- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- 1-385-1023/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38466-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- T. S.
- Ieškovas
- K. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Rūtai Šipkauskienei,
viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis tris nepilnamečius vaikus, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 35 MGL dydžio (1318 Eur) bauda, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. S. 2017 m. liepos 30 d. apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini) vykusioje sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių vasaros šventėje, kilusio konflikto metu tyčia ne mačiau tris kartus žibintuvėliu smogė nukentėjusiajam K. M. į galvą, šokdamas ant K. M. jį pargriovė ant žemės ir gulinčiam K. M. žibintuvėliu sudavė nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajam K. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais viršugalvio ir dešinio momens srityje, kraujosruvomis odoje ir poodyje dešinio momens srityje, dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje, paviršinėmis kastinėmis žaizdomis liežuvio kraštų gleivinėje. Šiais veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (t. II, b. l. 164 – 170), kad 2017 m. liepos 31 d. vyko „Dūmiškių“ vasaros šventė. Apie pirmą valandą nakties, būdamas blaivus, rinkosi savo daiktus ir išgirdo triukšmą maždaug už 15 metrų, pamatė, kad prieš kaimyną nepažįstamas girtas žmogus mosikuojasi rankomis, rėkia, grasina. Situacija pasidarė nevaldoma ir tuomet jis atbėgo bei sudavė jam ranka, kurioje turėjo žibintuvėlį, į viršugalvį apie 3 kartus, tada jie abu nukrito ir jam nukritus dar apie porą kartų sudavė, galėjo būti ir keturis kartus. Kai jis gulėjo, tai rėkė ir grasino, jo mama aplink lakstė ir kritinėjo. Paskui atėjo daugiau kaimynų ir juos išskyrė. Nukentėjusysis jo nemušė, o tik bandė nuo jo gintis, tačiau neapsigynė, nes buvo girtas. Nurodė, kad nukentėjusiajam tikrai neįkando. Jis susirinko daiktus ir grįžo namo, o jie išsikvietė policiją. Savo elgesį vertina negerai, gailisi. Mano, kad per daug pasikarščiavo. Anksčiau neturėjo galimybės nukentėjusiojo atsiprašyti, todėl teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Už gydymo išlaidas nukentėjusiajam gali kompensuoti, bet su jo grandinėle visiškai nėra susijęs, jos jam nuo rankos tikrai nenutraukė. Nesutinka dėl neturtinės žalos pagrįstumo, nes nukentėjusysis su mama atėjo girti ir užsipuolė visiškai nieko dėtus žmones.
Nukentėjusysis K. M. teismo posėdžio metu (t. II, b. l. 164 – 170) parodė, kad jis atėjo prie tos vietos kur buvo švenčiama vasaros šventė. Jam kaltinamojo draugas A. Ž. pagrasino ir pasakė, kad dingtų, kad sulygins jį su žeme. Jis dėl to užpyko, užsiuto ir pradėjo aiškintis, kodėl jam grasina, įvyko muštynės. Jei atlygins žalas, tuomet kaltinamajam atleis. Savo ieškinį palaiko pilnai ir jį įrodinėja tuo, kas pateikta prie ieškinio. Dėl turtinės 14,86 Eur žalos, tai visų čekių nerinko. Prašo atlyginti žalą už grandinėlę. Auksinę grandinėlę turėjo ant rankos ir kai užšoko ant jo, griebė už rankos ir ją nutraukė.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroras, gynėjo neturintis pats kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka (b l. 167 – 168).
Liudytojos R. M. apklausos protokolais nustatyta (t. I, b. l. 79 – 88), kad 2017 m. liepos 29 d. apie 01.30 val. jų sodininkų bendrijos gyventojai šventė vasaros šventę. Prie jos su sūnumi K. M. priėjo A. su savo vyru, kuris jo sūnaus paklausė ko čia jis atėjo, sūnus pasakė, kad atėjo S. padėti. Šalia stovėjo T. S.. Ten buvę žmonės pradėjo jos sūnui kalbėti, kad jos sūnus svetimas ir jis dingtų iš čia. Sūnus pasakė, kad jis yra nesvetimas, E. M. sūnus. Tada priėjo T. S. ir jos sūnui sudavė vieną smūgį į galvos sritį, tada T. S. jį pargriovė ant žemės ir pradėjo duoti smūgius, kiek kartų sudavė pasakyti negali.
Liudytojo A. B. apklausos protokolu nustatyta (t. I, b. l. 112 – 115), kad 2017 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) vyko vasaros šventė. Buvo kviečiami visi bendrijos gyventojai, tarp jų ir bendrijos gyventoja R. M. su savo sūnumi K. M., tačiau šie sodo gyventojai nedalyvavo šventėje. 2017 m. liepos 30 d. apie 01.30 val. jau šventė buvo pasibaigusi, jis kartu su S., T. S., Arūnu, S. D. ir kitais asmenimis ėjo iš šventės vietos pas A.. Tuo metu link jų ėjo R. M., E. M. ir K. M.. Šie visi trys asmenys, matėsi, kad taip pat buvo išgėrę. Buvo tamsu, teritorija nebuvo apšviesta, tik pavėsinė buvo apšviesta. Tuo metu jis pamatė kaip R. M. buvo pargriuvusi ant žemės, ir matė, kaip ji kėlėsi. K. M. sušuko, kad jo mamą pastūmė, ir jis pradėjo elgtis agresyviai, ir tada jis nenorėdamas, kad su kuo nors konfliktuotų, jis jį savo rankomis apglėbė per liemenį ir laikė, kad neištrūktų. Kad kas nors būtų sudavę K. M. smūgius, jis šito nepamatė. Kad T. S. būtų kam nors iš M. ar R., ar K., ar E. sudavęs smūgius, jis šito nematė.
Liudytojo A. Ž. apklausos protokolu nustatyta (t. I, b. l. 158 – 161), kad 2017 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) gal, vyko sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) vasaros šventė. 2017 m. liepos 30 d. apie 01.30 val. jau šventė buvo pasibaigusi. Visi likę šventės dalyviai tvarkėsi. Jam tvarkantis, tuo metu iš tamsos išlindo koks tai vyras, kaip dabar jau žino, tai K. M.. Šį vyrą jis tą kartą matė pirmą kartą. Minėtą vyrą pamatęs pasiteiravo, kur jis eina. Minėtas vyras pasakė, kad jis atėjo į šventę. Jis šiam vyrui pasakė, kad šventė yra pasibaigusi, ir jis tam vyrui pasakė, kad jis jo nepažįsta. K. M. jam pareiškė, kad jis yra sodo senbuvis ir kad jis turi teisę dalyvauti šventėje. Jis pabaigė tvarkytis prie laužo ir nuėjo prie pavėsinės. K. M. jam nueinant dar kažką sakė, jis į jį nekreipė dėmesio, nes matėsi, kad K. M. buvo stipriai neblaivus. Nueidamas link pavėsinės, jis pamatė, kad atėjo ir R. M., kuri su savimi atsivedė šunį ir buvo neblaivi. Jis pamatė, kaip R. M. šuo pavadėliu apsivijo aplink ir ji pati pargriuvo. Tuo metu K. M. sušuko, kad stumdo jo mamą. Kai K. M. pradėjo šaukti ir grasinti, sakydamas tokius žodžius duokit kirvį, šautuvą, tuo metu įvyko sumaištis, sujudimas. Jis pats prie K. M. arti priėjęs nebuvo, jo neramino, jo nedrausmino. Tuo metu į šventės vietą atėjo R. M. vyras E. M.. Kad kas nors iš šventės dalyvių K. M. būtų sudavęs kokius nors smūgius, jis pats šito nematė. Kai įvyko sumaištis, tai jis asmeniškai, kur buvo T. S., nematė.
Liudytojo E. M. apklausos protokolu nustatyta (t. I, b. l. 107 – 109), kad 2017 m. liepos 29 d. vakare nuo 18 val. (duomenys neskelbtini) gale prasidėjo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) vasaros šventė, kurioje dalyvavo sodų bendrijos nariai. Į šią šventę jų šeima buvo kviesta, bet jie atsisakė joje dalyvauti ir nedalyvavo. Vakare jie vartojo alkoholinius gėrimus. Vėlai vakare, jau šventė buvo į pabaigą, galėjo būti po 01.00 val., pro šalį ėjo kaimynas Stasys, kuris eidamas Karolio paprašė, kad jis jam ateitų padėti sutvarkyti elektrą, ją išjungti, kad neliktų nakčiai. Po to K. M. su R. M. nuėjo link tos pusės, kur vyko šventė. Išgirdęs riksmus nutarė nueiti į šventės vietą ir pažiūrėti kas vyksta. Jam atėjus, pamatė, kaip R. M. gulėjo ant žemės, netoli laužo. Kaip ji buvo parblokšta, nematė, nes jis jau kai atėjo, tai ji gulėjo ant žemės. Jis nematė, kad ją būtų kas mušę prie jo akių, kai jis atėjo. O šalia K. M. stovėjo grupelė žmonių. Matė, kad A. B. laikė K. M. apsikabinęs, kad jis nesidaužytų, tuo momentu stovinčiam K. M. iš nugaros priėjo nedidelio ūgio vyras, kuris rankoje laikė prožektorių ir matė, kaip tas nedidelio ūgio vyras tuo prožektoriumi smogė K. M. iš už nugaros vieną kartą į galvą. Po to tas vyras atsitraukė. Po to jis pasiėmė K. M., R. M. ir išsivedė. K. M. po konflikto pasigedo savo auksinės grandinėlės ant rankos. Policijos pareigūnai atvykę, kartu su K. M. ieškojo grandinėlės, bet jos nerado. K. M. galvoje nuo suduoto smūgio yra žaizda.
Liudytojo K. C. apklausos protokolu nustatyta(t. I, b. l. 143 – 145), kad 2017 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje vyko (duomenys neskelbtini) vasaros šventė, kurioje dalyvavo sodų bendrijos nariai. 2017 m. liepos 30 d. po 24 valandos, jau šventė baiginėjosi, pamatė kaip link pavėsinės atėjo R. M. su dideliu šuniu. Su ja kartu buvo vaikinas, kaip vėliau suprato, čia buvo jos sūnus, kurie abu buvo neblaivūs. Matė, kad T. S. ginčijosi su tuo moters sūnumi. Po to pamatė kaip tas vaikinas, T. S. ir ta moteris ant žemės visi trise voliojosi. Ir tas didelis šuo dar buvo su jais. Jis nematė, kad kam nors būtų suduoti smūgiai. Jis priėjo arčiau ir nuo žemės pakėlė ir atitraukė nuo to jaunuolio T. S.. Dar tas jaunuolis po to su T. S. žodžiais konfliktavo.
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta (t. I, b. l. 72, 73), kad K. M. padaryta odos nubrozdinimai viršugalvio ir dešinio momens srityje, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinio momens srityje, dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje, paviršinės kastinės žaizdos liežuvio kraštų gleivinėje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą, dešinę ranką ir dešinę koją kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta (t. I, b. l. 22, 23), kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) vakarinėje pusėje pastatyta medinė lauko pavėsinė. Tarp pavėsinės ir (duomenys neskelbtini) yra žolės plotas. Žolė nupjauta. Kaip nurodė pareiškėjas K. M. šioje pievoje jam buvo suduoti smūgiai. Atliekant įvykio vietos apžiūrą pievoje rasti moteriški, rudais rėmeliais akiniai. Kairės pusės akinių kojelė nulaužta. R. M. atpažino, kad tai jos akiniai. Apžiūrint žolę matosi ištrypta pieva.
Blaivumo testu 2017 m. liepos 30 d. 02.04 val. K. M. alkoholio matuokliu nustatytas 1,91 promilės girtumas (b. l. 27, 28).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir vertinimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokią veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, ji yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta baudžiamojo byloje Nr. 2K-407-788/2016). Nagrinėjamojoje byloje T. S. konflikto su K. M. pasėkoje tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš K. M. (smogė žibintuvėliu K. M. į galvą, šokdamas ant K. M. jį pargriovė ant žemės ir gulinčiam K. M. žibintuvėliu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą); šia veika sukėlė padarinius – K. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais viršugalvio ir dešinio momens srityje, kraujosruvomis odoje ir poodyje dešinio momens srityje, dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje, paviršinėmis kastinėmis žaizdomis liežuvio kraštų gleivinėje. Tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Teismas konstatuoja, kad ištyrus įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai T. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. T. S. kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, nukentėjusiojo K. M. parodymai teismo posėdžio metu, bei aukščiau įvertinti liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad T. S. 2017 m. liepos 30 d. apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini) vykusioje sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių vasaros šventėje, kilusio konflikto metu tyčia ne mačiau tris kartus žibintuvėliu smogė nukentėjusiajam K. M. į galvą, šokdamas ant K. M. jį pargriovė ant žemės ir gulinčiam K. M. žibintuvėliu sudavė nenustatytą skaičių bet ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajam K. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį odos nubrozdinimais viršugalvio ir dešinio momens srityje, kraujosruvomis odoje ir poodyje dešinio momens srityje, dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje, paviršinėmis kastinėmis žaizdomis liežuvio kraštų gleivinėje. Šiais veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamojo T. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
Kaltinamasis T. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Nagrinėjamu atveju konstatuoti šios kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra jokio pagrindo dėl sekančių priežasčių. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog jam kaltinamojo draugas A. Ž. pagrasino ir pasakė, kad dingtų, kad sulygins jį su žeme, todėl jis dėl to užpyko, užsiuto ir pradėjo aiškintis, kodėl jam grasina, ko pasėkoje įvyko muštynės, todėl konstatuotina, kad pats nukentėjusysis, siekdamas išsiaiškinti, pradėjo žodinį konfliktą. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pažymėtina, kad vien to, jog žodinį konfliktą pradėjo nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakanka, kad tai būtų pripažinta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors bylos duomenys patvirtina, kad pats nukentėjusysis pirmas pradėjo žodinį konfliktą, tačiau vėlesni kaltinamojo veiksmai, kai nukentėjusysis jau nuo smūgių ir pačio kaltinamojo užgriuvimo buvo nugriuvęs ant žemės, o kaltinamasis toliau tęsė fizinį smurtą, ne mažiau keturis kartus smūgiuodamas žibintuvėliu į gyvybiškai svarbų žmogaus organą – galvą, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis mušė nukentėjusįjį ne dėl jo netinkamo elgesio, pasakytų žodžių, o jau dėl įniršio ir inercijos, juolab kaltinamasis nukentėjusįjį mušė ir jam nerodant jokių pasipriešinimo ženklų. Byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu būtų naudojęs smurtą, priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog pirmas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo kaltinamasis, o iš pačio kaltinamojo parodymų teismo posėdžio metu matyti, jog nukentėjusysis jo nemušė, o tik bandė nuo jo gintis, tačiau neapsigynė, nes buvo girtas. Vertinant aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmus – fizinio smurto panaudojimą, vertinti kaip atliktus dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, šiuo nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.
Kaltinamojo T. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). T. S. teistas, teistumas išnykęs (t. II, b. l. 62, 63, 65 – 83), baustas administracine tvarka, turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 84 – 87), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (t. II, b. l. 61), dirba (II t., b. l. 88). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad įvertinus tai, jog asmuo laikomas neteistu, išnykus teistumui, baustas administracine tvarka, skirtos nuobaudos – baudos sumokėtos, turi tik vieną galiojantį nusižengimą, spręstina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas buvo atsitiktinis veiksmas, o ne susiformavusios antivisuomeninio elgsenos rezultatas, juolab neigiamai kaltinamąjį apibūdinančių duomenų byloje nėra.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad asmuo teistas, bet teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, turi tris nepilnamečius vaikus, taip pat siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, T. S. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, paskiriant įpareigojimus – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir tęsti darbą (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, T. S. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).
Dėl civilinio ieškinio
BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusysis K. M. byloje pateikė civilinį ieškinį (t. II, b. l. 150, 151), kuriuo prašo iš kaltinamojo T. S. priteisti 965,56 Eur turtinės ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bei visas teisminės pagalbos išlaidas.
Nukentėjusysis K. M. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl T. S. nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų gydymo patyrė 14,86 Eur išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. II, b. l. 152, 154-157), jas teismas laiko logiškomis, pagrįstomis, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo T. S.. Nukentėjusysis K. M., taip pat, nurodo, kad bandydamas jį pargriauti T. S. jam nuo rankos nutraukė 953,70 Eur vertės auksinę grandinėlę, kurios įsigijimo dokumentų pateikti negali, nes ji jam buvo dovanota. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis K. M. byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog būtent tą įvykio dieną ir dėl T. S. nusikalstamų veiksmų jis prarado minėtą auksinę grandinėlę, juolab įvertintina tai, kad nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusysis, prašydamas priteisti turtinę žalą už auksinę grandinėlę, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų, kad jis ją buvo apskritai įsigijęs, kokiu pagrindu ir už kokią pinigų sumą. Minėtų aplinkybių byloje nepatvirtino nei vienas liudytojas, o R. M. ir E. M. parodymais šiuo klausimu teismas nesivadovauja, nes jie yra nukentėjusiojo K. M. tėvai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje nukentėjusiojo K. M. civilinis ieškinys dėl minėtos turtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens ( bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Nagrinėjamojoje byloje aukščiau nustatyta, kad būtent T. S. nusikalstamais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. M. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 72-73) K. M. konstatuoti odos nubrozdinimai viršugalvio ir dešinio momens srityje, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinio momens srityje, dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje, paviršinės kastinės žaizdos liežuvio kraštų gleivinėje. Nukentėjusiojo įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Dėl patirto kūno sužalojimo nukentėjusysis didelių fizinių nepatogumų, liekamųjų reiškinių nepatyrė, nėra duomenų, kad jis negalėjo normaliai atlikti kasdieninių žmogaus funkcijų, atlikti visus savo būtinus fiziologinius poreikius, tačiau vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, neatmestina, kad nukentėjusysis jautė skausmus, jam kilo nepatogumų ir buvo sutrikdytas jo normalus kasdienis gyvenimas, juolab patys kaltinamojo veiksmai, smūgiuojant į gyvybiškai svarbų žmogaus organą- galvą, laikytini itin pavojingais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia taip pat į nusikalstamos veikos padarinius (nežymus sveikatos sutrikdymas), į šią žalą padariusio asmens kaltės tyčinę formą, į pačio kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, yra jaunas, sveikas, darbingas, tačiau turintis tris nepilnamečius vaikus), padarytos turtinės žalos dydį, padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumą, nukentėjusiojo išgyvenimus dėl savo dabartinės sveikatos būklės (epizodiniai galvos skausmai, dirglumas, blogas miegas, depresija ir pan.), taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Įvertintina ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo netektą darbingumą šios veikos pasėkoje; nėra objektyvių pagrįstų duomenų, kad veikos pasėkoje jis prarado darbą, jam buvo apsunkinta fizinė veikla, kad vaistams ir sveikatos grąžinimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos, kad yra negrįžtami liekamieji reiškiniai dėl patirtų sužalojimų. Teismas, priteisdamas nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą, taip pat atsižvelgia į teismų praktiką šios kategorijos bylose, kad nukentėjusiesiems, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 289,62 Eur iki 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-104-139/2015, Nr. 2K-99-507/2015, Nr.2K-272-648/2015, Nr.2K-10-489/2017, Nr. 2K-265-976/2017, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-109-976/2018 ir kt.). Taigi, įvertinus visus aukščiau aptartus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus (nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, liekamųjų reiškinių nebuvimą bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus), užtikrinant protingą priešingų interesų pusiausvyrą ir atsižvelgiant į teisminę praktiką nukentėjusiajam priteistina arti vidurkio teismų priteisiama neturtinės žalos suma 1000 Eur (CK 6.250 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).
Nukentėjusysis K. M. byloje pateikė 2018 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 831761 (t. II b. l. 158), kuriuo advokato padėjėjai E. N. už civilinio ieškinio surašymą sumokėjo 200,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir atstovavimo apimtį – civilinio ieškinio surašymas baudžiamojoje byloje, teisinių paslaugų įkainį, tai, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamojo, kuris nors ir turi išlaikytinių nepilnamečių vaikų, tačiau dirba, yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo T. S. nukentėjusiojo naudai.
Dėl kardomųjų priemonių
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, T. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. II, b. l. 105-106).
Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra (BPK 94 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302, 304, 307, 312 straipsniais,
nusprendžia:
T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir tęsti darbą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. S. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir tęsti darbą.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. S. K. M. 14,86 Eur (keturiolika eurų 86 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš T. S. K. M. 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Kaltinamajam T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.