Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Š. patikslintą ieškinį atsakovui M. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turtinės žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

2015-10-22 ieškovė pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį bei 2016-02-23 patikslintą ieškinį ir juo prašė: nustatyti nepilnamečio vaiko O. N., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas), gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išmokas pervedant į ieškovės banko sąskaitą; nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-20 nutartį; priteisti iš atsakovo 529,06 Eur turtinės žalos atlyginimą; bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad kartu su atsakovu nebegyvena nuo 2014 metų, kuomet atsakovas ją su vaiku išvarė iš namų. Nuo to laiko vaikas gyvena su ja, yra prisirišęs prie jos. Grįžęs iš susitikimo su atsakovu, vaikas skundžiasi, kad jam buvo nuobodu ir jis nebenori ten eiti. Nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikas bendrautų su tėvu, laikosi teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, tačiau atsakovas jos nesilaiko, negrąžina vaiko sutartu laiku, reikalauja vaiko nenustatytomis dienomis ir pan. Mano, kad laikina bendravimo tvarka yra tinkama, atitinkanti vaiko interesus bei poreikius, todėl prašo teismo ją nustatyti ir galutiniu teismo sprendimu. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia 500 Eur, tokią sumą išleisdavo ir tada, kai gyveno kartu su atsakovu. Mano, jog pusė šios sumos turėtų būti priteista iš atsakovo, kitą pusę ji vaiko išlaikymui skiria pati. Ieškovė nurodė, kad 2015-11-03 nupirko lėktuvo bilietus į „Legolendą“ laikotarpiui nuo 2015-11-12 iki 2015-11-15. Atsakovas 2015-10-28 vaiką pasiėmė iš darželio ir nurodė grąžinsiąs jį vakare, tačiau to nepadarė. Atsakovas iš anksto buvo informuotas apie kelionę ir nupirktus bilietus. Ne kartą buvo prašomas grąžinti vaiką, tačiau vaiką grąžino tik 2015-11-16. Atsakovas pažeidė 2015-10-28 teismo nutartį dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, piktybiškai tyčia atsisakydamas grąžinti vaiką, pasielgė neatidžiai ir nerūpestingai, dėl ko ieškovė patyrė 529,06 Eur turtinę žalą už nepanaudotus lėktuvo bilietus. Prašė šią sumą priteisti iš atsakovo.Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, juo nesutinka, jog 7 metų vaikui reikalinga 500 Eur išlaikymo suma kas mėnesį. Ieškovės nurodytos išlaidos yra nepagrįstos, jam nėra žinoma, kad sūnus lanko baseiną ar anglų kalbos pamokas. Maistui nurodyta 250 Eur suma vaikui yra per didelė ir mano, kad kiekvienas iš tėvų turėtų skirti vaiko išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį.Atsakovas nesutinka, kad dėl jo veiksmų ieškovė patyrė žalą, kadangi ieškovė dar prieš mėnesį buvo informuota apie vaiko dalyvavimą varžybose, o bilietus pirko iš anksto to nesuderinusi su atsakovu. Ieškovė neturėjo teisės išsivežti vaiko į užsienį be jo sutikimo.Atsakovas nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti jo ir vaiko bendravimo tvarka pažeidžia jo teises kuo ilgiau bendrauti su vaiku. Blogos įtakos vaikui niekada nedarė ir nedarys. Pažymėjo, kad būtent ieškovė ir jos tėvai nuteikinėja sūnų prieš jį.Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, juo prašė atmesti ieškovės ieškinį ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, priteisti iš ieškovės vaiko išlaikymui po 200 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, išmokas pervedant į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas nurodė, kad pastaruosius 4–5 metus sūnus gyveno su juo, būtent jis vaiką auklėjo, prižiūrėjo, juo rūpinosi, kai ieškovė dirbo užsienyje. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, kuriame vaikas su juo ir gyveno, iki kol ieškovė, remdamasi Klaipėdos miesto apylinkės 2015-10-28 teismo nutartimi, jį pasiėmė. Ieškovės darbas užsienyje trukdytų tinkamai rūpintis vaiku, kadangi ji namuose nebūna po dvi savaites, o atsakovas gyvena Lietuvoje nuolat, gauna stabilias pajamas, kurios yra daugiau kaip 800 Eur. Vaiko interesus labiau atitiktų gyvenimas su juo, o ne su ieškove.Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, kad jai išvykus dirbti į užsienį, vaiką prižiūri ir jos mama (vaiko močiutė), su kuria jie dabar ir gyvena. Vaikas yra prižiūrėtas, jo gyvenimo, buities sąlygos tinkamos, jis gyvena ramioje, kultūringoje aplinkoje, kur nepropaguojami žalingi įpročiai. Vaikas grįžęs iš atsakovo pasakoja, kad tėtis vartoja alkoholį, o jo naujoji draugė jį bara, jie miega vienoje lovoje, todėl tokios gyvenimo sąlygos jos vaikui nėra tinkamos. Vaikas yra prisirišęs prie jos ir močiutės, nes kartu gyvena jau daugiau nei metus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su mama – ieškove bei nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo ieškovei 529,06 Eur turtinės žalos atlyginimo.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, atsižvelgęs į vaiko amžių, ieškovės santykį su vaiku, vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, teismo psichologės rekomendacijas nustatė, kad vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su mama, ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovo priešieškinio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, ne tik teisė, bet ir pareiga yra bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nurodė, kad bendravimo su vaiku reglamentavimas turi būti nuoseklus ir neturėtų būti staigiai keičiamas, o jei keičiamas, tai tik dėl ypatingai svarbių aplinkybių. Nenustatęs ypatingų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į vaiko interesus patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės 2016-01-20 teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, ją papildydamas.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaiko poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokyklai, poilsiui, ugdymui patenkinti per mėnesį turėtų pakakti šiek tiek daugiau nei vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs jokių išskirtinių vaiko poreikių konstatavo, jog išlaikymas vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, atitinka proporcingumo tarp tėvų turtinės padėties principo esmę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė 529,06 Eur turtinę žalą už nupirktus ir nepanaudotus lėktuvo bilietus patyrė dėl atsakovo neatsakingų ir sąmoningai kaltų veiksmų – negrąžinant ieškovei sūnaus. Tarp atsakovo kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 529,06 Eur turtinės žalos atlyginimo.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovo priešieškinio dalį dėl vaiko išlaikymui priteistinos iš ieškovės 200 Eur sumos, mokamos kas mėnesį, atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1 ir 8 dalis bei nustatyti, kad: apeliantas su vaiku bendrauja ieškovės buvimo užsienyje metu vieną kartą per mėnesį savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19.00 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; apeliantas su vaiku turi teisę bendrauti pasirinktinai dvi savaites vasaros atostogų metu, vieną savaitę žiemos atostogų metu ir po 3 dienas rudens ir pavasario atostogų metu, konkretų bendravimo laiką su ieškove suderina ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatomo bendravimo laikotarpio. Panaikinti sprendimo dalį, kuriuo iš apelianto ieškovei priteista 529,06 Eur turtinės žalos atlyginimo.Apeliantas nurodė, kad bendravimo papildymas atitiks ne tik vaiko, bet ir jo interesus, sudarys jam galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymi, kad teismo psichologė išvadose rekomendavo bendravimo tvarkoje numatyti didesnį vaiko ir tėvo susitikimų skaičių vakarais, savaitgaliais, mokyklinių atostogų dienomis, ieškovės darbo užsienyje metu.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jo kaltę dėl ieškovei padarytos 529,06 Eur turtinės žalos ir šią sumą ieškovei iš jo priteisė. 2015-11-17 jam buvo įteikti teismo dokumentai ir jis tik tada sužinojo apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove. Vaikas iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktiškai gyveno su juo, jis juo rūpinosi, prižiūrėjo, auklėjo. Ieškovė 2015-11-03 užsakydama lėktuvo bilietus turėjo laiką suderinti su juo. Ieškovė žinojo, jog vaikas turės dalyvauti karatė varžybose. Vaikas išvykimo į užsienį metu turėjo eiti į darželį, nes atostogų tuo metu nebuvo.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Ieškovė nurodė, kad galutinė bendravimo tvarka nustatyta atsižvelgus į ieškovės darbo grafiką, tokiu būdu sudarant abiem tėvams maksimalias galimybes dalyvauti vaiko auklėjime. Bendravimo su vaiku nustatymas penktadieniais nuo 18.00 val. neatitiktų vaiko interesų, kadangi toks bendravimas būtų pernelyg intensyvus.Ieškovė nurodė, kad apelianto prašymai nustatyti bendravimą su vaiku pavasario ir rudens atostogų metu yra pertekliniai, nes prašomi nustatyti pakeitimai iš esmės atitinka teismo sprendime nustatytą bendravimą nurodomu metu.Ieškovė nurodė, kad atsakovas nutyli, jog atsakovui negrąžinant sūnaus, ieškovė atsiimti vaiką bandė su policijos ir antstolės pagalba ir atsakovui buvo pranešta apie laikinai nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovei negyvenant su atsakovu apie metus laiko vaikas liko gyventi su ieškove, t. y. šalys faktiškai buvo sutarusios dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove. Nepriklausomai nuo to, kada buvo įteikta teismo nutartis, jam buvo žinoma, jog vaikas gyvena su ieškove, todėl ji turėjo teisę laisvai spręsti dėl vaiko laikino išvykimo į užsienį ir atsakovo leidimas tam nebuvo būtinas. Nurodė, jog tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeisdamas kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).Ieškovė nurodė, kad atšaukti kelionę nebuvo galimybės, nes ir kelionės dieną ji tikėjosi atgauti vaiką ir su juo išvykti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalys ir jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ir motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).Pirmosios instancijos teismas nustatė apelianto bendravimo su vaiku tvarką: 1. Atsakovas su vaiku bendrauja ieškovės buvimo užsienyje savaitgaliais: nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. 2. Atsakovas bendrauja su vaiku tris darbo dienas per savaitę atsakovo pasirinkimu ieškovės buvimo užsienyje metu nuo 17.00 val. iki 20.00 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Konkrečias bendravimo dienas atsakovas turi suderinti su ieškove likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatomos bendravimo dienos. 3. Atsakovas bendrauja su vaiku dvi darbo dienas per savaitę atsakovo pasirinkimu ieškovės buvimo Lietuvoje metu nuo 17.00 val. iki 20.00 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Konkrečias bendravimo dienas atsakovas turi suderinti su ieškove likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatomos bendravimo dienos. 4. Ieškovei pakeitus darbovietę, atsakovo bendravimas su vaiku išlieka pagal pateiktą grafiką, jei neatsiranda kitų aplinkybių, dėl kurių toks bendravimas taptų negalimas. 5. Visais atvejais, atsakovui pasiimant vaiką, būtina atsižvelgti į vaiko interesus, į jo aiškiai išreikštą norą ar nenorą susitikti su tėvu, jo sveikatos būklę, kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos vaiko apsisprendimui. 6. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei internetu laisvu nuo mokyklos ar kitų užsiėmimų metu. Tokių pokalbių trukmė negali būti ilgesnė kaip 15 min., visais atvejais jie gali vykti ne vėliau kaip iki 21.00 val., be to, atsakovas turi tuojau pat nutraukti bendravimą su vaiku supratęs, kad vaikas prarado interesą bendrauti su juo, yra užsiėmęs, pavargęs, sergantis ar esant kitoms aplinkybėms, trukdančioms vaikui noriai ir laisvai bendrauti su tėvu. 7. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų neporinių metų pirmą šv. Kalėdų dieną ir pirmą šv. Velykų dieną bei kiekvienų porinių metų antrą šv. Kalėdų dieną ir antrą šv. Velykų dieną, taip pat kiekvienų metų Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną bei vaiko gimimo dienos tris valandas, konkretų bendravimo laiką su ieškove suderindamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatomo bendravimo laikotarpio. 8. Atsakovas su vaiku turi teisę bendrauti pasirinktinai dvi savaites vasaros atostogų metu bei vieną savaitę žiemos atostogų metu, konkretų bendravimo laiką su ieškove suderindamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatomo bendravimo laikotarpio.Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad laikina apelianto ir vaiko bendravimo tvarka buvo nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-20 nutartimi. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendravimo tvarką patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės 2016-01-20 teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimą tvarką, ją papildydamas. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarką papildė būtent apelianto naudai, t. y. nustatydamas daugiau laiko apeliantui bendrauti su vaiku – padidintas bendravimo su vaiku dienų skaičius per savaitę ieškovės buvimo užsienyje metu, papildomai nustatyta bendravimo tvarka vaiko atostogų bei švenčių metu.Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas padidindamas bendravimo valandų skaičių atsižvelgė į vaiko interesus, šalių prašymus, teismo psichologo išvadą. Byloje nenustatyta ypatingai svarbių aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų iš esmės keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą apelianto bendravimo su vaiku tvarką. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kokia galima pagal byloje nustatytą esamą situaciją, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendravimo tvarka turi būti keičiama nuosekliai, iš esmės nekeičiant bendravimo sąlygų, atsižvelgiant į tai, jog prie ankstesnės bendravimo tvarkos vaikas yra pripratęs. Išdėstytų argumentų pagrindu apelianto argumentai dėl netinkamai nustatytos bendravimo tvarkos atmestini kaip nepagrįsti.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendravimo tvarką tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo paliktina nepakeista (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė turtinę žalą už nupirktus ir nepanaudotus lėktuvo bilietus patyrė dėl apelianto neatsakingų ir sąmoningi kaltų veiksmų – negrąžinant ieškovei sūnaus, tarp apelianto kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, yra nepagrįstos. Šie apelianto argumentai yra pagrįsti iš dalies. Iš šalių paaiškinimų, susirašinėjimo žinutėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2015-11-03 ieškovė nupirko lėktuvo bilietus į „Legolendą“, išvykimo laiko iš anksto nederinusi su apeliantu. Apeliantas apie nupirktus lėktuvo bilietus žinojo (sužinojo po jų nupirkimo), tačiau ieškovei vaiko negrąžino, nes vaikas tuo pačiu metu turėjo dalyvauti karatė varžybose. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovė pirkdama lėktuvo bilietus žinojo apie karatė varžybas. Ieškovė ir apeliantas vaiko nuomonės neklausė. Byloje nėra duomenų apie vaiko nuomonę, ko jis labiau norėjo tuo metu – vykti į „Legolendą“ ar dalyvauti karatė varžybose. Ieškovė ir apeliantas kompromisų neieškojo, nebendradarbiavo, veikė savanaudiškai, vaiko nuomonės nesiaiškino. Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad tiek ieškovė, tiek apeliantas savo veiksmais prisidėjo prie ieškovės patirtos žalos už nupirktus lėktuvo bilietus. Nustatyti, kurio kaltės laipsnis yra didesnis, nėra galimybės. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuotina, kad apeliantas ieškovei turi atlyginti 50 proc. patirtos turtinės žalos už nupirktus bilietus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ieškovė ir apeliantas su vaiku bendravo ieškovės ir apelianto bendru sutarimu. Laikina bendravimo tvarka nustatyta tik 2016-01-20 nutartimi. Ginčas tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 2015 metų rudenį iš esmės išspręstas nebuvo. Todėl vien tai, kad ieškovė 2015-10-22 pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, 2015-10-28 nutartimi teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, kol bus priimtas teismo sprendimas, nutartis apeliantui įteikta 2015-11-17, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovė turi teisę vienvaldiškai priimti sprendimus dėl trumpalaikio vaiko išvykimo į užsienį. Juolab kad pagal tėvų valdžios lygybės principą tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 529,06 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, ir procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo keistina – iš atsakovo priteistas turtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 264,53 Eur (529,06 Eur / 2) (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmojoje instancijoje

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Pirmosios instancijos teisme ieškovė pareiškė šiuos reikalavimus: 1) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250 Eur; 3) nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką; 4) priteisti iš atsakovo 529, 06 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys patenkintas iš dalies (apeliacinės instancijos teisme apeliacinis skundas tenkintas iš dalies), todėl keičiasi patenkintų reikalavimų dalis: 100 proc. patenkintas reikalavimas nustatyti gyvenamąją vietą; 80 proc. (200 Eur x 100 / 250 Eur) patenkintas reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo; 90 proc. patenkintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo; 50 proc. (100 / 2) patenkintas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 80 proc. ((100 + 80 + 90 + 50) / 4).Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti sudarė 1 452 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio (8.2, 8.19 p.). Patenkinus ieškovės reikalavimus 80 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 1 161,60 Eur (1 452 x 80 / 100) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Ieškovė pateikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 46 Eur žyminio mokesčio (31 Eur dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 15 Eur dėl turtinio reikalavimo). Reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo buvo patenkintas visiškai, turtinis reikalavimas patenkintas 50 proc. Iš atsakovo ieškovei priteistina 38,50 Eur (31 + (15 / 2)) bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį.Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistinas 1 200,10 Eur (1161,60 + 38,50) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas. Duomenų apie atsakovo (apelianto) turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje

Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.Apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 47,75 Eur žyminį mokestį. Už apeliacinio skundo reikalavimą pakeisti bendravimo tvarką mokamas 31 Eur žyminis mokestis (41 Eur žyminis mokestis, mokama 75 proc. žyminio mokesčio suma pateikiant teismui apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis) ir už turtinį reikalavimą mokamas žyminis mokestis – 15 Eur (20 Eur žyminis mokestis, mokama 75 proc. žyminio mokesčio suma pateikiant teismui apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis), iš viso mokėtina 46 Eur. Todėl apeliantui grąžintinas permokėtas 1,75 Eur žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. apeliantas prašė pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, šis apelianto prašymas atmestinas, tačiau 50 proc. tenkintas apelianto reikalavimas dėl priteisto ieškovei turtinės žalos atlyginimo. Apelianto reikalavimas pakeisti bendravimo tvarką netenkintas, todėl žyminis mokestis dėl šios dalies neatlygintinas. Tenkintas 50 proc. reikalavimas dėl ieškovei priteisto turtinės žalos atlyginimo, už šį reikalavimą sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, todėl 7,50 Eur (15 / 2) žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės apeliantui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-03 sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo M. N. ieškovei K. Š. priteistą turtinės žalos atlyginimą nuo 529,06 Eur iki 264,53 Eur.

Sumažinti iš atsakovo M. N. ieškovei K. Š. priteistą bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą nuo 1 378,16 Eur iki 1 200,10 Eur.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Grąžinti atsakovui M. N. 1,75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016-11-02 mokėjimo patvirtinimu UAB Medicinos banke.

Priteisti iš ieškovės K. Š. atsakovui M. N. 7,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.