- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- 1-1811-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11900-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- T. M.
- Kategorijos
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. P. 2020 m. kovo 23 d. apie 12.40 val. bandė pasišalinti iš parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), o, apsaugos darbuotojui T. M. bandant jį sustabdyti, prie parduotuvės įėjimo kitų žmonių akivaizdoje jis apsaugos darbuotojui T. M. sudavė vieną smūgį ranka į veidą, dėl to šis prarado pusiausvyrą ir nugriuvo, taip susižalojo dešinės kojos kelį, po to, pasišalino iš parduotuvės, taip padarė T. M. poodinę kraujosruvą kairės pusės paakio-skruosto srityje ir odos nubrozdinimus dešinės pusės kelio ir blauzdos priekiniame paviršiuje, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. A. P. taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
A. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis atėjo su mergina į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), pirko įvairius gėrimus, gali būti, kad atkimšo butelį ir nugėrė iš jo. Ėmė tris buteliukus. Jam pritrūko pinigų, todėl už buteliukus sumokėjo motina, kurią sutiko parduotuvėje. Motiną matė prie kasos, kuri stovėjo už jo. Nežino, kodėl apsauginis turėjo pretenzijų jam, nesakė, kodėl nori sulaikyti. A. P., išeinantį iš parduotuvės, apsauginis stvėrė iš nugaros už liemenės, kaltinamasis numušė ranką. Po to, A. P. ėjo durų link, nukentėjusysis trenkė dešine ranka jam į veidą (kairės pusės skruostą), o kaltinamasis sudavė atgal dešiniu delnu T. M. į kairės pusės skruostą ir nukentėjusysis suklupo ant vienos kojos. Jei kaltinamasis trenktų T. M., būtų rimtesni sužalojimai. Po to, A. P. apsisuko ir išėjo. Apsistumdymas buvo prie išėjimo, o striukę tempė prie pirmų parduotuvės durų. Tuo metu buvo nemažai žmonių parduotuvėje.
Nukentėjusysis T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną per kameras, esančias parduotuvėje, adresu Vilnius, Architektų g. 152, buvo pastebėtas jam žinomas asmuo, kuris salėje, šalia alkoholio skyriaus, prie draugės atsidarė butelį alaus ir išgėrė. Nukentėjusysis kaip apsaugos darbuotojas sureagavo, išėjo į salę ir įspėjo kaltinamąjį, kad šis taip nesielgtų. Kadangi T. M. stovėjo netoli kasos, o kaltinamasis padėjo nugertą butelį, taip pat kitus butelius prieš kasą ir išėjo pro kasas nesusimokėjęs, nukentėjusysis bandė sulaikyti jį. A. P. išstūmė jį į lauką ir trenkė du kartus jam į veidą (iš kairės ir iš dešinės pusės, bet smūgiai buvo nestiprūs). Tada buvo sugrįžta į kasą, kaltinamasis sakė, kad už alų turi sumokėti jo draugė, bet ši išėjo, todėl sumokės motina. Kaltinamojo motina atsiskaitė alkoholinius gėrimus ir norėjo išeiti iš parduotuvės, be to, pasakė, kad nori pasiimti juos su savimi, nes nenorėjo atiduoti alkoholio sūnui. Kita vertus, A. P. pasiėmė maišelį su alkoholiniais gėrimais ir bandė išeiti. T. M. bandė vėl sustabdyti kaltinamąjį, kad šis atiduotų maišiuką motinai, išėjo į lauką, kur kaltinamasis smogė jam į veidą (į kairę pusę), dėl to nukentėjusysis suklupo. Tada pribėgo vyr. kasininkė A. P., o kaltinamasis pasišalino. Tuo metu žmonių parduotuvėje buvo vidutiniškai, gal keliasdešimt. Vėliau nukentėjusysis iškvietė policiją. Jis netrenkė kaltinamajam.
Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji viena ėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini). Apsipirko maisto produktų, važiavo su vežimėliu, už kasų sumokėjusi už prekes, išgirdo triukšmą. Pasižiūrėjo, kad jos sūnus A. P. triukšmauja. Atėjo apsauginis, liudytoja paklausė, kas atsitiko. Jis sakė, kad už kaltinamojo gėrimą turėjo sumokėti draugė, kuri išėjo į lauką, o A. P. liko. Liudytoja sutiko sumokėti už alkoholinius gėrimus, taip ir padarė. Kaltinamasis susikrovė butelius ir pasiėmė juos, o liudytoja nuėjo prie maisto produktų, kuriuos paliko vežimėlyje. V. P. norėjo paimti alkoholį, kad sūnus negertų, bet žinojo, kad nepasiims, todėl nuėjo. Matė, kad apsauginis paėmė sūnų už rankos ir sakė eiti išsiaiškinti. Tuo metu, kai liudytoja krovė produktus, jie nuėjo į tarpą tarp dviejų durų. Daugiau V. P. nieko nematė. Susikrovus prekes, sūnus jau ėjo su buteliais per gatvę. V. P. užėjo pas apsauginį pasiaiškinti dėl įvykio. Šis sakė, kad neatleis A. P. už smurtą.
Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną parduotuvėje „Maxima“ ji dirbo vyr. kasininke, sėdėjo kasoje. Matė, kaip į kitą kasą atėjo kaltinamasis su moterimi, turėjo su savimi alų, paskui moteris labai greitai išėjo, o vyras pradėjo šaukti „duok pinigų“. Jis paliko alų kasoje ir išėjo, vėliau grįžo, neturėjo pinigų, o sumokėjo pinigus motina. Apsaugos darbuotoją pamatė, kai kaltinamasis išėjo pirmą kartą, T. M. priėjo prie kasininkės ir paklausė kažko. Apsaugos darbuotojas priėjo prie kaltinamojo ir paprašė užeiti pas jį, tada A. P. reikalavo atstoti. Liudytojos kasa buvo priešais įėjimą. Matė, kaip kaltinamasis lauke trenkė nukentėjusiajam į veidą ir šis suklupo, po to, A. P. sudavė jam dar du kartus. Gal apsaugos darbuotojas vieną kartą trenkė kaltinamajam, tačiau šis pradėjo pirmas smurtauti. Liudytoja išėjo į lauką ir sakė, kad iškvies policiją, tuo metu kaltinamasis dar stovėjo įvykio vietoje. A. P. pasakė kažką nukentėjusiajam, apsisuko ir išėjo. A. P. dėl viso įvykio jautėsi negerai, jai buvo šokas, labai pyko. Nedažnai pasitaiko tokių įvykių parduotuvėje. Klientai sakė iškviesti policiją. Pirmas konfliktas buvo prie kasų, tačiau ji nematė fizinių veiksmų.
Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra pažįstamas su kaltinamuoju. Liudytojas nagrinėjamo įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini), laukė prie parduotuvės „Maxima“ draugės. Stovėjo lauke prie išorinių parduotuvės durų po dešine puse. Dviejų ar trijų metrų atstumu matė, kaip apsaugos darbuotojas dešinės rankos kumščiu trenkė A. P. į veidą (į kairę veido pusę), tačiau pataikė į šoną, tada kaltinamasis dešinės rankos delnu smogė apsaugos darbuotojui atgal ir jis suklupo. Liudytojas nereagavo į įvykį. Toliau nieko nematė, nes atėjo mergina ir jie išėjo. Nematė, kad būtų išbėgusi parduotuvės darbuotoja. Į parduotuvės vidų nebuvo įėjęs, nežino, kas vyko parduotuvės viduje. Lauke nebuvo tarp asmenų konflikto, tik parduotuvės tarpduryje.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020 m. kovo 27 d. specialisto išvada Nr. G 934/2020 (01) patvirtina, kad T. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairės pusės paakio-skruosto srityje, odos nubrozdinimai dešinės pusės kelio ir blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, t. y. 2020 m. kovo 23 d. 12.45 val. kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir paviršiais. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje galėjo būti padaryta suduodant smūgį kumščiu. Odos nubrozdinimai dešinio kelio ir blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti nukentėjusiajam suklupus. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui (b. l. 49–50).
2020 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės „Maxima“ centrinio įėjimo matomas betono trinkelėmis išklotas grindinys ir laiptai, kuriais pakilus patenkama pro stiklines (automatiškai atsidarančias) duris į prekybos centro patalpų koridorių. Toliau yra dar vienos automatinės stiklinės durys, pro kurias patenkama į parduotuvę. Iš dešinės pusės už stiklinių durų matomi įrengti varteliai, pro kuriuos galima įeiti į prekybos salę, už vartelių įrengtos kasos. Įėjus į prekybos salę ir priėjus prie alkoholinių gėrimų skyriaus, matomos lentynos, ant kurių sudėti alkoholiniai gėrimai. Nusikalstamai veikai tirti turinčių reikšmės pėdsakų neaptikta. Pridėta fotolentelė (b. l. 18–19, 20–22).
Pagal 2020 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolą, apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Geria alų.avi“. Filmuojamas parduotuvės vidus. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matomas užrašas „camera 10“, dešinės pusės apačioje matoma data ir laikas 23-03-2020 12:37:07. Vaizdo įraše matoma, kaip vyras Nr. 2 (apsirengęs šviesios spalvos rūbais), laikydamas rankose du butelius, po tam tikro laiko vieną iš jų pastato atgal į lentyną ir nueina toliau. Sustojęs atsigeria kažką iš dešinėje rankoje laikyto butelio.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „įspėjamas dėl gėrimo.avi“. Filmuojamas parduotuvės vidus. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matomas užrašas „dešros“, dešinės pusės apačioje matoma data ir laikas 23-03-2020 12:37:38. Šiek tiek toliau nuo vaizdo stebėjimo kamerų matyti, kaip vyras Nr. 1, priėjęs prie vyro Nr. 2, kažką jam sako. Po tam tikro laiko vyras Nr. 1 nueina. Nuėjus vyrui Nr. 1, vyras Nr. 2, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, taip pat nueina toliau nuo tos vietos, kurioje stovėjo.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „išeina iš kasos nesumokėjęs.avi“. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matomas užrašas „camera 12“, dešinės pusės apačioje matoma data ir laikas 23-03-2020 12:43:45. Matoma, kaip vyras Nr. 2 kažką padeda prie kasos ir išeina pro kasas.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „09 (23-03-20 12'43'47)“. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matomas užrašas „alkoholis“, dešinės pusės apačioje matoma data ir laikas 23-03-2020 12:43:47. Filmuojamas parduotuvės vidus. Vaizdo įrašo kairėje pusėje matomos prekės, šalia kurių stovi vyras. Šiek tiek toliau matyti įėjimo išėjimo durys, pro kurias įeina ir išeina žmonės. Netoli išėjimo durų matyti, kaip vyras Nr. 1 bando sulaikyti kitą vyrą Nr. 2, kad jis neišeitų iš parduotuvės. Vyras Nr. 1 nustumia vyrą Nr. 2. Tačiau vyras Nr. 2 bando ištrūkti ir išeiti iš parduotuvės. Vyras Nr. 1, laikydamas vyrą Nr. 2 už kairės rankos, 12:43:59 išeina iš paskos vyrui Nr. 2 iš parduotuvės.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „09 (23-03-20 12'46'43).avi“. 23-03-2020 12:46:44 matyti, kaip vyras Nr. 2 eina link išėjimo durų, o vyras Nr. 1 jį palydį iš parduotuvės (b. l. 26–27).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
Byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo (parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojo) T. M. ir kaltinamojo (parduotuvės kliento) A. P. kilo ginčas dėl kaltinamojo neatsiskaitymo už alų. Remiantis tiek A. P., tiek nukentėjusiojo ir liudytojos V. P. parodymais, ši liudytoja sumokėjo už sūnaus A. P. norėtus įsigyti alkoholinius gėrimus. Kita vertus, ne pati liudytoja pasiėmė prekes, o kaltinamasis. Dėl šios priežasties T. M. norėjo išsiaiškinti su kaltinamuoju. Kita vertus, remiantis nukentėjusiojo parodymais, kaltinamasis, išėjęs iš parduotuvės į lauką, smogė T. M. į veidą (į kairę pusę), dėl to nukentėjusysis nugriuvo. T. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (b. l. 29–30). Sprendžiant dėl T. M. parodymų patikimumo, svarbūs liudytojos A. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad ji patvirtino, jog betarpiškai matė, kaip A. P. sudavė smūgį T. M., dėl to šis nugriuvo. Ta pati liudytoja bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad būtent kaltinamasis, o ne nukentėjusysis pirmas panaudojo fizinį smurtą. Tokie A. P. parodymai atitinka jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 40–42). Teismas nenustatė priežasčių, kad nukentėjusysis ir minėta liudytoja būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, todėl jų parodymai laikytini patikimais. Tai, kad konfliktinė situacija tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo, patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, kurių turinys aprašytas 2020 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokole. Reikšminga ir tai, kad liudytoja A. P. teisiamajame posėdyje parodė, jog ji nedideliu atstumu matė šitą įvykį (jos darbo vieta – kasa – yra netoli ir priešais parduotuvės duris). Todėl nėra abejonių, kad šiai liudytojai netrukdė jokios objektyvios kliūtys matyti, kas vyko netoli parduotuvės durų. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad A. P. netrukus po to, kai A. P. panaudojo fizinį smurtą prieš T. M., išbėgo į lauką ir bandė nutraukti konfliktą. Liudytojos A. P. ir nukentėjusiojo tam tikri netikslumai, kiek A. P. lauke sudavė nukentėjusiajam smūgių (vieną ar kelis), nelaikytini esminiais, dėl kurių būtų pagrindas visiškai nesivadovauti minėtų asmenų parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. A. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad po A. P. panaudoto fizinio smurto T. M. sudavė (bandė suduoti) smūgį kaltinamajam į veidą. Kita vertus, tai nepaneigia A. P. anksčiau aptartų veiksmų neteisėtumo, o nukentėjusiojo veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, ši liudytoja bylą nagrinėjant teisme nebuvo užtikrinta, ar nukentėjusysis iš tiesų pataikė (sudavė smūgį) kaltinamajam. Kartu pažymėtina, kad A. P., iš tiesų patyręs smūgį nuo kito asmens, galėjo kreiptis į teisėsaugos instituciją, kad būtų įvertinti nukentėjusiojo veiksmai, tačiau jis to nedarė.
Byloje nustatyta, kad T. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 934/2020 (01) užfiksuota, kad nukentėjusiajam nustatyta poodinė kraujosruva kairės pusės paakio-skruosto srityje, odos nubrozdinimai dešinės pusės kelio ir blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka minėtą sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje galėjo būti padaryta suduodant smūgį kumščiu. Odos nubrozdinimai dešinio kelio ir blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti nukentėjusiajam suklupus (b. l. 49–50). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šios specialisto išvados objektyvumu, Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto J. R., turinčio teismo medicinos gydytojos specialybę ir ekspertinio darbo stažą nuo 1990 m., kompetencija. Ant T. M. kūno nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija iš esmės atitinka tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos A. P. nurodytus nukentėjusiojo kūno sužalojimus, jų vietas, taip pat visą nagrinėjamo įvykio eigą. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atsirado kitu, o ne bylai reikšmingu laiku. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. P. sudavė smūgį T. M. į veidą, dėl to jis nugriuvo (suklupo) ir susižeidė kelį. Kaltinamojo versija, kad jis panaudojo fizinį smurtą suduodamas delnu nukentėjusiajam, prieštarauja tiek T. M. ir liudytojos A. P. parodymams, tiek minėtai specialisto išvadai, todėl ji atmetama kaip neatitinkanti tikrovės.
Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklaustas liudytojas D. K., kuris parodė, kad matė, kaip apsaugos darbuotojas pirmas dešinės rankos kumščiu trenkė A. P. į veidą (į kairę veido pusę), tačiau pataikė į šoną, tada kaltinamasis dešinės rankos delnu smogė apsaugos darbuotojui atgal ir jis suklupo. Kita vertus, tokie liudytojo parodymai neatitinka T. M. ir liudytojos A. P. parodymų, kuriuos teismas pripažino patikimais. Šiame kontekste pažymėtina, kad liudytojas D. K. teigė, jog jis matė, jog konfliktas tarp T. M. ir A. P. įvyko parduotuvės viduje tarp dviejų durų, kita vertus, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį lauke, šalia parduotuvės įėjimo durų. Be to, tas pats liudytojas teigė, kad nematė, jog dėl aptariamo konflikto būtų išbėgusi parduotuvės darbuotoja. Kita vertus, remiantis liudytojos A. P. parodymais, ji itin greitai atsidūrė prie konflikto dalyvių po fizinio smurto panaudojimo. Taigi šiuo atveju neįtikėtina, kad D. K., stebėjęs nagrinėjamą įvykį, negalėjo matyti parduotuvės darbuotojos, kuri per trumpą laiką atsirado įvykio vietoje. Teismas, be kita ko, abejoja liudytojo D. K. parodymais ir tuo aspektu, kad šis asmuo, pastebėjęs konfliktą, niekaip nereagavo į jį, nors jame dalyvavo jo pažįstamas A. P., taip pat neliko įvykio vietoje, kad galėtų paliudyti jam žinomas aplinkybes, o tiesiog išėjo iš nagrinėjamo įvykio vietos. Dėl minėtų priežasčių teismas nesivadovauja liudytojo D. K. parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis teismų praktika, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-511/2018, 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).
Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. dienos metu panaudojo fizinį smurtą prieš T. M. (apsaugos darbuotoją), kuris norėjo išsiaiškinti dėl kaltinamojo nešamų prekių, viešoje vietoje (lauke, šalia parduotuvės), kurioje bet kada gali lankytis pašaliniai asmenys. Tai, kad A. P. nesutiko su nukentėjusiojo pretenzijomis, savaime nepatvirtina, kad jis turėjo teisę (priežastį) panaudoti fizinį smurtą prieš T. M.. Kaltinamasis galėjo civilizuotai (be fizinio smurto panaudojimo) išsiaiškinti su parduotuvės apsaugos darbuotoju, tačiau to nedarė. Be to, aplinkybės, dėl ko kaltinamasis buvo stabdomas nukentėjusiojo neišeiti iš parduotuvės, neturi reikšmės jo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. A. P. viešoje vietoje ir kitų žmonių (parduotuvės darbuotojos A. P., parduotuvės lankytojų) akivaizdoje elgėsi neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai. Liudytoja A. P. dėl A. P. veiksmų buvo priversta laikinai sustabdyti savo darbą. Ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai buvo šokas dėl nagrinėjamo įvykio, labai pyko; nedažnai pasitaiko tokių įvykių parduotuvėje; klientai sakė iškviesti policiją. Taigi nėra abejonių, kad šiuo atveju buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas, vėliau pats nukentėjusysis iškvietė ir policijos pareigūnus. Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti išvadą, kad A. P. nusikalstama veika viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams asmenims ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. A. P. padarytų veiksmų pobūdis nagrinėjamo įvykio vietoje patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką tyčia.
A. P. pagal kaltinimą taip pat inkriminuotos aplinkybės, kad jis, atsidaręs butelį alaus, pradėjo jį gerti, o, apsaugos darbuotojui bandant jį sudrausminti ir reikalaujant už alų atsiskaityti, abiejų rankų kumščiais sudavė apsaugos darbuotojui T. M. į veidą. Aplinkybę, kad A. P. abiejų rankų kumščiais sudavė apsaugos darbuotojui T. M. į veidą, nurodė tik pats nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, byloje nėra. A. P. neigė, kad jis pirmą kartą sudavė nukentėjusiajam minėtą smūgių skaičių. Liudytoja A. P. baudžiamojo proceso metu nenurodė tokios aplinkybės. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose tai taip pat nėra užfiksuota. Be to, kaip minėta, pagal valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020 m. kovo 27 d. specialisto išvadą Nr. G 934/2020 (01), T. M. poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje galėjo būti padaryta suduodant smūgį kumščiu (vienu trauminiu poveikiu). BPK 301 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Todėl aplinkybė, kad kaltinamasis abiejų rankų kumščiais sudavė apsaugos darbuotojui T. M. į veidą, šalinama iš kaltinimo. Be to, pašalinus šią aplinkybę, bylai nereikšmingos ir aplinkybės, susijusios su tuo, kad A. P., atsidaręs butelį alaus, pradėjo jį gerti, apsaugos darbuotojo buvo drausminamas ir reikalaujama už alų atsiskaityti. Todėl jos taip pat šalinamos iš kaltinimo. Kita vertus, tai neturi reikšmės kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą.
Taigi byloje įrodyta, kad A. P. 2020 m. kovo 23 d. apie 12.40 val. bandė pasišalinti iš parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), o, apsaugos darbuotojui T. M. bandant jį sustabdyti, prie parduotuvės įėjimo kitų žmonių akivaizdoje jis apsaugos darbuotojui T. M. sudavė vieną smūgį ranka į veidą, dėl to šis prarado pusiausvyrą ir nugriuvo, taip susižalojo dešinės kojos kelį, po to, pasišalino iš parduotuvės, taip padarė T. M. poodinę kraujosruvą kairės pusės paakio-skruosto srityje ir odos nubrozdinimus dešinės pusės kelio ir blauzdos priekiniame paviršiuje, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. A. P. taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas A. P. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. P. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį konflikto metu, taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kartu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. P. anksčiau vieną kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 53), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 55–57), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 54). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. paskyrus už BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką bausmę – laisvės apribojimą.
BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:
1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. Civilinis ieškinys
Nukentėjusysis T. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 36).
T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl A. P. fizinio smurto jis patyrė garbės ir orumo įžeidimą vietoje tarnybos metu. Jam buvo sumuštas kelis (iš pradžių skaudėjo kelį, o po to praėjo skausmas), buvo patinusi akis ir pamėlynavęs skruostas. Šiuo metu neturi sveikatos problemų, jaučiasi normaliai, labiau jautė tik psichologines pasekmes.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. nusikalstama veika padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis tyčia sudavė vieną smūgį T. M. į veido sritį, dėl to jam nustatyta poodinė kraujosruva kairės pusės paakio-skruosto srityje, odos nubrozdinimai dešinės pusės kelio ir blauzdos priekiniame paviršiuje (dėl suklupimo nuo suduoto smūgio). Taigi nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus sužalojimus. Jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po nagrinėjamo įvykio jautė tam tikras neigiamas psichologines pasekmes, patyrė garbės ir orumo įžeidimą vietoje tarnybos metu. Todėl nėra abejonių, kad T. M. dėl nusikalstamos veikos patyrė ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Kita vertus, teismas nenustatė, kad dėl A. P. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam atsirado kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės sveikatai. T. M. nenurodė to ir baudžiamojo proceso metu.
Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-976/2018 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 1000 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 868,86 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 463,39 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2014 ir 2013 m. gruodžio 3 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2k-497/2013 nustatyta, kad nukentėjusiems priteista 579,24 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2k-273/2011 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 115,85 Eur neturtinė žala.
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo T. M. prašomas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Jam iš A. P. priteistinas 400 Eur neturtinės žalos dydis. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jam dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 3000 Eur neturtinę žalą, kuri gerokai viršija teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius už tokio masto sveikatos sutrikdymą.
VI. Kiti klausimai
A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esantį byloje, palikti prie bylos medžiagos.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant:
1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo T. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. P. T. M. priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esančiais byloje, palikti prie bylos medžiagos.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.