Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-237-771/2017

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-03-24
Bylos Nr.: 1-237-771/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37606-2016-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis: B. R., Modestui Raščiukui
Advokatai: Naina Lanzbergienė, Sofija Kručienė

Kategorijos

1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-237-771/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37606-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.;1.1.4.2.;1.1.4.4.2.;1.1.4.4.5.; (S) 1.1.4.5.2.;1.1.7.2.7.;1.1.8.6.2.;1.1.9.1.;1.1. 10.1.;1.2.14.5.2.;1.2.16.4.; 1.2.18.2.;1.2.18.3.;1.2.27.4.;2.3.6.4.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui, kaltinamiesiems B. R. ir Modestui Raščiukui, jų gynėjams advokatams Sofijai Kručienei ir Nainai Lanzbergienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti profesinį išsilavinimą, nedirbanti, auginanti vaiką iki 3 metų, gyv. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), teista 3 kartus: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-02-28 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 str. 1 d., skirta 10 MGL dydžio bauda. 2013-09-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 10 MGL bauda pakeista į 5 paras arešto; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-01 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 1 d., skirta bausmė 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 3)2017-03-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (2 epizodai) laisvės apribojimo bausme 6 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9, d. subendrinus su 2017-03-01 Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė 6 mėn. 20 d. laisvės apribojimo bausmė, bausmės neatliko, teistumas neišnykęs; M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), teistas 12 kartų: 1) 1999-10-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 272 str. 2 d., 112 str. 1 d., skirta bausmė laisvės atėmimas 4 m.; 2) 2000-11-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 272 str. 2 d., skirta bausmė laisvės atėmimas 4 m. su 1/3 dalies turto konfiskavimu, pritaikius LR 2000-04-11 įst. „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d., 2 p., bausmė sumažinta 1/5, galutinė bausmė 3 m. 2 mėn., 12 d. laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu; 3) 2003-11-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d,, 187 str. 3 d., skirta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn.; 4) 2006-03-09 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., skirta bausmė laisvės atėmimas 1 m., remiantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 5) 2009-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., skirta bausmė laisvės apribojimas 1 m. 2 mėn., 2009-06-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 90 parų areštą; 6) 2009-09-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., skirta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 15 d.; 7) 2009-11-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 m.; 8) 2013-06-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 str., skirta bausmė laisvės atėmimas 4 mėn., vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 9) 2014-02-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), skirta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 7 mėn.; 10) 2016-09-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 186 str. 2 d., skirta bausmė 35 paros arešto; 11) 2017-02-03 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 186 str. 1 s., skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 mėn., vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., skiriant įpareigojimus būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 6 mėn. atlyginti padarytą žalą; 12) 2017-03-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (2 epizodai), paskiriant 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2017-03-01 Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės atėmimo bausme bei paskirta galutinė – 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 186 str. 1 d..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. ir B. R. 2016-07-03 13:51 val., tiksliai nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupėje, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, naudodami kompiuterį, prisijungę prie IP (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt patalpino melagingą skelbimą apie tariamai išnuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausantį L. J., iš anksto numatydami, kad susitarimo sąlygas nevykdys, su atvykusia nuomotis butą nukentėjusiąja V. Š. 2016-07-04, tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, sudarydami žodinę buto nuomos sutartį, už tariamą buto nuomą iš nukentėjusiosios V. Š. paėmė 100 eurų, vėliau 2016-07-06, tiksliai nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, paėmė 100 eurų, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajai V. Š. priklausantį turtą - 200 eurų;

be to, jie, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame viešbutyje „S.“, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupėje, iš anksto žinodami, kad už paslaugas ir prekes neatsiskaitys, laikotarpiui nuo 2016-07-31 iki 2016-08-05 išsinuomodami kambarį po 75 eurus už parą, viso už 375 eurus, nuo 2016-08-01 iki 2016-08-12 išsinuomodami automobilius: 2 paras nuomojo automobilį „Opel Comba“, v.n. (duomenys neskelbtini), 10 parų išsinuomodami automobilį „Skoda Fabia“, v.n. (duomenys neskelbtini), įsipareigodami už vieną parą sumokėti 20 eurų, viso 240 eurų, bei nuo 2016-07-31 iki 2016-08-05 iš UAB „L.“ priklausančio restorano - baro paimdami maisto prekių ir gėrimų už 154,15 eurus, apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes ir paslaugas, padarydami UAB „L.“ 764,15 eurų turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, prokuroras ir gynėjai.

Dėl sukčiavimo

Kaltinamoji B. R. kalta prisipažino visiškai bei parodė, kad Kauno mieste vienai, ar dviem parom iškartu su kaltinamuoju išsinuomojo butą. Po to internetiniame portale įdėjo melagingą skelbimą, kad nuomoja butą Kaune. Pagal skelbimą į ją kreipėsi moteris, kuri norėjo išsinuomoti butą metams. Iš tos moters paėmė 100 eurų avanso už tariamai nuomojamą butą. Su nukentėjusiąja bendravo tiek ji, tiek kaltinamasis. 100 eurų paėmimą užfiksavo raštelyje. Po savaitės kaltinamasis paskambino nukentėjusiajai, kurios paprašė dar pateikti 100 eurų už tariamą buto nuomą. Susitikimo metu nukentėjusioji pateikė dar 100 eurų ir perrašė raštelį, kuriame buvo nurodyta 200 eurų suma už buto nuomą. Vėliau tuos pinigus išleido pirkdami maisto produktus. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad kartu su B. R. trumpam laikui išsinuomojo butą Kaune. Internetiniame portale pasiskelbė, kad nuomoja tą patį butą. Atvykus nukentėjusiajai, susitarė su pastarąja dėl ilgalaikės minėto buto nuomos. Už nuomą paėmė 100 eurų, surašė pinigų paėmimo raštelį. Po 2 savaičių jis paskambino nukentėjusiajai bei pranešė, kad reikia dar 100 eurų už buto nuomą. Ji davė ir parašėme raštelį, kad davė 200 Eurų. Nukentėjusioji surašė naują raštelį 200 eurų sumai. Nukentėjusiajai nieko nesakė, kad butas priklauso ne jam. Gautus pinigus išleido maistui, degalams. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: nukentėjusiosios V. Š. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2016-07-03 internetiniame portale www.skelbiu.lt rado nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, skelbimą. Skelbime buvo nurodytas tik tel. Nr.: (duomenys neskelbtini). Ji paskambino nurodytu telefonu. Atsiliepusi moteris prisistatė B. vardu. Susitarė su B. susitikti 2016-07-04 nuomojamame bute. Sutartu laiku minėtame bute jos lauke moteris ir vyriškis. Vėliau sužinojo, kad tai buvo B. R. ir M. R.. Susitarė iš jų nuomotis butą už 140 eurų mėnesinį. Minėtiems asmenims padavė ir 100 eurų rankpinigių. B. R. pasirašė raštelį, kuriame nurodė, kad paėmė 100 eurų užstatą. Po poros dienų susitarė susitikti Šiauliuose, netoli krepšinio arenos pasirašyti sutartį. 2016-07-06, apie 14:00 val., jiems susitikus „Šiaulių arenos“ automobilių stovėjimo aikštelėje surašė sutartį. Prieš ją surašant, iš M. R. pareikalavo asmens dokumento kopijos. Sutikrino M. R. asmenybę. Prieš sutarties pasirašymą M. R. paprašė dar 400 Eurų avanso. Ji atsisakė duoti tokį didelį avansą. Tada jie susitarė dėl mažesnio - 100 eurų avanso. Padavus minėtus pinigus, jie padavė buto raktus. Kadangi į sutartį įrašė sumokėtus 200 eurų, 2016-07-04 surašytą raštelį suplėšė. 2016-08-09 dukra jai papasakojo, kad internete patalpintas straipsnis apie asmenis, kurie jai išnuomojo butą. Straipsnyje buvo nurodyta, kad pastarieji asmenys yra sukčiai (I tomas, b.l. 19-20, 26-27); liudytojo E. Š. parodymais, kuriose nurodyta, kad 2016 m. vasarą, datos tiksliai neprisimena, jis su žmona ir dukra atvažiavo prie Šiaulių arenos susitikti su žmonėmis, iš kurių žmona nuomojo butą Kaune. Prie Šiaulių arenos jų laukė moteris ir vyras. Automobilyje buvo vaikas. Dėl buto nuomos tarėsi jo žmona. Jis tik stovėjo šalia, pokalbyje nedalyvavo, t.y. viską stebėjo. Prisimena tai, kad vyras ir moteris, kurie nuomojo butą, reikalavo papildomai sumokėti 400 eurų užstatą. Žmona pasakė, kad tiek nemokės, pasiūlė sumokėti 100 eurų. Po pokalbio nuomotojai sutiko su jo žmonos pasiūlytu 100 eurų. Jo žmona surašė sutartį, sumokėjo 100 eurų (I tomas, b.l. 33-34); 2016-08-16 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso L. J.. Pastaroji paaiškino, kad butas yra nuomojamas trumpalaikei nuomai (I tomas, b.l. 36).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimą, kaip nusikalstamą veiką, įstatyme apibūdina šios veikos; 1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimą turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, <...> siekiant išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti.

Minėta, kad esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė gali pasireikšti ir suklaidinimu dėl kaltininko turimos pareigos nukentėjusiajam. Turto savininkas, valdytojas ar asmuo, turintis prievolės teisę, gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą ar turinčio turtinę prievolę, nustatymą ar prievolės fakto nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą be kriminalinės justicijos įsikišimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui, o esant turtinei prievolei, sprendimui dėl jos reikalavimo. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar reikalauti prievolės, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851-2001, 2K-387-2009, 2K-538-2010).

Sukčiavimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Tai gali būti daroma sudarant fiktyvias sutartis (tas kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs ir su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaitinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje; jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų nebeįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 12K-293/2002, 2K- 81/2001 ir kt.).

Kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų objektas yra svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto užvaldymu, naudojant apgaulę, t.y. apsimetant tariamai nuomojamo buto savininkais ir tokiu būdu nukentėjusiajai sudarant įspūdį, kad vyksta sąžiningas buto nuomos sandėris. Kvalifikuojantis požymis – užvaldyto turto vertė viršija 5 MGL, tačiau neviršija 250 MGL. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, kadangi kaltinamieji pagrobtu turtu galėjo naudotis ir juo disponuoti. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų B. R. ir M. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d..

Dėl turtinės žalos padarymo apgaule

Kaltinamoji B. R. kalta prisipažino visiškai bei parodė, kad kartu su kaltinamuoju penkioms paroms išsinuomojo viešbutį, nes neturėjo kur gyventi . Iš pradžių sumokėjo 100 eurų. Taip pat užsisakinėjo maistą, už kurį susitarė atsiskaityti vėliau. Viešbučio savininkas matė, kad jie vargsta ieškodami išsinuomoti butą, todėl pasiūlė išsinuomoti viešbučio automobilį. Viešbutyje išsinuomojo tris automobilius. Automobilių nuomos sutartis buvo vienam mėnesiui. Už paslaugas neatsiskaitė, nes neturėjo lėšų. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino bei parodė, kad įvykio metu 4 paroms apsistojo viešbutyje, nes neturėjo kur gyventi. Vėliau iš viešbučio išsinuomojo automobilius. Už suteiktas paslaugas, maistą su viešbučiu neatsiskaitė, nes neturėjo pinigų. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta bylos rašytiniais dokumentais: 2016-08-16 UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016-07-31 į jų viešbutį „S.“ atvyko svečiai: vyras, žmona ir du vaikai. Moteris prisistatė B. R. vardu, pateikė asmens dokumentą, užpildė atvykimo kortelę ir informavo, kad gyvens iki rugpjūčio 5 dienos. Svečiai išsirinko liuksinį kambarį už 75 Eur parai. Pasiūlius apsimokėti už paslaugas iš karto svečiai pasakė, kad norėtų susimokėti išvykstant, kadangi turi anglišką banko kortelę, kurioje yra dienos limitas 300 Eurų. Tą patvirtino ir kartu su B. R. buvęs vyras. 2016-08-01 svečiai pareiškė norą išsinuomoti automobilį mėnesiui laiko už 20 Eurų parai. Pasiūlius apsimokėti iš karto, buvo pareikšta, kad jie gali padaryti pavedimą 300 Eurų, o kitus pinigus mokės grynais nusiimdami nuo angliškos kortelės, kadangi yra limitas. Svečiai pasakojo, kad grįžo iš Anglijos ir mėnesį laiko bus Lietuvoje, lankysis gydymo įstaigose, atostogaus ir kt. 2016-08-01 buvo sudaryta laikina nuomos sutartis automobiliui „Opel Combo“, v.n. (duomenys neskelbtini). 2016-08-03 buvo sudaryta nauja transporto priemonės sutartis su B. R. ir automobilis pakeistas į „Skoda Fabia“, v.n. (duomenys neskelbtini). Perrašant naują sutartį buvo pareikalauta, kad žmonės sumokėtų pinigus už viešbučio paslaugas ir automobilio nuomą, tada svečiai paprašė duoti savo banko sąskaitos numerį ir jie padarys pavedimą bei paliko 100 Eurų ir pasakė nuskaičiuoti nuo automobilio nuomos kainos. 2016-08-08 paskambinęs B. R. vyras pranešė, kad automobiliui „Skoda Fabia“ automobiliui yra gedimas. Jie pasiūlė pakeisti į kitą automobilį ir 2016-08-08 21:30 val. automobilis „Skoda Fabia“ buvo pakeistas į „Opel Combo“. „Skoda Fabia“ buvo grąžinta su tuščiu kuro baku. 2016-08-11 buvo susisiekta su B. R. telefonu 867626745 ir paprašyta, kad grąžintų automobilį „Opel Combo, nes šis automobilis buvo iš anksčiau rezervuotas kitiems žmonėms ir paprašyta susimokėti už visas suteiktas paslaugas. Svečiai pasižadėjo, kad grąžins automobilį, susimokės už paslaugas ir jiems tada suteiks kitą automobilį. 2016-08-12 buvo priminta, kad jie turi grąžinti automobilį iki 15 val. ir tai jie garantavo atsiųsdami SMS žinutę į komercijos direktoriaus telefoną 869821682. 2016-08-12, apie 12 val., komercijos direktorius L. J. matė UAB „L.“ priklausantį automobilį „Opel Combo“ važiuojantį Dvaro gatve, prie pėsčiųjų bulvaro. 15 val. automobilis nebuvo grąžintas, kaip buvo sutarta. Buvo gauta SMS žinučių: kad svečiai dabar yra Vilniuje, kad jau išvažiuoja iš Vilniaus. Pažadėjo automobilį grąžinti sekančią dieną ir už viską atsiskaityti. Komercijos direktorius L. J. parašė SMS žinutę, kad, jei nebus grąžintas automobilis ir sumokėti pinigai, bus kreiptasi į policiją. Buvo gauta SMS žinutė 2016-08-12, 22 val., kad jie nenori turėti problemų ir automobilį paliko saugomoje automobilių aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, o raktelius paliko sargui. Nuvykus ryte 2016-08-13, apie 10 val., į nurodytą aikštelę komercijos direktorius L. J. pasiėmė automobilį, kuriame kuro bakas buvo tuščias ir tai buvo parodyta tuo metu dirbančiam aikštelės sargui, kuris tai patvirtino. Apie 12 val. buvo gauta SMS žinutė, kad paskaičiuotų svečių skolą ir, kad jie labai nori apsimokėti. Skola sudarė 819.58 Eurų. Tada buvo gauta SMS žinutė, kad skola bus sumokėta iš karto po švenčių, t. y. 2016-08-16. Pasidomėjus per internetinius tinklalapius apie B. R. suprato, kad šis žmogus yra apgavęs labai daug žmonių ir išviliojęs nemažas pinigų sumas. Suprato, kad yra apgauti ir įtaria, kad vyras buvęs kartu su B. R. yra jos sutuoktinis M. R., kuris taip pat dalyvavo visose ankščiau paminėtose apgavystėse ir, kad naudodami kaip apgavystės įrankį jie įtraukė dvi nepilnametes mergaites, kurios kaip įtaria yra jų vaikai. Suma už suteiktas paslaugas sudaro 919.58 Eurų: restorano - baro paslaugos -154,15 Eurų (žr. baro sąskaitėles); automobilių nuoma (12 dienų) o 20 Eurų para - 280 Eurų; dviejų automobilių nuplovimas (pagal sutartį) 2x10 Eur - 20 Eurų; kuras į "Skoda Fabia", v.Nr. (duomenys neskelbtini) - 37.58 Eurų (žr. čekį); kuras į "Opel Combo", v.Nr. (duomenys neskelbtini) - 37.85 Eur (žr. čekį); automobilio vėlavimas grąžinti pakeičiant į kitą - 15 Eurų; apgyvendinimo paslaugos (nuo 07-31 iki 08-05) 75 Eurų - 375 Eurų; Viso: 919.58 Eurų, 100 Eurų sumokėjo, likutis: 819.58 Eurų (I tomas, b.l. 85-86); liudytojo L. J. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2016-07-31 vakare viešbučio teritorijoje jis sutiko vyrą ir moterį su dviem vaikais, kurie domėjosi automobilio nuoma. Jie abu sakė, kad grįžo iš Anglijos ir Lietuvoje gyvens apie mėnesį laiko, gydysis dantis, lankysis pas kitus gydytojus. Vėliau administratorius jam pasakė, kad jie apsistojo jų viešbutyje ir gyvens iki rugpjūčio 5 d. Jis paklausė kaip dėl apmokėjimo. Administratorius pasakė, kad jie banke turi grynųjų pinigų limitą, kurį šiandien jau yra išnaudoję ir negali nusiimti pinigų, pažadėjo rytoj nuimti pinigus ir sumokėti. Svečio atvykimo kortelė buvo užpildyta prie administratoriaus, dėl apgyvendinimo sąlygų ir apmokėjimo tarėsi su administratoriumi. Sekančią dieną administratorius sudarė automobilio nuomos sutartį su B. R.. Tada jis kalbėjo su abiem, t. y. B. R. ir jos vyru, kurio duomenų nežino. Jie jam sakė, kad nusiims nuo banko pinigus ir sumokės ir už automobilį ir už viešbučio paslaugas bei maistą. Iki rugpjūčio 3 d. jie už nieką nesumokėjo, todėl sutikęs juos viešbutyje jis pasakė, kad padarytų pavedimą. Moteris pažadėjo iškarto nuvykti į banką ir padaryti pavedimą. Jis moteriai padavė įmonės rekvizitus, kur nurodyta banko sąskaita. Kai buvo kalba apie pinigų nuėmimą iš banko, tai daugiausia kalbėjo B. R.. Dėl automobilio nuomos tarėsi abu. Buhalterė pasakė jam, kad yra gauti 300 eurų už automobilio nuomą, todėl jis manė, kad pinigus pervedė B. R.. Tik vėliau patikrinus pamatė, kad tuos 300 eurų pervedė ne B. R., o įmonė, kuri iš jų nuomojasi automobilius. Kadangi automobilis, kurį buvo išsinuomojusi B. R. sugedo, tai jai buvo pakeistas kitas automobilis. Tada jam skambino ir jis kalbėjo su vyru. Tuo metu jis dar nežinojo ir nesuprato, kad ji gali neatsiskaityti už paslaugas, maistą bei automobilio nuomą. B. R. siuntinėjo žinutes vis rašydama, kad atsiskaitys. Susirašinėjant jis galvodamas, kad B. R. persiuntė 300 eurų pavedimą, nurodė mažesnę skolą. Nors svečio atvykimo kortelė buvo užpildyta B. R. vardu bei automobilio nuomos sutartis sudaryta B. R. vardu, bet pagal visą situaciją, kaip jis su jais bendravo, tai jie veikė kartu. Be to, už automobilio nuomą vyras sumokėjo 100 eurų. Po to kažkada vyras bare sumokėjo už sąskaitą. Kas rašė SMS žinutes jis nežino, bet mano, kad moteris. Susirašinėjant žinutėmis, jo prašė atidėti mokėjimą iki mėnesio galo, bet jis pasakė, kad gali laukti tik iki 2016-08-12. Kadangi iki jo nurodytos datos nebuvo sumokėta, tai 2016-08-16 kreipėsi į policiją su pareiškimu. Iki šios dienos B. R. su UAB "Laimoza" neatsiskaitė. Jis su B. R. bendravo savo mobiliuoju telefonu, tuo metu B. R. telefonas buvo 8676 26745. Telefone turi išsaugojęs jų susirašinėjimo žinutes. Telefono apžiūrai palikti negali, nes jis jam reikalingas darbui. Tiksli įvykių eiga, apie B. R. sudarytus sandorius ir neatsiskaitymą, remiantis dokumentais yra surašyta 2016-08-16 pareiškime (I tomas, b.l. 120-121, 125); UAB (duomenys neskelbtini) AB banko DNB sąskaitos išrašu, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-10 į šią sąskaitą B. R. neatliko pavedimo. (I tomas, b.l. 129-138); 2016-11-08 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas L. J. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas, kurio laikmenoje rastas ir užfiksuotas jo susirašinėjimas sms žinutėmis su B. R. naudojamu abonementu Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2016-08-05 iki 2016-05-15 (I tomas, b.l. 142-145); liudytojos I. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2016-08-01, 08 val. atėjusi į darbą rado administratorės S. K. parašyta, kad vakar vakare atsigyveno šeima. Negalėjo sumokėti, nes su savimi neturėjo grynųjų pinigų, ateis šiandien ir susimokės kortele. Svečių knygoje kaip svečias buvo įrašyta B. R., bei buvo prierašas, kad mokės kortele kitą dieną. Man dirbant moteris, vyras ir dvi mergaitės nuėjo pusryčiauti. Po pusryčių mergaitės užsinorėjo kažko saldaus iš baro. Moteris man pasakė, kad jei mergaitės užsinorėtų ko nors iš baro, joms duoti ir įrašyti į jų sąskaitą. Ji paklausė kada jie susimokės. Tada abu, ir vyras ir moteris, šiuo metu neprisimena, kuris pirmas pradėjo kalbėti, sakė, kad nusiims nuo kortelės pinigus ir vakare sumokės. Moteris sakė, kad pas ją yra limitas ir ji nelabai gali nuimti. Sakė vyrui, gal tu nuo savo kortelės nuimk. Vyras pasakė, kad jis irgi negali nuimti. Pasitarė tarp savęs ir pasakė, kad nuo kurio nors kortelės nuims pinigus ir vakare atsiskaitys. Tuo metu jie nesakė, kad atsiskaitys kortele, kaip buvo parašyta knygoje. Dirbo iki 20 val., jai atrodo, kad jai dirbant jie negrįžo. Tuos svečius sutikau kitos dienos ryte, kai jie ėjo pusryčiauti. Moteris su vaikais pavalgiusi nuėjo į kambarį, o vyras atėjo prie baro pasiimti alkoholio. Aš jo paklausiau dėl mokėjimo. Vyras man pasakė, kad "vakar nesumokėjome, bet šiandien tikrai sumokėsime". Dėl automobilio nuomos šie svečiai su manimi nekalbėjo. Man atrodo, kad dėl automobilio nuomos pagrinde kalbėjo su direktoriumi. Vyras iš baro daug kartų ėmė alkoholio, kartais gerdavo vietoje, kartais nešdavosi į kambarį. Žmonai į kambarį nešdavo kavą. Mergaitės imdavo ledų ir nešdavosi į kambarį. Per visą tą laiką, kiek ji dirbo ir bendravo su B. R. šeima, nei B. R., nei jos vyras jai nei už kambario nuomą, nei už maistą nemokėjo. Jie visiškai nekėlė įtarimo, nes kalbėjo logiškai, sakė, kad yra limitas ir negali nusiimti pinigų. Po to dvi dienas jai buvo išeiginės. Ar po išeiginių ji tuos svečius dar buvo sutikusi, nepamena. (I tomas, b.l. 151-152); 2016-10-19 AB "SWEDBANK" raštu Nr. S/7981, kuriame nurodoma, kad nuo 2016-07-01 iki 2016-09-01 operacijų B. R. naudojamoje sąskaitoje ir prisijungimų, naudojantis "Swedbank" interneto banku, nebuvo. (I tomas, b.l. 181).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, t.y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013). Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Teismų praktikoje konstatuota, kad apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikšti tokiomis pat formomis kaip ir sukčiavimo atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2010, 2K-462/2010, 2K-426-2013).Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Paminėtina, kad paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-462/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pavyzdžiui, išaiškinta, kad vienas apgaulės būdų yra tyčia tapti beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224/2008).

Kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų objektas yra laikomas kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių dalis, kurią sudaro iš sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės teisės ir turtiniai interesai. Objektyvioji pusė pasireiškė vengimu vykdyti įsipareigojimus atsiskaityti už suteiktas paslaugas, prekes, naudojant apgaulę, t.y. prisistatant tariamais emigrantais, pranešant, kad banko sąskaitoje yra pakankamai lėšų atsiskaityti, tariamai yra išnaudotas atsiskaitymui banko nustatytas limitas. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų B. R. ir M. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 186 str. 1 d..

Bausmių skyrimas, kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamosios B. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji iš esmės prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamoji padarė 2 tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). B. R. anksčiau teista, administracine tvarka bausta, neturi galiojančių nuobaudų, nedirbanti, auginanti vaiką iki trejų metų, darbo biržoje neregistruota. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes, kurių dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas laisvės apribojimo vidurkis (BK 48 str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas taikytini iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis padarė 2 tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). M. R. anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, administracine tvarka baustas, neturi galiojančių nuobaudų, darbo biržoje neregistruotas, nedirbantis. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis, į tai kad prieš padarant šias nusikalstamas veikas buvo teistas 9 kartus, dauguma jo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis už šių nusikalstamų veikų padarymą (BK 48 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam B. R. buvo skirtas gynėjas – advokatė Naina Lanzbergienė. Byloje gauta 2017-03-09 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patikslinta pažyma Nr. (2.19) NTP-7-2841 iš kurios matyti, kad už B. R. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 69 Eur 48 ctLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkintini (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).

Baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo bei nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. Š. ir UAB „Laimoza“ civilinių ieškinių nepareiškė. Išaiškinti, kad proceso dalyviai civilinius ieškinius dėl žalos (duomenys neskelbtini) atlyginimo turi teisę pareikšti Civilinio proceso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

B. R. pripažinti kalta pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d. ir skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu bei skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p., 3 p. skirti įpareigojimus:

būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val.;įsidarbinti, arba dirbti, arba užsiregistruoti ir registruotis darbo biržoje.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvyki ir dokumentų paėmimą taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. R. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir skirti bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d. ir skirti bausmę - 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmės subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu bei skirti subendrintą bausmę -1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Modestui Raščiukui skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017-03-24.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, kurią taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl proceso išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu kaltinamajai B. R., priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas