Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-2272-259/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-05
Bylos Nr.
2A-2272-259/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15382-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas, Raimondas Buzelis, Gintautas Koriaginas
Ieškovas
G. J.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
`Civilinė byla Nr. 2A-2272-259/2013
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15382-2012-4
Procesinio dokumento kategorijos: 50.11.2; 121.14; 121.21(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio, Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. J. atstovės advokatės I. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-573-894/2013 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu bei įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu (b. l. 3-4) prašė pripažinti jį E. Č., mirusios 2003-08-04, šeimos nariu, įpareigoti atsakovę pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį G. J. vardu. Ieškovas nurodė, kad 2003-08-04 mirė ieškovo močiutė E. Č. (J.). Iki močiutės mirties ir po jos mirties ieškovas gyveno savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio buto pagrindine nuomininke buvo E. Č. (J.). 2000-02-11 su ja buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, pagal kurią jai ir nuomininko šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteikta gyvenimui gyvenamoji patalpa, esanti(duomenys neskelbtini). Bute, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas gyvena praktiškai nuo gimimo, t.y. nuo 1972-08-01. Ieškovas mokėjo ir moka šio buto komunalinius mokesčius. Ginčo bute gyveno buto nuomininkės - E. Č. šeimos nario teisėmis, kadangi gyvendami kartu bute sudarė vieną šeimą, pajamos ir išlaidos buvo bendros. Kartu maitinosi, pirko būtiniausius namų apyvokos daiktus, prižiūrėjo vienas kitą bei bendrai mokėjo priskaičiuotus mokesčius. Gyvenamosios patalpos šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, t.y. kaip ir turėjo E. Č., o apgyvendintas jos nuomojamame bute įgijo tokias pat teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą, todėl atsakovė įpareigotina pakeisti rašytinę nuomos sutartį ieškovo vardu. Nuo 2002-10-07 iki 2005-10-05 ieškovas atliko bausmę Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose, vėliau jam taip pat buvo paskirtos kardomosios priemonės – suėmimai. Šiuo metu ieškovui paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, todėl, būdamas suimtas, negalėjo per du mėnesius nuo močiutės mirties informuoti atsakovą, kad ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu (b. l. 102-104) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovas yra praleidęs terminą kreiptis į atsakovę su prašymu pakeisti nuomos sutartį ir pripažinti nuomininku kitą šeimos narį, kadangi tik 2007-01-17, t.y. praėjus daugiau nei trims metams po pagrindinės nuomininkės mirties, kreipėsi į atsakovę su prašymu pripažinti jį buvusios nuomininkės E. Č., mirusios 2003-08-04, šeimos nariu. Ieškovas nurodė, kad minėtą terminą praleido, kadangi atliko bausmę Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose, tačiau byloje pateiktas 2005-10-05 Pravieniškių gydymo ir pataisos namų pažymėjimas apie paleidimą patvirtina, kad ieškovas iš Pravieniškių gydymo ir pataisos namų buvo paleistas likus daugiau nei metams iki aukščiau nurodyto kreipimosi į atsakovą 2007-01-17. Todėl teismas laikė, kad ieškovas neįrodė praleidęs įstatyminį terminą dėl svarbios priežasties. Pagrindinės nuomininkės mirties metu kartu su pagrindine buto nuomininke G. J. negyveno, kadangi nuo 2002-10-07 iki 2005-10-05 atliko bausmę Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (t.y. sąskaitos ir mokėjimo pavedimų už laikotarpį nuo 2004 metų iki 2012 metų kopijos) patvirtina, kad ieškovas mokesčius, susijusius su ginčo buto eksploatacija, mokėjo tik po E. Č. mirties. Teismas pažymėjo, kad duomenys, pagrindžiantys, kad po E. Č. mirties buvo mokama už ginčo butui teiktas komunalines paslaugas ir šilumos energiją, nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad eilę metų atliko bausmes įkalinimo įstaigose, šiuo metu taipogi yra suimtas, jokių pajamų neturi. Teismas sprendė, kad ieškovas ginčo patalpoje kartu su nuomininke E. Č. pragyveno ne mažiau kaip vienerius metus. Byloje esančių įrodymų visuma neleido teismui daryti išvados esant labiau tikėtina, kad ieškovas gyvendamas kartu su ginčo buto nuomininke E. Č. tvarkė su ja bendrą ūkį. Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir buvusios buto nuomininkės bendro ūkio tvarkymą į bylą nepateikta. Liudytojos V. A. G. ir V. N. taipogi nenurodė, iš kokių konkrečiai duomenų jos sprendė, kad ginčo bute buvusi dujinė viryklė įsigyta ieškovo asmeninėmis lėšomis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas, gyvendamas kartu su pagrindine buto nuomininke, iš savo asmeninių lėšų būtų pirkęs maisto produktus bendram vartojimui, ar mokėjęs už nuomojamą butą mokesčių dalį. Liudytojos V. A. G. ir V. N. patvirtino, jog ieškovas ginčo bute įrengė dušą ir sanitarinį mazgą tik po pagrindinės buto nuomininkės mirties, todėl teismas sprendė, kad ši aplinkybė nepatvirtina ieškovo ir E. Č. bendro ūkio tvarkymo fakto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovo G. J. atstovė advokatė I. B. apeliaciniu skundu (b. l. 109-111) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 1998-11-12, kitos gyvenamosios vietos ieškovas niekada neturėjo. Tai patvirtina, jog ieškovas gyveno minėtame bute su buto nuomininke E. Č.;Byloje apklaustos liudytojos patvirtino, jog ieškovas vedė bendrą ūkį su E. Č.. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – mokėjimo už komunalines paslaugas kvitai, patvirtina, jog skolų už ginčo butą nėra, ieškovas ir šiuo metu rūpinasi ginčo butu. Ieškovas vertėsi atsitiktiniais darbais, kadangi oficialiai ieškovas nedirbo, todėl negalėjo teismui pateikti įrodymų apie gaunamas pajamas. Tačiau faktą, kad ieškovas materialiai padėjo E. Č., patvirtino liudytojos. Ieškovas, deklaravęs savo gyvenamąją vietą ginčo bute 1998-11-12, po E. Č. mirties liko gyventi šiame bute, todėl turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir E. Č., atsirandančias iš gyvenamosios vietos nuomos sutarties;Mirusios E. Č. mirimo metu ieškovas buvo laisvės atėmimo vietoje ir prašyti atsakovę pakeisti nuomos sutartį ir pripažinti ieškovą nuomininku neturėjo galimybių.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 117-119) prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pagrįstai nustatė, kad pagrindinės nuomininkės mirties metu kartus su E. Č. negyveno, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad komunalinius mokesčius už ginčo butą ieškovas mokėjo tik po E. Č. mirties;Byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir E. Č. bendro ūkio tvarkymą, kad ieškovas ir E. Č. turėjo bendrų pajamų, leidusių prisidėti prie bendro ūkio tvarkymo, būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo ir kt. Faktinis gyvenamųjų patalpų naudojimas, jas remontuojant, prižiūrint, atsiskaitant už komunalines paslaugas nesukuria ieškovui teisės į nuomos santykius;Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovas praleido CK 6.602 str. 2 d. nustatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad ieškovas ginčo buto nuomininkės E. Č. mirimo metu, 2003-08-04, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovas ginčo bute negyveno ir laikotarpiu nuo 2002-10-07 iki 2005-10-05, kadangi tuo metu ieškovas atliko bausmę Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose. Ieškovo atstovė apeliaciniame skunde patvirtino, jog ginčo bute ieškovas negyvena ir šiuo metu, kadangi yra laikino sulaikymo įstaigoje. Duomenų, kada ieškovas bus paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus byloje nėra. Ieškovo atstovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovo nuolatinio gyvenimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktą, neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 1998-11-12, kitos gyvenamosios vietos ieškovas niekada neturėjo. Su šiais ieškovo atstovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Remiantis LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai, o gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis). Kaip matyti iš byloje esančio Pravieniškių gydymo ir pataisos namų 2005-10-05 išduoto pažymėjimo apie paleidimą (b. l. 23-24), paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos ieškovas atsakingiems pareigūnams nurodė, jog iš šios įstaigos vyksta į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas galimai nelaikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), vienintele savo gyvenamąja vieta. Vertinant šio oficialaus rašytinio įrodymo įrodomąją reikšmę, svarbi ir kita byloje nustatyta aplinkybė, kad buto pagrindinė nuomininkė E. Č., 2000-02-11 pateikdama prašymą sudaryti Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (b. l. 18-19) nenurodė, kad bute gyvena ir jos anūkas, kuris šiame bute deklaravo gyvenamąją vietą, ir kad jis pats būtų siekęs, kad būtų įrašytas į gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Ieškovas faktą, kad nuolat gyveno ginčo bute ir vedė bendrą ūkį su E. Č. įrodinėjo liudytojų parodymais, sąskaitomis, kvitais, mokėjimo dokumentais. Tačiau šie dokumentai patvirtina faktą, kad komunalinius mokesčius už butą atsakovas mokėjo tik po E. Č. mirties, o ne visą laikotarpį nuo to momento, kai ieškovas deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo bute. Įvertinusi šiuos byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės negali tiesiogiai patvirtinti ieškovo gyvenimo ginčo bute fakto, o tik patvirtina tam tikrų mokėjimų atlikimo faktą. Rašytinių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių ieškovo gyvenimo kartu su E. Č. byloje nėra pateikta (pvz., kad ieškovas nurodytu adresu gaudavo kokią nors korespondenciją, kad kur nors buvo nurodęs šią savo gyvenamąją vietą, ar kad gydėsi pagal šią gyvenamąją vietą ir pan.). Liudytojų parodymai įrodinėtinų aplinkybių požiūriu nėra pakankami, kadangi jie yra abstraktaus pobūdžio ir atsižvelgiant į kitų įrodymų visumą laikytini nepakankamais ieškovo gyvenimo ginčo bute ir bendro ūkio vedimo su E. Č. faktams patvirtinti. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad po E. Č. mirties yra mokamai mokesčiai už butą nepatvirtina esminės šioje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kad ieškovas kartu su buto nuomininke E. Č. gyveno kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkė namų ūkį. Vertinant byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgtina ir į byloje nustatytą aplinkybę, kad ir šiuo metu ieškovas negyvena ginčo bute, t.y. negali užtikrinti tinkamų nuomininko pareigų. Byloje nustatytos aplinkybės, kad jis galimai kitų asmenų pagalba vykdo pareigas mokėti mokesčius už butą, nepatvirtina, kad yra ir toliau palaikomi faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, kurių esmė yra naudoti patalpą gyvenimui, už tai mokant nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo ginti asmens įstatymų nustatyta tvarka neįgytas teises į buto nuomą, juo labiau, kad tokiu atveju yra pažeidžiamos kitų socialiai remtinų asmenų teisės į socialinį būstą.

Nepagrįstais laikytini ir ieškovo atstovės argumentai, kad mirusios E. Č. mirimo metu ieškovas buvo laisvės atėmimo vietoje ir prašyti atsakovę pakeisti nuomos sutartį ir pripažinti ieškovą nuomininku neturėjo galimybių. 2003-08-04, t.y. E. Č. mirimo metu galiojusio LR Kardomojo kalinimo įstatymo redakcijos 15 straipsnio 1 dalis nustatė, jog kalinamieji turi teisę susirašinėti su artimais giminaičiais ir kitais asmenimis (Žin. 1996-02-09, Nr. 12-313). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas turėjo galimybę per CK 6.602 str. 2 d. nustatytą 2 mėnesių terminą informuoti atsakovę, jog ketina toliau gyventi ginčo bute. Ieškovui neįvykdžius šios įstatyme nustatytos pareigos iki 2003-10-04 ir į atsakovę kreipusis tik 2007-01-17, laikytina jog šį įstatyme įtvirtintą terminą ieškovas praleido be svarbių priežasčių, o tai buvo savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas nuolatinai gyveno ginčo bute, daugiau kaip vienerius metus gyvendamas kartu su E. Č. bendrai tvarkė namų ūkį. Kolegija sprendžia, kad ieškovas tokių įrodymų, leidžiančių daryti nurodytą išvadą, nepateikė (CPK 178 straipsnis), dėl ko jo reikalavimas pripažinti nuomininko šeimos nariu ir nuomininko teisių perkėlimas negalėjo būti patenkintas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo G. J. atstovės advokatės I. B. apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimondas BuzelisGintautas KoriaginasArvydas Žibas