- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- eN2-63-512/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11018-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Atsakovas
- A. M.-A.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal E. A. ieškinį atsakovui A. M.-A. dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nutraukti santuoką su atsakovu dėl jo kaltės. Nurodė, kad atsakovas nustojo rūpintis šeima, neremia jos moraliai ir materialiai, negerbia, nėra lojalus, nuolat vartoja alkoholį, todėl iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas yra nebeįmanomas. Šalių sūnus S. M. A. gim. (duomenys neskelbtini) nuo pat gimimo gyvena su mama, todėl su ja ir nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, o iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės.
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimas kelis kartus buvo sustabdytas nustatant šalims terminą susitaikyti. Ieškovė kreipėsi į teismą nurodydama, kad susitaikyti nepavyko. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, šalys į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo
Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos 3K-3-2/2011; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2014 m. vasaros. Ir iki to laiko jau keletą metų sutuoktiniai bendrų poreikių nepaisė, šeimos santykiai nuolat buvo įtempti, dėl to sutuoktinių santykiai blogėjo. Taigi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Nutraukus santuoką šalims paliktinos santuokinės pavardės.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, laikytina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas (CK 3.169 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra minimalus, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad negalėtų teikti prašomo išlaikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą 2009 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos registracijos skyriuje, įrašo Nr. 1046, tarp A. M., a.k.383082913793, ir E. A., a.k(duomenys neskelbtini) nutraukti nenustatant nei vieno jų kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – M.-A. ir A..
S. M. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. A., a.k(duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. M.-A., a.k.(duomenys neskelbtini), po 145 Eur kas mėnesį sūnaus S. M. A., gim. 2012-02-22, išlaikymui nuo 2014-09-25 iki vaiko pilnametystės šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant E. A., a.k(duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. M.-A., a.k.(duomenys neskelbtini), 31 Eur bylinėjimosi išlaidų E. A., a.k(duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. M.-A., a.k.(duomenys neskelbtini), 52 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.