Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-03-17 · Civilinė byla Nr. e2-1580-840/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
e2-1580-840/2020
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00714-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1580-840/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00714-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.16; 2.6.39.2.6.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Almai Kazlauskienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,

atsakovui A. M. ir jo atstovei advokatei E. D.,

trečiajam asmeniui ieškovo pusėje A. B. ir trečiojo asmens ieškovo pusėje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys ieškovo pusėje A. B. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai.

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M., prašydama priteisti iš atsakovo 7 282,01 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė advokato padėjėja I. V. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai. Ieškovės reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiškintais jos atstovės teismo posėdžio metu:

- 2006 m. rugpjūčio 9 d. Kaišiadorių r. sav. kelyje Kruonis – Anglinkai įvykusio įvykio metu, automobiliui FORD SIERRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės, draudėjas A. M., susidūrus su dviračiu važiavusia A. B., jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Eismo įvykis įvyko dėl automobilio FORD SIERRA, valdytojo A. M. kaltės. Atsakovo kaltė patvirtinta 2007 m. sausio 8 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-748/2007.

Šalies argumentai

- Atsakovas savanoriškai atlygino dalį (6 089,09 Eur) padarytos žalos, tačiau dėl kitos dalies ieškovė kreipėsi į teismą, t. y. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-869-548/2013 išieškota 4 640,02 Eur suma; sprendimu civilinėje byloje Nr. 2157-548/2015 priteista 3 141,66 Eur suma; sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-560-810/2016 priteista 963,20 Eur suma. Šiuose teismo sprendimuose nustatytos aplinkybės dėl 2006 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio turi prejudicinę galią ir šioje nagrinėjamoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

- Dėl 2006 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus pretenzijas už A. B. išmokėtas netekto darbingumo periodines kompensacijas, kurias ieškovė įvertinusi gautus duomenis laikė pagristomis, papildomai išmokėjo 7 282,01 Eur sumą, kurią sudaro: 5 548,97 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 12 d. iki 2018 m. kovo 31 d., bei 1 733,04 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. VSDFV buvo nusprendusi, kad A. B. netektas darbingumas susijęs su 2006 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykiu, todėl buvo išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos. Atsakovas teigdamas, kad žalą yra atlyginęs, remiasi subjektyviais pamąstymais, bet jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės ir VSDFV pateiktus dokumentus, išmokų apskaičiavimus, nepateikė.

- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kadangi jis vairavo transporto priemonę ir sukėlė 2006 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykį būdamas neblaivus. Atsakovas buvo paragintas atlyginti žalą, tačiau jos neatlygino.

- Aplinkybės, kad atsakovas susitarė su nukentėjusiąją A. B. dėl žalos atlyginio dydžio baudžiamojoje byloje, nepaneigia faktų, kad vėliau atsiradusi žala, t. y. išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dėl eismo įvykio metu padarytos sveikatos sutrikdymo, negali būti reikalaujama atlyginti. Nors atsakovas teigia, kad yra atlyginęs žalą nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje, tačiau nukentėjusiajai išmokėta žala, kaip nurodė nukentėjusioji, buvo tik už vaistus ir sugadintą dviratį, o atsakovas iš vis nesigilino už ką mokėjo, todėl negalima laikyti, kad atsakovas pagristai galėjo manyti, jog yra įvykdęs prievolę.

- Ieškovė negali būti įpareigota naudotis regreso teise po kiekvienos išmokos išmokėjimo. Ieškovė turi teisę pasirinkti kada įgyvendinti tokią teisę, šiuo atveju pasirinko kreiptis tik po to, kai buvo įvykdyta jos prievolė pagal VSDFV pretenzijas. Pažymėjo, kad atsakovo nurodoma apeliacinės instancijos teismo praktika negalima vadovautis, kadangi nagrinėtos aplinkybės ir faktai skiriasi.

II. Atsakovo argumentai.

Atsakovas A. M. ir jos atstovė advokatė E. D. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo A. M. pozicija grindžiama šiais atsiliepime nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiškintais, taip pat papildytais jo bei jo atstovės teismo posėdžio metu:

- Po 2006 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio, buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje, kuriame procesas dėl civilinio ieškinio buvo nutrauktas, kadangi tuo metu atsakovas ir A. B. sutarė dėl žalos atlyginimo, nieko per daug nedetalizuodamos. Baudžiamojoje byloje nutraukus šį procesą, atsakovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad klausimai dėl žalos atlyginimo yra užbaigti, todėl situacija 2007 metais buvo išspręsta iš esmės, žala nukentėjusiajai yra atlyginta. Tuo atveju, jei nuosprendyje būtų įrašyta, kad jei kils žalos ateityje, ar asmenys būtų sudarę kokį susitarimą, tuomet būtų galimas žalos atlyginimas, tačiau šiuo atveju, konstatuota, kad žala atlyginta. Be to, atsakovas atlygino daugiau žalos negu jos buvo patirta.

- Atsakovas, baigiant mokėti iš jo priteistą žalos atlyginimą ieškovei, bendravo su ieškovės atstovu telefonu ir buvo pasakyta, kad A. B. netęsiamas netekto darbingumo kompensacijos mokėjimas dėl atsakovo kaltės padaryto jos sužalojimo, ir todėl išieškojimas iš atsakovo nebus vykdomas. Dėl šios informacijos kilo klausimai dėl paskutinės nedarbingumo pažymos išdavimo pagrįstumo ir aplinkybių pagal ką išduota. Nors liga nurodyta, tačiau atsakovas laikosi pozicijos, kad tai nėra susiję su 2006 metų eismo įvykiu. Nors netekto darbingumo pažyma išduota vėliau, tačiau nebuvo tikrinama ar tai sietina su nelaimingu įvykiu.

- Pagrindas VSDFV išsiieškoti žalą nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnyje. Šiuo atveju buvo mokamos išmokos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinių ligų. Darbdavys mokėjo už nukentėjusiąją socialinio draudimo įmokas ir tokiu būdu sukaupė pinigines lėšas, kurias nuketėjusioji gauna vėliau iš VSDFV. Remiantis Lietuvos Respublikos profesinių ligų darbe įstatymu, šis socialinis draudimas apima tokius įvykius, kurie nutiko 2006 metais. Pripažinus įvykį draudiminiu pradėjo galioti įstatymas, sukauptos įmokos, vykdant fondo pareigas, yra išmokamos nuketėjusiam asmeniui. Ieškovė kompensuodama išmokas pagal VSDFV pretenzijas nesigilino ar apskritai yra pagrindas mokėti tokias išmokas. Sodra išmokėdama socialinio draudimo išmokas, jau atlygino daugiau žalos nei buvo padaryta nukentėjusiajai, tokiu atveju VSDFV negali turėti regreso teisės, kuri viršija patirtus nuostolius. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis turi atlyginti tą žalą kurią jis padarė, o ne perimti mokėti valstybės prievolę asmeniui mokėti socialinio draudimo išmokas, už kurį darbdavys mokėjo socialinio draudimo įmokas.

- Turėtų būti atsižvelgiama į Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1940-781/2013, kurioje spręsti klausimai dėl periodinių kompensacijų mokėjimo. Nurodė, kad netekto darbingumo pensija bei periodinės netekto darbingumo kompensacijos yra kaip papildoma socialinė garantija. Tiesiogiai nepriklauso nuo gaunamų pajamų ir įsidarbinimo. Nukentėjusiajai išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija negali būti prilyginama nukentėjusiojo asmens patirtos žalos negautų pajamų forma dydžiui, o jos paskyrimo ir mokėjimo faktas savaime nėra prilygintinas žalos negautų pajamų forma atsiradimo faktui. Todėl ieškovė neįgyja reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį, į jos išmokėtą draudimo išmoką.

- Negalima daryti išvados pagal ką gaunama ir netekto darbingumo pensija, ir periodinė netekto darbingumo kompensacija. Neaiškų dėl ko apskaičiuota netekto darbingumo pensija. Pateikti rašytiniai įrodymai, kad A. B. gavo darbines pajamas, tačiau VSDFV vis tiek mokėjo socialinio draudimo išmokas, be to, gaunamos pajamos net didesnės, nei kai buvo prieš eismo įvykį. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškinys yra nepagrįstas, ieškovė išmokėdama išmokas neišanalizavo visų aplinkybių.

III. Trečiųjų asmenų nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje argumentai ir paaiškinimai.

Trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė L. K. teismo posėdžio metu prašė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos priteisimo tenkinti visiškai ir palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė ir jo atstovė L. K. teismo posėdžio metu paaiškino:

- 2006 m. rugpjūčio 9 d. įvykusio eismo įvykio metu atsakovas A. M. vairuodamas automobilį FORD SIERRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė A. B.. Atsakovas pripažintas kaltu dėl įvykio. Apdraustoji A. B. nukentėjo vykdama pakeliui iš darbo. VSDFV A. B. įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo pripažino draudiminiu ir paskyrė ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. iki 2006 m. gruodžio 7 d. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. B. tapo iš dalies darbinga. A. B. nuo 2006 m. gruodžio 8 d. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, o nuo 2015 m. liepos 12 d. neterminuotai.

- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais A. B. dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo, pripažinto draudiminiu, paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija VSDFV Kaišiadorių skyriaus sprendimais nuo 2006 m. gruodžio 8 d. iki 2013 m. liepos 18 d., VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2015 m. liepos 11 d., o 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2015 m. liepos 12 d. neterminuotai.

- Kaltininkas A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, turi regreso teisę į atsakovą A. M.. Pažymėjo, kad ieškovas gavęs VSDFV raštą dėl 5 548,97 Eur žalos, susidariusios išmokėjus A. B. netekto darbingumo periodinę kompensaciją nuo 2015 m. liepos 12 d. iki 2018 m. kovo 31 d., siekdama nustatyti žalos dydį kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl A. B. nustatyto darbingumo lygio vertinimo aktų kopijų su vertintų dokumentų kopijomis pateikimo. Ir tik įvertinusi visus dokumentus ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino VSDFV Kauno skyriaus patirtą žalą.

- Nebuvo prašoma atlyginti netekto darbingumo pensijos, o tik netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Netekto darbingumo pensija dėl ligų, bet ne dėl įvykių. Šios išmokos gali būti gaunamos kartu. Ligos išmoka yra negautos pajamos. Išmokos apskaičiuotos pagal įstatymą, todėl papildomai nebuvo vertinamos.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog mano, kad atsakovas A. M. turėtų sumokėti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašomus pinigus, ir paaiškino, kad baudžiamojoje byloje buvo sutarta atlyginti 289,62 Eur (1 000,00 Lt) žalą, kurią sudaro: už vaistus 231,70 Eur (800,00 Lt), bei 57,92 Eur (200,00 Lt) už dviratį. Daugiau iš atsakovo nieko nėra gavusi. Dėl sveikatos patikrinimo ji vyko du kartus į Vilnių. Negali atsakyti, kodėl toks terminas susidarė nuo sprendimo nustatyti neterminuotai netektą darbingumą. Nurodė, pamenanti, kad nedarbingumas nebuvo nutrūkęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

IV. Nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 9 d. kelyje Kruonis – Anglininkai, Kaišiadorių r. sav., atsakovas A. M. vairuodamas automobilį FORD SIERRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susidūrė su dviračiu važiavusia A. B., kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-748/2007 A. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį, padarymą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamoji byla nutraukta. Atsakovo vairuojamas automobilis FORD SIERRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apdraustas draudėjo A. M. įprastiniu transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės draudimu, draudikas – ieškovė – AB „Lietuvos draudimas“.

VSDFV Kaišiadorių skyrius A. B. 2006 m. rugpjūčio 9 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo pripažino draudiminiu įvykiu. A. B. dėl 2006 m. rugpjūčio 9 d. nelaimingo atsikimo pakeliui iš darbo nuo 2006 m. gruodžio 8 d. iki 2007 m. birželio 7 d. nustatytas 55 proc. netektas darbingumas; nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2008 m. birželio 4 d. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas; nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. iki 2008 m. birželio 1 d. nustatytas 45 proc. netektas darbingumas; nuo 2008 m. liepos 29 d. iki 2009 m. liepos 28 d. nustatytas 50 proc. netektas darbingumas; nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2015 m. liepos 11 d. nustatytas 45 proc. netektas darbingumas (Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės lygos pažymos DLN-2 Nr.: (duomenys neskelbtini)). VSDFV Kaišiadorių skyriaus (vėliau VSDFV Kauno skyriaus) 2007 m. sausio 5 d., 2007 m. rugsėjo 13 d., 2008 m. rugpjūčio 11 d., 2009 m. rugpjūčio 10 d., 2011 m. liepos 29 d., 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimais, kadangi A. B. neteko darbingumo, jai skirta netekto darbingumo periodinė kompensacija. VSDFV išmokėtas netekto darbingumo periodines kompensacijas atlygino ieškovė, pagal VSDFV pateiktas pretenzijas, kurias ieškovė pareikalavo atlyginti atsakovą A. M.. Atsakovas savanoriškai atlygino ieškovei 6 089,09 Eur žalos, o dėl likusios žalos atlyginimo buvo priimti teismų sprendimai: Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-869-548/2013 iš atsakovo priteista 4 640,02 Eur (16 021,06 Lt) skola; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-157-548/2015 iš atsakovo priteista 3 141,66 Eur žalos atlyginimo; bei Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-560-810/2016 iš atsakovo priteista 963,20 Eur žalos atlyginimo.

A. B. dėl 2006 m. rugpjūčio 9 d. nelaimingo atsikimo pekeliui iš darbo nuo 2015 m. liepos 12 d. neterminuotai nustatytas 45 proc. netektas darbingumas (Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės lygos pažyma DLN-2 Nr. (duomenys neskelbtini)). VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. skirta netekto darbingumo periodinė kompensacija, pradedant mokėti nuo 2015 m. liepos 12 d. neterminuotai. Tęsiant paskirto netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą nuo 2015 m. liepos 12 d. iki 2018 m. kovo 31 d. VSDFV Kauno skyrius A. B. išmokėjo 5 548,97 Eur sumą, bei už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. išmokėjo 1 733,04 Eur sumą. Ieškovė pagal pateiktą VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. gruodžio 13 d. pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 7 282,01 Eur draudimo išmokas (2018 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5 548,97 Eur, 2018 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 733,04 Eur). Ieškovė 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. raštais dėl išmokos išieškojimo kreipėsi į atsakovą, kad jis papildomai pervestų žalos atlyginimą dėl 2006 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryto sveikatos sužalojimo, kurią išmokėjo ieškovė, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7 282,01 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu.

V. Ieškinio teisinis vertinimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio draudimo įstaiga neįgyja regreso teisės į žalą padariusį asmenį tik, jei draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl trečiojo asmens kaltės, o ne dėl draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjusio asmens kaltės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad atsakovas A. M. nukentėjusiajai atlygino 289,62 Eur (1000,00 Lt) žalą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio buvo nutrauktas. A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad baudžiamojoje byloje žala buvo sutarta, kad atsakovas atlyginis už vaistus – 231,70 Eur (800,00 Lt), ir už sugadintą dviratį – 57,92 Eur (200,00 Lt). Atsakovas posėdyje negalėjo paaiškinti, dėl ko buvo tartasi atlyginti žalą, pats nurodė, kad nežino už ką sumokėjo baudžiamojoje byloje, buvo tik advokato pasakyta. Nors atsakovas atlygino tiesiogiai nukentėjusiajai turėtą turtinę žalą, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime neatleidžia jo nuo žalos atlyginimo, kuri atsirado vėliau dėl 2006 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio, draudikui atlyginus valstybei žalą, atsiradusią mokant socialinio draudimo išmokas. Todėl atsakovo A. M. ir nukentėjusiosios A. B. susitarimas atlyginti žalą neturi įtakos nagrinėjamam ginčui.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 11 straipsnyje nustatytos šios nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa; 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija. Remiantis NADPLSDĮ 20 straipsnio 1 dalimi (galiojusia VSDFV Kauno skyriui priimant 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 8.24-5150 dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos skyrimo) netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama tuo atveju, kai nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja NADPLSDĮ 20 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje nurodoma, jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko nuo 30 iki 45 procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Asmeniui, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija: 1) jeigu gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba didesnę netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją; 2) jeigu gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama netekto darbingumo socialinio draudimo pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Šiuo atveju gavėjui mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, kurios dydis yra nustatomas kaip šiame punkte nurodytų išmokų skirtumas.

Asmens sveikatos būklės pablogėjimą ir jo nulemtą darbingumo sumažėjimą iki NADPLSDĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyto lygio gali lemti įvairios priežastys. Viena jų – asmens sveikatos sužalojimas dėl trečiojo asmens kaltės. Tais atvejais, kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas asmuo netenka darbingumo ir dėl to jam paskiriama netekto darbingumo periodinė kompensacija pagal NADPLSDĮ, šią kompensaciją išmokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į už sveikatos sužalojimą atsakingą asmenį pagal NADPLSDĮ 31 straipsnį. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Tokios pozicijos laikomasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, 2012 m. balandžio 18 d. nutarime, yra konstatuota, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja reikalavimo teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, būdama draudikė, VSDFV biudžetui kompensavo dėl transporto priemonės FORD SIERRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo A. M., kai jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kaltės atsiradusią 7 282,01 Eur žalą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 12 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovė, sumokėjusi išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žala iš ją padariusio asmens atgręžtinio reikalavimo atveju priteisiama nustačius jo kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju atsakovo A. M. kaltė bei neteisėti veiksmai, t. y. kad jis vairuodamas automobilį FORD SIERRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susidūrė su dviračiu važiavusia A. B., kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, įrodyta ne tik Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-748/2007, tačiau ir vėliau priimtais įsiteisėjusiais teismo sprendimais: Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-869-548/2013, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-157-548/2015, bei Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-560-810/2016, kuriais ieškovei iš atsakovo buvo priteista žala, kurią ieškovė patyrė išmokėjusi VSDFV dėl A. B. netekto darbingumo, susijusio su 2006 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykiu, ir dėl to jai paskirtos netekto darbingumo kompensacijos mokėjimo. Atsakovas savo kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl 2006 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio neginčijo.

Aiškindamas NADPLSDĮ nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad visos pagal NADPLSDĮ mokamos draudimo išmokos (tiek periodinės, tiek vienkartinės) įstatymų leidėjo įvardytos kompensuojančiomis negautas pajamas, tai duoda pagrindą išvadai, jog tokios draudimo išmokos, sistemiškai aiškinant su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014, kt.). Minėtos kompensacijos mokamos darbingumo lygį nustatančių dokumentų, mėnesio kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimų, kitų dokumentų ir jais remiantis socialinio draudimo įstaigų priimtų sprendimų pagrindu. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Taigi įstatymo pagrindu apskaičiuota ir išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija, atsižvelgiant į NADPLĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo tikslus, gali būti laikoma nukentėjusio asmens negautas pajamas kompensuojančia išmoka ir įrodo šio asmens dėl nelaimingo atsitikimo patirtus nuostolius, nebent atsakovas, siekiantis išvengti draudiko pareikšto atgręžtinio reikalavimo tenkinimo, įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp realios žalos ir socialinio draudimo išmokų.

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens VSDFV pateikti įrodymai patvirtina, kad A. B. buvo išmokėta 7 282,01 Eur netekto darbingumo periodinė kompensacija, už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 12 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Atsakovas A. M. tik deklaratyviai ginčija tokios kompensacijos dydį, tačiau jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių paneigti netekto darbingumo kompensacijos apskaičiavimą teisingumą, ar kad netekto darbingumo periodinė kompensacija yra didesnė nei realiai patirta žala, nepateikia. Nors atsakovo atstovė nurodo, kad gautos socialinės draudimo išmokos yra didesnės nei, kad nukentėjusioji gavo iki įvykio, tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad net jei ir bendra socialinio draudimo išmokų suma viršija apdrausto asmens iki sužalojimo gautą darbo užmokestį ar pajamas, per se nėra pagrindas išvadai, kad tai neatlygintina žala. Priteisiant tik darbo užmokesčio netekimą neužtikrinamas visiškas žalos atlyginimas, įtvirtintas CK 6.249, 6.251 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis priimta civilinėje Nr.3K-3-64/2014). Be to, atsižvelgus į NADPLSDĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą netekto darbingumo periodinės kompensacijos nukentėjusiajam skaičiavimo formulę, labiau tikėtina, kad nukentėjusiajai A. B. nėra mokama didesnė socialinio draudimo išmoka nei jos iki nelaimingo atsitikimo gautos pajamos iš darbo santykių, todėl spręsti, kad nukentėjusiosios realiai patirta žala yra mažesnė nei ieškovės socialinio draudimo įstaigai grąžintos pastarosios sumokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos nukentėjusiajai, nėra pagrindo. Paminėtina, kad nors A. B. ir dirbo laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 12 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., tačiau ne nuolatinai, darbinės pajamos buvo nedideles, neviršijančios minimalaus darbo užmokesčio per mėnesį. Laikytina, kad nukentėjusiosios netektas darbingumas, be kita ko, užkirto kelią jai gauti didesnes pajamas nei minimalus darbo užmokestis. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiajai laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 12 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. išmokėtos socialinio draudimo išmokos – periodinė netekto darbingumo kompensacija – viršijo jos patirtą turtinę žalą.

Atsakovas A. M. teigia, kad trečiajam asmeniui A. B. nuo 2015 m. liepos 12 d. nustatytas 45 proc. netektas darbingumas nėra susijęs su 2006 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykiu, tačiau su tokiais atsakovo deklaratyviais argumentais sutikti nėra pagrindo. Iš Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos DLN-2 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atliktus pakartotinį vertinimą nustatytas 45 proc. netektas darbingumas nuo 2015 m. liepos 12 d. neterminuotai. Nelaimingo atsitikimo darbe data nurodoma 2006 m. rugpjūčio 9 d., bei nurodomas tas pats nelaimingo atsitikimo darbe aktas 2006 m. lapkričio 14 d. Nr. 2. Diagnozės kodas pagal TLK-10 nurodomas T90.5 (intrakranijinio sužalojimo padariniai), toks pats kodas buvo nurodytas ir kitose Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės lygos pažymose DLN-2 Nr.: (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvada, kad nustatytas netektas darbingumas yra išimtinai susijęs tik su 2006 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykiu. Paminėtina, kad nors byloje nėra pateikta už ką gaunama netekto darbingumo pensija, tačiau šių sumų ieškovė ir nereikalauja atlyginti, o VSDFV nereikalavo atlyginti ieškovės.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos nustatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose (kaltė, neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos), todėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys tenkintinas. Iš atsakovo A. M. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 7 282,01 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 164,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 7 282,01 Eur (septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 01 ct) žalos atlyginimo, 5,00 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 164,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 10,33 Eur (dešimties eurų 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė