- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2-773-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Kategorijos
- 22.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.3.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, įtraukus trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų A. K., V. G. ir UAB „Naujasis aitvaras“, dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. Š. patikslintu ieškiniu (b.l. 22-28) prašo priteisti iš Kauno miesto savivaldybės neturtinę žalą sveikatai 103 000 Lt ir neturtinę politinę žalą 140 000 Lt. Ieškovas, grisdamas ieškinį, nurodo, kad 2010 m. spalio 12 d. Lietuvos dienraštis „Vakaro žinios“, remdamasis iš Kauno miesto savivaldybės darbuotojo A. K. gautais duomenimis, straipsnyje „Kova dėl kino ne visada beviltiška“ pateikė faktus, kad „teatras į nuomininko rankas atiteko tuo metu, kai Kaunui vadovavo radikalas V. Š.“, kad „pirmtakų klaidas dabar esą tenka taisyti kitiems, be to, jos miestui brangiai kainavo. Kiekvieną dieną patiriami nuostoliai.“, kad „nuomininkas bendrovė „Rosch“ piktybiškai...nemokėjo mokesčių“ ir kad „skolos savivaldybei...pustrečio šimto tūkstančių litų“. Mano, kad A. K., elgdamasis nesąžiningai, savanaudiškai, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pateikė šiuos faktus, kuriuos išplatino nurodytame dienraštyje visoje Lietuvos Respublikoje. Nurodytos žinios neatitinka tikrovės, kadangi jis straipsnyje nurodytu laikotarpiu nebuvo Kauno miesto meru, ir dėl šių veiksmų buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas, nes jis buvo apkaltintas, kad jam vadovaujant buvo sudarytas savivaldybei ir bendruomenei nenaudingas sandoris, už ką jam gal būt buvo sumokėti pinigai. Dėl to ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą, kadangi pablogėjo jo reputacija, susiaurėjo bendraujančių asmenų ratas, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, jam sutriko sveikata, atsirado nemiga, dėl mestų kaltinimų buvo apsunkintos galimybės gauti finansinę paramą ir dalyvauti miesto tarybų rinkimuose. Savo kaltę dėl faktų iškraipymo Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama mero A. K., yra pripažinusi spaudoje išspausdinant paneigimą.
Ieškovas V. Š. duodamas paaiškinimus papildomai nurodė, kad jį nepagrįstai apkaltino vagimi, dėl ko jis bendraudamas išgirsta įvairių užuominų, pastabų. Paaiškino, kad meras A. K. tyčia paskleidė šias žinias, kadangi jam buvo žinoma, kada buvo priimtas sprendimas dėl kino teatro „Romuva“, kadangi dalyvavo posėdyje. A. K. vėliau jo atsiprašė 2 kartus per laikraštį, taip pat atsiprašė ir tarybos posėdžio metu.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (b.l. 40-45) prašė pakeisti atsakovą į laikraščio „Vakaro žinios“ leidėją, o ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas neinicijavo ir neapmokėjo straipsnio laikraštyje „Vakaro žinios“, taip pat ir paneigimo, be to, informacija straipsnyje pateikta ne Kauno miesto savivaldybės, bet A. K.. Todėl ieškovas neįrodė, kad Kauno miesto savivaldybė, kaip institucija, pateikė ieškovo garbę ir orumą žeminančias žinias, ar kad A. K. informaciją pateikė, veikdamas šios institucijos vardu, o ne kaip fizinis asmuo, pareikšdamas tam tikrą nuomonę. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas vertintinas, kaip viešasis asmuo, kadangi yra politikas, atstovaujantis politinę partiją, todėl jis, kaip viešasis asmuo, nesinaudoja tokia pat garbės ir orumo apsauga, kaip privatus asmuo. Neturinės žalos priteisimas, kaip vienas asmens garbės ir orumo gynimo būdų, negali turėti dominuojančio vaidmens. Todėl vien pažeidimo konstatavimas tam tikrais atvejais gali būti pakankamas žmogaus teisių gynimo būdas. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog straipsnyje pateikta informacija sumenkino ieškovo gerą vardą ar užkirto kelią dalyvauti jam rinkimuose. Be to, mano, kad prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra nesąžininga ir neprotinga.
Atsakovo atstovė E. Mikuličiūtė prašo ieškinį atmesti, papildomai paaiškino, kad straipsnyje pateikta informacija nėra duomenys būtent apie V. Š., kadangi nenurodyta, kad būtent jis padarė neteisėtus veiksmus, buvo nurodytas tik tam tikras laikotarpis. Todėl tokia informacija negalėtų pažeisti ieškovo garbės ir orumo. Kadangi meras A. K. tuo metu buvo užsienyje, todėl informacija negalėjo būti patikrinta. Be to, ginčo informacija buvo 2 kartus paneigta spaudoje, ieškovo taip pat buvo atsiprašyta tarybos posėdžio metu, raštu jo buvo paprašyta pareikšti nuomonę, kokia atsiprašymo forma jį tenkintų.
Tretysis asmuo A. K. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 68-69) prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad interviu metu pateikdamas nuomonę jis buvo tarnybinėje komandiruotėje Suomijoje, todėl paprasčiausiai suklydo dėl laikotarpio, kada tie faktai buvo įvykę. Nuomonę pareiškė telefonu, todėl neturėjo galimybių patikrinti faktų tikrumą. Paaiškėjus klaidai jis ėmėsi visų įmanomų priemonių šiems faktams paneigti: atsiprašė ieškovo, jo prašymu du kartus spaudoje buvo paneigta klaidinga informacija.
Tretysis asmuo V. G. prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ji yra straipsnio autorė. Kalbėjo su meru telefonu, po to meras kreipėsi dėl paneigimo, žino, kad A. K. ieškovo atsiprašė.
Ieškinys atmestinas. Nustatyta, kad laikraščio „Vakaro žinios“ 2010 m. spalio 12 d. leidinyje trečiojo asmens V. S. (G.) straipsnyje „Kova dėl kino ne visada beviltiška“ (b.l. 16) buvo paskelbta, kad „Anot Kauno mero, legendinis kino teatras į nuomininko rankas pateko tuo metu, kai Kaunui vadovavo radikalas V. Š.. Skaudžias pirmtakų pasekmes tenka taisyti kitiems, be to, jos miestui brangiai kainavo. Kiekvieną dieną patiriami vis didesni nuostoliai. Buvęs šio pastato nuomininkas bendrovė „Rosch“, mero teigimu, piktybiškai nemokėjo mokesčių, todėl sutartį su ja teko nutraukti. Nuomininko skolos savivaldybei esą jau siekia beveik pustrečio šimto tūkstančių litų“. Ieškovo teigimu, šie Kauno miesto mero A. K. nurodyti faktai neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą, t.y. ieškinys yra pareikštas dėl asmens garbės ir orumo gynimo. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Kai žinios paskleidžiamos visuomenės informavimo priemonėje, taikytinos CK 2.24 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuriomis numatyta, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla. Kadangi šiuo atveju duomenis pateikė ir straipsnyje buvo nurodytas paskleistos informacijos šaltinis, būtent Kauno miesto meras A. K., todėl visuomenės informavimo priemonė už nurodytos informacijos paskleidimą nėra atsakinga, o atsakingas duomenis paskleidęs asmuo, šiuo atveju – Kauno miesto meras A. K.. Ginčo informacija paskleista visuomenės informavimo priemonėje, todėl nėra būtinybės įrodinėti faktą, kad žinios yra paskleistos, kaip ir faktą, kad žinios paskleistos apie ieškovą, nes straipsnyje asmuo – ieškovas yra tiesiogiai įvardintas. Informacija, liečianti ieškovą, o būtent, kad „legendinis kino teatras į nuomininko rankas pateko tuo metu, kai Kaunui vadovavo radikalas V. Š.“ iš tikrųjų neatitinka tikrovės, ką patvirtina ir vėliau paskelbti paneigimai (prijungtos bylos, nagrinėtos privataus kaltinimo tvarka Nr. PK -3359/2010 b.l. 21-24 b.l. 15). Todėl byloje svarstytina tik viena iš garbės ir orumo gynimo sąlygų, t.y., ar žinios žemina asmens garbę ir orumą.
Nustatant, ar spaudos leidinyje išdėstyti teiginiai gali būti pripažintini žeminančiais asmens, ginančio savo garbę ir orumą įstatymų nustatyta tvarka, prašymu kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Iš pateiktos Kauno miesto mero A. K. interviu citatos akivaizdu, kad buvo kalbama apie Kauno miestui nuostolingą sandorį, kuomet kino teatras buvo išnuomotas bendrovei „Rosch“, o toks sandoris buvo sudarytas, kaip nurodyta straipsnyje, kai Kaunui vadovavo ieškovas V. Š.. Tokia su ieškovo V. Š. asmeniu susieta informacija, negali žeminti šio asmens garbės ir orumo, kadangi šiuo atveju yra nurodomas tik laikotarpis, kada buvo sudarytas sandoris (kai Kaunui vadovavo V. Š.). Jokie kaltinimai ieškovui dėl kokios nors jo neteisėtos veiklos šioje informacijoje nėra pateikti, nėra jokių užuominų, kad būtent V. Š. inicijavo šio sandorio sudarymą, ar dėl to sandorio sudarymo jis būtų turėjęs kokios nors naudos. Nurodytoje informacijoje konstatuotas tik faktas, kad sandoris buvo sudarytas, kai Kauno miesto meru buvo V. Š.. Be to, šiuo atveju vertintina ir tai, kad ieškovas V. Š. yra viešasis asmuo, kadangi jis yra (ir buvo) politinės partijos Lietuvos laisvės sąjunga pirmininkas. LR Visuomenės informavimo įstatymo 73 punkte (straipsnio paskelbimo metu galiojusios šio įstatymo redakcijos 60 punkte) numatyta, kad viešasis asmuo – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Iš CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatų, kuriose numatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla, taip pat matyti, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo. Todėl vertinant, ar paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą, turi būti atsižvelgta ir į nurodytų teisės normų reikalavimus. Todėl ginčo teiginiai, kad gal būt nuostolingas sandoris buvo sudarytas Kauno miesto meru esant V. Š., vertintini tik kaip netikslūs, tačiau negalintys žeminti viešojo asmens garbės ir orumo.
Net jei iš straipsnio konteksto būtų galima įžvelgti kokį nors ieškovo garbei ir orumui metamą šešėlį, atsižvelgiant į viešojo asmens garbės ir orumo gynimo ypatumus bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovą liečianti netiksli informacija buvo net du kartus paneigta spaudos leidinyje, ieškovui prieš tai pasiūlius pasirinkti jam tinkamą atsiprašymo būdą, ką pripažino pats ieškovas ir ką patvirtina ieškovo raštas baudžiamojoje byloje Nr. PK-3359-2010 (b.l. 20), o meras A. K. ieškovo atsiprašė ir tarybos posėdyje, darytina išvada, kad tokie veiksmai yra pakankama satisfakcija ieškovui. Atsižvelgiant į tai, nebūtų pagrindo taikyti papildomą ieškovo garbės ir orumo gynimo priemonę – neturtinės žalos priteisimą. Be to, ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, priežastinio ryšio tarp straipsnyje paskelbtos informacijos ir atsiradusių pasekmių, taip pat nepagrindė žalos dydžio (CK 6.247, 6.249, 6.250 straipsniai). Ieškovas, pateikdamas duomenis apie sveikatos būklę (b.l. 29), nepateikė jokių įrodymų, kad sveikata sutriko arba ji pablogėjo dėl straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo, o ne dėl bendrųjų sveikatos sutrikimų. Ieškovas taip pat atsisakė teikti įrodymus, kad straipsnis turėjo įtakos jo dalyvavimui rinkimuose, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta teismo posėdyje. Todėl ieškinys ir dėl šių priežasčių būtų neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Kadangi ieškovas jam paduodant ieškinio pareiškimą šio teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi (b.l. 34) buvo atleistas nuo žyminio mokesčio dėl sunkios turtinės padėties, todėl ieškinį atmetus dėl tos pačios priežasties iš jo nepriteistinos ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 ir 7 dalys).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.