 6623,63 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6623,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai.

Kitą ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ 480,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Sobo sistemos“.

Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. (R. S.) patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. (R. S.) 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Sobo sistemos“.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ į valstybės biudžetą 149,00 Eur žyminį mokestį ir 7,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. (R. S.) į valstybės biudžetą 7,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.