- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- I1-848-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02887-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- M. U.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. U. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. raštą ,,Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ Nr. 42-207 (toliau – ir Raštas Nr. 1), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštą ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 2S-2916 (toliau – ir Raštas Nr. 2), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN direktoriaus Rašto Nr. 1; 3) įpareigoti Vilniaus PN direktorių patenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) atlikti likusią bausmės dalį į Vilniaus PN specialųjį padalinį – Pusiaukelės namus.
Nurodo, kad Vilniaus PN Raštu Nr. 1 atmetė pareiškėjo prašymą motyvuojant tuo, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką už kurią atlieka bausmę pataisos įstaigoje, dirbdamas oficialų darbą, todėl darbas pataisos įstaigoje nevertintinas, kaip socialinės reabilitacijos priemonė, bei tuo, jog pareiškėjas netinkamai reaguoja į bendrą pataisos procesą todėl pareiškėjo mąstymo ir elgesio sritis reikalauja kryptingos intervencijos ir stebėjimo, dėl to siūloma skirti dėmesį į pataisos programas, orientuotas į problemų sprendimo įgūdžių lavinimą. Paaiškina, kad 2020 m. liepos 13 d. apskundė Vlniaus PN Raštą Nr. 1 Departamentui argumentuodamas tuo, kad Vilniaus PN neargumentavo, kokiose elgesio korekcijos programose pareiškėjas turi dalyvauti, kad vykdo esminę bausmių vykdymo įstatyme numatytą socialinės reabilitacijos priemonę - dirba pataisos įstaigoje, taip pat, jog Vilniaus PN, priimdami sprendimą atmesti prašymą perkelti pareiškėją atlikti tolimesnės bausmės dalies į Pusiaukelės namus, pažeidė ne tik komisijos diskrecijos teisę, bet ir pareiškėjo prigimtines konstitucines ir žmogaus teises. Departamentas Raštu Nr. 2 pareiškėjo skundą atmetė jų neargumentuodamas bei neatsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus.
Paaiškina, kad visiškai nesutinka su ginčijamais Raštais, nes jie prieštarauja ne tik pareiškėjo socialinio tyrimo išvadai, socialinės reabilitacijos planui, gero administravimo principams, bet ir pažeidžia pareiškėjo pamatines konstitucines teises, kurios yra neatsiejamos nuo Europos Žmogaus Teisių Konvencijos. Tiek Vilniaus PN, tiek Departamentas tinkamai neįvertino pareiškėjo socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) - esminio dokumento, kuriame charakterizuojamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo pataisos proceso metu atlikta pažanga, psichologinė būklė, socialiniai ryšiai, mąstymas, prognozuojamas nuteistojo elgesys jam išėjus į laisvę arba nuteistajam suteikus galimybę atlikti likusią dalį bausmės ne visiškai izoliuotam, t. y. pusiaukelės namuose ar/ir nuteistajam pritaikius lygtinį bausmės atlikimą. Šiuo atveju iš pareiškėjo STI matyti, kad jis ne tik vykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bet taip pat papildomai aktyviai dalyvauja užsiėmimuose ir juos jau baigė, kaip numatyta socialinės reabilitacijos plane, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, įkalinimo įstaigoje baigė mokslus, palaiko aktyvius socialinius ryšius su artimaisiais, ypatingai su savo dukra. Taip pat iš STI matyti, jog nėra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, laikosi režimo reikalavimų, nesilaiko subkultūros, turi teigiamą požiūrį į darbą, dengia savo piniginius įsiskolinimus. Nurodyta ir tai, jog pareiškėjas niekada nevartojo narkotinių medžiagų, taip pat niekada neturėjo problemų su alkoholio nesaikingu vartojimu, o pataisos įstaigoje, atlikdamas bausmę išvis nėra vartojęs nei narkotinių psichotropinių medžiagų, nei alkoholio. Iš esmės vienas svarbiausių dalykų yra tai, jog pareiškėjas, būdamas laisvėje, dirbo dviejuose darbuose, taip pat net ir dabar, suteikus galimybę atlikti tolimesnę bausmės dalį Pusiaukelės namuose, pareiškėjas turi galimybę grįžti tiek į buvusį darbą tiek dirbti naujame darbe, taip pat sutinka dirbti pataisos įstaigos jam siūlomą darbą. Iš esmės teigiamai charakterizuojamas aš ne tik formaliai atitinka Bausmių vykdymo kodekse numatytus reikalavimus perkelti atlikti tolimesnę bausmės dalį į Pusiaukelės namus, bet netgi viršija numatytus reikalavimus savo teigiamu aktyviu elgesiu viso pataisos proceso metu bei turi net kelias galimybes įsidarbinti, suteikus progą atlikti tolimesnę bausmės dalį Pusiaukelės namuose.
VPN pareiškėjo prašymo dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus atmetimą motyvavo tuo, kad jam reikia toliau dalyvauti elgesio korekcijos programose, kaip rekomenduojama STI. Kaip matyti iš STI, pareiškėjas dirba įkalinimo įstaigoje, lanko pozityvaus užimtumo užsiėmimus, taip pat yra baigęs visus jam paskirtus elgesio korekcijos užsiėmimus, kurie buvo reikalingi intervencijai į pareiškėjo elgesio korekciją. Savo skunde dėl Vilniaus PN sprendimo atmesti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus prašė nurodyti, kokius dar konkrečius elgesio korekcijos užsiėmimus reikia lankyti, kad atitiktų absoliučiai visus reikalavimus, taikomus perkėlimui į Pusiaukelės namus. Tačiau skundžiamame Departamento Rašte Nr. 2 nenurodyta jokių konkrečių elgesio pataisos programų, kuriose pareiškėjas turėtų dalyvauti. Pažymi, jog yra dalyvavęs ne tik paskirtose elgesio korekcijos programose, bet savanoriškai dalyvavo ir kitose su elgesio korekcija susijusiose programose ir užsiėmimuose, ir iš esmės įstaigoje, kurioje atlieka bausmę, daugiau nebėra užsiėmimų, rekomenduojamų pareiškėjo elgesio korekcijai, nukreiptų į pareiškėjo aktualių kriminogeninių poreikių valdymą. Departamento direktorius visiškai neargumentavo ir nepagrindė, kodėl atmetė pareiškėjo skundą ir netenkino prašymo perkelti jį į Pusiaukelės namus. Pareiškėjo socialinės reabilitacijos plane nenumatytas papildomas dalyvavimas elgesio pataisos programose, nes Pravieniškių PN-AK specialistai, įvertinę elgesį ir psichologinę būklę bei tai, kad prisiėmė atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, prisipažindamas ją padaręs, nustatė jam atitinkamas ir adekvačias jo būklei socialinės reabilitacijos priemones, kurias, kaip aiškiai nurodyta STI, jis įvykdė ir jam papildomas dalyvavimas kokiose nors elgesio korekcijos programose nėra būtinas. Tad 9 punkte minėtas Vilniaus PN ir Departamento argumentas atmesti pareiškėjo prašymą ir skundą vertintinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo socialinės reabilitacijos, t. y. pataisos, procesas yra kruopščiai suplanuotas ir vykdomas Pravieniškių PN-AK resocializacijos, saugumo valdymo ir psichologų tarnybos specialistų. Nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą iki prašymo perkelti jį į Pusiaukelės namus, minėti specialistai kartu su pareiškėju kruopščiai, kryptingai ir tikslingai dirbo pagal socialinės reabilitacijos plane nurodytus punktus. Kaip matyti iš pateiktos STI, pareiškėjas atitinka visus privalomus kriterijus, kad galėtų būti perkeltas atlikti tolimesnės bausmės dalies į Pusiaukelės namus, taip pat matyti, jog pareiškėjas ne tik vykdo visus punktus, numatytus resocializacijos plane, bet taip pat dalyvauja papildomose veiklose, kurios tik sustiprina pareiškėjo socialinės reabilitacijos planą mąstymo ir elgesio sritis. Kaip matyti iš STI, pareiškėjas yra skatintas 5 kartus, nei karto nėra baustas už režimo reikalavimų nesilaikymą vykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba VĮ “(duomenys neskelbtini)”, dalyvauja įvairiose papildomose veiklose (kultūros ir sporto renginiuose, susitikimuose su svečiais, psichologiniuose užsiėmimuose, pats organizuoja renginius ir t.t.), nusikalstamo elgesio rizika pagal “OASys” metodiką yra žema ((duomenys neskelbtini) balai). Psichologo komentare nurodyta, kad nėra jokių kliūčių atlikti tolimesnės bausmės dalies Pusiaukelės namuose, pareiškėjo elgesys yra adekvatus, turi gerus problemų sprendimų įgūdžius, fiksuojami teigiami elgesio pokyčiai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus PN argumentai netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus yra paviršutiniški, formalus, prieštaraujantys ne tik STI, bet ir Bausmių vykdymo kodekso bei kitų susijusių poįstatyminių aktų nuostatoms. Taip pat darytina išvada, kad Vilniaus PN Drausmės komisijos išvada prieštarauja Pravieniškių PN-AK specialistų sudarytai STI, o tai ne tik žemina ir menkina šių specialistų darbą, bet taip pat parodo išankstinį neigiamą nusistatymą prieš pareiškėją, kaip nuteistąjį. Niekas geriau negali įvertinti nuteistojo pataisos (resocializacijos) proceso, kaip su juo nuolat dirbantys specialistai, kurie ir sudarė STI. Tiek socialinės reabilitacijos, tiek psichologų tarnybos specialistai įvardino visus reikšmingus teigiamus pareiškėjo pokyčius resocializacijos procese, ir įvertino juos labiau nei pakankamus, kad galėtų tolimesnę bausmės dalį atlikti perkeltas į Pusiaukelės namus.
Žemesnės instancijos teismas
Kritiškai vertintinas Vilniaus PN argumentas, kad pareiškėjo pagrindinė socialinės reabilitacijos priemonė, numatyta plane - darbas atliekant bausmę, yra netinkama ir nepakankama priemonė, kadangi jis padarė nusikalstamą veiką, už kurią dabar atlieka bausmę, dirbdamas oficialų darbą. Iš esmės toks Vilniaus PN argumentas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo kriterijams, numatytiems baudžiamajame įstatyme, nes būtent dėl nusikalstamos veikos padarymo pareiškėjas yra nuteistas atlikti bausmę teismo nuosprendžiu, kuris yra jau įsiteisėjęs. Teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, jau įvertino, pareiškėjo elgesį, asmenines savybes, visas bylos aplinkybes ir įrodymus bei skyrė atitinkamą bausmę. Pataisos (socialinės reabilitacijos) procese vertinamas tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir galimas (numatomas) elgesys atlikus bausmę ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas (pavyzdžiui, perkeliant nuteistąjį atlikti bausmę, neizoliuojant jo nuo visuomenės). Vilniaus PN neturi nei teisės, nei įgaliojimų vertinti pareiškėjo elgesį iki pradedant atlikinėti teismo paskirtą bausmę, tad Vilniaus PN toks argumentas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Rašte Nr. 2 nėra argumentuojama ir atsakoma į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, bet ir prieštarauja savo dėstymui. Departamento Rašte Nr. 2 nurodyta, kad pareiškėjas atitinka visus tiek formalius, tiek bendrus reikalavimus tęsti tolimesnę bausmės dalį Pusiaukelės namuose, bet toliau nurodo, kad tai neįpareigoja Vilniaus PN Drausmės komisijos priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu iš esmės paneigiamas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas, kadangi jis dėjo maksimalias pastangas vykdyti jam nustatytą socialinės reabilitacijos planą, pagrįstai tikėdamasis, kad, atitikdamas visas sąlygas, bus perkeltas į Pusiaukelės namus. Rašte Nr. 2 nėra nurodyta, kokiais objektyviais duomenimis vadovaujantis buvo priimtas siūlymas netenkinti pareiškėjo prašymo. Atsisakymai tenkinti pareiškėjo prašymą ir skundą, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu neigiamu nusistatymu pareiškėjo, kaip nuteistojo, atžvilgiu. Vilniaus PN direktoriaus sprendimas dėl pareiškėjo prašymo yra individualus administracinis aktas, todėl toks sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis). Priimant sprendimą tenkinti ar netenkinti nuteistojo prašymo jį perkelti į Pusiaukelės namus, turi būti įgyvendinti bendrieji konstituciniai teisės bei gerojo administravimo principai, taip pat atsakymas turi būti argumentuotas, motyvuotas, negali būti prieštaravimų. Atitinkamai neteisėtu laikytinas ir skundžiamas Departamento Raštas Nr. 2.
Vilniaus PN Raštas Nr. 1 yra prieštaringas, nelogiškas, neatitinkantis faktinių duomenų. Vilniaus PN Drausmės komisija sutiko, jog iš pareiškėjo STI matyti, kad bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai, kad vykdė visas socialinės reabilitacijos priemones, tačiau toliau prieštaringai nurodė, jog pareiškėjas orientuojasi tik į dalį pataisos proceso (tik į darbą), nors iš pareiškėjo STI matyti, kad jis ne tik dirba, bet ir mokosi, lanko užsiėmimus ir vykdo visas įmanomas socialinės reabilitacijos priemones. Taip pat, nors pareiškėjas lankė ir baigė visus su pareiškėjo elgesio korekcija susijusius užsiėmimus, komisija nurodė, kad reikalinga dar daugiau užsiėmimų pareiškėjo elgesio korekcijai, bet neįvardina nei kokių, nei kiek tų užsiėmimų jam būtina lankyti, juolab, kad pataisos įstaigoje neorganizuojama daugiau tokių užsiėmimų bei nėra numatyta pagal socialinės reabilitacijos planą. Tad iš esmės šie prieštaravimai ne tik kritiškai prieštarauja komisijos ir įstaigos direktoriaus diskrecijos teisei, bet taip pat kertasi ir su logika, ir toks komisijos vienintelis argumentas yra visiškai formalus, neindividualizuotas ir akivaizdžiai perteklinis, nes nuteistasis negali lankyti daugiau su jo elgesio korekcija susijusių užsiėmimų nei pataisos įstaigoje jų yra organizuojama. Ginčijami Raštai akivaizdžiai prieštarauja pataisos įstaigų komisijų ir pataisos įstaigų direktorių diskrecijos teisei, todėl šie abu sprendimai turi būti vertinami, kaip nepagrįsti ir iš esmės neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjo, kaip nuteistojo, teises, todėl yra naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad Vilniaus PN Drausmės komisija (toliau – ir Komisija), 2020 m. birželio 8 d. vykusio posėdžio metu nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN padalinį Pusiaukelės namus (komisijos posėdis vyko nuotoliniu būdu). Posėdyje dalyvavę Drausmės komisijos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus pataisos namų direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus (Komisijos 2020 m. birželio 8 d. protokolas Nr. 41-77). Vilniaus PN Drausmės komisijos 2020 m. birželio 17 d. surašytas Siūlymas dėl nuteistojo neperkėlimo į Pusiaukelės namus Nr. 85-39, su kuriuo sutiko ir kurį patvirtino įstaigos vadovas. Vilniaus PN direktorius 2020 m. birželio 18 d. motyvuotu raštu Nr. 42-807 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ informavo prašymą pateikusį pareiškėją ir Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktorių apie tai, kad pareiškėjo prašymas perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus - netenkintas.
Drausmės komisija ištyrusi Socialinio tyrimo išvadą įvertino, kad pareiškėjas 5 kartus skatintas, nuo 2019 m. gegužės 10 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, nusikalstamo elgesio rizika yra žema - (duomenys neskelbtini) balai, tačiau atsižvelgia į tai, kad bausmės pabaiga (duomenys neskelbtini), nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas iš vidutinės į žemą pakartotinio teisės pažeidimo tikimybę sieja ne su nuteistojo asmenybės, esminiais elgesio pokyčiais. Rizikos pasikeitimas yra susijęs su nuteistojo darbu ir mokymųsi pataisos įstaigoje, kas iš esmės ir nebuvo išskirtinės sritys rizikos valdyme, kadangi nuteistasis teisės pažeidimą įvykdė taip pat turėdamas oficialų darbą. O mąstymo ir elgesio sritis ir toliau reikalauja kryptingos intervencijos ir stebėjimo, kaip nuteistasis atreaguoja į bendrą pataisos procesą, o ne tik į jos dalį, kuri atrodo priimtinesnė pačiam. Drausmės komisija nusprendė siūlyti Vilniaus pataisos namų direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos į Vilniaus pusiaukelės namus. Pažymi, kad Drausmės komisija nagrinėdama pareiškėjo prašymą įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, turėjo įtakos sprendimui dėl pareiškėjo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo. Būtina pabrėžti, kad Komisija įvertino tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes turinčias reikšmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Pažymi, kad prašymo netenkinimas neatima iš pareiškėjo galimybės ateityje pakartotinai inicijuoti šią procedūrą. Departamentas Raštu Nr. 2 pabrėžė, jog formalus pareiškėjo atitikimas BVK 69 straipsnio 2 dalies nustatytiems reikalavimams neįpareigoja Komisijos priimti pareiškėjui palankaus sprendimo, Komisija priėmė teisingą ir proporcingą sprendimą, su kuriuo sutiko Vilniaus PN direktorius. Nei Vilniaus pataisos namai, nei Departamentas jokiais savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Atsiliepimas
Departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad Departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus PN nutarimo neperkelti į Pusiaukelės namus. Skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus PN direktoriaus nutarimą. Pareiškėjo netenkino sprendime nurodyti motyvai, jis teigė jog pataisos procesas yra kruopščiai suplanuotas ir vykdomas, be to jis atitinka visus privalomus kriterijus, dalyvauja papildomose veiklose, nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir t.t. Teigė, jog nutarimas yra formalus, neargumentuotas, paviršutiniškas, todėl naikintinas. Surinkus ir išsamiai išnagrinėjus visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą buvo nustatyta, jog pareiškėjo prašymas dėl galimybės būti perkeltam tolimesniam bausmės atlikimui į Vilniaus PN pusiaukelės namus buvo svarstomas 2020 m. birželio 8 d. Vilniaus PN Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu, kurio metu Komisijos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo ir teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus.
Departamentas nustatė, kad svarstant pareiškėjo prašymą, Komisija įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y., kad pareiškėjas dirba Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini), 5 kartus paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad bausmės pabaiga (duomenys neskelbtini) kad nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas yra iš vidutinės į žemą (nusikalstamo elgesio rizika yra žema - (duomenys neskelbtini) balai) ir, kad pakartotinio teisės pažeidimo tikimybė siejama ne su pareiškėjo asmenybės esminiais elgesio pokyčiais. Rizikos pasikeitimas yra susijęs su pareiškėjo darbu ir mokymusi pataisos įstaigoje, kas iš esmės ir nebuvo išskirtinės sritys rizikos valdyme, o mąstymo ir elgesio sritis ir toliau reikalauja kryptingos intervencijos ir stebėjimo, kaip pareiškėjas reaguoja į bendrą pataisos procesą, o ne tik į jos dalį, kuri atrodo priimtinesnė pačiam. Pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius - sumažinti jų įtaką. Akivaizdi pažanga reiškia realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksmus, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, todėl buvo siūlytina, skirti dėmesį elgesio pataisos programoms, orientuotoms į problemų sprendimo įgūdžių lavinimą, tinkamą elgesio ir jo motyvų įvertinimą. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, Komisija priėmė išvadą, neteikti siūlymo įstaigos direktoriui perkelti pareiškėjo tolimesniam bausmės atlikimui į Pusiaukelės namus. Pažymi, jog visi minėti motyvai pateikti Vilniaus PN administracijos pareiškėjui adresuotame 2020 m. birželio 18 d. rašte Nr.42-807. Priimdama sprendimą Komisija vadovavosi pateikta detalia Pravieniškių PN-AK parengta 2020 m. gegužės 26 d. Socialinio tyrimo išvada Nr.63-2105, su kuria pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2020 m. gegužės 26 d. Pažymi, kad tai, jog pareiškėjas formaliai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir turėjo formalią teisę pateikti prašymą Komisijai dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus neįpareigoja Komisiją priimti pareiškėjui palankaus sprendimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Vilniaus PN ir Departamento atstovai nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus Rašto Nr. 1 ir Departamento Rašto Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pagrindo įpareigoti Vilniaus PN direktorių patenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį iš Pravieniškių PN-AK atlikti likusią bausmės dalį į Vilniaus PN specialųjį padalinį – Pusiaukelės namus.
Departamentas Raštu Nr. 2 išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. liepos 13 d. skundą dėl Rašto Nr. 1 panaikinimo. Departamentas nurodė, kad svarstant pareiškėjo prašymą Raštu Nr. 1 ir Komisijos siūlymu nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės nurodytos Protokole. Pažymėjo, jog visi motyvai buvo pateikti Vilniaus PN direktoriaus Rašte Nr. 1. Priimdama sprendimą Komisija vadovavosi pateikta detalia Pravieniškių PN-AK parengta 2020 m. gegužės 26 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. 63-2105, su kuria pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2020 m. gegužės 26 d. Pažymėjo, jog pareiškėjas formaliai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus ir turėjo formalią teisę pateikti prašymą Komisijai dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus, tačiau tai neįpareigoja Komisiją priimti pareiškėjui palankų sprendimą. Komisija vertinant pateiktą dokumentinę medžiagą ir priimant siūlymą netenkinti pareiškėjo prašymo nepažeidė nustatytos tvarkos: siūlymas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančiomis teisės aktų normomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, Departamentas nustatė, jog Vilniaus PN direktoriaus Raštas Nr. 1 yra motyvuotas, priimtas nepažeidus teisės normų reikalavimų, yra teisėtas, todėl nėra naikintinas.
Pažymėtina, kad nagrinėdama nuteistųjų prašymus perkelti į Pusiaukelės namus Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Komisijos sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis).
Apibendrinant tai, kas nurodyta, ir atsižvelgus į LVAT praktiką nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuotina, kad nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus Komisijai pateikia pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę direktorius, kuris prieš tai privalo įvertinti, ar iš nuteistojo gautas prašymas atitinka Aprašo 3 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas ir ar yra visi reikalingi dokumentai; Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo; Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau tai darydama, o ypač „kitomis aplinkybėmis“ grįsdama sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus, privalo pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas prašymo pateikimo perkelti jį į Pusiaukelės namus metu atitiko BVK ir Apraše nustatytus reikalavimus, t. y. pareiškėjas buvo paskatintas 5 kartus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo (duomenys neskelbtini) dirba valstybės įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, bausmės pabaiga (duomenys neskelbtini), nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas iš vidutinės į žemą (nusikalstamo elgesio rizika yra žema – (duomenys neskelbtini) balai), pakartotinio teisės pažeidimo tikimybę sieja ne su nuteistojo asmenybės, esminiais elgesio pokyčiais. Tai patvirtina į bylą pateikta Pravieniškių PN-AK 2020 m. gegužės 26 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. 63-2105. Pareiškėjo teigimu, Departamentas nenurodė, kokiose elgesio programose jis turėtų dalyvauti, kad atitiktų visus reikalavimus, taikomus perkėlimui į Pusiaukelės namus, tačiau ginčijamame Rašte Nr. 2 nurodyta, jog pareiškėjui siūlytina šiuo metu skirti dėmesį elgesio pataisos programoms, orientuotoms į problemų sprendimo įgūdžių lavinimą, tinkamą savo elgesio ir jo motyvų įvertinimą. Taigi, priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, Departamentas nurodė, kokiose elgesio pataisos programose pareiškėjas turėtų dalyvauti. Nors Departamentas konkrečiai nenurodė elgesio pataisos programų, kuriose pareiškėjas turėtų dalyvauti, tačiau vien tik konkretaus elgesio pataisos programos pavadinimo nenurodymas nesudaro pagrindo pripažinti, jog Departamentas nenurodė, kuriose programose jis turėtų dalyvauti. Pareiškėjo teigimu, jis ne tik lankė visus užsiėmimus, rekomenduojamus jo elgesio korekcijai, todėl papildomas dalyvavimas elgesio korekcijos programose nėra būtinas, tačiau tiek Vilniaus PN Rašte Nr. 1, tiek Departamentas Rašte Nr. 2 nustatė, kad būtina stebėti pareiškėjo mąstymo ir elgesio sritis. Tai reiškia, kad pareiškėjui būtini lankyti užsiėmimai, kuriais būtų stebimos jo mąstymo ir elgesio sritys. Ši aplinkybė nurodyta ginčijamuose Raštuose.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, kad darbas atliekant bausmę nėra vertinamas kaip pakankama priemonė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo darbas įvertintas ginčijamuose Rašuose, t. y. nurodyta, jog darbas nebuvo išskirtinė sritis rizikos valdyme, kadangi pareiškėjas pažeidimą atliko turėdamas oficialų darbą. Šiuo atveju pareiškėjo darbas valstybės įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)” nebuvo vertintas kaip išskirtinė aplinkybė, kadangi pareiškėjas dirbo būdamas laisvėje, o vadovaujantis Aprašo nuostatomis, asmens darbas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar asmuo laisvėje turės galimybę dirbti. Kadangi pareiškėjas dirbo būdamas laisvėje bei Pravieniškių PN-AK, todėl ši aplinkybė nebuvo pripažinta kaip išskirtinė, sudaranti pagrindą vertinti pareiškėjo darbą kaip pakankamą priemonę perkelti jį į Pusiaukelės namus.
Pareiškėjo teigimu, ginčijami Raštai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad VAĮ 8 straipsnis siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061/2015, Išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kuriuo atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje A502-2124/2013, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).
Įvertinus pareiškėjo ginčijamų Raštų turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijami Raštai visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jie yra motyvuoti, juose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. raštas ,,Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ Nr. 42-207 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštas ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 2S-2916 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šių pareiškėjo skundo reikalavimų netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti Vilniaus PN direktorių patenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikti likusią bausmės dalį į Vilniaus PN specialųjį padalinį – Pusiaukelės namus. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. U. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.