- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-09
- Bylos Nr.
- 2-573-894/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15382-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Inga Blaževičienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei ir Astai Žebrauskaitei, dalyvaujant ieškovo G. J. atstovėms advokatei Ingai Blaževičienei ir Miglei Genevičienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Laimai Pušinskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu bei įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo: pripažinti jį E. Č. šeimos nariu; įpareigoti atsakovą pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį G. J. vardu.
Ieškovas ieškinyje ir ieškovo atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo močiutė E. Č. (J.). Iki močiutės mirties ir po jos mirties ieškovas gyveno savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio buto pagrindine nuomininke buvo E. Č. (J.). 2000-02-11 su ja buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, pagal kurią jai ir nuomininko šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteikta gyvenimui gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Bute, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas gyvena praktiškai nuo gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas mokėjo ir moka šio buto komunalinius mokesčius. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui Č. J., ieškovą augino, prižiūrėjo, rūpinosi juo močiutė E. Č. (J.). Ginčo bute gyveno buto nuomininkės - E. Č. šeimos nario teisėmis, kadangi gyvendami kartu bute sudarė vieną šeimą, pajamos ir išlaidos buvo bendros. Kartu maitinosi, pirko būtiniausius namų apyvokos daiktus, prižiūrėjo vienas kitą bei bendrai mokėjo priskaičiuotus mokesčius. Gyvenamosios patalpos šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, t.y. kaip ir turėjo E. Č., o apgyvendintas jos nuomojamame bute įgijo tokias pat teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą, todėl atsakovas įpareigotinas pakeisti rašytinę nuomos sutartį ieškovo vardu. Nuo 2002-10-07 iki 2005-10-05 ieškovas atliko bausmę Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose, vėliau jam taip pat buvo paskirtos kardomosios priemonės – suėmimai. Šiuo metu ieškovui paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, todėl, būdamas suimtas, negalėjo per du mėnesius nuo močiutės mirties informuoti atsakovą, kad ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėto buto pagrindinė nuomininkė buvo E. Č., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Su E. Č. 2000-02-11 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog gyveno su E. Č. nuomojamoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su ja bendrai tvarkė namų ūkį. Ieškovas nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų dėl jo ir E. Č. pajamų ir išlaidų bendrumo, bendro maitinimosi, būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo, nepateikė įrodymų apie bendro ūkio tvarkymą. Todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovą nuomininkės šeimos nariu. Ieškovo pateiktos sąskaitos dėl mokėjimo už komunalines paslaugas apmokėtos po E. Č. mirties.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad G. J. yra E. Č. anūkas (b.l. 10-15). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l. 20). 2000-02-11 E. Č. sudarė gyvenamosios patalpos ((duomenys neskelbtini)) valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (b.l. 18-19). E. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). 2006-11-16 duomenimis bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1998-11-12 gyveno G. J. (b.l. 21). G. J. 1998-11-12 deklaravo gyvenamąją vietą bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 22).
Pagal Civilinio kodekso XXXI skyriaus (,,Gyvenamosios patalpos nuoma“) nuostatas, be nuomos sutarties šalimi esančio nuomininko, teisę naudotis gyvenamąja patalpa turi jo šeimos nariai (asmenys, atitinkantys CK 6.588 str. nustatytus kriterijus) ar buvę šeimos nariai (CK 6.589, 6.590 str.). Pagrindinio nuomininko mirties įtaka gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai apibrėžta Civilinio kodekso 6.602 straipsnio 2 dalyje: nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Tokiu atveju nuomos sutarties šalimi pripažįstamas mirusio nuomininko šeimos narys. Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad ieškovas, kaip pilnametis nuomininkės anūkas, norėdamas būti pripažintas jos šeimos nariu, turėjo įrodyti, kad jis nuomininkės sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, toje patalpoje gyveno kartu su nuomininke ne mažiau kaip vienerius metus ir turėjo su ja bendrą ūkį. Tik tokia tvarka apsigyvenęs gyvenamojoje patalpoje ir joje gyvenantis bei turintis bendrą ūkį su nuomininku pilnametis nuomininko anūkas įgyja šeimos nario teises (CK 6.588 str. 2 d.). Pagal Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Minėta, kad mirus nuomininkui, nuomojamoje patalpoje gyvenantys nuomininko šeimos nariai gali prašyti nuomotojo pakeisti nuomos sutartį ir pripažinti nuomininku kitą šeimos narį ir per du mėnesius po nuomininko mirties apie tai informuoti nuomotoją (CK 6.602 str. 2 d.). Nustatyta, kad ieškovas, praleidęs nustatytą terminą, tik 2007-01-17 (praėjus daugiau nei trims metams po pagrindinės nuomininkės mirties) kreipėsi į atsakovą su prašymu pripažinti jį buvusios nuomininkės E. Č., mirusios 2003-08-01, šeimos nariu (b.l. 27). Ieškovas nurodė, kad minėtą terminą praleido, kadangi atliko bausmę Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose, tačiau byloje pateiktas 2005-10-05 Pravieniškių gydymo ir pataisos namų pažymėjimas apie paleidimą (b.l. 23-24), patvirtina, kad ieškovas iš Pravieniškių gydymo ir pataisos namų buvo paleistas likus daugiau nei metams iki aukščiau nurodyto kreipimosi į atsakovą 2007-01-17. Todėl, laikytina, kad ieškovas neįrodė praleidęs įstatyminį terminą dėl svarbios priežasties.
Ieškovas reikalavimus pripažinti jį E. Č. šeimos nariu; įpareigoti atsakovą pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį G. J. vardu grindė rašytiniais įrodymais bei liudytojų Vladislovos A. G. ir V. N. parodymais. Nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė ir vienintelė nuomininkė buvo E. Č., mirusi (duomenys neskelbtini). Pagrindinės nuomininkės mirties metu kartu su pagrindine buto nuomininke G. J. negyveno, kadangi nuo 2002-10-07 iki 2005-10-05 atliko bausmę Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose (b.l. 23-24). Byloje esantys rašytiniai įrodymai (t.y. sąskaitos ir mokėjimo pavedimų už laikotarpį nuo 2004 metų iki 2012 metų kopijos) patvirtina, kad ieškovas mokesčius, susijusius su ginčo buto eksploatacija, mokėjo tik po E. Č. mirties (b.l. 28-56). Teismas pažymi, kad duomenys, pagrindžiantys, kad po E. Č. mirties buvo mokama už ginčo butui teiktas komunalines paslaugas ir šilumos energiją, nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad eilę metų atliko bausmes įkalinimo įstaigose, šiuo metu taipogi yra suimtas, jokių pajamų neturi. Vadovaudamasis į bylą patektais rašytiniais įrodymais apie ieškovo gyvenamąją vietą (21-22 b.l.) bei liudytojų parodymais, teismas sprendžia, kad G. J. ginčo patalpoje kartu su nuomininke E. Č. pragyveno ne mažiau kaip vienerius metus. Kita vertus, byloje esančių įrodymų visuma neleidžia teismui daryti išvados esant labiau tikėtina, kad ieškovas gyvendamas kartu su ginčo buto nuomininke E. Č. tvarkė su ja bendrą ūkį. Pažymėtina, jog jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir buvusios buto nuomininkės bendro ūkio tvarkymą į bylą nepateikta. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad gyvendamas su E. Č. dirbo ir turėjo pajamų iš darbo santykių, arba turėjo kitokio pobūdžio pajamų, leidusių prisidėti prie bendro su E. Č. ūkio tvarkymo. Liudytojos Vladislova A. G. ir V. N. taipogi nenurodė, iš kokių konkrečiai duomenų jos sprendė, kad ginčo bute buvusi dujinė viryklė įsigyta ieškovo asmeninėmis lėšomis. Liudytojų paaiškinimai, kad, jų manymu, dujinė viryklė įsigyta iš ieškovo pajamų, nes E. Č. gaudavo mažą pensiją, vertintini kritiškai, kaip liudytojų subjektyvi nuomonė ir prielaidos. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas, gyvendamas kartu su pagrindine buto nuomininke, iš savo asmeninių lėšų būtų pirkęs maisto produktus bendram vartojimui, ar mokėjęs už nuomojamą butą mokesčių dalį. Pažymėtina, kad liudytojos Vladislova A. G. ir V. N. patvirtino, jog ieškovas ginčo bute įrengė dušą ir sanitarinį mazgą tik po pagrindinės buto nuomininkės mirties. Todėl ši aplinkybė taip pat nepatvirtina ieškovo ir E. Č. bendro ūkio tvarkymo fakto. Teismo posėdyje duoti liudytojų parodymai, teismo vertinimu, nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas, gyvendamas ginčo bute su E. Č., turėjo su ja bendrą ūkį. Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog gyvendamas kartu su E. Č. ginčo bute turėjo su ja bendrą ūkį (CPK 178 str.). Neįrodžius šios aplinkybės, darytina išvada, jog G. J. neįgijo šeimos nario teisių į ginčo patalpas (CK 6.588–6.590 str.). Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu nėra išieškomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.