- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-26
- Bylos Nr.
- 2-2011/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00252-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Milgiris“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bendraatsakovio A. J. ir kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Milgiris“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės A. J. gamybos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir likvidavimo termino pratęsimo, civilinėje byloje Nr. B2-1161-125/2013 pagal bendraatsakovio A. J. pareiškimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartimi A. J. gamybos įmonei iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1168-479/2012 A. J. buvo pripažintas bendraatsakoviu A. J. gamybos įmonės bankroto byloje.
Šalies argumentai
A. J. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2013 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkimo balsavimo biuletenio 2 punktą ir kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus laikyti negaliojančiais. Nurodė, kad 2013 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomi nekilnojamo turto, jam kaip įmonės savininkui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo klausimai. Pareiškėjas nurodė esantis suinteresuotas šį turtą išsaugoti iki bankroto bylos pabaigos, kad jį pardavus būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. A. J. pažymėjo, kad yra dar nebaigtų bylų, dėl kurių gali pasikeisti kreditorių sąrašas ir finansinių reikalavimų suma, taip pat yra neparduoto įmonei priklausančio turto. A. J. atkreipė dėmesį, kad pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) įmonės likvidavimo stadija neturi trukti ilgiau nei 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia (ĮBĮ 33 str. 7 d.). Šis terminas kreditorių susirinkimo prašymu gali būti pratęstas, tačiau įmonės kreditoriai nurodytu klausimu į teismą nesikreipė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą bankrutavusios A. J. gamybos įmonės bankroto administratorius J. Ž. nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Administratorius teigė, kad ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalis šiuo atveju netaikytina, kadangi bankrutavusi įmonė jokio jai priklausančio, rinkos vertę turinčio turto neturi. Įmonės finansiniai reikalavimai sudaro 1 284 105,25 Lt, todėl sprendžiamas klausimas dėl A. J. ir J. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio Slėnio g. 4, Tauragėje, ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, įtraukimo į parduodamo turto sąrašą. Šio turto hipoteka priklauso AB „Swedbank“ bankui, jo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto daikto reglamentuoja CK 4.170 straipsnis bei ĮBĮ 33 straipsnis.
Dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto 24 mėnesių įmonės likvidavimo termino, bankroto administratorius nurodė, kad jis nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas. Teismas šį terminą gali atnaujinti savo iniciatyva. Bankroto administratorius taip pat pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. 2013 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkime pareiškėjas A. J. dalyvavo pats asmeniškai, todėl 14 dienų apskundimo terminas baigėsi 2013 m. balandžio 9 d. Pareiškėjo skundo surašymo data nurodoma 2013 m. balandžio 12 d., kada jis buvo pateiktas ar išsiųstas teismui duomenų nėra, todėl A. J. yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi skundo netenkino, įmonės likvidavimo terminą pratęsė vieneriems metams.
Teismas nustatė, kad patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 1 478 957,74 Lt, įmonės turtas yra parduotas, o gautų lėšų nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl sprendė, kad administratorius turi parduoti įmonės savininko turtą, taip pat ir hipoteka įkeistą turtą (CK 2.50 str. 4 d., CK 4.192 str.) (redakcija, galiojusi iki 2012-07-01, ĮBĮ 33 str. 1 d., 6 d.).
Teismas nustatė, kad dėl užsitęsusio kitų bylų nagrinėjimo nebuvo aišku ar įmonės turto užteks kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl jie pavėluotai sprendė klausimą dėl skolų išieškojimo iš Jurgaičių turto (tarp jų ir hipoteka įkeisto). Teismas taip pat nustatė, kad nuo įmonės likvidavimo paskelbimo yra praėjęs daugiau kaip 24 mėnesių terminas (ĮBĮ 33 str. 7 d.), tačiau įvertinęs faktą, kad šis terminas nėra naikinamasis, būdamas aktyvus bankroto bylose, savo iniciatyva, nusprendė jį pratęsti vieneriems metams.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pats dalyvavo kreditorių susirinkime, todėl jau 2013 m. kovo 26 d. sužinojo apie priimtus nutarimus ir skundą teismui išsiuntė (2013-04-12) praleidęs ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą 14 dienų kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo terminą, jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, jo atnaujinti neprašė. Teismas sprendė, kad tai yra papildomas pagrindas netenkinti pareiškėjo skundo.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu A. J. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir jo skundą patenkinti.
1. Kreditorių susirinkimo nutarimo14 dienų apskundimo terminas nepraleistas, nes 2013 m. kovo 29 d. pranešimas dėl kreditorių susirinkimo protokolo buvo gautas elektroniniu paštu tik 2013 m. balandžio 2 d. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato galimybę apskųsti susirinkimo priimtus nutarimus, kurie yra susirinkimo protokole. Be to, skundas pateiktas kaip bendraatsakovio bankroto byloje, todėl apskundimo terminai jam negalioja kaip kreditoriui.
2. Kreditoriai 2013 m. kovo 26 d. susirinkime raštu balsavo už asmeninio nekilnojamo turto, priklausančio bendrąja jungtine nuosavybe, pardavimą, nesant teismo nutarties dėl likvidavimo pratęsimo. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas savo nuožiūra pratęsė įmonės likvidavimo terminą vieneriems metams, peržengdamas skundo ribas.
3. Kreditorių susirinkimas nusprendęs realizuoti įmonės savininkui priklausantį turtą nusprendė realizuoti reikalavimo teisę, kurios dar neturėjo. Jis galėjo spręsti tik dėl turto nurašymo pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį, jeigu tokio yra, o ne dėl jo pardavimo ar perdavimo kreditoriams. ĮBĮ nustatytas 24 mėnesių terminas turtui parduoti ir perduoti kreditoriams buvo jau pasibaigęs ir nebuvo nei pratęstas, nei atnaujintas. 2013 m. kovo 26 d. susirinkime kreditoriai galėjo tik nuspręsti kreiptis į teismą dėl įmonės likvidavimo termino pratęsimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Milgiris“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas skundžiama nutartimi savo nuožiūra pratęsė įmonės likvidavimo laikotarpį, apie šio klausimo nagrinėjimą kreditoriams nebuvo pranešta.
2. Skundžiama nutartis pažeidžia kreditorių teises, atimdama galimybę savarankiškai spręsti, ar tęsti įmonės savininko turto, priklausančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pardavimą skelbiant varžytynes, ar spręsti jo realizavimo klausimą kitaip, įstatymų nustatyta tvarka ir tenkinant kreditorių reikalavimus. Užsitęsusi A. J. gamybos įmonės bankroto byla tolina kreditorinių reikalavimų tenkinimo terminus, didina administravimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus A. J. gamybos įmonės bankroto administratorius J. Ž. prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. A. J. skundą teismui padavė praleidęs nustatytą terminą. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį, kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. 2013 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkime pareiškėjas A. J. dalyvavo asmeniškai ir apie priimamą nutarimą sužinojo kreditorių susirinkimo metu, todėl 14 dienų terminas skundui paduoti baigėsi 2013 m. balandžio 9 d. Be to, įstatymo leidėjas nenustatė jokių kitų terminų kitiems asmenims (bendraatsakoviams) skųsti kreditorių susirinkimų nutarimus, juo labiau, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį, kreditorių susirinkimų nutarimus turi teisę skųsti tik patys kreditoriai ir A. J., kaip bendraatsakovis, o ne kreditorius, apskritai negalėjo skųsti kreditorių susirinkimo nutarimų.
2. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pratęsė įmonės likvidavimo terminą. Pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant bankroto procedūroje dėl įmonės pabaigos, negali būti remiamasi vien tik formaliais įstatymo kriterijais. Įstatyme nustatyti terminai tam tikroms procedūroms bankroto byloje atlikti negali būti kliūtimi užbaigti visas reikiamas procedūras ir įvykdyti teisingumą.
3. UAB „Milgiris“ į procesą įstojo tik apeliacinėje instancijoje. Nors ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, tačiau pagal bendrąsias CPK normas, apeliacinį procesą turi teisę inicijuoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 str.). UAB „Milgiris“ Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1161-125/2013 pirmojoje instancijoje kaip proceso šalis nedalyvavo, todėl inicijuoti apeliacinio proceso ir teikti atskirojo skundo neturi teisinio pagrindo.
4. Teismo patvirtinti įmonės finansiniai reikalavimai sudaro 1 284 105,25 Lt, iš jų 207 417,51 Lt AB „Swedbank“ banko reikalavimas, užtikrintas A. J. ir J. J. priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Neatlikus išieškojimo iš įkeisto turto, būtų pažeistos CK 4.170 straipsnio ir ĮBĮ 33 straipsnio nuostatos bei teisėti kreditoriaus AB „Swedbank“ banko lūkesčiai.
5. UAB „Milgiris“ atstovaujanti direktorė J. J. yra bankrutuojančios A. J. įmonės savininko A. J. sutuoktinė ir būtent į jos asmeninį turtą siekiama nukreipti išieškojimą. Šio juridinio asmens atskiruoju skundu ne siekiama ginti kreditorių interesus, o bandoma užkirsti kelią išieškojimui iš asmeninio A. J. įmonės savininko A. J. ir jo sutuoktinės J. J. (UAB „Milgiris“ direktorės) turto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. J. skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir įmonės likvidavimo proceso termino pratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų terminą nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Šio termino pradžia siejama su subjektyviu kriterijumi, tai yra kreditoriaus sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį nutarimą.
Kaip matyti iš bankrutavusios A. J. gamybinės įmonės 2013 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkimo posėdžio protokolo Nr. 6 (8-10 b. l.), pareiškėjas A. J. šiame posėdyje dalyvavo kaip savininkas ir kreditoriaus UAB „Mil-lesto“ atstovas, todėl apie ginčijamo kreditorių nutarimo priėmimą sužinojo būtent 2013 m. kovo 26 d., nuo šios datos skaičiuotinas ir ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas minėto nutarimo apskundimo terminas. Kaip matyti iš A. J. skundo, jis surašytas ir įteiktas paštui 2013 m. balandžio 12 d., Klaipėdos apygardos teisme gautas 2013 m. balandžio 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. kovo 26 d. kreditorių nutarimo keturiolikos dienų apskundimo terminas baigėsi 2013 m. balandžio 9 d., A. J. savo prašymą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, kadangi tokio prašymo A. J. nereiškia.
Pažymėtina, kad individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo juridinio asmens dalyvio turto. Įstatymo leidėjas nustatė, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). A. J., būdamas nekilnojamojo turto, kurį 2013 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkime nutarta įtraukti į parduodamo turto sąrašą, savininkas, gali kreiptis į teismą, ginčydamas kreditorių nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi šis nutarimas yra tiesiogiai susijęs su jo turtinėmis teisėmis (CPK 5 str.). Nežiūrint į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog jam, kaip bendraatsakoviui turėtų būti taikomi kiti kreditorių nutarimo apskundimo terminai, nei nustatyta ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje. Kreditorių nutarimų priėmimą, jų apskundimą reglamentuoja specialusis Įmonių bankroto įstatymas, kuriame nėra nustatyta išimčių, kreditorių priimto nutarimo apskundimo terminui apskaičiuoti.
Bankroto bylose egzistuojantis viešasis interesas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylą būtų aktyvus, todėl, siekdamas apsaugoti kreditorių interesus bei užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės teisių ir turto apsaugą, vadovaudamasis viešuoju interesu, teismas turi teisę peržengti reikalavimų ribas. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti atskirųjų skundų argumentai, jog teismas nepagrįstai, peržengdamas skundo ribas, savo iniciatyva pratęsė įmonės likvidavimo dėl bankroto laikotarpį. Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo procesas susideda iš kelių etapų, kuriuose yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus jos likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu ĮBĮ nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Atsižvelgiant į bankroto proceso tikslus - tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik nebelikus turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės pabaigos, kiekvienu konkrečiu atveju, negali formaliai taikyti ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto 24 mėnesių įmonės likvidavimo termino, būtina atsižvelgti ir į tai, ar likvidavimo procedūros metu buvo atlikti ĮBĮ 31 straipsnyje numatyti veiksmai, ar išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.
Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 str. 3 d.). Minėtų teisės normų analizė rodo, jog bankroto procesas pasibaigia tik įmonę išregistravus iš Juridinių asmenų registro. Nagrinėjamu atveju A. J. gamybos įmonės bankroto procese vis dar yra vykdoma likvidavimo procedūra, įmonė nėra išregistruota. Nors bankroto administratorius nurodė, jog įmonė turto neturi, tačiau, kaip minėta, CK 2.50 straipsnio 4 dalies pagrindu individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo jos savininko turto. Nagrinėjamoje byloje vienas didžiausių įmonės kreditorių AB „Swedbank“ bankas turi patvirtintą 207 407,51 Lt reikalavimo teisę, užtikrintą A. J. ir jo sutuoktinei J. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto hipoteka, todėl CK 2.50 straipsnio 4 dalies ir 4.170 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bankroto administratorius turi pagrindą parduoti įmonės savininko turtą, tuo būdu tęsiant įmonės likvidavimo procedūras. Pažymėtina, kad teismas nėra atleidžiamas nuo pareigos tęsti bankroto procedūras net ir pasibaigus įstatyme nustatytam likvidavimo procedūrų terminui, to reikalauja viešas interesas, juo labiau nustačius, jog yra turto iš kurio gali būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas pratęsdamas šį terminą, įmonės turto realizavimas ir kreditorių reikalavimų patenkinimas užsitęsė dėl kitų bylų nagrinėjimo, nes nebuvo aišku ar įmonės turto užteks kreditorių reikalavimams patenkinti.
Atmetamas, kaip nepagrįstas bankroto administratoriaus argumentas, jog kreditorius UAB „Milgiris“ neturėjo teisinio pagrindo teikti atskirąjį skundą. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, UAB „Milgiris“ 63 707,35 Lt finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalį, kreditorius, turintis teismo patvirtintus finansinius reikalavimus, turi teisę juos ginti, ginčydamas kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, tuo pačiu, skųsdamas teismo nutartis, kuriose yra svarstomi su jo turtinėmis teisėmis susiję klausimai. Kita vertus, kaip matyti iš UAB „Milgiris“ atskirojo skundo, šios įmonės interesus atstovauja direktorė J. J., bankrutuojančios įmonės savininko A. J. sutuoktinė. Kaip minėta, vienas pagrindinių bankroto procedūros tikslų - kaip įmanoma greičiau atsiskaityti su kreditoriais, panaikinti įmonės skolas. Visi įmonės kreditoriai turi būti suinteresuoti šių principų įgyvendinimu, tačiau, kaip matyti iš UAB „Milgiris“ atskirojo skundo, šis kreditorius veikia priešingai bankroto įstatymo keliamiems tikslams, o įmonės direktorė yra suinteresuota jai ir jos sutuoktiniui priklausančio turto, esančio adresu Slėnio g. 4, Tauragėje, nuosavybės teisių išsaugojimu, todėl atskirojo skundo argumentai, kad pratęstas likvidavimo terminas tolina kreditorinių reikalavimų tenkinimo terminus, didina administravimo išlaidas, atmestini. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog skundžiama 2013 m. birželio 11 d. nutartis pažeidžia įmonės kreditorių teises, prieinama prie išvados, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirieji skundai netenkinami, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti atskirųjų skundų.
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.