- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-1373-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01578-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- „NEO Finance“
- Atsakovas
- E. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės ieškinį atsakovui E. J. (E. J.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo: 7 434,69 Eur negrąžinto kredito dalį; 626,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 14 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos); 25 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 434,69 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 10 d.); 2 155,59 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2,33 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 11 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.); 25 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 434,69 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas – 230 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą, 200 Eur turėtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2019 m. birželio 21 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K214982924 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 8 088,24 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6 155,76 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 25 proc.), 697,95 Eur tarpininkavimo mokestį, iki 2024 m. birželio 29 d. 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarčių, kadangi buvo keičiama mokėjimo data. Nuo 2019 m. spalio mėnesio pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Visas suteiktas kreditas grąžintinas iki 2024 m. birželio 10 d., o visa mokama palūkanų suma – 6 051,82 Eur. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2020 m. liepos 8 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Atsakovas per pranešimu apie Sutarties nutraukimą nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nėra grąžinęs ieškovei jos suteikto kredito, nemokėjo ieškovei pagal Sutartį mokėtinų sumų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2019 m. birželio 21 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K214982924 bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.29 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, 2019 m. birželio 21 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K214982924 specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („4,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, taip pat 2019 m. birželio 21 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K214982924 bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 25 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas; priteisė ieškovei iš atsakovo 7 434,69 Eur negrąžinto kredito sumą, 626,32 Eur palūkanų, 146,11 Eur tarpininkavimo mokesčio, 25 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 21 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K214982924 nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 10 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali būti didesne nei 4 086,18 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 207,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 344 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. birželio 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K214982924 dėl 8 088,24 Eur vartojimo kredito suteikimo 60 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti viso 6 155,76 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 25 proc.). 8 088,24 Eur kreditas suteiktas atsakovui 2019 m. birželio 29 d. pagal Sutartį (atskiromis 2 812,81 Eur ir 5 275,43 Eur dalimis). 2019 m. rugsėjo 30 d. priedu prie Sutarties buvo keičiama mokėjimo data bei sudarytas aktualus Sutarties mokėjimo grafikas. Atsakovui netinkamai vykdžius Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovės pranešimu Sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo 2020 m. liepos 14 d.
6. Teismas, nustatęs, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nesumokėjo pagal Sutartį ieškovei mokėtinų sumų, t. y. negrąžino ieškovei 7 434,69 Eur vartojimo kredito, nesumokėjo 626,32 Eur pelno palūkanų iki Sutarties nutraukimo, vadovaudamasis CK 6.874 straipsnio 2 dalimi, CK 6.38, 6.205 straipsniais, kasacinio teismo praktika, sprendė, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų prieš terminą pagal Sutartį visą likusią kredito sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (mokėjimo (pelno) palūkanomis, paskaičiuotomis iki Sutarties nutraukimo), todėl ieškinio reikalavimus dėl negrąžintos kredito sumos, pelno palūkanų iki Sutarties nutraukimo priteisimo iš atsakovo tenkino, nurodęs, kad visos šioje sprendimo dalyje aptartos sumos, kurių priteisimo iš atsakovo reikalauja ieškovė, yra pagrįstos, o duomenų, sudarančių pagrindą priešingoms išvadoms (pvz. apie atsakovo visišką arba bent dalinį atsiskaitymą su ieškove šioje sprendimo dalyje aptartų ieškinio reikalavimų dalyje) į bylą nebuvo pateikta.
7. Teismas, spęsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 2,33 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 11 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.); 25 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 434,69 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata suformuluota neaiškiai. Nors kalbama apie palūkanų mokėjimą, kai laiku nesumokama mėnesinė įmoka, tačiau kartu nurodoma, jog šios palūkanos skaičiuojamos „nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma“, t. y. pateikiamas paaiškinimas, atitinkantis mokėjimo palūkanų sampratą.
8. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas, 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020) nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad Sutarčių sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu (vartotoju) buvo aptarta individualiai, kad vartotojui buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 25 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir 25 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas.
9. Teismo vertinimu, Sutarties nuostata (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas) dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, įtvirtina neproporcingai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą ir dėl to yra nesąžininga bei negaliojanti.
10. Teismas sprendė, kad Sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimų, be to, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Išanalizavęs ir įvertinęs Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktų nuostatas, taip pat 1.29 punkto dalies, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, be to, Sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („4,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“) turinį, pobūdį, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.228⁴ straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytas sąlygas ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažino negaliojančiomis abinitio (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).
11. Teismas pažymėjo, kad Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 697,95 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Teismas sprendė, kad pagal pateiktą Sutarties mokėjimų grafiką iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) atsakovas ieškovei viso turėjo sumokėti 146,11 Eur tarpininkavimo mokesčio.
12. Teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėjo, kad Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarčių terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
13. Teismo vertinimu, ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, pagrįstai galėjo tikėtis gauti 25 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis ir priteisė ieškovei 25 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 10 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali būti didesne nei 4 086,18 Eur.
14. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8 207,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas, kad yra patenkinta 80 procentai ieškinio reikalavimų, teismas sprendė iš atsakovo ieškovei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 344 Eur (žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas, advokato teisinės pagalbos išlaidos).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Ieškovė „NEO Finance“, AB pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo, prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą: 1) dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 434,69 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-06-10); 2) dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei, iš atsakovo 2 155,59 Eur tarpininkavimo mokesčio; 3) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei, iš atsakovo 430,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 45,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
16.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantei Sutarties 1.8. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai);
16.2. tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta Paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 6 155,76 Eur;
16.3. teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus;
16.4. teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (6 155,76 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos;
16.5. apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai;
16.6. atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik aštuonias pilnas įmokas (iš 60 mėnesinių įmokų) pagal dar galiojusį Sutarties grafiką, o negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo aštuntosios įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau neatlieka įmokų bei į tai, kad šalys susitarė, kad Atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), Apeliantas mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7434,69 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-06-10), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko;
16.7. remiantis Sutarties 1.29. punktu, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat, tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Šalys Sutartyje aiškiai apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei šio mokesčio apskaičiavimo tvarką. Kredito davėjas iš anksto negali numatyti, kokius vartojimo kredito sutarties priežiūros veiksmus gali reikėti atlikti ateityje, kadangi sudarant sutartį iš anksto nėra aišku, ar kredito gavėjas tinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus;
16.8. tarpininkavimo mokesčio suma yra padalinama kiekvienai mėnesinei įmokai visam sutarties laikotarpiui. Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, apeliantė neatgauna net savo jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir kita. Sutarties priežiūra, įmokų surinkimas ir paskirstymas plačiąja prasme nesibaigia nutraukus sutartį ir teismui priėmus sprendimą. Skolininkui nesumokėjus skolos bylos nagrinėjimo teisme stadijoje arba per sprendimo įsiteisėjimo terminą, kreditorius privalo kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priverstinio skolos išieškojimo proceso trukmės bei iš antstolio gaunamų išskaitymų dydžio ir dažnumo neįmanoma numatyti iš anksto, todėl net ir šioje stadijoje vykdoma intensyvi sutarties priežiūra, įmokų surinkimas bei paskirstymas. Todėl kredito davėjas patiria kaštus ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties nutraukimo ir net vykdymo procese;
16.9. Specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 4,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. p.) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. p. nustatyta tvarka. Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat yra aiškiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos, kuri yra 2497,95 Eur, yra nurodyta sutarties sudarymo metu suteikiama tarpininkavimo mokesčio nuolaida, kuri yra 1 800,00 Eur bei konkrečiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio tvirta suma su nuolaida, kuri yra 697,95 Eur ir kuri nepriklausomai nuo sutarties sąlygų tinkamo ar netinkamo vykdymo, vartojimo kredito gavėjo turės būti sumokėta tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. Kredito gavėjas, sudarydamas sutartį, žinojo ne tik tarpininkavimo mokesčio tvirtą sumą su nuolaida, tačiau žinojo ir kokio dydžio bus tarpininkavimo mokestis, jei kredito gavėjas netinkamai vykdys sutartį, kadangi jam buvo aiškiai ir suprantamai pateikta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka bei aiškiai ir suprantamai sutarties specialiosiose sąlygose buvo nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos, kurios dydis yra 2 497,95 Eur. Visa tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, kadangi vartotojui buvo pažymėta, kad tai mokestis yra su nuolaida bei buvo aiškiai apibrėžtos nuolaidos suteikimo sąlygos;
17. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 21 d. ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K214982924 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 8 088,24 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Pagal minėtą Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6 155,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 25 proc.) ir 697,95 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. birželio 29 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 60 mėnesinių įmokų. Atsakovui netinkamai vykdžius Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovės pranešimu Sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo 2020 m. liepos 14 d.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
19. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo patenkintas visiškai jos reikalavimas dėl 25 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 434,69 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-06-10) priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tinkamai atsakovui vykdant sutartį ieškovė būtų atgavusi paskolintą kredito sumą, taip pat iki sutarties termino pabaigos jai būtų mokamos pelno palūkanos, tuo tarpu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, ieškovė iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarčių vykdymo atveju, sprendė, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma ir konstatavo, kad ieškovė įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarčių terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 14 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. birželio 10 d.) atsakovas turėjo sumokėti viso 4 086,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl sprendė ieškovei priteisti 25 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 10 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali būti didesne nei 4 086,18 Eur.
21. Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).
22. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
25. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
26. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas pagal mokėjimo grafiką sumokės ieškovei viso 6 155,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė norma 25 proc. Sutartimi aptarta palūkanų norma, taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pripažintina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Apeliantė nesutinka, jog apskaičiuojant negautas pajamas būtų atsižvelgiama į nutraukus sutartį nebegaliojančiu kredito grąžinimo grafiku, teigia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike buvo apskaičiuota preziumuojant, jog kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, o palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Tačiau pažymėtina, jog pagal aukščiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, todėl, apskaičiuojant negautas pajamas ir yra geriausia atsižvelgti į kredito grąžinimo grafike nurodytas sumas, kurios būtų sumokėtos tinkamai vykdant sutartį bei laiku mokant įmokas, kadangi jame atsispindi, kiek pajamų planavo gauti ieškovė. Pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų buvo tikimasi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant. Sutarties netinkamo vykdymo atveju, kredito davėjas neturi (ir negali turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista.
27. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (7 434,69 Eur), nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 10 d.), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir neprisirišant prie Sutarties grafiko, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Nuostolis yra skirtas padengti tai, ko sutarties šalis negavo, bet planavo gauti, tačiau sutarties pažeidimo faktas neturi sudaryti prielaidos gauti daugiau pajamų nei sutarties šalis būtų gavusi tinkamo vykdymo atveju.
28. Pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas vien tik su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 25 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, bet neatsižvelgus į maksimalią grafike numatytą mokėjimo (pelno) palūkanų sumą, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Taigi pirmosios instancijos teismas, apeliantės ginčijamoje sprendimo dalyje, priėmė teisingą sprendimą.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
29. Apeliantė taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 2 155,59 Eur tarpininkavimo mokesčio. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai ex officio pripažino negaliojančiomis Sutarties nuostatas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimą ir galimybę jį taikyti, jei kredito gavėjas pažeidžia sutartį.
30. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą šioje apskųstoje dalyje, neturi pagrindo sutikti su apeliante. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kitą, kaip papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 5.4 punkte įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK6.71 straipsnis). Be kita ko, vartotojas, kaip silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkrečiai tarpininkavimo mokestis bus taikomas. Teisėjų kolegija visiškai pritaria teismo vertinimui, kad vartojimo sutarties sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą – neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios pozicijos laikomasi dominuojančioje apeliacinės instancijos teismų praktikoje, nagrinėjant analogiškus ieškovės reikalavimus dėl tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos priteisimo, kai kredito gavėjai netinkamai vykdo savo prievoles (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-661/2020, 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-696-656/2020, 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020, 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1012-640/2020, 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1661-933/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-372/2020, 2020 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-368/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-110-796/2020 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria ir laikosi šios teismų praktikos.
32. Pažymėtina, kad CK6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga nuosekliai pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 24 punktas). Pagal CK6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Remdamasis CK6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad CK6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Aptarto reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog vartojimo kredito sutarties sąlygos, apibrėžiančios ieškovės teisę panaikinti tarpininkavimo mokesčio nuolaidą ir taikyti šį mokestį atsakovui pažeidus įmokų mokėjimo terminus, yra neskaidrios. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio šiuo atveju turėtų būti laikomas individualiai aptartu. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri iš tikrųjų buvo individualiai aptarta ir kuri buvo aiškiai nurodyta sutarties Specialiojoje dalyje, nepripažino nesąžininga ir šioje dalyje ieškovės reikalavimą priteisti šį mokestį tenkino. Teismas pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarčių specialiosios dalies sąlygos, kuriomis sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 697,95 Eur, yra aiškios ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės pateiktus duomenis pagrįstai nustatė, kad atsakovas iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) viso turėjo sumokėti 146,11 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas minėta sumą ieškovei būtų sumokėjęs, teismas iš atsakovo priteisė 146,11 Eur tarpininkavimo mokesčio. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti naikinama ar keičiama.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl ko jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
35. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.