Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje pateiktu atskiruoju skundu pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0005/11/00312 ir Nr. 0005/13/00321. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar anksčiau nurodytose vykdomosiose bylose yra suėjęs vykdymo senaties terminas ir ar yra pagrindas šias vykdomąsias bylas nutraukti.

Dėl vykdomosios bylos Nr. 0005/13/00321

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0005/13/00321 pradėta pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pagal 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimą, vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje priimtas vykdyti 2013 m. vasario 18 d. patvarkymu. 2013 m. kovo 21 d. patvarkymu visa išieškota minėtu nutarimu paskirtos baudos suma pervesta išieškotojui, tačiau vykdomoji byla nėra baigta. 2013 m. balandžio 2 d. priimtas patvarkymas išieškoti vykdymo išlaidas, kurios šiai dienai dar nėra išieškotos.

14. Vykdymo procesą, be kita ko, ir vykdymo išlaidas bei jų išieškojimo iš skolininko tvarką, reglamentuoja CPK VI dalis, įtvirtinanti bendruosius vykdymo proceso principus ir reikalavimus, ir Sprendimų vykdymo instrukcija – specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant ir aiškinant minėtas teisės normas, išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).

16. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka yra imperatyvi; vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus; CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2014).

17. CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

18. Minėta, kad 2013 m. kovo 21 d. patvarkymu visa išieškota pareiškėjui paskirtos baudos suma pervesta išieškotojui, tačiau vykdomoji byla nebuvo baigta. 2013 m. balandžio 2 d. priimtas patvarkymas išieškoti vykdymo išlaidas, kurios šiai dienai dar nėra išieškotos. Minėtų vykdymų išlaidų pagrįstumas atskirajame skunde nėra ginčijamas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos pagrįstai ir teisingai, antstolė šių vykdymo išlaidų neatsisakė, pareiškėjas jų nesumokėjo, vykdymo procesas dėl jų išieškojimo nėra baigtas. Remtis pareiškėjo nurodoma teismų praktika nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nes ji buvo suformuota ne dėl vykdymo išlaidų išieškojimo senaties. Savo ruožtu, kaip matyti iš CPK 611 straipsnio 4 dalies, vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų. Vadinasi, vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminas, skaičiuojant jį nuo 2013 m. antstolės atliktų veiksmų, nagrinėjamu atveju nėra suėjęs, todėl vykdomoji byla negali būti nutraukta.

Dėl vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00312

19. Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu taip pat prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0005/11/00312, suėjus vykdymo senaties terminui. Nurodo, kad nėra jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad jis ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, o baudos nemoka todėl, kad neturi tam lėšų.

20. CPK 584 straipsnio 2 dalis numato, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

21. Pažymėtina, jog bauda, dėl kurios išieškojimo vyksta ginčas, E. B. yra paskirta iki 2015 m. liepos 1 d., todėl jos išieškojimui turi būti taikoma iki Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka. 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

22. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

23. Įvertinus aptartas teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos išieškojimo vykdymo senaties terminas, turi būti nustatytos trys aplinkybių grupės: 1) ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2011 m. vasario 3 d. priėmė vykdyti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimą. Matyti, kad vykdomasis dokumentas administracinėje byloje buvo pateiktas antstoliui vykdyti nepraleidus dokumento pateikimo dienai galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdyti senaties termino.

25. Susipažinus su vykdomąja byla, joje atliktais veiksmais, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad laikotarpio, kai veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo atliekami ilgiau nei 2 metus, nenustatyta. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog byloje reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai – aplinkybes apie reguliariai atliekamas užklausas, kitų vykdymui reikšmingų duomenų rinkimą patvirtina vykdomojoje byloje esantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad užklausų teikimas dėl skolininko turtinės padėties nustatymo yra vienas iš vykdymo procese antstolio atliekamų vykdymo veiksmų, kuriuo yra siekiama sudaryti sąlygas operatyviam ir efektyviam išieškojimui (CPK 654 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą administracinę nuobaudą bei faktą, jog jis nėra baudos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinių nuobaudų jam paskyrimo. Pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ėmėsi veiksmų, jog pagerintų savo turtinę padėtį ir įvykdytų jam paskirtą administracinę nuobaudą (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra objektyvių duomenų (pavyzdžiui, negalėjimas dirbti dėl ligos), pateisinančių skolininko pasyvumą. Kaip matyti iš pareiškėjo procesinių dokumentų, šiuo metu pareiškėjas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Tačiau bausmės atlikimas pataisos namuose – iš esmės yra nulemtas paties skolininko elgesio ir nepaneigia jo pareigos sumokėti jam paskirtas nuobaudas. Tai, kad skolininkas atlieka bausmę pataisos namuose ir galbūt negavo pajamų, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti baudos. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savalaikis skolininko pareigų nevykdymas, nenurodant jokių tai pateisinančių objektyvių priežasčių, rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Vykdomosios bylos nutraukimas vien remiantis pareiškėjo argumentu, kad nėra nustatyta, kad jis ėmėsi veiksmų, siekdamas aktyviai išvengti baudos mokėjimo, kai tuo tarpu skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti baudą, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus.

Dėl bylos baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, aptaręs visas tris paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00312 nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, taip pat yra pagrindas teigti, jog pareiškėjas vengė sumokėti paskirtą baudą. Be to, vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00321 vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminas nėra suėjęs. Vadinasi, pareiškėjo atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.