Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, 2A-1139-796/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-10-03
Bylos Nr.: 2A-1139-796/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj, Kristina Domarkienė, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“
Atsakovas: R. C.
Trečiasis asmuo: A. D., M. S., K. K.

Civilinė byla Nr. 2A-1139-796/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05853-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.3.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.18.6; 3.3.1.18.3; 3.4.3.7.1; 3.4.3.7.2; 3.4.3.7.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erinijos Kazlauskienės,

sekretoriaujant D. K.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“ (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“ teisių perėmėja) atstovui advokatui S. Č.,

atsakovo R. C. (R. C.) atstovui advokatui R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovui R. C. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys A. D., M. S., K. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Duomenys neskelbtini“, kuri pagal 2015 m. lapkričio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2 yra bankrutavusios UAB „Duomenys neskelbtini“ teisių perėmėja, ieškiniu prašė iš atsakovo R. C. priteisti 33 200 Lt (9 615,38 Eur) dydžio žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl kito ieškinio reikalavimo – 31 083,25 Lt (9 002,33 Eur) žalos atlyginimo priteisimo teisme priimtas ieškovės atsisakymas ir civilinės bylos dalis dėl 31 083,25 Lt (9 002,33 Eur) žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi nutraukta. Ieškinio pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1260-459/2014 iškėlė UAB „Duomenys neskelbtini“ bankroto bylą. Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditorių sąrašą, tarp kreditorių buvo ir pirmos eilės kreditorių – darbuotojų bei antros eilės kreditorių – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Atsakovas R. C. buvo UAB „Duomenys neskelbtini“ akcininku, dirbo UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriumi, darbuotoju, todėl negalėjo nežinoti apie UAB „Duomenys neskelbtini“ skolas aukštesnės eilės kreditoriams. Pagal UAB „Duomenys neskelbtini“ 2012 m. balansą, įmonė 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 44 461 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 51 068 Lt, tarp jų 30 668 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos (trumpalaikiai įsipareigojimai), o, pagal 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB „Duomenys neskelbtini“ 2013 m. patyrė 70 320 Lt nuostolių. Pagal atsiskaitymų su akcininkais apskaitos žiniaraščius, akcininkas R. C. 2012 m. buvo paskolinęs UAB „Duomenys neskelbtini“ 19 400 Lt, 2013 m. – 20 000 Lt, 2014 m. – 26 000 Lt, iš viso – 64 400 Lt. Pagal 2014 m. gegužės 31 d. ir 2014 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderius Nr. 51 ir Nr. 121, UAB „Duomenys neskelbtini“ grąžindama dalį paskolos R. C. iš viso sumokėjo 20 500 Lt. Pagal atsiskaitymų su akcininkais apskaitos žiniaraščius, UAB „Miesto gama“ 2013 m. sausio 7 d. paskolino UAB „Duomenys neskelbtini“ 12 700 Lt. Pagal 2014 m. kovo 12 d. bei 2014 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderius Nr. 28 ir Nr. 99, UAB „Duomenys neskelbtini“ išmokėjo A. D. iš viso 12 700 Lt, o šis minėtą sumą 2014 m. kovo 12 d. ir 2014 m. liepos 28 d. pinigų priėmimo kvitais sumokėjo UAB „Miesto gama“, atstovaujamai R. C.. Išmokant minėtas sumas buvo pažeistas atsiskaitymų su UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditoriais eiliškumas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje, dėl to buvo padaryta 33 200 Lt (9 615,38 Eur) žala, kurios atlyginimas priteistinas iš atsakovo R. C.. Šią ieškinio dalį ieškovė prašė tenkinti remiantis CK 6.930¹ straipsnio ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015 m. gegužės 15 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo tenkintas visiškai, iš atsakovo R. C. priteistas 18 617,71 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutavusios UAB „Duomenys neskelbtini “ naudai (kaip anksčiau aptarta, bylos nagrinėjimo metu ieškovė UAB „Duomenys neskelbtini“ tapo bankrutavusios UAB „Duomenys neskelbtini“ teisių perėmėja, o dėl ieškinio reikalavimo – 9 002,33 Eur žalos atlyginimo priteisimo teisme buvo priimtas ieškovės atsisakymas ir civilinės bylos dalis dėl 9 002,33 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi nutraukta). Preliminariu sprendimu iš atsakovo R. C. taip pat buvo priteista 279 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. C. dėl 2015 m. gegužės 15 d. preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir priimtu preliminariu sprendimu. Pažymėjo, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti 2012 m. rugsėjo 10 d., tai yra likus 3 mėn. iki įmonės finansinės ataskaitos už 2012 m. parengimo. Perėmęs įmonės valdymą pastebėjo, jog dar iki jo vadovavimo nuostolingai pradėjusiai veikti įmonei trūksta apyvartinių lėšų, dėl to įmonei skolino pinigines lėšas, buvo pasirašytos paskolos sutartys. Paskolinus pinigus, UAB „Duomenys neskelbtini“ ir toliau vykdė savo veiklą, mokėjo atlyginimus darbuotojams, vykdė kitus kreditinius įsipareigojimus. Įmonės turto vertė buvo pakankama kreditiniams įsipareigojimams įvykdyti, todėl mano, kad įmonė, jam einant direktoriaus pareigas, negalėjo būti vertinama kaip nemoki. Mano, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ paskolų grąžinimai jam nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisinių padarinių įmonei, neturėjo įtakos jos mokumo pablogėjimui ir visiškai nepažeidė kitų kreditorių interesų, nes jo skolintais pinigais įmonė įvykdė kitus savo kreditinius įsipareigojimus ir toliau tęsdama veiklą generavo pajamas, todėl tiek paskolų įmonei suteikimas, tiek paskolų grąžinimo sandoriai nepažeidė sąžiningo elgesio standartų, dėl to negalėjo pažeisti ir CK 6.930¹ straipsnio nuostatų. Pažymėjo, kad nei CK 6.930¹ straipsnis, nei anksčiau galiojęs Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nenustatė kreditorių lygybės principo, todėl įprastai sudaryti skolininko (šiuo atveju UAB „Duomenys neskelbtini“) sandoriai, kuriais buvo tenkinami jo ir UAB „Miesto gama“ kreditiniai reikalavimai, nors ir buvo suėję prievolių vykdymo terminai ir kitiems kreditoriams, buvo leistini ir teisėti, nes atitiko įprastą verslo praktiką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. galutiniu sprendimu nuspręsta panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Taip pat buvo priteista iš ieškovės UAB „Duomenys neskelbtini“ 4,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nuspręsta laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti. Pagrindiniai teismo motyvai:

4.1 Nustatyta, kad pagal UAB „Duomenys neskelbtini“ 2014 m. gegužės 31 d. ir 2014 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderius Nr. 51 ir Nr. 121 UAB „Duomenys neskelbtini“ išmokėjo R. C. iš viso 20 500 Lt, nurodydama, kad minėtomis sumomis grąžina akcininkui dalį paskolos. Kasos išlaidų orderiais Nr. 28 ir Nr. 99 UAB „Duomenys neskelbtini“ išmokėjo A. D. 8 700 Lt ir 4 000 Lt sumas, nurodydama, kad grąžina dalį paskolos UAB „Miesto gama“, kuri, atstovaujama R. C., pagal 2014 m. kovo 12 d. ir 2014 m. liepos 28 d. pinigų priėmimo kvitus 8 700 Lt ir 4 000 Lt sumas gavo iš A. D.. Teismas nustatė, kad šiuo laikotarpiu UAB „Duomenys neskelbtini “ vadovavo ne atsakovas R. C., o A. D.. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad tuo metu, kai UAB „Duomenys neskelbtini “ išmokėjo atsakovui R. C. 20 500 Lt sumą, atsakovas R. C., būdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ akcininku, de facto vykdė UAB „Duomenys neskelbtini “ vadovo funkcijas.

4.2 Teismas taip pat pastebėjo, kad UAB „Duomenys neskelbtini “ pinigines lėšas – 8 700 Lt ir 4 000 Lt – išmokėjo ne atsakovui R. C., o A. D., kuris tuo metu buvo įmonės vadovu, tačiau ieškovė reikalavimo trečiajam asmeniui A. D. nereiškia.

4.3 Teismas nustatė, jog nors atsakovo R. C. vadovavimo įmonei laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 6 d., įmonės būklė buvo sunki, tačiau įmonės būklė suprastėjo, kai įmonei vadovavo M. S. ir A. D..

4.4 Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad esant UAB „Duomenys neskelbtini“ sunkiai finansinei padėčiai, sprendimus dėl piniginių lėšų išmokėjimo 2014 m. kovo 12 d., gegužės 31 d., liepos 28 d., rugpjūčio 31 d. priėmė ne R. C., o A. D., kuris tuo metu buvo įmonės vadovas.

Šalies argumentai

4.5 Teismas taip pat pažymėjo, jog kai pradinė ieškovė bankrutavusi UAB „Duomenys neskelbtini“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 9 615,38 Eur žalos atlyginimo priteisimo, buvo nurodytas tik pagrindas, numatytas CK 6.930¹ straipsnyje. Ieškinyje nebuvo nurodyta, jog žalos atlyginimą prašoma priteisti ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Minėtas ieškinio pagrindas ieškovės atstovo buvo nurodytas tik 2017 m. liepos 13 d. apeliaciniame skunde dėl teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo, kai byla buvo išnagrinėta antrą kartą pirmosios instancijos teisme, taip pat ieškovė jį nurodė 2018 m. kovo 8 d. pareiškime dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo bei 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 4 dalis nustato, kad dokumentiniame procese negalima keisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimų. Teismas pastebėjo, kad ieškinio pagrindas, numatytas CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, galėjo būti nurodytas jau pradiniame ieškinyje arba kur kas ankstesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje.

4.6 Atsižvelgęs į juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinės atsakomybės savarankiškumą, į tai, kad piniginių lėšų išmokėjimo laikotarpiu įmonei vadovavo ne atsakovas R. C., o A. D., teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju žala įmonei, išmokant pinigus R. C. galbūt pažeidžiant kreditinių reikalavimų eilę, buvo padaryta ne atsakovo R. C. veiksmais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Duomenys neskelbtini“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. preliminarų sprendimą ir priteisti UAB „Duomenys neskelbtini“ naudai iš atsakovo R. C. 9 615,38 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

5.1 UAB „Duomenys neskelbtini“ prašė priteisti žalos atlyginimą iš bankrutavusios UAB „Duomenys neskelbtini“ buvusio vadovo ir vienintelio akcininko R. C. remiantis CK 6.930¹ straipsniu ir CK 2.50 straipsnio 3 dalimi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 430 straipsnio 4 dalį dokumentiniame procese negalima keisti ieškinio dalyko ir pagrindo, ieškinio pagrindas, numatytas CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, galėjo būti nurodytas jau pradiniame ieškinyje. Tačiau teismas negali reikalauti, kad šalys nurodytų konkrečias teisės normas. Vėlesnis CK 2.50 straipsnio 3 dalies nurodymas nėra ieškinio pagrindo pakeitimas, nes ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad R. C. ir jo įmonė UAB „Miesto gama“ neteisėtai gavo 33 200 Lt (9 615,38 Eur), šios faktinės aplinkybės niekada nebuvo keičiamos.

5.2 UAB „Duomenys neskelbtini“ ieškinio dalį dėl 9 615,38 Eur žalos atlyginimo priteisimo grindė dviem skirtingais teisiniais pagrindais, t. y. ieškinyje nurodytu CK 6.930¹ straipsniu ir bylos nagrinėjimo metu papildyta CK 2.50 straipsnio 3 dalimi. Bet kuris iš šių pagrindų sudaro savarankišką pagrindą priteisti 9 615,38 Eur žalos atlyginimą.

5.3 Pažymi, kad bankroto byla UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, o ginčijami trys mokėjimai buvo atlikti prieš pat bankroto bylos iškėlimą, vienas mokėjimas – net po bankroto bylos iškėlimo.

5.4 Teisės norma, nustatanti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, yra imperatyvi. Pažeidus CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, toks atsiskaitymas yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio pagrindu ir yra niekinis. Pagal 2014 m. rugsėjo 14 d. pažymą apie BUAB „Duomenys neskelbtini“ teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų susidarymą, bankrutavusios UAB „Duomenys neskelbtini“ skola darbuotojams susidarė nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn., skola VMI susidarė nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. spalio 15 d., skola VSDFV Klaipėdos skyriui – nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2014 m. spalio 15 d. Pažymi, kad kreditorės VMI, UAB „Cramo“, UAB „Bennet Distributors“ jau buvo pradėjusios priverstinį išieškojimą. Todėl UAB „Duomenys neskelbtini“ išmokėjus pinigus R. C. ir jo atstovaujamai UAB „Miesto gama“, buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymo eiliškumas.

5.5 Ieškinys buvo atmestas teismui konstatavus, kad sprendimus išmokėti lėšas priėmė ne atsakovas R. C., bet vadovas A. D.. Tačiau ieškovė pažymi, kad pinigus R. C. mokėjo ne vadovas, o UAB „Duomenys neskelbtini“, atstovaujama vadovo, todėl jei pinigai buvo išmokėti neteisėtai, tai jie įmonei turi grįžti iš neteisėtai juos gavusio asmens. Šiuo atveju ieškovas vadovaudamasis dispozityvumo principu pasirinko savo teisių gynimo būdą – pinigų reikalauti iš juos gavusio asmens.

5.6 Atsakovas R. C., kaip juridinio asmens dalyvis, elgėsi nesąžiningai, nes, patenkindamas savo ir savo įmonės kreditinius reikalavimus, sumažino UAB „Duomenys neskelbtini“ mokumą, taip pažeidė bankrutavusios UAB „Duomenys neskelbtini“ pirmos ir antros eilės kreditorių teises. R. C. veiksmai gaunant pinigus yra nesąžiningi, nes jis, patenkindamas tik savo kreditinį reikalavimą prieš pat bankroto bylos iškėlimą, žinojo, kad pažeis aukštesnės eilės (darbuotojų, VSDFV, VMI) kreditorių reikalavimus, jis buvo ne tik akcininku, bet ir dirbo UAB „Duomenys neskelbtini“. Be to, jo mama N. C. dirbo vyr. buhaltere įmonėje. Apie šias skolas R. C. negalėjo nežinoti, nes dalis jų susidarė dar jo vadovavimo įmonei laikotarpiu (skola VMI – nuo 2012 m. gruodžio 31 d., UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui – nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., UAB „Cramo“ – nuo 2013 m. sausio mėn., UAB „Bennet Distributors“ – nuo 2012 m. lapkričio 13 d., UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ – nuo 2012 m. spalio 2 d.). R. C., būdamas akcininku, darbuotoju ir turėdamas mamą vyr. buhalterę, negalėjo nežinoti, kad atgaudamas savo lėšas pažeis kitų kreditorių teises.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo R. C. atstovas advokatas R. S. prašo ieškovės UAB „Duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

6.1 Atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonės būklė buvo sunki, bet stabili. Galutinai įmonės būklė suprastėjo UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas pradėjus eiti M. S. ir A. D..

6.2 Sprendimai grąžinti dalį UAB „Duomenys neskelbtini“ paskolų buvo priimti UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas einant ne atsakovui R. C., o trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D..

6.3 Byloje nėra duomenų ir apeliantė neįrodė, jog atsakovas, kaip UAB „Duomenys neskelbtini“ akcininkas, veikė nesąžiningai gaudamas dalinį paskolos grąžinimą. Apeliantė taip pat neįrodė, jog atsakovas darė įtaką dėl šių paskolų grąžinimo. Sprendimus dėl piniginių lėšų išmokėjimo priėmė A. D., kuris tuo metu buvo įmonės vadovu.

6.4 Pažymi, jog UAB „Duomenys neskelbtini“ 2014 m. kovo 12 d. ir 2014 m. liepos 28 d. pinigines lėšas išmokėjo ne tiesiogiai atsakovui, o A. D., kuris vėliau pinigus perdavė UAB „Miesto gama“. Tad ieškovė klaidina teismą teigdama, jog visi pinigai buvo išmokėti tiesiogiai atsakovui. Mano, jog ieškovės reikalavimai galėjo būti nukreipti į pinigų mokėtojos UAB „Duomenys neskelbtini“ vardu veikusį valdymo organą A. D..

6.5 UAB „Duomenys neskelbtini“ atlikti paskolos grąžinimai atsakovui nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisinių padarinių įmonei, neturėjo įtakos jos mokumo pablogėjimui ir visiškai nepažeidė kitų UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditorių interesų.

Žemesnės instancijos teismas

7. 2018 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas apeliantės atstovo prašymas dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme) priteisimo UAB „Duomenys neskelbtini“ naudai iš atsakovo R. C.. Kartu pateikė AB SEB banko 2018 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymo kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). 2018 m. birželio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama bylą apeliacine rašytinio proceso tvarka padarė išvadą, kad tam, jog būtų galima atsakyti į visus byloje iškilusius fakto ir teisės klausimus, priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą dėl šalių ginčo, būtinas papildomas byloje fiksuojamų aplinkybių tyrimas ir aiškinimas, o tai geriausiai galima atlikti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Tik tiesiogiai išklausius bylos šalių paaiškinimus byloje aktualiais faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo klausimais, atlikus kitus procesinius veiksmus, bus galima padaryti galutines faktines ir teisines išvadas dėl šalių ginčo, šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo bei priimti sprendimą dėl bylos esmės. 2018 m. birželio 28 d. nutartimi buvo nutarta bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Ieškovės UAB „Duomenys neskelbtini“ atstovas advokatas S. Č. teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti. Paaiškino, jog ieškovė reikalavimą reiškė tik dėl 9 615,38 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo R. C., kito reikalavimo ieškovė atsisakė. Savo reikalavimą grindė CK 6.930¹ straipsnio ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Pažymėjo, jog faktinis ieškinio pagrindas visada buvo tas pats, jis nebuvo keičiamas, o naujos teisės normos nurodymas nereiškia ieškinio faktinio pagrindo keitimo. Ieškinio reikalavimas nukreiptas būtent į tą asmenį, kuris faktiškai ir gavo pinigus. Atkreipė dėmesį, jog vienas ginčijamas mokėjimas buvo atliktas netgi jau iškėlus UAB „Duomenys neskelbtini“ bankroto bylą. Atlikti mokėjimai, kurie pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą eiliškumą, – niekiniai sandoriai. Kadangi atsakovas R. C. buvo UAB „Duomenys neskelbtini“ akcininku, direktoriumi, darbuotoju, jo mama buvo įmonės buhaltere, atsakovas negalėjo nežinoti apie įmonės pirmesnės eilės kreditorius. Be to, iki atsiskaitymo su atsakovu kai kurie įmonės kreditoriai jau buvo pradėję priverstinį išieškojimą iš UAB „Duomenys neskelbtini“.

11. Atsakovo R. C. atstovas R. S. teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, jog atsakovas R. C. UAB „Duomenys neskelbtini“ akcijas buvo perleidęs kitam asmeniui, tik tai nebuvo įforminta akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, todėl jam įmonė nebebuvo pavaldi. Pinigus įmonei skolino paprašytas naujojo įmonės akcininko, nežinodamas blogos įmonės padėties. Mano, kad ieškinio reikalavimas turėtų būti nukreiptas į tuometinį įmonės vadovą A. D., kuris ir nusprendė, kad galima išmokėti pinigus. Pripažįsta, kad visus pinigus – 9 615,38 Eur gavo atsakovas R. C., ginčo dėl to nėra.

12. Byloje kilo ginčas dėl šiuo metu jau likviduotos UAB „Duomenys neskelbtini “ 2014 m. kovo 12 d., gegužės 31 d., liepos 28 d. ir rugpjūčio 31 d. atliktų atsiskaitymų pagal paskolos sutartis, sudarytas su atsakovu R. C. ir UAB „Miesto gama“, grąžinant / išmokant atsakovui R. C. pinigines lėšas, iš viso 9 615,38 Eur. Ieškovės ir jos atstovo nuomone, ginčijami atsiskaitymai buvo atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio bei CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas ir bet kuris iš šių pagrindų sudaro savarankišką pagrindą priteisti 9 615,38 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo R. C., t. y. asmens, kuris gavo pinigus, išmokėjus juos pažeidžiant įstatymo nuostatas.

13. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinio skundo argumentams, pažymi, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šiuo klausimu, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016).

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-611/2017).

15. Remdamasi teisiniu reglamentavimu bei aptarta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, remiasi tik ieškovės nurodytu faktiniu ieškinio pagrindu (aplinkybėmis, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą) ir ieškinio dalyku (ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo pinigines lėšas, kurias jis gavo pažeidžiant įstatymo nuostatas). Ginčo santykius kvalifikuoja ir šalių kilusiam ginčui taikytinas materialiąsias normas parenka bei taiko teismas ex officio.

16. Pagal CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

17. CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

18. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

19. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsiskaitymo metu pareikšti reikalavimai reiškia visus pradelstus (privalomus sumokėti) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

Dėl 2014 m. kovo 12 d. atsiskaitymo, kurio metu UAB „Miesto gama“, atstovaujamai R. C., buvo išmokėta 8 700 Lt

20. Vertindama UAB „Duomenys neskelbtini“ turėtas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, teisėjų kolegija remiasi byloje esančiu UAB „Duomenys neskelbtini“ 2013 m. gruodžio 31 d. balansu, kuris buvo patvirtintas 2014 m. kovo 15 d. (1 t., b. l. 79–81). Iš minėto balanso matyti, jog UAB „Duomenys neskelbtini“ 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo ilgalaikio turto už 1 738 Lt sumą (t. y. mašinos ir įrengimai, kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai, kitas materialusis turtas), o trumpalaikio turto – už 19 443 Lt sumą, t. y. 11 926 Lt sumą sudarė prekės, skirtos perparduoti, 4 151 Lt – išankstiniai apmokėjimai, 409 Lt – kitas trumpalaikis turtas, o pinigų ir piniginių ekvivalentų įmonė turėjo tik 2 957 Lt sumos. Pagal 2014 m. vasario 10 d. bei 2014 m. kovo 12 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp R. C. ir UAB „Duomenys neskelbtini“ (1 t., b. l. 71, 72), nustatyta, jog R. C. neterminuotai suteikė UAB „Duomenys neskelbtini“ 7 000 Lt bei 9 000 Lt paskolas, iš viso 16 000 Lt. Kadangi šios paskolos suteiktos 2014 m., neabejotina, jog šios piniginės lėšos neatsispinti 2013 m. UAB „Duomenys neskelbtini“ balanse.

21. Nustatant ginčijamo atsiskaitymo momentu UAB „Duomenys neskelbtini“ pareikštų reikalavimų – visų pradelstų (privalomų sumokėti) reikalavimų apimtį, remiamasi nagrinėjamos civilinės bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis.

22. Nustatyta, jog pagrindinis UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditorius, kuris turėjo didžiausią finansinį reikalavimą į UAB „Duomenys neskelbtini“, t. y. VSDFV Klaipėdos skyrius, pranešimą UAB „Duomenys neskelbtini“ apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „Duomenys neskelbtini“ bankroto bylos iškėlimo išsiuntė dar 2014 m. sausio 8 d., jame, be kita ko, buvo nurodyta, jog 2014 m. sausio 2 d. UAB „Duomenys neskelbtini“ skola VSDFV biudžetui sudaro 15 376,58 Lt. Viešai prieinamais duomenimis (www.rekvizitai.lt) nustatyta, jog po to UAB „Duomenys neskelbtini“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui niekada nebuvo išnykęs, įsiskolinimas nemažėjo, priešingai, jis palaipsniui didėjo. Todėl atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje esančioje pažymoje apie BUAB „Duomenys neskelbtini“ teismo patvirtintų kreditinių finansinių reikalavimų susidarymą (1 t., b. l. 90) neteisingai nurodyta, kad skola VSDFV Klaipėdos skyriui susidarė tik nuo 2014 m. liepos 15 d., nes, kaip aptarta, 15 376,58 Lt įsiskolinimą VSDFV biudžetui UAB „Duomenys neskelbtini“ turėjo jau 2014 m. sausio 2 d. Tai, kad įsiskolinimas VSDFV biudžetui susidarė ne nuo 2014 m. liepos 15 d., o daug anksčiau, patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-583-459/2015 duomenys (byla, kurioje UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo iškelta bankroto byla). Minėtoje byloje kartu su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo VSDFV Klaipėdos skyrius į bylą buvo pateikęs UAB „Duomenys neskelbtini“ įmonės skolų (kreditorių) sąrašą, sudarytą pačios UAB „Duomenys neskelbtini“ 2013 m. spalio 4 d., ir jame UAB „Duomenys neskelbtini“, be kita ko, buvo nurodžiusi, kad 2013 m. spalio 4 d. „Sodrai“ UAB „Duomenys neskelbtini“ skolinga 15 888,08 Lt bei 14,31 Lt delspinigių.

23. Taip pat UAB „Duomenys neskelbtini“ įmonės skolos (kreditorių) sąraše, sudarytame pačios UAB „Duomenys neskelbtini“ 2013 m. spalio 4 d. (Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-583-459/2015 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Duomenys neskelbtini“ duomenys), be kita ko, nurodyta, kad skola VMI 2013 m. spalio 4 d. buvo iš viso 2 454,77 Lt; skola UAB „Belvedere prekyba“ 2013 m. spalio 4 d. (pagal byloje esančias PVM sąskaitas faktūras apmokėjimas turėjo būti atliktas iki 2012 m. spalio 4 d.) buvo 4 636 Lt; skola UAB „Bennet Distributors“ 2013 m. spalio 4 d. buvo 7 312,98 Lt. Kadangi minėtą įmonės skolos (kreditorių) sąrašą sudarė pati UAB „Duomenys neskelbtini“, darytina neabejotina išvada, jog įmonei buvo žinoma apie jau esamas pradelstas ir privalomas sumokėti skolas. Taip pat pažymėtina, jog, pagal bylos duomenis, UAB „Duomenys neskelbtini“ skola UAB „Bennet Distributors“, priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. įsakymu, jau buvo 8 694,32 Lt (pačios UAB „Duomenys neskelbtini“ pripažinta 7 312,98 Lt skola + 11 316,34 Lt delspinigiai + 65 Lt žyminis mokestis), o nebe 7 312,98 Lt (1 t., b. l. 90, 117, 118, 120–123).

24. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ savo kreditorei UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ buvo skolinga 170,27 Lt, ši skola pagal PVM sąskaitą faktūrą turėjo būti sumokėta iki 2013 m. sausio 5 d.; kreditorei UAB „Cramo“ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimą už akių buvo skolinga 784,50 Lt (pažymėtina, jog byloje esančioje lentelėje, 1 t., b. l. 90, suklysta nurodant teismo pavadinimą bei skolos dydį, nes minėtu spendimu priteista 383,97 Lt skola, 8,53 Lt delspinigiai ir 392 Lt bylinėjimosi išlaidos); AB TEO LT už 2012 m. gruodžio 1 d.–2013 m. balandžio 30 d. suteiktas telekomunikacijų paslaugas UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo skolinga 1 066,02 Lt, PVM sąskaita faktūra dėl skolos buvo išrašyta dar 2013 m. balandžio 30 d. (1 t., b. l. 90, 109–114, 115, 116, 124–132). Kadangi UAB „Duomenys neskelbtini“ skolą kreditorei UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ pripažino jau ir savo 2013 spalio 4 d. sudarytame įmonės skolos (kreditorių) sąraše, kreditorės AB TEO LT PVM sąskaita faktūra dėl skolos buvo išrašyta 2013 m. balandžio 30 d., o kreditorei UAB „Cramo“ skola priteista teismo 2013 m. liepos 29 d., teisėjų kolegija daro išvadą, jog apie šių kreditorių reikalavimus UAB „Duomenys neskelbtini“ neabejotinai žinojo.

25. Taip pat nustatyta, jog UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditorės VMI bei UAB „Cramo“ 2013 m. jau buvo kreipusios į antstolius dėl priverstinio skolų išieškojimo iš UAB „Duomenys neskelbtini“ (1 t., b. l. 93–102, 116, 133–137).

26. Iš byloje esančios pažymos apie BUAB „Duomenys neskelbtini“ teismo patvirtintų kreditinių finansinių reikalavimų susidarymą (1 t., b. l. 90) taip pat matyti, jog nuo 2014 m. kovo mėn. UAB „Duomenys neskelbtini“ tapo skolinga ir R. C., kaip savo darbuotojui, 1 920,92 Lt.

27. Iš to, kas anksčiau aptarta, matyti, jog ginčijamo 2014 m. kovo 12 d. atsiskaitymo metu (1 t., b. l. 34), kurio UAB „Duomenys neskelbtini“, atstovaujama A. D., kaip dalinį paskolos grąžinimą pagal paskolos sutartį Nr. 1 sumokėjo UAB „Miesto gama“ 8 700 Lt (pinigus gavo R. C.), UAB „Duomenys neskelbtini“ jau turėjo 35 103,38 Lt pradelstą skolą savo kreditoriams (15 376,58 Lt skola VSDFV Klaipėdos skyriui + 2 454,77 Lt skola VMI + 4 636 Lt skola UAB „Belvedere prekyba“ + 8 694,32 Lt skola UAB „Bennet Distributors“ + 170,27 Lt skola UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ + 784,50 Lt skola UAB „Cramo“ + 1 066,02 Lt skola AB TEO LT + 1 920,92 Lt skola darbuotojui R. C.), apie kurią neabejotinai UAB „Duomenys neskelbtini“ žinojo, nes kai kurias iš skolų ji pati pripažino savo 2013 spalio 4 d. sudarytame įmonės skolų (kreditorių) sąraše, kitos buvo priteistos teismų sprendimais ir buvo pradėti priverstiniai išieškojimai, dėl kitų buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ar pateikti pranešimai UAB „Duomenys neskelbtini .

28. Įvertinus anksčiau aptartus UAB „Duomenys neskelbtini“ 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis (netgi vertinant ne tik įmonės turėtus pinigus ir piniginius ekvivalentus, bet ir visas ilgalaikio bei trumpalaikio turto sumas) ir tai, jog iki ginčijamo 2014 m. kovo 12 d. atsiskaitymo atsakovas R. C. UAB „Duomenys neskelbtini“ per du kartus paskolino iš viso 16 000 Lt apyvartinėms lėšoms papildyti, akivaizdu, jog UAB „Duomenys neskelbtini“ 2014 m. kovo 12 d. neturėjo tiek lėšų, kad galėtų patenkinti savo kreditorių jau pradelstus 35 103,38 Lt sumos reikalavimus ir dar grąžinti UAB „Miesto gama“ 8 700 Lt paskolą, kurios grąžinimo terminas dar net nebuvo suėjęs, nes pagal paskolos sutarties Nr. 1 1.3 punktą (1 t., b. l. 60) paskola turėjo būti grąžinta iki 2014 m. gruodžio 31 d.

29. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kadangi ginčijamo 2014 m. kovo 12 d. atsiskaitymo metu UAB „Duomenys neskelbtini“ turėjo kreditorių, kurių reikalavimo teisės atsirado anksčiau nei UAB „Miesto gama“, tačiau su UAB „Miesto gama“ buvo atsiskaityta pirmiau nei su kitais kreditoriais, turinčiais teisę reikalauti prievolės įvykdymo, buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais eilės tvarka, nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje, dėl to ginčijamas UAB „Duomenys neskelbtini“ UAB „Miesto gama“ atliktas 8 700 Lt mokėjimas pripažintinas negaliojančiu nuo jo atlikimo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o atsakovas R. C. įpareigotinas grąžinti ieškovei UAB „Duomenys neskelbtini“ (UAB „Duomenys neskelbtini “ teisių perėmėja) viską, ką faktiškai gavo pagal minėtą sandorį.

Dėl 2014 m. gegužės 31 d. atsiskaitymo, kuriuo R. C. buvo išmokėta 15 000 Lt

30. Ieškovė taip pat ginčija 2014 m. gegužės 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 51 atliktą atsiskaitymą, kuriuo UAB „Duomenys neskelbtini“ akcininkui R. C. pagal paskolos sutartį grąžino dalį paskolos – 15 000 Lt (1 t., b. l. 32).

31. Šiuo atveju taip pat būtina nustatyti, ar šio atsiskaitymo metu UAB „Duomenys neskelbtini“ turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, t. y. būtina nustatyti UAB „Duomenys neskelbtini“ turėtas lėšas atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu bei įmonei tuo metu pareikštų reikalavimų apimtį.

32. Anksčiau aptarti UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditorių bendros 35 103,38 Lt sumos reikalavimai, kurie buvo susidarę iki 2014 m. kovo 12 d. ginčijamo atsiskaitymo, po to nesumažėjo, nes tie patys kreditorių finansiniai reikalavimai (kai kurių kreditorių, pavyzdžiui, VMI, VSDFV Klaipėdos skyriaus, netgi didesni reikalavimai) buvo patvirtinti UAB „Duomenys neskelbtini“ bankroto byloje 2014 m. lapkričio 28 d. teismo nutartimi (1 t., b. l. 36–37). Taip pat pažymėtina, jog po 2014 m. kovo 12 d. UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditorių sąrašas su pradelstais UAB „Duomenys neskelbtini“ įsiskolinimais išsiplėtė, nes Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimu (1 t., b. l. 105–107) iš UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditorei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui buvo priteista 1 399,71 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

33. Įvertinus UAB „Duomenys neskelbtini“ 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis bei tai, jog nors iki ginčijamo 2014 m. gegužės 31 d. atsiskaitymo atsakovas R. C. buvo paskolinęs įmonei 16 000 Lt (iš jų, kaip anksčiau aptarta, 8 700 Lt buvo išmokėta UAB „Miesto gama“) ir 2014 m. balandžio 15 d. R. C. įmonei paskolino dar 7 000 Lt (1 t., b. l. 71, 72, 73), tačiau akivaizdu, jog UAB „Duomenys neskelbtini“ 2014 m. gegužės 31 d. neturėjo tiek lėšų, kad galėtų patenkinti savo kreditorių pradelstus bendros 36 503,09 Lt sumos reikalavimus (anksčiau aptarta 35 103,38 Lt skola + 1 399,71 Lt skola UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui) ir dar grąžinti R. C. 15 000 Lt paskolą.

34. Pažymėtina ir tai, jog visos atsakovo R. C. paskolos (1 t., b. l. 61–73) UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo suteiktos neterminuotai. Paskolos sudarytos ir pasirašytos iš vienos pusės R. C., kaip fizinio asmens arba UAB „Miesto gama“ direktoriaus, suteikusio paskolą, ir iš kitos pusės kaip UAB „Duomenys neskelbtini“ akcininko, gavusio paskolą, paskolos suteiktos grynaisiais pinigais. CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 d. nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Duomenų, kad atsakovas R. C. būtų pareiškęs reikalavimą UAB „Duomenys neskelbtini“ dėl paskolos (jos dalies) grąžinimo, byloje nėra, todėl negalima pripažinti, kad UAB „Duomenys neskelbtini “ privalėjo būtinai 2014 m. gegužės 31 d. atsiskaityti su R. C. pagal paskolos sutartis ir jam sumokėti ginčijamus 15 000 Lt.

35. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kadangi ginčijamo 2014 m. gegužės 31 d. atsiskaitymo metu UAB „Duomenys neskelbtini“ turėjo kreditorių, kurių reikalavimo teisės atsirado anksčiau nei R. C., tačiau su R. C. buvo atsiskaityta pirmiau nei su kitais kreditoriais, turinčiais teisę reikalauti prievolės įvykdymo, buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais eilės tvarka, nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje, dėl to ginčijamas UAB „Duomenys neskelbtini“ R. C. atliktas 15 000 Lt mokėjimas pripažintinas negaliojančiu nuo jo atlikimo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o atsakovas R. C. įpareigotinas grąžinti ieškovei UAB „Duomenys neskelbtini“ (UAB „Duomenys neskelbtini“ teisių perėmėja) viską, ką faktiškai gavo pagal minėtą sandorį.

Dėl 2014 m. liepos 28 d. atsiskaitymo, kuriuo UAB „Miesto gama“, atstovaujamai R. C., buvo išmokėta 4 000 Lt

36. Ieškovė taip pat ginčija 2014 m. liepos 28 d. atliktą atsiskaitymą, kuriuo UAB „Duomenys neskelbtini“, atstovaujama A. D., sumokėjo UAB „Miesto gama“ (pinigus gavo R. C.) 4 000 Lt kaip dalinį paskolos grąžinimą pagal paskolos sutartį Nr. 1. (1 t., b. l. 35).

37. Anksčiau aptarti UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditorių bendros 36 503,09 Lt sumos reikalavimai, kurie buvo susidarę iki 2014 m. gegužės 31 d. ginčijamo atsiskaitymo, po to nesumažėjo, nes tie patys kreditorių finansiniai reikalavimai (kai kurių kreditorių, pavyzdžiui, VMI, VSDFV Klaipėdos skyriaus, netgi didesni reikalavimai) buvo patvirtinti UAB „Duomenys neskelbtini“ bankroto byloje 2014 m. lapkričio 28 d. teismo nutartimi (1 t., b. l. 36–37). Taip pat pažymėtina, jog po 2014 m. gegužės 31 d. iki ginčijamo 2014 m. liepos 28 d. atsiskaitymo UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditorių sąrašas su pradelstais UAB „Duomenys neskelbtini“ įsiskolinimais padidėjo, be jau anksčiau aptartų 36 503,09 Lt kreditinių reikalavimų, įmonės kreditorėmis nuo 2014 m. birželio mėn. tapo darbuotoja N. C. su 461,94 Lt reikalavimu, nuo 2014 m. liepos mėn. – T. T. su 5 880,32 Lt reikalavimu.

38. Ir nors iki ginčijamo 2014 m. liepos 28 d. atsiskaitymo atsakovas R. C. 2014 m. birželio 16 d. paskolos sutartimi (1 t., b. l. 74) įmonei paskolino dar 3 000 Lt, tačiau akivaizdu, jog ši paskola nebuvo pakankama, kad įmonė turėtų galimybę atsiskaityti su visais savo kreditoriais, kuriems mokėjimai jau buvo pradelsti, ir dar grąžinti UAB „Miesto gama“ 4 000 Lt, nes vien naujai atsiradusių kreditorių – dviejų įmonės darbuotojų bendras reikalavimas buvo dvigubai didesnis už R. C. 3 000 Lt paskolą įmonei. Be to, kaip ir anksčiau aptarta, paskolos grąžinimo terminas UAB „Miesto gama“ dar nebuvo suėjęs, nes pagal paskolos sutarties Nr. 1 1.3 punktą (1 t., b. l. 60) paskola turėjo būti grąžinta iki 2014 m. gruodžio 31 d.

39. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kadangi ginčijamo 2014 m. liepos 28 d. atsiskaitymo metu UAB „Duomenys neskelbtini“ turėjo kreditorių, kurių reikalavimo teisės atsirado anksčiau nei UAB „Miesto gama“, tačiau su UAB „Miesto gama“ buvo atsiskaityta pirmiau nei su kitais kreditoriais, turinčiais teisę reikalauti prievolės įvykdymo, buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais eilės tvarka, nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje, dėl to ginčijamas UAB „Duomenys neskelbtini“ UAB „Miesto gama“ atliktas 4 000 Lt mokėjimas pripažintinas negaliojančiu nuo jo atlikimo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o atsakovas R. C. įpareigotinas grąžinti ieškovei UAB „Duomenys neskelbtini“ (UAB „Duomenys neskelbtini“ teisių perėmėjai) viską, ką faktiškai gavo pagal minėtą sandorį.

Dėl 2014 m. rugpjūčio 31 d. atsiskaitymo, kuriuo R. C. buvo išmokėta 5 500 Lt

40. Ieškovė taip pat ginčija 2014 m. rugpjūčio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 121 atliktą atsiskaitymą, kuriuo UAB „Duomenys neskelbtini“ akcininkui R. C. pagal paskolos sutartį grąžino dalį paskolos – 5 500 Lt (1 t., b. l. 33).

41. Anksčiau aptartais motyvais konstatuota, kad atlikdama 2014 m. liepos 28 d. atsiskaitymą, UAB „Duomenys neskelbtini“ neturėjo tiek lėšų, kad galėtų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, turinčiais teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Byloje nėra duomenų, kad po minėto 2014 m. liepos 28 d. atsiskaitymo, kuris, kaip pripažinta, jau buvo atliktas įmonei neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, UAB „Duomenys neskelbtini“ būtų gavusi papildomų lėšų, iš kurių būtų galėjusi vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais ir papildomai atsiskaityti su R. C. pagal 2014 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderį, pastarajam išmokėdama 5 500 Lt. UAB „Duomenys neskelbtini“ 2014 m. rugsėjo 9 d. balansas (1 t., b. l. 83–85) patvirtina, jog įmonės finansinė padėtis tuo metu buvo sunki, ilgalaikio turto įmonė turėjo vos už 1 109 Lt, o pinigų ir piniginių ekvivalentų – vos 1 598 Lt sumos. Taip pat pažymėtina, jog 2014 m. rugpjūčio mėn. UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditorių sąrašas dar labiau išsiplėtė, kreditoriais tapo įmonės darbuotojas A. D. su 3 323,27 Lt reikalavimu bei įmonės darbuotoja G. V. su 3 240,62 Lt reikalavimu. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo iškelta bankroto byla, o ginčijamas atsiskaitymas atliktas 2014 m. rugpjūčio 31 d., kai teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti, jau buvo konstatuota, jog įmonė yra nemoki.

42. Kaip ir anksčiau aptarto ginčijamo 2014 m. gegužės 31 d. atsiskaitymo atveju, taip ir šiuo atveju pažymėtina, jog visos atsakovo R. C. paskolos (1 t., b. l. 61–73) UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo suteiktos neterminuotai. Duomenų, kad atsakovas R. C. būtų pareiškęs reikalavimą UAB „Duomenys neskelbtini“ dėl paskolos (jos dalies) grąžinimo, byloje nėra, todėl negalima pripažinti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ privalėjo būtinai 2014 m. rugpjūčio 31 d. atsiskaityti su R. C. pagal paskolos sutartis ir jam sumokėti ginčijamus 5 500 Lt.

43. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kadangi ginčijamo 2014 m. rugpjūčio 31 d. atsiskaitymo metu UAB „Duomenys neskelbtini“ turėjo kreditorių, kurių reikalavimo teisės atsirado anksčiau nei R. C., tačiau su R. C. buvo atsiskaityta pirmiau nei su kitais kreditoriais, turinčiais teisę reikalauti prievolės įvykdymo, buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais eilės tvarka, nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje, dėl to ginčijamas UAB „Duomenys neskelbtini“ R. C. atliktas 5 500 Lt mokėjimas pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o atsakovas R. C. įpareigotinas grąžinti ieškovei UAB „Duomenys neskelbtini“ (UAB „Duomenys neskelbtini“ teisių perėmėjai) viską, ką faktiškai gavo pagal minėtą sandorį.

44. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog teisėtai ir pagrįstai nagrinėjamu atveju reikalavimas yra nukreiptas į atsakovą R. C., kadangi jis faktiškai gavo visus pinigus pagal ginčijamus 4 atsiskaitymus. Konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018). Todėl atskirojo skundo argumentas, jog ieškovės reikalavimai turėjo būti nukreipti į pinigų mokėtojos UAB „Duomenys neskelbtini“ vardu veikusį valdymo organą A. D., atmestinas kaip nepagrįstas.

45. Konstatavus, kad atsakovas R. C. neteisėtai gavo iš viso 33 200 Lt (8 700 Lt + 15 000 Lt + 4 000 Lt + 5 500 Lt), t. y. 9 615,38 Eur, ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės UAB „Duomenys neskelbtini“ (bankrutavusios UAB „Duomenys neskelbtini“ teisių perėmėja) naudai.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

46. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

47. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

48. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos.

49. Ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2015 m. gegužės 15 d., vadinasi, civilinė byla iškelta 2015 m. gegužės 15 d. Ieškinyje ieškovė buvo pateikusi reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė šio reikalavimo neatsisakė, toks reikalavimas išdėstytas ir apeliaciniame skunde.

50. Taigi, iškėlus civilinę bylą ir esant ieškovės prašymui, iš atsakovo ieškovės naudai už priteistą 9 615,38 Eur sumą taip pat priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2015 m. gegužės 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (visiško atsiskaitymo su ieškove) dienos.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiąsias teisės normas, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas dėl atsakovo neteisėtai 2014 m. kovo 12 d., gegužės 31 d., liepos 28 d. ir rugpjūčio 31 d. gautų iš viso 9 615,38 Eur, kurie atsakovui buvo išmokėti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo su kreditoriais eilės tvarką. Dėl to skundžiamas galutinis sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas priteisti iš atsakovo 9615,38 Eur ieškovo naudai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas pareiškė ieškinį dokumentinio proceso tvarka. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. gegužės 15 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo tenkintas visiškai ir priteista iš atsakovo R. C. 18617,71 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjant atsakovo pateiktą prieštaravimą dėl preliminaraus sprendimo, ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 8 d. nutartimi civilinės bylos dalis dėl 9002,33 Eur žalos priteisimo buvo nutraukta. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir nutarties 51 punkte nurodytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo naujai priimamo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstytina taip: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. gegužės 15 d. preliminarus sprendimas keičiamas ir ieškovės ieškinys dėl 9 615,38 Eur žalos priteisimo tenkintas visiškai. Iš atsakovo R. C. priteistina ieškovei UAB „ Duomenys neskelbtini 9 615,38 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 615,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita 2015 m. gegužės 15 d. preliminaraus sprendimo dalis naikintina.

53. Kadangi kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi šalių ginčui išspręsti, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

54. Skundžiamu galutiniu sprendimu nuspręsta laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

55. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

56. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl 9 615,38 Eur priteisimo iš atsakovo R. C. tenkintas, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi, paliktinos galioti, tačiau ieškovei atsisakius dalies savo reikalavimų ir pirmosios instancijos teismui šį atsisakymą priėmus sumažintinas taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės 9 615,38 Eur sumai iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

57. Pradinė ieškovė bankrutavusi UAB „Duomenys neskelbtini“, 2015 m. gegužės mėn. paduodama ieškinį, pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl žyminio mokesčio suma, mokėtina už ieškinį, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistina iš atsakovo valstybei (96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo R. C. priteistina valstybei už ieškinį 288,46 Eur žyminio mokesčio (t. y. 9 615,38 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Byloje taip pat yra duomenys, jog ieškovė UAB „Duomenys neskelbtini“, pateikdama 2016 m. vasario 26 d. apeliacinį skundą, po kurio išnagrinėjimo byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2016 m. birželio 17 d. sumokėjo 559 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi tuo metu, kai buvo teikiamas apeliacinis skundas, ieškovė reiškė du reikalavimus, t. y. dėl 9 615,38 Eur ir 9002,33 Eur priteisimo, o vėliau bylos nagrinėjimo metu reikalavimo dėl 9002,33 Eur priteisimo savo noru ieškovė atsisakė, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas iš atsakovo R. C. priteisti tik tas ieškovės turėtas išlaidas žyminiam mokesčiui, kurios susijusios su 9 615,38 Eur reikalavimu, t. y. 288,46 Eur (t. y. 9 615,38 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

59. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies (vieno iš dviejų buvusių reikalavimų ieškovė savo noru atsisakė), pirmosios instancijos teismo turėtos 4,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo, t. y. po 2,05 Eur (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Duomenys neskelbtini“ už apeliacinį skundą 2018 m. gegužės 7 d. sumokėjo 288 Eur. Taip pat nustatyta, jog ieškovė UAB „Duomenys neskelbtini“ advokatui už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme 2018 m. liepos 26 d. sumokėjo 1 000 Eur. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, jos turėtos 1 288 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios yra pagrįstos ir protingos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.10 punktuose nustatyto dydžio, priteistinos iš atsakovo R. C. (CPK 93, 98 straipsniai).

61. Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 28 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kurio rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. gegužės 15 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį dėl 9 615,38 Eur žalos priteisimo tenkinti visiškai.

Iš atsakovo R. C. priteisti ieškovei UAB „Duomenys neskelbtini“ 9 615,38 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 615,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą 2015 m. gegužės 15 d. preliminaraus sprendimo dalį panaikinti .

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi, palikti galioti 9 615,38 Eur sumai iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. C. už ieškinį 288,46 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo R. C. ir ieškovės UAB „Duomenys neskelbtini“ po 2,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo R. C. ieškovės UAB „Duomenys neskelbtini“ naudai 288,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio už 2016 m. vasario 26 d. apeliacinį skundą sumokėjimu.

Priteisti iš atsakovo R. C. ieškovės UAB „Duomenys neskelbtini“ naudai 1 288 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Irma ČuchrajKristina DomarkienėErinija Kazlauskienė