- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- 1-122-630/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29265-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- V. D.
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
- 2.10.2.7Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamoji V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, prižiūrinti neįgalų asmenį, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji V. D. davė kyšį valstybės tarnautojui, tai yra, 2016 m. birželio 22 d. apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamo namo verandoje, siekdama, kad policijos pareigūnai susilaikytų nuo savo įgaliojimų vykdymo - neatliktų jos namuose apžiūros, tikslu nustatyti disponavimo kontrabandinėmis cigaretėmis faktą, Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK VPS PP vyr. tyrėjui Č. B. tyčia tiesiogiai davė 100 eurų kyšį.
Kaltinamoji V. D. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykis buvo birželio mėnesį, ji ravėjo daržą, ją pakvietė dukra, pasakiusi, kad atvažiavo policija. Ji su policininku nuėjo į kambarį. Sutuoktinis miegojo kambaryje, kuris atsikėlė tuo momentu, kai jie įėjo į kambarį. Pirmiau įėjo į mamos kambarį, paskui į kitą kambarį ir į virtuvę. Pareigūnas pažiūrėjo kas yra bare, apsidairė kambariuose ir virtuvėje. Paskui jie iš lėto išėjo į verandą. Pirma ėjo B., paskui ėjo ji, o po to ėjo sutuoktinis. Vyras dar paklausė pareigūno, ar gali laikyti tabako dėžutę, parodė pareigūnui tabaką. Ji tuo tarpu nuėjo į kambarį, pasiėmė pinigų ir ruošėsi su dukra važiuoti į parduotuvę. Pasiėmė 100 Eur, dvi kupiūras po 50 Eur. Reikėjo nusipirkti maisto produktų. Pinigus laikė rankoje, vyras ją aplenkė ir išėjo į lauką, o pareigūnas B. jai ištraukė pinigus iš rankos. Nesuprato, kas vyksta, jis jai pasakė „dabar tau bus“, o kas bus nesuprato. Pareigūnas nieko neperspėjo apie kyšio davimą, jis pats pinigus ištraukė iš rankų. Koks buvo jo tikslas ji nežino, niekur nesikreipė dėl to, kad pareigūnas iš jos rankų išplėšė pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagarsino kaltinamosios V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur kaltinamoji parodė, kad: „esu neteista, psichiškai sveika, priklausomybės ligų įskaitoje nesu, esu turėjusi galvos traumų. Parodau, kad 2016-06-22 apie 18:40 val., pas mane į man priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini) atvyko du neuniformuoti policijos pareigūnai, ar jie prisistatė, ar ne, šito dėl susijaudinimo negaliu pasakyti, dabar neprisimenu. Juos pasitiko iš pradžių mano duktė Ž. B., kuri mane pasikvietė iš daržo, nes jame ravėjau. Pareigūnai paklausė manęs ar namuose laikau kontrabandines cigaretes, aš atsakiau, kad nelaikau, perku iš parduotuvės, Lietuvoje. Parodau, kad prieš savaitę laiko, šie pareigūnai jau buvo mano namuose ir nubaudė mano kartu gyvenančią motiną N. M. dėl kontrabandinių cigarečių laikymo. Aš dėl šio pareigūno klausimo susinervinau, susijaudinau, paklausiau aukštesniojo pareigūno, gal eitų kažkaip susitarti, turėjau omeny apie galimybę duoti pareigūnams pinigų, už tai, kad neapžiūrėtų mano namų, kad nebaustų ir kad praeitą kartą paskyrė mažą baudą. Ar pareigūnas mane įspėjo dėl atsakomybės už papirkimą, dėl susijaudinimo neprisimenu, bet taip galėjo būti. Tada aš nuėjau į namo vidų, pareigūnas ėjo man iš paskos ir būnant verandoje, pareigūnas dar kartą paprašė pateikti namuose laikomas kontrabandines cigaretes. Aš parodžiau verandoje buvusį kibirą su tabaku, ir pasakiau, kad tik jį turiu, be minėtų Lietuvoje pirktų cigarečių. Tada aš greitai nuėjau į savo kambarį, paėmiau iš savo piniginės dvi kupiūras po 50 eurų ir sugrįžusi į verandą, prie pareigūno, tyčia kišau tuos pinigus jam į kelnių priekinę kišenę, turėjau tikslą tą patį, kaip prieš tai, bandžiau susitarti. Man nespėjus pinigų įdėti į kišenę, pareigūnas mano ranką nustūmė į šalį, ar mane perspėjo dėl atsakomybės už papirkimą, šito dėl susijaudinimo ir streso, neprisimenu, bet taip galėjo būti. Tada aš nieko nelaukusi, tyčia dar kartą minėtus pinigus, įgrūdau jam į dešinės rankos delną ir jį suspaudžiau, turėdama tą patį tikslą. Tuomet pareigūnas man pranešė, kad dėl šio mano nusikalstamo veiksmo, t. y. pareigūno papirkimo, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir mane pristatė į policijos komisariatą. Kai daviau pareigūnui pinigus, namiškiai to nematė, mes buvom dviese. Nuoširdžiai gailiuosi dėl savo netinkamo elgesio“ (b. l. 37-38).
Pagarsinus kaltinamosios V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamoji V. D. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra neteisingi, pareigūnė Š. pirma apklausė B., paskui ją. Parodymai surašyti pagal B. parodymus. Ji kalbėjo labai mažai. Jos mažai ko klausė ir prirašė daug neteisybės. Ji buvo susinervinusi, nes ją apie 15 – 20 minučių komisariate pralaikė uždarytą. Tuo metu, kai ji savo ranka rašė, kad advokato nepageidauja, nesuprato to pasakymo. Dabar supranta. Protokolas surašytas ne taip, kaip kalbėjo. Ji dabar papasakojo kaip viskas buvo. Tyrėja jai negrasino, tik skubėjo. Nesuprato ir to parašymo „prisipažįstu visiškai“. Ką pasakojo pareigūnei apie įvykį, dabar neatsimena. Kai su B. įėjo į kambarį, tai vyras miegojo, paskui jis iš karto atsikėlė. Kai jai B. iš rankų ištraukė pinigus, tai sutuoktinis jau buvo išėjęs iš tos patalpos. Ji stovėjo prie kambario durų, toliau B., dar toliau jau lauke buvo jos vyras.
Teismas pagarsina 2016 m. rugsėjo 22 d. teisiamojo posėdžio metu duotus liudytojo E. D. parodymus, kur liudytojas E. D. parodė, kad „pareigūnas nieko nerado ir jau ruošėsi išvažiuoti. Eidamas net nepastebėjau, bet žmona rankoje laikė pinigus. Eidamas koridoriuku Č. B. dairinėjosi, atsisuko, žmonos rankoje pamatė pinigus ir juos ištraukė. Tuo metu jie abu sustojo, aš juos aplenkinėjau ir būtent tą momentą labai aiškiai mačiau. Nesupratau, kokie ten jų reikalai ir ką tai reiškia. Č. B. paėmė pinigus, išėjo į lauką“, „Č. B. pinigų neatėmė, jis juos ištraukė iš rankos. Tuo momentu ėjo žmona, aš ir Č. B.. Aš ėjau paskutinis“, „Pareigūnas ėjo pirmas, apsižiūrinėjo ir dairėsi. Besisukinėdamas jis pamatė žmonos rankoje pinigus ir juos paėmė“ (b. l. 76-77).
Pagarsinus liudytojo E. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kaltinamoji V. D. parodė, kad nežino, ar jos vyras matė, kaip B. ištraukė pinigus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Č. B. parodė, kad jis dirba Šakių rajono PK prevencijos poskyrio vyriausiuoju tyrėju, į jo tiesiogines pareigas įeina akcizais apmokestinamų prekių kontrolė. Birželio mėnesį gavo informacijos, kad V. D. verčiasi prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis, todėl su tyrėju A. B. nuvyko pas ją į namus. Lauke juos pasitiko kaltinamosios dukra. Pastaroji V. D. tikriausiai pakvietė, nes ji iš kažkur atėjo. Jie pasisveikino, pranešė ko atvyko, kaltinamoji jį pažino, nors pareigūnai nebuvo uniformuoti. V. D. iš karto pradėjo kalbėti, kad nori atsilyginti už pareitą kartą, atsiskaityti, kad ji pareigūnams skolinga. Bet jis nesuprato, ką ji turi omenyje. Ji jam nėra skolinga. Jis įspėjo, kad negalima siūlyti kyšio, nes už tai numatyta atsakomybė. Moteris suprato su kokiu tikslu jie atvyko, nes anksčiau ją jau buvo tikrinę ir baudę už kontrabandinių cigarečių laikymą. Užėjus į verandą jis paklausė, ar namuose laiko kontrabandinių cigarečių. V. D. parodė kažkokį kibirą, kuriame buvo sudėtas tabakas ir pasakė, kad daugiau nieko neturi. Vėl užėjo kalba, kad ji nori atsiskaityti, ir jis, būdamas namo verandoje, vėl kaltinamąją įspėjo dėl atsakomybės. Bebūnant verandoje keliais žodžiais persimetė su kaltinamosios vyru, o moteris tuo metu trumpam kažkur pasišalino. Jis stovėjo viduryje verandos, iš dešinės pusės buvo durys, ir pajuto, kad jam suima kažkur už kišenės. Numušė ranką ir tik tada suprato, kad į tą kišenę bandė kažką įdėti. Moteriai paliepė baigti ir įspėjo dėl atsakomybės. Tai girdėjo ir kartu buvęs jos vyras. Kai jis atstūmė ranką, D. vis tiek į saują įdėjo kupiūras. Paskui pažiūrėjo, kad ten buvo dvi kupiūros po 50 eurų. D. tiesiogiai neprašė jo netikrinti. Kai tik jam įdėjo kupiūras į ranką, jis pasakė, kad įspėjo dėl atsakomybės, ir ėjo lauk. D. dar griebė jį už rankos, norėjo pinigus atsiimti. Pinigų davimo metu verandoje buvo jis, kaltinamoji ir jos vyras. Vyras galėjo matyti kaip moteris jam deda pinigus, nes jis buvo kažkur tarpduryje, o kolega B. tuo metu buvo prie automobilio, tvarkė dokumentus ar telefonu kalbėjo, į gyvenamąsias patalpas jis nebuvo užėjęs. Jis kaltinamosios namuose užtruko neilgai, dukrai pakvietus D. atėjo maždaug per minutę, o verandoje buvo porą ar keletą minučių. Prieš pinigų davimą, patalpų neapžiūrėjo, jis buvo tik verandoje. Išėjęs iš verandos iš karto nuėjo pas kolegą ir paprašė iškviesti operatyvinę grupę. Kolega paklausė, kas atsitiko, o jis paaiškino, kad davė pinigų. Kol skambino operatyvinei grupei, kaltinamoji ir jos vyras prašė neforminti įvykio, grąžinti pinigus ir viską pamiršti. Kol laukė operatyvinės grupės pareigūnų, jis paprašė, kad leistų apžiūrėti patalpas. Į kambarį užėjo tik kai buvo iškviesta operatyvinė grupė. Kartu su D. visur praėjo, bet cigarečių nerado. Negali paaiškinti, kodėl moteris davė pinigus. Paprasčiausiai nesusivokė, vėliau prasidėjo ašaros. Jis suprato, kad kyšis buvo duodamas tam, kad neatliktų apžiūros, kad jos netikrintų. Jis iš kaltinamosios pinigų nereikalavo. Būnant lauke ir kaltinamoji, ir jos vyras prašė neforminti įvykio.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad gavus informacijos apie galimai vykstančią prekybą akcizinėmis prekėmis, jis su tyrėju B. vyko atlikti apžiūros nurodytu adresu. Tuo pačiu adresu jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už prekybą akcizinėmis prekėmis. Pirmas išlipo kolega B. ir nuėjo, o jam kažkas paskambino, todėl kalbėjo telefonu. Jis buvo kieme ir matė, kad B. yra verandoje, bet nematė, kas vyksta viduje. Kolega verandoje užtruko gal tris minutes, nepastebėjo, kad B. būtų ėjęs toliau į namo vidų. B. matė tik verandoje, tačiau jų pokalbio negirdėjo. Bekalbant telefonu pamatė, kad kolega rodo pinigus, jis iš karto baigė kalbėti telefonu. Suprato, kad reikia kviesti operatyvinę grupę. B. išėjo su pinigais rankoje, jis pasakė, kad duotas kyšis. Tuo metu D. karštligiškai prašė, kad neformintų įvykio, atsiprašinėjo, prašė atiduoti pinigus. Tuo metu ji pripažino, kad davė kyšį. Operatyvinės grupės laukė apie pusvalandį. Jos vyras priekaištavo, kad pareigūnai blogai atlieka policijos darbą, tačiau neforminti įvykio neprašė, o D. maldavo, kad neformintų įvykio. Vėliau jis patalpų neapžiūrėjo ir cigarečių neieškojo. Tikriausiai cigarečių neieškojo ir B. Atvykus operatyvinei grupei buvo atlikinėjama įvykio vietos apžiūra. B. su operatyvine grupe buvo įėjęs į namo vidų, o jis tuo metu lauke tikrino kaltinamosios blaivumą. Nematė, kuriuo metu B. atlikinėjo apžiūrą.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. D. parodė, kad D. yra jo sutuoktinė. Namuose ji slaugo savo motiną N. M.. Jis tą dieną buvo grįžęs po reiso, pavargęs, todėl buvo prigulęs pailsėti. Kieme ilgą laiką lojo šunys, todėl pabudo. Matė, kad kieme yra mašina, kažkas šneka. Pagalvojo, kad ne pas jį atvažiavo, tai jam nėra reikalo eiti į kiemą. Bebūnant viduje, į kambarį atėjo žmona su B. ir pradėjo tikrinti, kas kur kambaryje padėta. Kai žmona su pareigūnu atėjo į vidų, jis iš karto pradėjo tikrinti. Viską ištikrino, rado cigarečių, bet jos visos buvo lietuviškos. Pareigūnas nieko nerado ir iš lėto išeidinėjo. Pas juos yra trys kambariai ir per juos galima apeiti ratu. B. ėjo pirmas, žmona ėjo jam iš paskos, o jis ėjo paskutinis. Pareigūnas nieko nerado ir jau ruošėsi išvažiuoti. Eidamas jis net nepastebėjo, bet žmona rankoje laikė pinigus. Eidamas koridoriuku B. buvo priekyje, apie metrą nutolęs nuo žmonos, dairėsi, atsisuko, žmonos rankoje pamatė pinigus ir juos ištraukė. Pinigai nebuvo sulankstyti, banknotų galai buvo išlindę iš saujos, žmonos ranka buvo nuleista. Tuo metu jie abu sustojo, jis juos aplenkinėjo ir būtent tą momentą labai aiškiai matė. Nesuprato, kokie ten jų reikalai, ir ką tai reiškia. Žmona nesiruošė pareigūnui duoti pinigų, juos pareigūnas išplėšė iš rankų. Jis nežinojo, kas sieja jo žmoną su pareigūnu. Įėjęs pareigūnas jam neprisistatė, jie buvo be uniformų, mašina ne tarnybinė. Jis nežinojo, kas B. per vienas, bet kai pradėjo krėsti spinteles, dar prieš pinigų davimą, suprato, kad atvykęs asmuo gali būti pareigūnas. Kai B. paėmė pinigus, išėjo į lauką ir pasakė, kad dabar tai jau bus. Pareigūnas nuėjo į automobilį. Žmona tada išsigando, pasimetė. Ji pareigūnų nieko neprašė, tikrai neprašė neforminti įvykio. Pareigūnas viduje užtruko virš dešimt minučių. Vėliau žmona paaiškino, kad jos su dukra ruošėsi važiuoti į parduotuvę. Nesužiūrėjo, kada ir iš kur žmona pasiėmė pinigus. Įspėjimo dėl kyšio davimo, jis negirdėjo. Apie kyšio davimą nebuvo jokių minčių, nes pas juos nebuvo nieko uždrausto. Vėliau sužinojo, kad uošvė N. M. buvo bausta už cigarečių laikymą. Paskui pareigūnai paskambino į budinčią dalį, atvažiavo kitas ekipažas ir žmoną išsivežė į komisariatą. Kartu su žmona į komisariatą nevažiavo. Grįžusi žmona pasakojo, kad labai išsigando, kad ką davė, tą pasirašė, kad buvo pusvalandžiui uždaryta į kamerą. Mano, kad B. nori daryti karjerą, todėl tokia byla gavosi.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. Š. parodė, kad ji su patruliu D. M. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kolegai buvo duotas kyšis. Nuvyko pas V. D. su D. M.. Atvykus, kolega B. paaiškino, kad pinigus jam įgrūdo per prievartą V. D. už tai, kad netikrintų jos namų dėl kontrabandinių cigarečių. Tuo momentu, kai buvo nuvykę, V. D. nieko nekalbėjo, buvo apsiašarojusi. Tuo metu ji nesakė, kad nedavė pinigų. Jie buvo gal apie 30 min., kaip daiktinį įrodymą išėmė pinigus, tikrino V. D. girtumą. Įvykio vietoje B. ir B. buvo kieme, jie nebuvo įėję į vidų. Ji su M. ir D. buvo verandoje, kadangi toje patalpoje buvo duodamas kyšis. Paskui ją išsivežė į policijos komisariatą. Kai atvyko į komisariatą, įėjo per galinį įėjimą ir D. paliko pristatytųjų asmenų kambaryje, o paskui ją apklausė savo kabinete. Pas juos tokia bendra tvarka, kad kai atsiveža asmenį, tai patalpina tame kambaryje. Ji nebuvo uždaryta į kamerą. Sulaikyta taip pat nebuvo. Ji D. apklausė ir pareiškė kaltinimus. D. davė parodymus, neprieštaravo ir neneigė, kad davė pareigūnui pinigus. Pati pilietė pasakė, kad niekas nematė, kai ji davė pinigus, nes verandoje buvo dviese su pareigūnu. Parodymai surašyti iš jos žodžių, klausimai buvo užduodami apklausos eigoje, advokato ji nepageidavo. Tada ji pasakė, kad D. pati savo ranka pasirašytų, kad nepageidauja advokato. Jokio spaudimo jai nebuvo daryta, rašyti jos taip pat nevertė. Parodymus D. davė perskaityti ir ji pasirašė. Mano, kad V. D. suprato, kad davė pinigus turėdama tikslą, kad netikrintų jos namų.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. M. parodė, kad dirba Šakių rajono policijos komisariate Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. 2016 m. birželio mėnesį, dienos nepamena, dirbant su Š., radijo ryšiu gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra galimai papirktas pareigūnas. Nuvykus, kieme buvo pareigūnai B. ir B., kuriuos galimai bandė papirkti. Buvo D., jos sutuoktinis ir dukra. Jis įtariamajai tikrino girtumą. Toliau įvykio vietoje dirbo Š. Jis su D. nebendravo, ką ji kalbėjo su kolegomis, jis negirdėjo. Į patalpas jis nėjo, ar kas eitų, jis nepastebėjo. Tyrėja įvykio vietoje užpildė reikiamus procesinius įvykio dokumentus ir D. buvo pristatyta į policijos komisariatą, ji nebuvo sulaikyta. Kas vyko toliau jis nematė, kadangi jo darbo laikas baigėsi. Prievartos nebuvo, pati sutiko važiuoti į policijos komisariatą. Ji nesipriešino dėl važiavimo į komisariatą, jai pasiūlė ir ji važiavo. Kaip vyko apklausa jis nematė. D. buvo truputį susijaudinusi, bet su ja buvo galima susikalbėti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamoji V. D. kaltės dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo teisiamojo posėdžio metu nepripažino, tačiau jos kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą nurodyta, kad pareigūnas Č. B. pranešė, jog 2016 m. birželio 22 d. apie 18.50 val. dirbant kartu su tyrėju A. B., tikslu nustatyti asmenis prekiaujančius kontrabandinėmis cigaretėmis, atvyko pas V. D., jai paaiškinus, kad bus apžiūrimos jos gyvenamosios patalpos ir paprašius savanoriškai pateikti kontrabandinius rūkalus, ši namų verandoje stovint, bandė jam įkišti kažką į kelnių kišenę, tačiau jam paliepus nutraukti veiksmus, ji pakartotinai įkišo jam į dešinę ranką, kaip suprato, pinigus, ir, kaip suprato, norėdama papirkti, kad nebūtų atliekamas patikrinimas, savo dešinės rankos delne jis pamatė dvi kupiūras po 50 eurų (b. l. 12-18). Apžiūros protokolu apžiūrėtos ir aprašytos dvi 50 eurų kupiūros, paimtos iš pareigūno Č. B. (b. l. 21-25).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. D. parodė, kad kyšio policijos pareigūnui Č. B. nedavė, ji ruošėsi vykti į parduotuvę, todėl pasiėmė pinigus, o juos pamatęs pareigūnas Č. B., pinigus išplėšė jai iš rankų. Kaltinamoji V. D. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, neatitinka tikrovės, kadangi pareigūnė A. Š. parodymus surašė pagal policijos pareigūno Č. B. parodymus, ji buvo susijaudinusi, išsigandusi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji parodė, kad norėdama susitarti su pareigūnu, iš savo piniginės paėmė dvi kupiūras po 50 Eur ir sugrįžusi į verandą, juos tyčia kišo policijos pareigūnui į priekinę kelnių kišenę, o pareigūnui atstūmus jos ranką, pinigus ji įdėjo policijos pareigūnui į ranką, kyšio davimo fakto pašaliniai asmenys nematė, nes jos vyras buvo išėjęs į lauką. Šie kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patikrinti su liudytojo policijos pareigūno Č. B. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir liudytojų policijos pareigūnų D. M., A. B. ir A. Š. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir laikytina, jog parodymai sutampa, remiantis jais nustatyta, jog kaltinamoji V. D. davė kyšį policijos pareigūnui Č. B., ji iš karto pripažino padariusi nusikalstamą veiką, to neneigė, sutiko duoti parodymus, jokios prievartos prieš ją nebuvo naudota. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji pakeitė savo parodymus teigdama, kad kyšio policijos pareigūnui Č. B. nedavė, jis pinigus išplėšė jai iš rankų. Ji taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, neatitinka tikrovės, juose daug melo, ji to nesakiusi, įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti, ne jos, o pareigūno Č. B. žodžiai, namuose ji kontrabandinių cigarečių neturėjo, todėl nebuvo reikalo duoti kyšio. Ji po apklausos protokolu pasirašė neskaičiusi, nesuprato žodžių „advokato nepageidauju“, „prisipažįstu visiškai“ bei „protokolą perskaičiau, surašytas teisingai“ prasmės. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji parodė, kad ji iš anksto nebuvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą. Teismas laiko, kad šie kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, juos vertina kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamosios pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Teismas atmeta šiuos kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kadangi kaltinamoji V. D. negalėjo nurodyti, kokie įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti teiginiai yra galimai klaidingi, o kurie teisingi, negalėjo paaiškinti, kokius parodymus ji davė ikiteisminio tyrimo metu ir kodėl jos parodymai galimai buvo užfiksuoti klaidingai. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir nelogiškus kaltinamosios V. D. išsakytus teiginius, jog ji nesuprato, ką reiškia jos pačios ranka užrašyti patvirtinimai „advokato nepageidauju“, „prisipažįstu visiškai“, „protokolą perskaičiau, surašyta teisingai“, kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji patvirtino, kad šie teiginiai užrašyti jos ranka, pasirašyti, ji nurodė, kad buvo susijaudinusi, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie galimai jos atžvilgiu naudotą spaudimą ar prievartą duoti parodymus, kitokias išskirtines aplinkybes dėl kurių kaltinamoji galimai nesuvokė savo veiksmų prasmės. Ji nebuvo laikinai sulaikyta, pati kaltinamoji V. D. parodė, kad apklausą atlikusi policijos pareigūnė A. Š. prievartos nenaudojo. Vien tai, kad kaltinamoji V. D. laukdama apklausos 15 – 20 minučių praleido atskiroje policijos komisariato patalpoje, negali būti vertinama kaip jos sulaikymas ar kitų procesinių prievartos priemonių taikymas ir tai suteiktų pagrindą netikėti jos parodymais. Liudytoja policijos pareigūnė A. Š. parodė, kad kaltinamoji suprato savo veiksmus, jokios prievartos kaltinamosios atžvilgiu naudota nebuvo, ji pati sutiko duoti parodymus, jokių prašymų neteikė. Teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamosios V. D. teiginius, kad ji nebuvo įspėta dėl galimos atsakomybės dėl kyšio davimo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji parodė, kad, nors dėl susijaudinimo nepamena ar buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės, tačiau nurodė, kad taip galėjo būti ir šios aplinkybės neginčijo. Be to įspėjimo faktą patvirtina ir nuoseklūs liudytojo Č. B. parodymai.
Šioje byloje išsiskyrė kaltinamosios ir liudytojų E. D. bei policijos pareigūno Č. B. parodymai apie asmenis, galimai mačiusius kyšio davimo faktą, apie patalpų apžiūros atlikimo laiką. Atkreiptinas dėmesys į šio pobūdžio nusikaltimų specifiką – paprastai kyšio siūlytojas ar davėjas ir policijos pareigūnas bendrauja be pašalinių asmenų, todėl kitų įvykio liudytojų paprastai nėra tokioje situacijoje. Nagrinėjamu atveju, teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. D. parodė, kad jos sutuoktinis liudytojas E. D. pinigų davimo momento nematė, nes tuo metu jis jau buvo išėjęs į lauką, liudytojas E. D. parodė, kad jis aiškiai matė kaip policijos pareigūnas Č. B. ištraukia pinigus iš kaltinamosios V. D. rankų, kadangi būtent tuo metu jis ėjo pro vienas šalia kito stovinčius kaltinamąją V. D. ir liudytoją policijos pareigūną Č. B., o liudytojas policijos pareigūnas Č. B. parodė, kad liudytojas E. D. galėjo matyti, kaip jo sutuoktinė duoda jam pinigus, kadangi jis, pinigų davimo momentu, stovėjo tarpduryje į lauką. Teismas atmeta šiuos liudytojo E. D. parodymus, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens parodymus, duotus siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės sutuoktinei, kadangi pati kaltinamoji V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutuoktinis įvykio aplinkybių nematė. Liudytojo policijos pareigūno Č. B. parodymai susiję su jo paties aplinkybių vertinimu, galimybe matyti įvykį iš liudytojo E. D. buvimo vietos, todėl vertinti kaip teisiškai nereikšmingi. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad liudytojo E. D. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, tai yra neturintiems jokio suinteresuotumo bylos baigtimi policijos pareigūnų parodymams ir tuo pagrindu atmestini.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. D. ir jos sutuoktinis liudytojas E. D. parodė, kad policijos pareigūnas Č. B. apžiūrą atliko iš karto atvykęs į jų namus, liudytojas policijos pareigūnas Č. B. parodė, kad apžiūrą kaltinamosios V. D. namuose atliko jau po kyšio davimo, kai laukė atvykstančios iškviestos operatyvinės grupės, liudytojas policijos pareigūnas A. B. parodė, kad jis apžiūros neatliko, o kada apžiūrą atliko policijos pareigūnas Č. B. nematė, liudytojai policijos pareigūnai A. Š. ir D. M. parodė, kad nematė kada buvo atliekama apžiūra. Teismas pažymi, kad aplinkybės dėl apžiūros kaltinamosios namuose atlikimo, siekiant nustatyti prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis faktą, įtakos kaltinamosios patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, neturi, todėl vertintinos kaip teisiškai nereikšmingos.
Kaltinamoji V. D. parodė, kad policijos pareigūnai ją sulaikė, uždarė į kamerą, neleido pasikviesti advokato. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Nors kaltinamoji nurodė, kad pareigūnai padarė proceso teisės normų pažeidimus, tačiau aukštesniajam organui (pareigūnui) skundo neteikė, apie tai, kad policijos pareigūnas iš jos rankų galimai išplėšė pinigus, niekam nepranešė. Pažymėtina, kad teismas nevertina policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo. Teismas neturi pagrindo abejoti, nesuinteresuotų bylos baigtimi policijos pareigūnų parodymais, kad jie kaltinamajai V. D. išaiškino jos teises, ji nebuvo verčiama duoti parodymus, nors kaltinamoji buvo pristatyta į policijos komisariatą procesiniams veiksmams atlikti, tačiau laikinai sulaikyta nebuvo. Vertindamas liudytojų policijos pareigūnų Č. B., A. B., A. Š. ir D. M. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad jų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, patvirtinantys pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole išdėstytas aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus. Liudytojas policijos pareigūnas Č. B., kuris betarpiškai dalyvavo įvykyje, analogiškus parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Teismas konstatuoja, kad liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką seką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl kaltinamosios V. D. padarytos nusikalstamos veikos. Aplinkybių, kurios leistų manyti, kad liudytojai policijos pareigūnai siektų nepagrįstai apkaltinti kaltinamąją nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, būtų suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių kaltinamoji nenurodė ir teisme. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų parodymais apie tai, kad kaltinamoji, būdama ne kartą įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už pareigūnų papirkimą, pareigūnui Č. B. davė 100 Eur kyšį.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. D. parodė, kad jai inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, kadangi tam nebuvo jokio pagrindo – namuose kontrabandinių cigarečių ji nelaikė, pareigūnai jų nerado, pinigų pareigūnui duoti neketino, tokio ketinimo neišreiškė. Teismas pažymi, kad aplinkybės dėl kontrabandinių cigarečių laikymo susijusios ne su nagrinėjama byla ir joje pateiktu kaltinimu, bet su galimai padarytu administraciniu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnyje. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiką vykdant įgaliojimus, tačiau veikos padarymo motyvas nėra šios nusikalstamos veikos požymis, todėl nagrinėjamu atveju nėra svarbu dėl kokios priežasties kaltinamoji V. D. bandė papirkti policijos pareigūnus. Įmanoma ir tokia situacija, kuomet pažeidėjas, manydamas jog yra pagrindas atsakomybei kilti dėl padaryto pažeidimo, pasiūlo kyšį siekdamas numanomos atsakomybės išvengti, nors faktiškai joks pažeidimas iš tiesų nėra padarytas, tačiau tai jo atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnyje, nešalina (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis Nr. 1A-590-238/2016). Teismas pažymi, kad pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės, todėl nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kad kaltinamoji V. D. aiškiai neinformavo už kokį konkrečiai veikimą ar neveikimą pinigai duodami. Be to, šios veikos baigtumas nepriklauso ir nuo paperkamo asmens reakcijos į siūlymą duoti turtines vertybes ar jų davimą, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, kyšio davėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Taigi nagrinėjamu atveju, liudytojo policijos pareigūno Č. B. suvokimo lygis apie kaltinamosios V. D. galimus tikslus, jo aiškus informavimas už kokį veikimą ar neveikimą duodami pinigai, veikos kvalifikavimui įtakos neturi.
Kaltinamosios veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kadangi ji tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdama, kad policijos pareigūnai susilaikytų nuo savo įgaliojimų vykdymo, t. y. neatliktų jos namuose apžiūros, tikslu nustatyti disponavimo kontrabandinėmis cigaretėmis faktą. Pripažintina, jog pinigai pareigūnui buvo duodami siekiant sulaikyti pareigūnus nuo jų įgaliojimų vykdymo, kaltinamoji siekė, kad pareigūnai pasielgtų neteisėtai, neatliktų tų veiksmų, kuriuos pagal pareigas privalėjo padaryti, ir būdama įspėta dėl galimos atsakomybės bei suvokdama, ką daro, tyčia norėjo papirkti policijos pareigūnus ir tai sąmoningai darė, siūlydama susitarti žodine forma ir konkliudentiniais veiksmais – bandydama įdėti pinigus į pareigūno kišenę, o vėliau įdėdama juos į dešinės rankos delną. Pažymėtina ir tai, kad apžiūra, siekiant nustatyti prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis faktą, kaltinamosios V. D. namuose buvo atlikta anksčiau, t. y. vos prieš mėnesį. Kartu gyvenanti kaltinamosios V. D. motina N. M. administracine tvarka buvo nubausta už kontrabandinių cigarečių laikymą, todėl kaltinamoji V. D. suprato kokius veiksmus pareigūnai ketina atlikti, kokia atsakomybė jai galimai gresia ir kokios to pasekmės.
Kaltinamosios V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas apysunkis nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš savanaudiškumo, siekiant tam tikros naudos; į kaltinamosios asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą, – pilnametė, ištekėjusi, nedirbanti, slauganti neįgalų asmenį, turi pastovią gyvenamąją vietą, charakterizuojama neutraliai, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašyta, neteista, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebausta; į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia kaltinamajai tinkamiausia bausme esant baudą, jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas baudos vidurkis, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina artima minimaliai 30 Bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (toliau –BBND), tai yra 1129,80 Eur bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, bauda mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 20 BBND (753,20 Eur) bauda.
Teismui pateikta 2016-07-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7549, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. D. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 57,90 Eur advokato užmokestis ir 6,10 Eur kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos, iš viso 64,00 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamoji nedirba, slaugo neįgalų asmenį, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamoji nėra pajėgi apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 100 Eur perduoti į Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Finansų skyriaus kasą, konfiskuotini, ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Kaltinamajai V. D. išaiškintina, kad paskirtą baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 22 straipsnio 2 dalis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 30 BBND (1129,80 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 20 BBND (753,20 Eur) baudą.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 100 Eur, perduotus į Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Finansų skyriaus kasą konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į valstybės pajamas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.