Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui M. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir atsakovo sūnus E. Č.. Ieškovė kurį laiką gyveno kartu su atsakovu, bet šiuo metu jie išsiskyrę ir negyvena kartu. Šalių vaikui yra 6 metai, jis nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, yra prie jos prisirišęs, mato tėvą fragmentiškai, nors ieškovė nesudaro kliūčių atsakovo ir vaiko bendravimui. Kadangi vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, tikslinga jo gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Šiuo metu šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui būtina ne mažiau kaip 442 Eur į mėnesį: 5 Eur higienos priemonėms, 90 Eur būstui, 200 Eur maistui, 50 Eur avalynei ir drabužiams, 12 Eur vaistams ir vitaminams, 20 Eur ugdymui, 45 Eur darželiui, 20 Eur nenumatytoms išlaidoms. Atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, todėl ieškovė viena išlaiko vaiką. Ieškovės mėnesio pajamos yra apie 701,47 Eur į mėn., todėl ji gali skirti vaikui 221 Eur, ji neturi kitų išlaikytinių, nekilnojamojo turto, gyvena jos motinai priklausančiame bute.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovės šeima nežinoma Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, skyrius neturi duomenų, kad ieškovės šeimoje būtų pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai (57, 58 b. l.). Šalių vaikas gyvena su savo motina, yra prisirišęs prie jos, ieškovė rūpinasi vaiko priežiūra ir ugdymu, todėl E. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus. Nepilnametis E. Č. gyvena su motina, todėl būtent jai (ieškovei) kasdien tenkinant vaiko poreikius geriausiai žinomos išlaidos vaiko išlaikymui. Nepilnametį E. Č. turi išlaikyti abu tėvai, ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė A. S. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos patenkinti visiškai. Atstovė iš esmės patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad ieškovės turimais duomenimis atsakovas yra sveikas, dirba užsienyje, santuokos nėra sudaręs, neturi kitų išlaikytinių, išskyrus nepilnametį E. Č.. Vaikas prie atsakovo prisirišęs, jie bendrauja. Ieškovė šiuo metu jau nebedirba Lietuvoje, po Naujų Metų ji išvyko trumpam į Norvegiją, kadangi ten gyvena jos motina ir ten ji turi galimybę uždirbti didesnį atlyginimą. Šiuo metu vaikas prižiūrimas ieškovės tėvo, kol ji yra išvykusi, tačiau ieškovė nėra deklaravusi išvykimo į užsienį.

5. Išvadą teikiančios institucijos atstovė G. P. nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba palaiko į bylą pateiktą rašytinę išvadą. Patvirtino, kad Tarnyba neturi duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai atliktų savo kaip motinos pareigas.

6. Atsakovui ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, šaukimai į teismo posėdį, kuriuose byla buvo nagrinėjama, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (39, 54, 78, 79 b. l.) Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jai pranešta 2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu (73 b. l.). Ieškovė buvo tinkamai atstovaujama advokatės (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Byla buvo išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant ieškovei ir atsakovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 378 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Byloje nustatyta, kad nepilnametis E. Č., gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės R. P. ir atsakovo M. Č. sūnus (83, 84 b. l.). Šalys nesusituokę ir šiuo metu kartu negyvena.

8. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė neturi registruotino nekilnojamojo turto (11 b. l.). Ieškovės vardu VĮ „Regitra“ įregistruota nuosavybės teisė į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (67, 68 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. birželio 14 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamas tuo metu sudarė vidutiniškai apie 900 Eur į mėnesį (neatskaičius mokesčių. Nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodytu laikotarpiu jos pajamos buvo vidutiniškai apie 788 Eur (neatskaičius mokesčių) (59-64 b. l.). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, ieškovė neturi kreditorinių įsipareigojimų (85 b. l.).

9. Teismo išreikalautais duomenimis (CPK 179 straipsnio 2, 3 dalys, 376 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad VĮ „Regitra“, Nekilnojamojo turto registre nėra atsakovo vardu įregistruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų (69, 70 b. l.). Pagal Antstolių informacinės sistemos registro duomenis nustatyta, jog atsakovas turi turtinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Kauno apskrities VPK KP Valdybai, Lietuvos Respublikai, UAB „Intrum Lietuva“, Kauno teritorinei ligonių kasai (86-109 b. l.). Iš VSDFV išrašo matyti, jog duomenų apie atsakovo darbo vietą Lietuvoje nėra (65 b. l.).

10. Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos bei to, kad atsakovas turi teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Atsakovas, gavęs šioje byloje pareikštą ieškinį, nepateikė atsiliepimo, kuriame prieštarautų ieškovės reikalavimams. Nagrinėjamu atveju byloje būtina nustatyti sumą, reikalingą šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, bei abiejų šalių galimybes teikti vaikui būtiną jo poreikiams išlaikymą.

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina.

12. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 23 punktas).

13. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas E. Č. nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Atsakovas, gavęs ieškinį, neprieštaravo sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui kartu su ieškove.

14. Nors šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, tačiau teismas, siekdamas užtikrinti vaiko prioritetinius interesus (gyventi saugioje, stabilioje nepilnamečio vaiko poreikius užtikrinančioje aplinkoje), mano esant reikalinga išspręsti ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismo sprendimu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas. Išvadą teikianti institucija patvirtino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka šalių sūnaus interesus. Teismas, atsižvelgdamas į E. Č. prioritetinį interesą augti šeimoje, sprendžia, kad nepilnamečio E. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks jo interesus. Todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas šiuo teismo sprendimu nustatant nepilnamečio E. Č. gyvenamąją vietą kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 20 punktas).

17. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

18. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Tai, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. . e2A-1728-896/2019, 36 punktas).

19. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21, 22 punktai).

20. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 221 Eur į mėnesį, nurodo tokius vaiko poreikius ir išlaidas jiems: 5 Eur higienos priemonėms, 90 Eur gyvenamajam būstui, 200 Eur maistui, 50 Eur grabužiams ir avalynei, 12 Eur vaistams ir vitaminams, 20 Eur ugdymui, 45 Eur darželiui, 20 Eur nenumatytoms išlaidoms, iš viso – 442 Eur į mėnesį.

21. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius neįrodinėtinų vaiko poreikių patenkinimą užtikrintų 1 MMA atskaičius mokesčius (žr. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-379-227/2019, 29 punktą). Nuo 2020 m. sausio 1 d. 1 MMA (neatskaičius mokesčių) yra 607 Eur.

22. Ieškovė 2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikia mažiausiai 442 Eur, kad vaikas yra sveikas, neturi specialių poreikių. Į bylą pateikti kvitai, ieškovės sąskaitos išrašai, kurių duomenys taip pat patvirtina ieškinyje dėstomas aplinkybes dėl išlaidų vaikui dydžio (12-21, 41 b. l.). Įvertinus ieškovės paaiškinimus, jos pateiktus rašytinius įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantį MMA, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog minimalių E. Č. poreikių patenkinimui reikia bent 442 Eur į mėn. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis; sprendimo 16-18 punktai).

23. Atsakovas, gavęs iš teismo šios bylos procesinius dokumentus (tarp jų – ieškovės ieškinio kopiją), neprieštaravo ieškinio patenkinimui. Bylos duomenimis, atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, šiuo metu dirba užsienyje. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę mokėti vaikui kas mėnesį minimalų ieškinyje prašomą priteisti išlaikymą, t. y. 221 Eur. Dėl to teismas, vadovaudamasis CK 3.192 straipsniu bei jį aiškinančia teismų praktika (sprendimo 19 punktas), tenkina ieškovės reikalavimą dėl 221 Eur dydžio išlaikymo priteisimo iš atsakovo M. Č. nepilnamečio E. Č. naudai nuo ieškinio padavimo teisme iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.200 straipsnis). Teismas skiria ieškovę nepilnamečiui E. Č. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

24. Teismas išaiškina šalims, kad iš esmės pasikeitus jų turtinei padėčiai, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šioje byloje priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

26. Ieškovės ieškinys apmokestinamas 135 Eur žyminiu mokesčiu (100 Eur x 0,75+221 Eur×12 mėn.×0,03×0,75) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, paduodama ieškinį, sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, o nuo 25 Eur žyminio mokesčio buvo atleista Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (25, 26 b. l.).

27. Patenkinus ieškovės ieškinį jai iš atsakovo priteisiama 50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio padavimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 85 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista teismo nutarties ir įstatymo pagrindu. Be to, teismas turėjo 5,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 90,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės R. P. (J) ieškinį atsakovui M. Č..

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. Č., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. P. (J), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti E. Č., gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 221 (du šimtus dvidešimt vieną) Eur nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. P. (J), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. Č., gim. 2012 m. spalio 21 d., priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei R. P. (J), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimties) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90,49 Eur (devyniasdešimties Eur 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą valstybei patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.