Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-442-588/2016 pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja R. J. (mirusio pradinio pareiškėjo Š. J. teisių ir pareigų perėmėja), siekdama įregistruoti daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre, patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Š. J. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių poilsio namelių, statinių išdėstymo plane žymimų indeksais lK1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), Palangoje, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybiniame žemės sklype, ir kad šie statiniai – poilsio nameliai pagal galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti. Likviduojant AB „Sargėnų keramika“ 2002-01-11 viešų varžytynių metu Š. J. už 20 600 Lt įgijo minėtą nekilnojamąjį turtą – poilsio namelius, išdėstymo plane pažymėtus indeksais 1K1ž, 2K1ž, 3K1ž, 4K1ž, 5K1ž, esančius (duomenys neskelbtini). 2005-05-30 buvo sudaryta elektros energijos vartojimo sutartis. Šia sutartimi UAB „Autosabina“, poilsio stovykla „Automobilistas“ ir Š. J. susitarė dėl elektros energijos tiekimo ir vartojimo 2005 m. Taip pat 2005-05-30 tarp minėtų šalių buvo sudarytas balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktas.Statiniai – poilsio nameliai iki šiol nėra įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre, kadangi nėra išlikę svarbūs dokumentai, t. y. statinių projektai, statybos leidimai ir valstybinės komisijos aktai, kuriais buvo leista statinius eksploatuoti. Pareiškėja R. J., siekdama surasti reikiamus dokumentus, kreipėsi į Kauno ir Klaipėdos apskrities archyvus, tačiau dokumentai nerasti. Nameliai pastatyti 1969 m., buvo suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai, tačiau laiku nebuvo tinkamai įforminti. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau buvo gautas žodinis atsakymas, kad neturint reikiamų dokumentų daiktams įregistruoti, registracija neįmanoma, ir pasiūlyta pareiškėjai kreiptis į teismą. Poilsio namelių statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką buvo patvirtintas tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybiniame žemės sklype, šie statiniai – poilsio nameliai pagal galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą R. J. pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad ginčo laikinų statinių statytojai niekada neturėjo statybą leidžiančio dokumento, todėl ir negali jo pateikti.Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Iš pačios ieškovės teismui pateikto poilsio pastatų techninės būklės vertinimo matyti, kad poilsio pastatų eksploatacijos laikas 40 m. Atsižvelgiant į tai, kad pastatai statyti 1969 m., jų eksploatacijos laikas yra pasibaigęs 2009 metais. Šie pastatai neatitinka nekilnojamojo daikto požymių, todėl jie yra neregistruotini, taip pat negali būti ir adresų objektu.Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-12-28 sprendimu pareiškėjos R. J. pareiškimą atmetė.Pareiškėja teigdama, kad jos sutuoktinis buvo įgijęs nuosavybės teisę į suformuotą objektą, tačiau šiuo metu neturi tai patvirtinančių dokumentų, privalo įrodinėti ne tik faktą, kad AB „Sargėnų keramika“ perdavė jam nuosavybės teises į pareiškime nurodytus statinius, bet ir tai, kad ši bendrovė statinius teisėtai sukūrė, valdė juos nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos.Priešingai, nei teigia pareiškėja, byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau jie nėra išlikę. Nurodo, kad pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina faktus, kad Š. J. (pradinis pareiškėjas) iš likviduojamos AB „Sargėnų keramika“ įgijo viešose varžytynėse 5 poilsio namelius už 20 600 Lt, jam perduota inventorizacinė byla, sudaryta elektros energijos vartojimo sutartis, kurios pagrindu į pareiškėjo poilsio namelius buvo tiekiama elektros energija, 1983-11-17 sprendimu buvo nutarta įmonių ir kitų organizacijų, tarp jų ir Sargėnų keramikos gamyklos, poilsio stovyklas perkelti iš kopų ir miško zonų bei miško kvartalų Kontininkuose į „B“, „C“ ir „D“ kompleksus, tačiau šie duomenys neįrodo, kad šiems poilsio nameliams statyti buvo gauti techniniai projektai, statybos leidimai ir kad šie statiniai tuometinės kompetentingos institucijos pripažinti tinkamais naudoti (eksploatuoti).Iš teismui pateikto 1983-11-17 Palangos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 151 turinio nustatė, jog šiuo sprendimu patvirtintas sąrašas įmonių ir organizacijų, taip pat ir Sargėnų keramikos gamyklos Šventojoje poilsio stovyklų perkėlimas iš kopų ir miškų zonų Kontininkuose į kitus kompleksus, tai suponuoja išvadą dėl poilsio namelių, dėl kurių pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kilnojamojo pobūdžio.Pareiškėja duomenų, kad pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas būtų išduoti leidimai statybai, kad šie statiniai kompetentingos institucijos pripažinti tinkamais naudoti, teismui nepateikė. Taip pat iš pareiškėjos teismui pateikto poilsio namelių techninės būklės įvertinimo nustatyta, kad statinių – poilsio namelių naudojimo trukmė yra 40 m., o atsižvelgiant į tai, kad poilsio nameliai pastatyti 1969 m., pastatų gyvavimo trukmė yra pasibaigusi 2009 m. Tokio pobūdžio poilsio nameliai negali būti laikomi atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, o tai reiškia ir adresų objektais.Nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja nepateikė duomenų, kad statiniai buvo teisėtai pastatyti ar kad ėmėsi visų įmanomų priemonių ginčo statiniams įteisinti, kad statyba gali būti pripažinta nekilnojamojo turto kadastro duomenų objektu. Pareiškėja kreipėsi tik į Kauno ir Klaipėdos apskrities archyvus dėl reikiamų dokumentų gavimo, tačiau duomenų, kad ji būtų kreipusis į Palangos miesto savivaldybę, Šventosios seniūniją, byloje nėra. Taip pat nors pareiškėja teigė, kad kreipėsi žodžiu į VĮ Registrų centrą dėl statinių bei daiktinių teisių į juos įregistravimo, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Teismas nustatė, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, t. y. kad Š. J. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių poilsio namelių, esančių valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką buvo patvirtintas tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybiniame žemės sklype, kad šie statiniai – poilsio nameliai pagal galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti, todėl pareiškėjos pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja R. J. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos R. J. pareiškimą patenkinti. Nurodo, kad nesutinka su ginčo sprendime išsakyta teismo pozicija, jog byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad šiems poilsio nameliams statyti buvo gauti techniniai projektai, statybos leidimai ir kad šie statiniai tuometinės kompetentingos institucijos pripažinti tinkamais naudoti (eksploatuoti). Byloje yra pakankamai netiesioginių įrodymų, būtinų juridiniam faktui nustatyti. Poilsio namelių neįregistravimas jokiu būdu nereiškia jų neteisėtumo ar to, kad nameliai buvo statomi be leidimo ir kitų reikalingų dokumentų. Poilsio nameliai iki šiol neįregistruoti, nes nėra išlikę itin svarbūs dokumentai, t. y. statinių projektai, statybos leidimai ir valstybinės komisijos aktai, kuriais buvo leista statinius eksploatuoti. Leidimai statybai bei komisijos aktai, kuriais priimta užbaigta statyba, nėra išlikę, kadangi yra praėję daug laiko, pasikeitė atsakingi asmenys atitinkamose institucijose. Istorinėje pažymoje (2 lapas 4 pastraipa) nurodyta, kad „per ilgametį veiklos laikotarpį gamykloje susikaupė nemažas kiekis dokumentų, tačiau dėl neišaiškintų priežasčių nebuvo tinkamai išsaugota. Dalis dokumentinės medžiagos nukentėjo sprogus šildymo vamzdžiams gamyklos archyve. Todėl tolesniam saugojimui kaip netinkama, nepalikta“.Pateikiami rašytiniai įrodymai, kad poilsio nameliai atitinka Statybos įstatymo 1 skirsnio 2 straipsnio 2 dalyje esantį statinio apibrėžimą, yra tinkami eksploatuoti, tai patvirtina ir UAB „Klaipėdos komprojektas“ kvalifikuotos ir atestuotos ekspertės R. K. atlikta poilsio namelių bei kitų statinių ekspertizė su fotonuotraukomis. Teismui buvo pateikti papildomi dokumentai, t. y. 1983-11-17 Palangos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 151, kuris patvirtino aplinkybę, kad byloje nurodytiems nameliams dar papildomai buvo suteiktas žemės sklypas, ir 2001-03-23 Palangos miesto tarybos sprendimas Nr. 41, iš kurio matyti, kad buvo nustatyta tvarka dėl Šventojoje esančių poilsio namelių aukštingumo, urbanistinių-architektūrinių apribojimų sąlygos ir kt.Nesutinka, kad privalėjo kreiptis į Palangos miesto savivaldybę, Šventosios seniūniją dėl dokumentų gavimo, nes Palangos miesto savivaldybė yra patraukta suinteresuotu asmeniu, todėl būtų pasisakiusi dėl turto atsiliepime. Į VĮ Registrų centrą raštu nebuvo kreiptasi, nes teisės aktais yra nustatyta pareiga prieš kreipiantis į teritorinį registratorių turėti teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo.Mano, kad statybos teisėtumą patvirtina faktas, jog inventorizacijos biurai turėjo pareigą nustatyti savavališkai pastatytus pastatus, tačiau jokių savavališkų statybų faktų nebuvo nustatyta. Šie poilsio nameliai nebuvo pripažinti neteisėtais jokios institucijos, prižiūrinčios statybas, daugiau nei 40 metų. Visos aplinkybės rodo, kad poilsio nameliai buvo pradėti ir baigti statyti laikantis nustatytos tvarkos, nepažeidžiant to meto galiojusių teisės aktų ir tvarkos, todėl šių veiksmų nebūtų pavykę atlikti be reikalingos dokumentacijos. Dalis panašios konstrukcijos medinių namelių sėkmingai analogiškomis sąlygomis yra įsiteisinti, nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus. Poilsio statiniai negali būti laikomi kilnojamaisiais daiktais. Pareiškėjai priklausantys poilsio nameliai turi laikančiąsias konstrukcijas, jos visos sumontuotos statybos vietoje, atliekant statybos darbus. Visuose pareiškėjai priklausančiuose poilsio pastatuose yra elektra.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-28 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nustatyta, kad Š. J. (pradinis pareiškėjas) valdė statinius – poilsio namelius, statinių išdėstymo plane žymimus indeksais 1K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)). Likviduojant akcinę bendrovę „Sargėnų keramika“, 2002-01-11 viešų varžytynių metu už 20 600 Lt Š. J. įgijo minėtą turtą – poilsio namelius, išdėstymo plane pažymėtus indeksais 1K1ž, 2K1ž, 3K1ž, 4K1ž, 5K1ž, esančius (duomenys neskelbtini), tai patvirtina viešų varžytynių protokolas Nr. 5, viešų varžytynių aktas Nr. 1 (b. l. 15–17). Minėti pastatai, kaip nekilnojamojo turto objektai, nesuformuoti, daiktinės teisės į juos neįregistruotos, kadangi, kaip nurodo pareiškėja, nėra išlikę svarbūs dokumentai, t. y. statinių projektai, statybos leidimai ir valstybinės komisijos aktai, kuriais buvo leista statinius eksploatuoti. Pareiškėja, siekdama rasti reikalaujamus dokumentus, kreipėsi į įvairias institucijas – Kauno ir Klaipėdos apskrities archyvus, tačiau reikiamų dokumentų nerasta (b. l. 32–39, 42, 43). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą.Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas).Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su priimtu teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Š. J. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių – poilsio namelių statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką buvo patvirtintas tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybiniame žemės sklype, ir kad šie statiniai – poilsio nameliai pagal galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti. Taigi pareiškėja, prašydama pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į poilsio namelius buvo įgijusi vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – statybos būdu, tačiau neturi ir negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Nurodo, kad juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti siekiant atlikti poilsio namelių kaip nekilnojamųjų daiktų bei nuosavybės teisės į juos teisinę registraciją VĮ Registrų centre. Tam, kad patikrintų nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu faktą, teismas turi ištirti, ar statyba sukuriant ginčo statinį buvo teisėta. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatą, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą pastatą CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kadangi nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), tai prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnį Nekilnojamojo turto registre registruojami pastatai ir statiniai. Šiame įstatyme nenurodoma apie nebaigtą statyti statinį kaip apie specialų objektą, kurį registruojant turėtų būti taikomos specialiosios, o ne bendrosios nuostatos, reglamentuojančios statinių registravimą. Taigi asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis). Bendrosios kompetencijos teismai tokių klausimų nenagrinėja. Tik tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą pareiškėjas gali skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013).Esant formuojamai teismų praktikai konstatuotina, kad teismas gali konstatuoti, kad tam tikras faktas įvyko (buvo), tačiau neturi teisės taikydamas juridinio fakto nustatymo institutą nustatinėti, ar statiniai buvo pastatyti tinkamai ir teisėtai. Ginčo statiniai, 1997-04-01 įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas perrašyti nebuvo, o tai suponuoja išvadą, jog šio ginčo statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ar kilnojamais daiktais, kurie buvo suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai, statinai nebuvo inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Šią išvadą patvirtina ir pareiškime nurodyta faktinė aplinkybė, kad Š. J. 2002-01-11 viešų varžytynių metu įsigijo statinius iš likviduojamos AB „Sargėnų keramika“, tačiau aktas viešajame registre nebuvo įregistruotas.Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai. 2002-12-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktuose nustatyta, kad adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, ir adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad tokio pobūdžio poilsio nameliai negali būti laikomi atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, o tai reiškia ir adresų objektais.Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymą Nr. Dl-812 STR 1,01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ pareiškėjos valdomi ir naudojami statiniai gali būti priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių, tačiau tam, kad statinys būtų adresų objektas, jis turi būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, patvirtinta LTSR Ministrų tarybos 1970-01-04 nutarimu Nr. 2, ir vėlesnė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija nustatė, kad statiniai turėjo būti registruojami juos inventorizavus ir juos priėmus valstybinei komisijai, išskyrus laikinus ir savavališkai pastatytus statinius, kurie neregistruojami. Nurodytos 1991-07-25 instrukcijos 9.4 punkte buvo nustatyta, kad valstybinių komisijų aktai apie pastatų priėmimą naudoti yra laikytini dokumentais, netiesioginiu būdu patvirtinančiais nuosavybės teisę į statinius. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad statiniai būtų įregistruoti pagal šią tvarką, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir apeliacinį skundą nėra.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.