Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko ir nuteistosios V. D. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 30 (trisdešimties) BBND dydžio, t. y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų aštuoniasdešimties centų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 20 (dvidešimties) BBND dydžio, t. y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų dvidešimties centų) bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. D. nuteista už tai, kad ji, 2016 m. birželio 22 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo verandoje, siekdama, kad policijos pareigūnai susilaikytų nuo savo įgaliojimų įvykdymo – neatliktų jos namuose apžiūros, tikslu nustatyti disponavimo kontrabandinėmis cigaretėmis faktą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiajam tyrėjui Č. B. tyčia tiesiogiai davė 100 eurų kyšį.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Audrius Ažukas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 64¹ straipsnio 1 dalies taikymo. Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad V. D. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas teisingai parinko bausmės rūšį ir dydį, tačiau padarė klaidą pritaikydamas BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir sumažindamas bausmę vienu trečdaliu. Minėtas straipsnis gali būti taikomas tik esant atitinkamoms sąlygoms: byla turi būti išnagrinėta viena iš supaprastinto proceso formų arba teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą; kaltinamasis turi pripažinti kaltę. Būtina abiejų šių sąlygų visuma. Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau, bylą nagrinėjant teisme, V. D. savo kaltę neigė, nurodė, jog policijos pareigūnui kyšio nedavė, šis pinigus pats ištraukė iš jos rankų. Taigi nuteistajai bausmė negali būti mažinama vienu trečdaliu.Apeliaciniame skunde nuteistoji V. D. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Skunde apeliantė nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, neatitinkantis faktinių aplinkybių, pažeidžiantis jos teisę į gynybą, surinkti įrodymai buvo vertinami tendencingai, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Jos procesinės teisės buvo pažeidinėjamos nuo pat policijos pareigūnų atvykimo į namus. Buvo atliekama Č. B. savavališka krata jos namuose, apie tai, kad jis turi teisę tai daryti, ar prašo leisti atlikti kratą, nebuvo jokios kalbos. Ji buvo sulaikyta ir apie 21.00 val. pristatyta į policijos komisariatą, tačiau nebuvo surašytas joks dokumentas, patvirtinantis, kad ji yra sulaikyta. Galimybė turėti gynėją jai nesuteikta. Jokio būtinumo tuoj pat atlikti tyrimo veiksmus nebuvo. Teismo posėdžio metu pareigūnai pripažino, kad ji buvo patalpinta į specialią patalpą, kol buvo tvarkomi procesiniai dokumentai. Tuo pačiu jos atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, siekiant išgauti prisipažinimą dėl nepadaryto nusikaltimo. Pareigūnė A. Š. pripažino, kad sulaikytoji buvo labai susijaudinusi, pasimetusi, nurodė, kad ji nepageidavo advokato (kaip ir liudytojas D. M.), todėl apklausa buvo atliekama pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas. Jai turėjo būti išaiškinta teisė turėti gynėją, o apklausa atidėta kitai dienai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad ji 15-20 minučių buvo laikoma atskiroje policijos komisariato patalpoje, ir nusprendė, kad tai negali būti vertinama kaip sulaikymas ar kita procesinė prievartos priemonė. Tačiau BPK aiškiai nurodo priemones, kurios yra teisėtos ir gali būti naudojamos, taip pat turi būti surašomi atitinkami procesiniai dokumentai. Liudytojo Č. B. parodymai negali būti laikomi nuosekliais, nes jis ikiteisminio tyrimo metu nuslėpė faktą, jog įvykio vietoje buvo ir jos sutuoktinis, kuris matė visas aplinkybes. Č. B. tvirtino, kad su ja buvo dviese, kiti namiškiai nieko nematė. Minėto liudytojo parodymai nebuvo nuoseklūs ir teisme. Tik Č. B. suprato, kad pinigai yra už tai, jog nebūtų tikrinami jos namai, nors tiesiogiai ji to nesakė. Todėl kaltinimas paremtas prielaida. Apeliantė skunde teigia nesuprantanti ir liudytojo E. D. parodymų vertinimo. Č. B. nurodė, kad E. D. galėjo matyti pinigų perdavimo faktą, ji to kategoriškai tvirtinti negalėjo, o E. D. nurodė, kad matė, kaip buvo paimti pinigai. Tačiau teismas padarė išvadą, kad E. D. parodymai prieštarauja kitiems įrodymams, o Č. B. parodymai vertinami kaip teisiškai nereikšmingi, nors kitose situacijose pastarojo liudytojo parodymai laikyti patikimais. Apeliantės teigimu, toks parodymų vertinimas prieštarauja bylos rungtyniškumo principui. Č. B. yra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai prieštarauja tiek jos, tiek jos sutuoktinio bei kitų pareigūnų parodymams. Apylinkės teismas pasirėmė ir tuo, kad prieš mėnesį buvo atlikta apžiūra ir jos motina buvo bausta už kontrabandinių cigarečių laikymą, todėl ji neva suprato kokius veiksmus pareigūnai ketina atlikti ir kokios pasekmės laukia. Pinigai buvo duodami, kad pareigūnai pasielgtų neteisėtai. Tačiau tai tėra prielaidos ir visiškai nesusiję su jos asmeniu. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo klausimą, reikia įvertinti ne tik tai, kaip papirkėjo veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jos jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, būtina vadovautis in dubio pro reo principu. Pareigūnams ji leido apžiūrėti namus, jie nieko neleistino nerado ir išėjo. Pinigus iš jos paėmė pats pareigūnas, ji pinigų nesiūlė ir nekišo. Jokio suinteresuotumo duoti pinigus ir ko nors tikėtis, neturėjo. Byloje nenustatyta, kad ji siekė kažkokių pareigūno pareigų neatlikimo, o teismas tai pagrindė vien prielaidomis.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė patenkinti prokuroro skundą, o nuteistosios V. D. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji V. D. prašė jos pateiktą skundą patenkinti, o prokuroro atmesti. Gynėjas palaikė nuteistosios V. D. apeliacinį skundą.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinis skundas tenkintinas, o nuteistosios V. D. apeliacinis skundas atmestinas. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2006).Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad šių reikalavimų teismas, pripažindamas V. D. kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė.

Dėl nuteistosios V. D. apeliacinio skundo

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės V. D. argumentu, kad buvo pažeidžiamos jos procesinės teisės. Nagrinėjamu atveju apeliantės namuose nebuvo atliekama krata, bet tikrinama gauta informacija, jog apeliantės namuose laikomos kontrabandinės cigaretės.Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad V. D. nebuvo sulaikyta, kaip ji teigia apeliaciniame skunde. Liudytoja A. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad V. D., pristačius ją į policijos komisariatą, buvo patalpinta pristatytųjų asmenų kambaryje. Liudytoja teigė, kad tai yra bendra tvarka ir kiekvienas asmuo, atvežtas į komisariatą, yra patalpinamas toje patalpoje, kol jis yra kviečiamas apklausai ar panašiai. Į kamerą apeliantė V. D. nebuvo uždaryta. Liudytojus D. M. taip pat patvirtino, kad V. D. nebuvo sulaikyta, o tik pristatyta į policijos komisariatą. Šis liudytojas taip pat nurodė reikšmingą aplinkybę, jog apeliantės V. D. atžvilgiu prievartos dėl jos pristatymo į policijos komisariatą nebuvo naudojama ir ji pati sutiko važiuoti apklausai. Nelaikytinas pagrįstu ir apeliantės V. D. argumentas, kad jai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suteikta teisė turėti gynėją. Apeliantei buvo išaiškintos procesinės teisės, tarp kurių ir teisė turėti gynėją. Tai patvirtina byloje esantis teisių įtariamajam išaiškinimo protokolas, kurį ji yra pasirašiusi, ir teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, kurį jį taip pat yra pasirašiusi ir nurodžiusi, kad advokato nepageidauja. V. D. apklaususi liudytoja A. Š. taip pat patvirtino, kad teisė turėti gynėją apeliantei buvo išaiškinta ir ši gynėjo atsisakė laisva valia.Dėl apeliantės V. D. argumentų, kad ji į policijos komisariatą buvo pristatyta apie 21 val., t. y. jau po darbo valandų, ir kad nebuvo jokio būtinumo tuoj pat atlikti tyrimo veiksmus pasakytina, kad BPK nėra apibrėžta, kuriuo paros metu turėtų būti atliekami konkretūs tyrimo veiksmai. Todėl daryti išvadą, kad apklausiant V. D. nedelsiant po įvykio buvo pažeistos jos teisės, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės V. D. parodymų negalima laikyti nuosekliais, nes ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų teisminio nagrinėjimo metu. Pirmosios apklausos metu V. D. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir nurodė, kad atvykus pareigūnams į jos namus bei paklausus, ar namuose laiko kontrabandines cigaretes, dėl tokio pareigūnų klausimo susinervino ir jų paklausė, ar kaip nors galėtų su jais susitarti. Apklausos metu V. D. aiškiai nurodė pinigų pareigūnams davimo tikslą – už tai, kad neapžiūrėtų jos namų ir nenubaustų, bei atliktus veiksmus – banknotų kišimą į pareigūno dėvimų kelnių kišenę bei į dešinės rankos delną. Taip pat apeliantė šios apklausos metu neatmetė galimybės, kad pareigūnas galėjo būti ją įspėjęs dėl atsakomybės už papirkimą. Teisminio nagrinėjimo metu apeliantė V. D. nurodė visiškai kitokias aplinkybes – pinigus teigė pasiėmusi, nes ketino važiuoti į parduotuvę, o policijos pareigūnas ištraukė juos iš apeliantės rankos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas V. D. parodymų pasikeitimą vertina kaip gynybinę taktiką, kadangi būtent ikiteisminio tyrimo metu jos nurodytos aplinkybės visiškai atitinka liudytojo Č. B. parodymus. Iš esmės tokias pat aplinkybes nurodė ir liudytojas A. B., kuris, nors tiesiogiai nematė pinigų davimo fakto, bet nurodė, kad jau po įvykio V. D. bei jos vyras karštligiškai prašė neforminti įvykio, atsiprašinėjo, prašė atiduoti pinigus ir viską pamiršti. Apeliantės apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusi liudytoja A. Š. patvirtino, kad jokia įtaka V. D. nebuvo daroma ir parodymus ji davė laisva valia. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai Č. B., A. B. ar A. Š. turėtų pagrindą apkalbėti apeliantę, o ir pati V. D. nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai galėtų nurodyti netiesą jos atžvilgiu. Tuo tarpu apeliantės sutuoktinio E. D. parodymai, nors iš dalies sutampa su V. D. parodymais pirmosios instancijos teisme, tačiau laikytini siekiu padėti jai išvengti atsakomybės.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Su prokuroro apeliaciniame skunde pateiktais argumentais sutiktina. Nors ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau apeliantė, nagrinėjant bylą teisme, kalta neprisipažino, todėl nėra visų reikiamų sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Nuteistoji V. D. bylą nagrinėjant teisme kaltę neigė ir parodė, kad policijos pareigūnui 100 eurų kyšio nedavė, o pinigus iš jos rankų išplėšė pats pareigūnas. Kadangi nuteistoji V. D. savo kaltės nepripažino, jai paskirta bausmė negali būti mažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Nuteistosios V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą tenkinti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 BBND (753,20 Eur) bauda.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.