Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį bei 186 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal BK 186 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. kovo 24 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir B. R., tačiau apeliacinių skundų jos atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

M. R. nuteistas už tai, kad kartu su B. R. 2016 m. liepos 3 d. 13.51 val., tiksliai nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupėje, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, naudodami kompiuterį, prisijungę prie IP (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie tariamai išnuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį L. J., iš anksto numatydami, kad susitarimo sąlygas nevykdys, su atvykusia nuomotis butą nukentėjusiąja V. Š. 2016 m. liepos 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarydami žodinę buto nuomos sutartį, už tariamą buto nuomą iš nukentėjusiosios V. Š. paėmė 100 eurų, vėliau 2016 m. liepos 6 d., tiksliai nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė 100 eurų, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajai V. Š. priklausantį turtą - 200 eurų.Be to, M. R. nuteistas už tai, kad su B. R. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupėje, iš anksto žinodami, kad už paslaugas ir prekes neatsiskaitys, laikotarpiui nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. išsinuomodami kambarį po 75 eurus už parą, viso už 375 eurus, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. išsinuomodami automobilius: 2 paras nuomojo automobilį „Opel Comba“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 10 parų išsinuomodami automobilį „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsipareigodami už vieną parą sumokėti 20 eurų, viso 240 eurų, bei nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio restorano - baro paimdami maisto prekių ir gėrimų už 154,15 eurus, apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes ir paslaugas, padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 764,15 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo sušvelninti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir ją subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nurodo, jog jis savo kaltę pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, bylos tyrimo procesui netrukdė, dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi. Pažymi, kad šiuo metu jo sveikatos būklė sunki ir jam reikalinga skubi operacija. Be to, nurodo, kad yra vedęs, turi tris mažamečius vaikus, iš kurių vienam tik keturi mėnesiai, vaikam reikalinga jo tėviška priežiūra. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. R. ir jo gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Artūras Karjakinas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistojo M. R. apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas, jo kaltė įvykdžius veikas, už kurias jis nuteistas, tačiau prašoma jam paskirti švelnesnes bausmes. Kadangi apeliantas iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.BK 186 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.Skundžiamu nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismas M. R. už jo įvykdytus nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes: už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, o už BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, M. R. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. R. bausmę už nusikalstamas veikas, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Taip pat teismas vertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai; kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti tyčia; į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti; į kaltininko asmenybę – M. R. iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas net devynis kartus, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbo biržoje neregistruotas, nedirbantis. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai M. R. atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas M. R. bausmės trukmę už atskirus nusikaltimus, tinkamai įvertino nuteistojo atsakomybės individualizavimui reikšmės turinčių svarbias aplinkybes ir, paskirdamas už kiekvieną iš veikų laisvės atėmimo bausmę, kuri mažesnė nei laisvės atėmimo bausmės atitinkamo straipsnio sankcijos vidurkis, tinkamai taikė įstatymą, todėl teigti, kad už M. R. padarytas nusikalstamas veikas paskirta per griežta bausmė ir ji prieštarauja teisingumo principui, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnio numatytą bausmės paskirtį ir BK 61 straipsnio numatytą bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, kai yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Skunde apeliantas nurodė, kad jis yra nuteistas ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu ir prašo subendrinti jam minėtu ir skundžiamu nuosprendžiais paskirtas bausmes. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu M. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu 2017 m. kovo 17 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Nors šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, nuteistajam keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės nesubendrintinos. Pažymėtina, kad šis klausimas bus išspręstas nuosprendžio vykdymo metu apylinkės teismo nutartimi.Dėl apelianto skunde nurodytų aplinkybių, kad jam diagnozuota liga ir reikalinga operacija, pažymėtina, jog suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai užtikrinti laisvės atėmimo vietose teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje (Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis), todėl keisti paskirtą laisvės atėmimo bausmę tik dėl to, kad M. R. reikia gydytis, taip pat nėra pagrindo. Duomenų, kad M. R. sirgtų sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis galėtų būti atleidžiamas nuo bausmės, byloje nėra. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl šeimos ir nepilnamečių vaikų, aukštesnysis teismas pažymi, kad mažamečių vaikų turėjimas nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, dėl kurios nuteistajam reikėtų ir taip gan švelnią bausmę dar labiau švelninti. Iš bylos duomenų matyti, kad mažamečiai vaikai gyvena su savo motina ir jie, M. R. atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, neliks be priežiūros, todėl šiuo pagrindu švelnesnė bausmė neskirtina, juolab, kad vaikų turėjimas nebuvo kliūtis nusikalsti. Duomenų patvirtinančių, kad M. R. dirbo ir išlaikė šeimą byloje nėra, greičiau priešingai - bylos duomenys patvirtina, kad jis sistemingai darė nusikalstamas veikas, kaip nurodė prokuroras apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis ilgą laiką slapstėsi ir jokio išlaikymo vaikams neteikė. Netgi jei ir būtų nustatyta, kad M. R. prisidėdavo prie šeimos išlaikymo, ši aplinkybė, įvertinus nuteistojo asmenybę, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę, nei paskirtoji, laisvės atėmimo bausmę. Be to, bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje neužkerta kelio prisidėti prie šeimos ir vaikų išlaikymo, kadangi nuteistasis atlikdamas bausmę gali dirbti ir gautą atlygį skirti šeimai.Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo M. R. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.