Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo N. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. T. ieškinį atsakovui S. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio vaiko grąžinimo bei trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, G. K. ir P. K. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo, laikinosios globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kreipėsi į teismą prašydami atskirti nepilnametį vaiką P. T. nuo tėvo N. T.; nustatyti nepilnamečiam vaikui P. T. laikinąją globą, globėju paskiriant patėvį (atsakovą) S. D.; priteisti iš ieškovo N. T. išlaikymą sūnui P. T. periodinėmis išmokomis, mokamomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki laikinosios globos pabaigos, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją S. D..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 21 d. nutartimi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovo N. T. laikiną išlaikymą sūnui P. T. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą S. D.; įpareigojo trečiuosius asmenis G. K. ir P. K. pateikti jų ir nepilnamečio vaiko P. T. giminystės ryšį pagrindžiančius įrodymus. Kitos prašymo dalies netenkino. Pagrindiniai nutarties motyvai:Įvertinęs ieškovo pateikto ieškinio dalyką ir pagrindą, nagrinėjamos civilinės bylos ribas (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko grąžinimo), teismas sprendė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo nagrinėti trečiųjų asmenų reikalavimus dėl vaiko atskyrimo ir laikinosios globos nustatymo. Teigia, jog šie klausimai nagrinėtini teismo posėdyje civilinę bylą nagrinėjant iš esmės, ištyrus visas bylos aplinkybes (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis, 14 straipsnis). Atkreipė dėmesį, jog tretieji asmenys įrodymų, patvirtinančių jų giminystės ryšį su vaiku, teismui nepateikė.Pažymėjo, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su atsakovu, byloje nesant duomenų, jog ieškovas kaip vaiko tėvas prie sūnaus išlaikymo prisideda, todėl siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis proporcingumo principu, atsižvelgiant į trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, prašomo priteisti laikino išlaikymo sumą, darytina išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui (iš esmės nesprendžiant ginčo), priteisiamas po 150,00 Eur per mėnesį, yra protingo dydžio ir yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų vaiko minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo atstovas advokatas Aivaras Surblys prašo panaikinti 2018 m. kovo 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-3137-838/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: Teismas, priėmęs trečiųjų asmenų ieškinį, savo iniciatyva sprendė, kad reikia išspręsti nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo klausimą, nors byloje kilusio ginčo esmė yra ne išlaikymo priteisimas, o vaiko grąžinimas iš atsakovo ieškovui (biologiniam tėvui) kaip atstovui pagal įstatymą, mirus vaiko motinai. Teigia, jog šiuo atveju teismas, neva tenkindamas trečiųjų asmenų prašymą, nors tokio nebuvo, savo iniciatyva priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą ir šių lėšų tvarkytoju paskyrė iš esmės vaikui svetimą žmogų, kuris net nėra saistomas su vaiku jokių giminystės ryšių, nėra nei vaiko atstovas pagal įstatymą, nei jo globėjas.Atkreipė dėmesį, kad tretieji asmenys pateiktu ieškiniu pirmiau prašė išspręsti klausimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, laikinosios globos nustatymo, o jau patenkinus šiuos du reikalavimus – išspręsti išlaikymo priteisimo klausimą (žr. ieškinio II d. 3 p.). Be to, mano, kad visi minėti reikalavimai yra teikiami ne trečiųjų asmenų, o atsakovo naudai, kai šis net nepareiškė jokių reikalavimų ieškovui, taip pat net nekėlė klausimo dėl nepilnamečio P. T. išlaikymo.Teigia, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog nėra duomenų, kad vaiko tėvas teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kadangi ieškovas visą laiką geranoriškai teikė išlaikymą vaikui ir jokių pretenzijų iš vaiko motinos dėl to nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovas reguliariai matydavosi ir bendravo su savo vaiku bei šiuo metu bendrauja, juo rūpinasi, po motinos mirties ir toliau moka už teikiamas paslaugas ugdymo įstaigose.Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretieji asmenys G. K. ir P. K. prašo ieškovo N. T. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3137-838/2018 palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Nurodė, kad atsakovas nuo 2014 metų gyveno ir vedė bendrą ūkį bei augino nepilnametį vaiką P. kartu su trečiųjų asmenų dukra R. D.. Teigia, kad per bendrus gyvenimo metus tarp vaiko ir patėvio susiformavo labai artimas ir stiprus emocinis ryšys ir net po mamos netekties berniukas norėjo likti ir saugiausiai jautėsi savo namuose kartu su patėviu, todėl tretieji asmenys, būdami artimi nepilnamečio vaiko giminaičiai, turėdami teisę patys būti anūko globėjais, pateikė teismui ieškinį prašydami globėju paskirti vaiko patėvį S. D.. Pažymėjo, kad vaikas šiuo metu gyvena savo namuose (turi savo atskirą kambarį) kartu su patėviu, su kuriuo nuolatos / nepertraukiamai gyvena jau kelerius metus, o atsakovas S. D. savo ruožtu visapusiškai užtikrina vaiko kasdienius poreikius bei rūpinasi juo tiek fiziškai, tiek finansiškai (išimtinai tik iš savo asmeninių lėšų). Taip pat tretieji asmenys paaiškino, jog ieškovas jokio išlaikymo nepilnamečiam vaikui niekada neteikė, o pretenzijų iš vaiko motinos nesulaukė tik dėl to, kad P. mama ir patėvis S. D. patys turėjo visas galimybes visiškai išlaikyti vaiką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje surinktais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečio P. T., gimusio 2010 m. lapkričio 5 d., tėvai yra ieškovas N. T. ir R. D.. Taip pat nustatyta, jog R. D. su sūnumi P. T. nuo 2014 metų gyveno faktinėje santuokoje su atsakovu S. D.. Atsakovas S. D. ir R. D. 2017 m. liepos 7 d. susituokė ir toliau gyveno šeimos būste, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 4 d. atsakovo žmona ir P. T. mama R. D. mirė. Po R. D. mirties nepilnametis P. T. liko gyventi kartu su patėviu S. D..

Dėl atskirojo skundo argumentų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties.CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas su skundžiama nutartimi iš esmės nesutinka dėl to, kad tretieji asmenys pareikštu ieškiniu neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o teismas savo iniciatyva sprendė, kad reikia išspręsti nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo klausimą, nors byloje kilusio ginčo esmė yra ne išlaikymo priteisimas, o vaiko grąžinimas iš atsakovo ieškovui (biologiniam tėvui) kaip atstovui pagal įstatymą, mirus vaiko motinai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio vaiko P. T. globos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei vaiko grąžinimo ieškovui. Tai reiškia, jog bylos šalims nesutariant dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas privalo pasirūpinti, kad ginčo nagrinėjimo metu būtų užtikrintos visos nepilnamečio vaiko teisės bei tai, kad nepilnametis vaikas dėl kilusio ginčo patirtų kiek įmanoma mažiau neigiamų pasekmių, todėl įstatymų leidėjas numatė teismo pareigą būti aktyviam šeimos santykių bylose.CPK 376 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Taip teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nurodytų asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Pagal CPK 376 straipsnio 1–4 dalis aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, įvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nepilnametis P. T. po motinos mirties liko gyventi su atsakovu (patėviu) S. D.. Šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek ir byloje surinkti įrodymai (pvz., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 9 d. išvada Nr. (24.50.)-VT4-285), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios aplinkybės yra neginčytinai nustatytos. Nors apeliantas teigia, jog byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vaiko materialinio išlaikymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti nurodytais argumentais. Pažymėtina, kad tretieji asmenys pateikė į bylą priešieškinį, kurio vienas iš reikalavimų yra priteisti iš ieškovo N. T. išlaikymą sūnui P. T. periodinėmis išmokomis, mokomomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki laikinosios globos pabaigos, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant globėją S. D.. Šis trečiųjų asmenų priešieškinis yra priimtas, todėl bylos nagrinėjimo ribos buvo išplėstos. Kaip nurodyta šios nutarties 11 punkte, teismas, spręsdamas šeimos santykių bylas, yra aktyvus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalėjo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliantas yra nepilnamečio vaiko tėvas ir nors jis šiuo metu savo vaiko neaugina, tačiau jis privalo teikti vaikui išlaikymą. Pažymėtina, jog byloje nesant duomenų apie tai, jog nepilnamečiam vaikui P. T. būtų teikiamas koks nors išlaikymas, pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas savo pareigą būti aktyviam tokio pobūdžio bylose, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones bei priteisė laikiną išlaikymą. Atskiruoju skundu taip pat įrodinėjama, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog nėra duomenų, kad vaiko tėvas teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kadangi ieškovas visą laiką geranoriškai teikė išlaikymą vaikui ir jokių pretenzijų iš vaiko motinos dėl to nebuvo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai šiuo atveju nėra aktualūs, kadangi sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo teikimo yra siekiama užtikrinti, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų užtikrinti ateityje, o ne sprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo, todėl šis atskirojo skundo argumentas laikytinas teisiškai nereikšmingu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.