Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2026 m. kovo 3 d., apie 15.38 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2026 m. kovo 3 d. 15.38 val., alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0733 (patikros Nr. 2483569), nustatytas 2,26 promilių neblaivumas.

A. J. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pats nežino kaip taip gavosi. Sako išgėręs buvo apie 300 gramų degtinės, važiavo iš darbo. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Likus 10 minučių iki namų įkliuvo. Pareigūnai tikrindami laukė 15 ar 20 minučių. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam. Transporto priemones vairuoja apie 20 ar 25 metus. J. K. yra sutuoktinė, santuoka sudarė 2021 m., tačiau kartu gyvena 15 metų. Sutuoktinė gali daryti jam teigiamą įtaką. Toks atvejis, kad vairo automobilį neblaivus yra vienetinis, anksčiau taip nėra buvę. Nurodė, jog alkoholiu nepiktnaudžiauja, bet per šventes saikingai išgeria, priklausomybę alkoholiui neigia. Labai gailisi dėl savo poelgio, tikina, jog ateityje toks atvejis nepasikartos.

Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta J. K. pateikė prašymą atleisti sutuoktinį A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą parodė bei nurodė, kad kartu su juo gyvena kartu 15 metų. Tokių atvejų, kad vairuotų būdamas neblaivus, anksčiau nėra buvęs, jai tai buvo labai netikėtas. Sutuoktinį apibūdino, kaip gerą, atsakingą ir rūpestingą žmogų. Taip pat nurodo, jog jis nėra abstinentas, tačiau neblaivus nevažiuodavo. Sutuoktinio elgesį vertina labai blogai, tačiau ji sako galinti užtikrinti, kad toks atvejis nepasikartos.

Kaltinamojo A. J. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas, laiduotoja prašė atleisti kaltinamąjį A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Kaltinamasis A. J. yra kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamojo sutuoktinės prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. A. J. neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Byloje nėra duomenų apie A. J. atžvilgiu pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus (b. l. 44-45), administracine tvarka nebaustas (b. l. 42-43). Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-41), vedęs (b. l. 35). Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Byloje civilinių ieškinių nepareikšta.

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą J. K. yra kaltinamojo žmona. J. K., kuri siekia būti laiduotoja yra neteista, administracine tvarka nebausta. Su kaltinamuoju sieja artimas ryšys, jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį apie penkiolika metų iš jų virš ketverius metus santuokoje, todėl gali daryti teigiamą įtaką sutuoktinio A. J. elgesiui. Iš J. K. paaiškinimų teisme matyti, kad ji pasitiki savo vyru ir palaiko jį, gali įtakoti vyro elgesį. Vyro elgesį vertina kaip visiškai netinkamą ir nepateisinamą. Teigė, jog tokie įvykiai daugiau nepasikartos. J. K. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes bei galinčio daryti teigiamą įtaką A. J. elgesiui.

Šios aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas, po įvykio patirti nepatogumai ir padarytos išvados turės kaltinamajam pakankamą auklėjamąjį poveikį, leis jam kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. J. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą teismas atsižvelgia į tai, jog A. J. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą. Vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį nebaustas. Byloje nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad A. J. padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, todėl atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam įstatyme nustatytam terminui – 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. kovo 4 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruota kaltinamojo vardu, priklauso kaltinamajam nuosavybės teise, automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimu bus užtikrinta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis daugiau nedarys šiurkščių eismo kelių taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytą A. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 69–80).

Nagrinėjant bylą kaltinamajam A. J. ginti paskirtas advokatas Modestas Švažas. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. kovo 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-02652, iš kurios matyti, kad už A. J. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 50 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėją skyrė ikiteisminio tyrimo įstaiga, nes gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių aikštelėje, esančioje Mažeikių rajone, Krucių kaime, bei automobilio užvedimo raktelis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

paimtas dokumentas – A. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos pirmo tomo galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB Regitra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

A. J. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 8–9 dalys).

A. J. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos J. K. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams;

– konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą A. J. vardu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2026 m. kovo 4 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su šio automobilio užvedimo rakteliu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

– paimtą dokumentą – A. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 01796900, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB Regitra.

Išaiškinti A. J., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. J., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai J. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.