Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. E., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) 151 straipsnio 2 dalį, 274 straipsnio 2 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme, kuri, pritaikius Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalį, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1997 m. kovo 17 d. nutartimi, lygtinai paleistas neatlikus vienuolikos mėnesių dešimt dienų bausmės;

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) 232¹ straipsnio 1 dalį – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) 217 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme su 300 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą – atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės;

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė – trejų metų penkių dienų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6 ir paskirta galutinė dvejų metų devynių mėnesių dvidešimt šešių dienų laisvės atėmimo bausmė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 54² straipsniu, lygtinai paleistas neatlikęs penkių mėnesių dvylikos dienų bausmės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 29 d. nutartimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sušvelninta ir paskirta galutinė – dvejų metų šešių mėnesių penkių dienų laisvės atėmimo bausmė;

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 14 MGL (1 750 Lt) dydžio bauda;

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaitytina pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendį atlikta bausmė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi, lygtinai paleistas neatlikus dviejų mėnesių dvylikos dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per likusį bausmės dalies laikotarpį vieną kartą per mėn. registruotis pataisos inspekcijoje ir neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – dešimt mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją išklausant per 4 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2016 m. gegužės 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. E. 2019 m. gegužės 23 d., apie 20.45 val., viešoje vietoje, gatvėje, šalia namo adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,98 promilių girtumas), įžūliu elgesiu, be priežasties nukentėjusiajam O. T. metaliniu strypu sudavė ne mažiau nei 7 smūgius į įvairias kūno vietas: vieną smūgį į galvos plaukuotąją dalį, tuo padarydamas muštinę žaizdą, vieną smūgį į kairio momens sritį, vieną smūgį į nugaros kairę pusę, vieną smūgį į kairę ranką, tuo padarydamas odos nubrozdinimus, vieną smūgį į kairį petį ir vieną smūgį į kairį šoną, tuo padarydamas nubrozdinimus su poodine kraujosruva, šiais veiksmais nukentėjusiajam O. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat konflikto metu metaliniu strypu apgadino O. T. priklausančio automobilio bagažinės dangtį ir suplėšė jo marškinėlius, šiais veiksmais padarė jam 170 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1706/2019 (01) nurodoma, kad apžiūrėta pradėta 2019 m. gegužės 27 d. bei O. T. nustatyta muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimai kairio momens srityje, nugaros kairėje pusėje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame petyje, kairiame šone. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš 3-8 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais į ankščiau nurodytas kūno sritis, kurie visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus ar savęs žalojimui (b. l. 31-32).

2019 m. gegužės 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad O. T. pateikė 2019 m. gegužės 23 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, iš kurių matyti, jog jam nustatyta apie 4 cm muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, dauginiai nubrozdinimai, krūtinės ląstos ir alkūnės srityje (b. l. 34-36).

Iš 2019 m. birželio 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas metalinis strypas, paimtas 2019 m. gegužės 24 d. savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokolu. Strypas yra 48 cm su plokščiu galu, kurio skersmuo 20 mm, kitas strypo galas tiesiai nukirptas, paveiktas korozijos, taip pat ant strypo pastebimos sudžiūvusios žemės. Strypas perlenktas, galimai natūraliu būdu, raudonos spalvos pėdsakų neužfiksuota (b. l. 41-43).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. gegužės 23 d. 21.29 val. R. E. buvo nustatytas 0,98 promilės girtumas (b. l. 104).

Motyvuojamoji dalis

R. E. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje nekyla abejonių, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis R. E., būdamas neblaivus, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį O. T. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismas pažymi, kad esminių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių savo veikoje neneigė ir pats kaltinamasis R. E., kuris parodė, kad tą vakarą, privažiavęs prie namo automobilis sustojo ir trukdė išvežti šiukšles, todėl priėjęs paprašė vairuotojo patraukti. Vairuotojui nepatraukus, jis antrą kartą tai pasakė, tačiau vairuotojas išlipo iš mašinos, pradėjo „koliotis“, trenkė jam (t. y. R. E.). Kadangi tuo metu rankoje turėjo metalinį strypą, trenkė O. T. ir pataikė į galvos sritį. Matė, kad bėgo kraujas, tačiau nepamena, kiek smūgių sudavė. Pasak kaltinamojo, negirdėjo ir nematė, kad kažkas šauktų, tačiau kaimynas R. matė. Tuo tarpu dėl automobilio sugadinimo paaiškino, jog nepamena, gal ir kliuvo ten kažkur, bet tyčia netrenkė. Dėl šių faktų iš esmės panašius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiami nukentėjusysis O. T. bei liudytojai B. B., I. Ž. ir R. J.. Štai nukentėjusysis O. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes išdėstė gana išsamiai ir detalizuodamas parodė, jog įvykio dieną, apie 20.30 val. atvežė pažįstamą B. B. automobiliu „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti daiktų. Atvykus, B. B. nuėjo į namo vidų, o jis išlipęs iš automobilio laukė prie savo automobilio. Apie 20.45 val., iš namo išėjęs R. E. dešinėje rankoje laikė metalinį strypą ir pradėjo šaukti, sakydamas, kad važiuotų iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nukentėjusiojo teigimu, į R. E. pastabas nereagavo, todėl priėjęs R. E. be jokios priežasties pradėjo mušti metaliniu strypu. Jis bandė išsisukti nuo suduodamų smūgių, tačiau grumtynių metu R. E. metaliniu strypu sudavė mažiausiai dešimt smūgių į įvairias kūno vietas: vieną smūgį į galvos sritį, viršutinę jos dalį, dėl to praskėlė galvą, vieną smūgį į kairę ranką, vieną smūgį į krūtinės ląstą ir vieną smūgį į šonkaulių kairę pusę. Grumtynių metu iš R. E. atėmęs metalinį strypą įmetė į kiemą, o R. E. nubėgo į namo vidų. Po to iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Be kita ko, R. E. apgadino jo automobilio bagažinės dangtį, įbrėžė jį ir pradūrė marškinėlius trumpomis rankovėmis „Versace“. Dėl suduotų smūgių patyrė stiprų fizinį skausmą (b. l. 22-23). Taigi, nukentėjusysis O. T. smulkiai išdėstė kaltinamojo R. E. atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus bei suduotų smūgių lokalizaciją, kurie nurodyti kaltinime. Tokią nuoseklią nukentėjusiojo poziciją patvirtina ir protokole-pareiškime nurodomos aplinkybės (b. l. 18) bei policijos įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, jog išties, 2019 m. gegužės 23 d., apie 20.58 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo O. T. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo, pranešėjui praskelta galva (b. l. 3). Kaltinamojo kaltę, o kartu ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir įvykį mačiusių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors apie nagrinėjamą įvykį parodymus davė trys liudytojai, vis tik išsamiausiais ir tiksliausiais pripažįsta liudytojos I. Ž. parodymus, kurie esminėse detalėse sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad ji tiksliausiai, objektyviausiai vertino situaciją ir proceso eigoje detaliai apibūdino susiklosčiusias įvykio aplinkybes bei parodė, kad tą dieną, apie 20.30 val. O. T. nuvežė ją su B. B. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) pasiimti daiktų. Išėjus iš namo išgirdo, kaip R. E. O. T. sako, kad patrauktų automobilį nuo kelio, tačiau O. T. atsakė, jog kelias ne jo. Vyrai pradėjo stumdytis, po to R. E. rankoje atsirado metalinis strypas, kuriuo daužė O. T. per galvą. Smūgių buvo labai daug. O. T. pataikius į galvą, ranką, jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. R. E. smūgiuojant iš rankų iškrito metalinis strypas ir jis pabėgo atgal į namus (b. l. 52-53). Tuo tarpu liudytojai sugyventinė B. B. ir kaimynas R. J. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, siekdami sušvelninti kaltinamojo R. E. padėtį ir minimizuoti jo veiksmų pavojingumą, nutylėjo daug faktinių aplinkybių apie jo naudojamą smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau vis tik abu patvirtino matę ir R. E. rankoje laikomą metalinį strypą, ir iš O. T. galvos bėgantį kraują (b. l. 48-49, 56-57). Teismas šių liudytojų parodymais remiasi tik iš dalies ir tik toje dalyje, kuri patvirtina, kad išties, nukentėjusiajam O. T. buvo sužalota galva. Iš karto į įvykio vietą gavus iškvietimą atskubėjusio policijos pareigūno A. J. tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad atvykus minėtu adresu pasitiko O. T., kuriam iš galvos bėgo kraujas. Pranešėjas paaiškino, kad atvažiavo su drauge B. B. pasiimti daiktų, o išėjęs R. E. sumušė metaliniu strypu per galvą ir nuėjo atgal į namą. Šalia gulėjo metalinis strypas (b. l. 16). Kartu pažymėtina, jog iš 2019 m. gegužės 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad O. T. kreipėsi medicininės pagalbos į VšĮ RVUL, kur buvo apžiūrėtas, susiūta galvos žaizda ir išleistas gydytis į namus (b. l. 28), kas ir buvo užfiksuota medicinos dokumentų išrašuose (b. l. 34-36), o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1706/2019 (01) konstatuota, kad O. T. nustatyta muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimai kairio momens srityje, nugaros kairėje pusėje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame petyje, kairiame šone. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš 3-8 paras iki apžiūros, visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais į ankščiau nurodytas kūno sritis ir nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus ar savęs žalojimui (b. l. 31-32). Nors apžiūrėjus metalinį strypą, ant jo nenustatyta raudonos spalvos pėdsakų, tačiau minėtas metalinis strypas yra plokščiu galu, perlenktas galimai natūraliu būdu (b. l. 41-43), todėl sugretinus minėtas liudytojo ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes su specialisto išvadoje minėtų sužalojimų padarymo pobūdžiu (t. y. kietu buku daiktu), teismo vidinį įsitikinimą BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina tai, kad kaltinamasis R. E. būtent metaliniu strypu suduodamas kaltinamajame akte nurodomus smūgius nukentėjusiajam O. T. sukėlė fizinį skausmą, o toks kaltinamojo elgesys pripažintinas BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytu objektyviuoju požymiu – įžūliu elgesiu.

Be kita ko, kaltinime nurodoma ir tai, jog kaltinamasis R. E. vandališkais veiksmais, apgadino nukentėjusiojo automobilį ir marškinėlius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas. Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo, apžiūrėjus automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ant jo dešinės pusės galinių durelių ir galinio sparno matomi įbrėžimai ir įlenkimai. Ant automobilio bagažinės dangčio, ties dešinės pusės žibintu matomi įbrėžimai (b. l. 11, 13-15). Nors nukentėjusysis O. T. nurodė, jog kaltinamasis apgadino šias automobilio vietas, tačiau nei jis, nei kaltinamasis R. E., nei kiti liudytojai neparodė, kad kaltinamojo tyčia buvo nukreipta suniokoti automobilį. Sugretinus pirmiau minėtas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. E. išties grumtynių metu išties metaliniu strypu kliudė automobilį bei smurto naudojimo metu pradūrė marškinėlius ir taip padarė nukentėjusiajam turtinę žalą. Tačiau nėra BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių įrodymų, jog kaltinamasis R. E. turėjo tyčią vandališkais veiksmais daužyti ar kitaip niokoti svetimą turtą. Todėl teismas šalina iš kaltinimo BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – vandališkus veiksmus, tačiau veikos aprašyme palieka nuorodą į turtinės žalos padarymą.

Būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra viešoji vieta. Nagrinėjamus atveju teismui nekyla abejonių, kad R. E. prieš nukentėjusįjį O. T. smurtavo viešoje vietoje, kadangi tiek pirmiau paminėtų liudytojų, tiek nukentėjusiojo, tiek ir kaltinamojo parodymais nustatyta, jog įvykis kilo 2019 m. gegužės 23 d., apie 20.45 val., gatvėje, šalia namo adresu (duomenys neskelbtini). Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais teismas konstatuoja, kad viešoje vietoje, gatvėje, šalia namo, kaltinamojo R. E. padarytais tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam O. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o pats sužalojimų pobūdis, suduotų smūgių skaičius metaliniu strypu, leidžia spręsti, kad nukentėjusiajam kartu buvo sukeltas ir fizinis skausmas.

Teismas taip pat pažymi, kad vien viešos vietos ir smurtinių kaltinamojo R. E. veiksmų nepakanka jo veikai kvalifikuoti kaip nusikaltimui, numatytam BK 284 straipsnyje. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad dėl kaltinamojo R. E. viešoje vietoje panaudotų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį O. T. kilo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-250-942/2016 ir kt.). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju R. E. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje (gatvėje, prie namo), be aiškios motyvacijos (kad nukentėjusysis O. T. stovėjo gatvėje prie jo namo ir nepaklausus R. E. reikalavimui važiuoti iš (duomenys neskelbtini) g.), naudojant įžūlius smurtinius veiksmus (suduodant metaliniu strypu smūgius į galvą, nugarą, kairę ranką, kairį petį ir kairį šoną), nuo kurių sužalojimus patyrė nukentėjusysis O. T., nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims (I. Ž. ir R. J., iš dalies B. B.). Šiame kontekste pažymėtina, kad R. E. gatvėje, suduodant smūgius metaliniu strypu nukentėjusiajam O. T. ir matant minėtiems liudytojams, nes pats nukentėjusysis patvirtino grumtynių metu girdėjęs šaukiančias B. B. ir I. Ž., kurios taip pat patvirtino mačiusios įvykį. Be to, kaltinamasis R. E. parodė, kad kaimynas R. J. matė įvykį, kuris apklausimas išties patvirtino matęs konfliktą tarp vyriškių. Visa tai rodo, kad kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiuo atveju nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas bei nežymus sveikatos sutrikdymas atskirai nekvalifikuojami, nes šiuos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo norma. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis R. E. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytus padarinius.

Kartu teismas pažymi, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, t. y. padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numato, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir nori ją pažeisti arba yra abejingas galimiems padariniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-696/2015). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai konfliktui spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013 ir kt.). Šioje byloje įvertinus tai, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra materiali, būtina nustatyti, kad kaltinamasis R. E. gatvėje smurtaudamas prieš nukentėjusįjį O. T. suvokė, jog viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numatė, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir to norėjo, arba, nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Bylos aplinkybės patvirtina, kad R. E., veikdamas viešoje vietoje, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. E. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl R. E. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. E., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, susijęs su viešąją tvarka, žmogaus sveikata, veika baigta). Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Įvertinama ir tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra gana jauno amžiaus, nevedęs, bedarbis (b. l. 102), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 103), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už mažareikšmius nusižengimus, susijusius su važiavimu be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis (b. l. 89-91, 100), daugybę kartų teistas, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio veiką (b. l. 92-97) bei 2011 m. už įvykdytą įsilaužimą bei vagystę Anglijoje (b. l. 98). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo R. E. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra susiformavęs, sistemingas, jis savo elgesio nekeičia. Visos šios aplinkybės kaltinamąjį R. E. apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį R. E. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. E. gana pavojingas visuomenei, jo priešingas teisei elgesys gana sistemingas ir nuoseklus. Taigi R. E. savo elgesio nekeičia, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui nedaro. Šios aplinkybės rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam R. E. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą ne švelniausią ir ne griežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punkte numatyti įpareigojimai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir taikomi įpareigojimai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežtos.

Kaltinamasis R. E. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. E. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. E. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 23 d. 21.20 val. iki 2019 m. gegužės 24 d. 14.11 val. (b. l. 61, 72). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. E. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam R. E. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 74) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. T. nurodė, kad dėl kaltinamojo R. E. veiksmų patyrė 170 Eur turtinę žalą (b. l. 22-23), tačiau iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad O. T. civilinį ieškinį dėl konflikto metu apgadinto automobilio ir suplėšytų drabužių pareikš teisme (b. l. 30). Vis tik susisiekus su nukentėjusiuoju O. T. ir informavus apie tai, kad pareikštų savo poziciją dėl dalyvavimo teismo posėdyje ir civilinio ieškinio (b. l. 127), pastarasis nurodė prašantis nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, tačiau dėl civilinio ieškinio nepasisakė (b. l. 128). Taigi, šiuo atveju ieškinys byloje nepareikštas. Taigi O. T. turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Dėl daiktų, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas pakuotėje Nr. 1 esantis metalinis strypas, perduotas saugoti pagal 2019 m. birželio 6 d. kvitą B, serija BBB Nr. 1PK002916 (b. l. 44-45), į Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba būti toliau užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba būti toliau užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. E. laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 23 d. 21.20 val. iki 2019 m. gegužės 24 d. 14.11 val. išbūtą laiką, vieną laikinajame suėmime išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti pakuotėje Nr. 1 esantį metalinį strypą, perduotą saugoti pagal 2019 m. birželio 6 d. kvitą B, serija BBB Nr. 1PK002916, į Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

3. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

4. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.