- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- eI2-7412-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00728-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 24S52056 dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi: nes – asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 24S52893 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesiui (2 metus 6 mėnesius), nes: – asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas 2); 3) įpareigoti Migracijos departamentą išduoti S. S. leidimą laikinai gyventi.
Skunde teigia, kad jo atžvilgiu priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Mano, kad Migracijos departamentas neatlieka jam pavestų funkcijų, ar atlieka jas aplaidžiai, nes Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) atliktas vertinimas neatitinka realių faktų, kurie atsakovo nėra patikrinti. Anot pareiškėjo, jis tik išsakė savo asmeninę nuomonę, dėl tam tikrų Europos Sąjungos politinių veikėjų veiksmų, tačiau jis niekada nereiškė nepasitenkinimo Lietuvos Respublikos politiniais lyderiais ar jų vykdomai vidaus ar užsienio politikai. Pareiškėjo įsitikinimu jis niekaip negali kelti grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad priimdamas ginčijamus sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Taip pat pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Nurodo, jog Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Paaiškina, jog nepaisant to, kad pareiškėjas yra privatus asmuo, jis išreiškė savo pažiūras per plačiai visuomenei ar jos daliai prieinamas priemones. Anot atsakovo, pareiškėjo sąmoninga pozicija, teisinant Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o jis pats, reikšdamas palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms. Migracijos departamentas laiko, kad atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimo atsakyme) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, o tik parodo pareiškėjo selektyvią poziciją. Nesutinka su skundo argumentais, kad ginčijami sprendimai priimti neatlikus individualaus tyrimo ir formalūs dėl to, jog jų turinyje atsispindi VSD išvada. Atsakovo įsitikinimu, Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamento sprendimai yra pagrįsti, jie prisideda prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. VSD 2023 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 18-13361 (toliau – ir Išvada) pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas socialiniuose tinkluose išsakė požiūrį, akivaizdžiai atitinkantį skleidžiamą Rusijos režimo propagandos naratyvą, taip pat išreiškė palaikymą Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant užsieniečio atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo Rusijos režimui palankios ir palaikančios pažiūros kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Tai, kad ankstesniais laikotarpiais pareiškėjui buvo išduodami / pratęsiami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, jog šioje situacijoje (Rusijos karinės agresijos Ukrainoje sąlygomis bei esant išreikštam pareiškėjo palankumui Rusijos režimui) leidimas laikinai gyventi pareiškėjui turėjo būti pratęstas automatiškai. Pabrėžia, kad pareiškėjas reikšdamas palankumą Rusijos režimui yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Taip pat nurodo, kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.
4. Teismo posėdyje:
Žemesnės instancijos teismas
- pareiškėjas savo skundą pilnai palaikė; akcentavo Migracijos departamento netinkamą tyrimo atlikimą ir klaidingų duomenų nustatymą;
Atsiliepimas
- atsakovo atstovas su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Migracijos departamento 2024 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 24S52056, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui S. S. leidimą laikinai gyventi, bei 2024 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 24S52893, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus 6 mėnesius), teisėtumo ir pagrįstumo.
Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Migracijos departamentą išduoti jam leidimą laikinai gyventi.
6.1. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė (prašymas datuotas 2023 m. rugpjūčio 4 d.).
6.2. Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus vyresnioji specialistė, siekdama nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalyje, atliko pareiškėjo patikrinimą ir 2023 gruodžio 27 d. surašė tarnybinį pranešimą, adresuotą Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus vedėjai.
Šiame dokumente, be kita ko, nurodyta, kad yra pagrindo manyti, jog Rusijos Federacijos pilietis S. S. ir Lietuvos Respublikos pilietė L. K. kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, nepalaiko realių šeimos santykių. Atlikus patikrinimą konstatuojama, kad S. S. 2023 m. rugsėjo 1 d. pateiktas prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, neatitinka tikrovės. Tad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. santuokoje su sutuoktiniu negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius.
Taip pat konstatuota, kad užsienietis Lietuvoje gyvena turėdamas negaliojantį leidimą laikinai gyventi, t. y. gyvena neteisėtai nuo 2023 m. lapkričio 19 d.
Tarnybiniu pranešimu, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, buvo siūloma S. S. nepakeisti leidimo laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais, taip pat, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu, siūlė grąžinti užsienietį į užsienio valstybę.
6.3. VSD pateikė Migracijos departamentui 2023 m. gruodžio 28 d. Išvadą, kurioje konstatuota, kad Rusijos Federacijos piliečio S. S. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui; taip pat VSD nurodė, jog tuo atveju, jeigu įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašo įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.
Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas S. S. socialiniuose tinkluose aukština Rusijos imperializmą, peikia Vakarų Europos lyderius: O. S. įvardija Vašingtono marionete; Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen vadina naciste ir kaltina dėl aukštų energijos kainų. Jis yra įkėlęs vaizdo įrašą, kur oro uoste nufilmuotas JAV generalinis sekretorius A. B., jį pamatęs asmuo kaltina politiką keliant branduolinio karo grėsmę, remiant teroristinę Ukrainą. S. S. dalijasi 19 a. žemėlapiu, jį aprašo nurodydamas Ukrainą Rusijos gubernijos dalimi, o tai įrodo, jog jis palaiko Kremliaus vystomą naratyvą, kad Ukraina kaip valstybė neegzistavo. S. S. didžiuojasi Rusijos kariais, kovojančiais Ukrainoje. Taip pat asmuo dalijasi vaizdo įrašais, kur rusiška kultūra aukštinama, o vakarietiška peikiama.
Rusijos Federacija kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai ir visos euroatlantinės bendrijos saugumui, tad jos piliečių keliama rizika Lietuvai yra specifinė. Neigdamas ir viešai teisindamas Rusijos Federacijos vykdomą neišprovokuotą karą prieš Ukrainą, atvirai smerkdamas Vakarų valstybes dėl jų vykdomos politikos, neatitinkančios Kremliaus režimo interesų, S. S. išreiškia akivaizdų palaikymą Rusijos Federacijos vykdomiems tarptautiniams nusikaltimams ir agresyviai užsienio politikai, keliančiai grėsmę ir Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai rodo, kad S. S. yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdančių veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
6.4. Migracijos departamento Imigracijos skyriaus patarėja 2024 m. sausio 23 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl atlikto santuokos patikrinimo, kuriame buvo siūloma paprašyti L. K. pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad ji lankosi pas S. S. ir kartu palaiko realius santuokinius ryšius.
Minėti duomenys Migracijos departamentui buvo teikiami.
6.5. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. 24S52056 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje S. S., nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Sprendime nurodoma, kad S. S. socialiniuose tinkluose viešai išreikšta pozicija, kuria jis teisina ir palaiko Rusijos vykdomą neišprovokuotą karą prieš Ukrainą, atvirai smerkia Vakarų valstybes dėl jų vykdomos politikos, rodo asmens lojalumą Rusijos Federacijai. S. S. ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo užduočių vykdymu, tad tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Sprendime taip pat nurodoma, jog S. S. šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi S. S. laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Sprendime pažymėta, jog tai, kad S. S. sutuoktinė L. K. yra Lietuvos Respublikos pilietė savaime nesuteikia jam teisės gauti leidimo laikinai gyventi; Migracijos departamentas neturi duomenų, kad užsieniečio sutuoktinė galėtų būti neįleista į Rusijos Federaciją, taip pat neturi duomenų apie užsieniečio nepilnamečius vaikus, gyvenančius Lietuvos Respublikoje; Migracijos departamentas taip pat nustatė, jog sutuoktiniai periodiškai lankosi vienas pas kitą, tačiau jau keletą metų kartu negyvena ir tai kelia pagrįstas abejones dėl sutuoktinių šeiminių ryšių tvirtumo.
6.6. Taip pat Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės), 4, 6, 15 ir 20 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 5, 37, ir 39 punktais, 2024 m. vasario 14 d. priėmė dar vieną sprendimą Nr. 24S52893, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienios 30 mėnesių (2 metus 6 mėnesius), nes jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui.
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtais minėtais Migracijos departamento sprendimais, t. y. Sprendimu 1 ir Sprendimu 2, ir juose atliktu aplinkybių vertinimu, kreipėsi į teismą.
8. Kaip matyti iš bylos, skundžiami Migracijos departamento sprendimai iš esmės priimti dėl to, kad pareiškėjo gyvenimas (buvimas) Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
9. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
10. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas <...>. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. <...>.
11. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).
Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, kuri cituojama, pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023; ir kt.).
Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, kad situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
12. Teisėjų kolegija dar pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020, yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas; pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.
Byloje nėra ginčo (visuotinai žinoma aplinkybė), kad Rusijos Federacija ir jos valdantis režimas yra atvirai Lietuvai priešiška, vykdo įvairias provokacijas ir pan.; iš esmės Lietuvai, ir ne tik, kelia egzistencinę grėsmę.
13. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).
EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir laisvių pagrindinė konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą skundžiamuose sprendimuose padaryti išvadą apie tai, jog pareiškėjo gyvenimas (buvimas) Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
15. Kaip matyti iš bylos, atsakovas priimdamas skundžiamus sprendimus, be kita ko, rėmėsi VSD Išvadoje pateiktu vertinimu, kurioje konstatuota, kad atsižvelgiant į itin pablogėjusią regiono saugumo aplinką dėl Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainą ir padidėjusią Rusijos Federacijos keliamą grėsmę Lietuvai bei į Išvadoje pateiktą informaciją apie S. S. išsakytą viešą požiūrį, akivaizdžiai atitinkantį skleidžiamą Rusijos Federacijos propagandos naratyvą, Rusijos Federacijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje palaikymą, - R. S. kelia grėsmę valstybės saugumui.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad VSD į bylą yra pateikęs ir kitą viešą medžiagą, kurios pagrindu buvo surašyta Išvada ir kuri patvirtina apie galimą pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui.
16. Be to, VSD į bylą yra pateikęs ir neviešą informaciją dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, kuri, vertinant kartu su kita byloje esančia vieša informacija, akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjo gyvenimas (buvimas) Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Šiuo atveju teisėjų kolegija pabrėžia, kad VSD pateikti įslaptinti duomenys nėra vieninteliai byloje įrodymai, jie koreliuoja su viešais duomenimis, tad teisėjų kolegija juos vertina kaip įrodymus ir jais vadovaujasi priimdama sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalis, Įstatymo 140 straipsnio 5 dalis).
17. Kaip matyti iš sprendimų, Migracijos departamentas vertino dar ir kitą informaciją. Migracijos departamentui 2023 m. gruodžio 22 d. atliekant pareiškėjo patikrinimą jo gyvenamojoje vietoje Palangoje, prie Migracijos departamento tarnybinio automobilio vairuotojo priėjęs vyriškis teigė, kad S. S. yra mėgėjas viešai „politikuoti“, išsakydamas savo teigiamą poziciją V.Putinui. Tad ši aplinkybė, vertinant ją kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, dar kartą patvirtina apie pareiškėjo pažiūras ir nusistatymą, kurie yra priešingi Lietuvos interesams.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat ir į Rusijos režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, šio režimo atvirą priešiškumą ir vykdomas provokacijas prieš Lietuvos Respubliką ir pan.
Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, t. y. Lietuvai atvirai priešiškos šalies pilietis. Tad jo keliamos grėsmės vertinimas, kaip ne kartą jau yra pripažinę teismai (bent jau kol yra tiesioginė grėsmė Lietuvai), yra specifinis, reikalaujantis padidinto dėmesio, apdairumo, atidumo ir atsargumo. Kitaip sakant, Rusijos (beje, kaip ir Baltarusijos) piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas.
19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo, Rusijos Federacijos piliečio, Lietuvai pavojingų pažiūrų ir nuostatų turėjimas, jų reiškimas (skleidimas) ne tik privačiai, bet ir viešai per socialinius tinklus, kur tokios informacijos prieinamumas yra žymiai didesnis, gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Be to, visiškai sutiktina tiek su atsakovo, tiek ir trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, kad toks užsienietis iš esmės yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
20. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas tinkamai nepatikrino VSD atlikto vertinimo, - atmetami kaip nepagrįsti.
21. Pareiškėjas dar teigia, kad Migracijos departamentas nevertino jo pateiktos informacijos, kuri yra neigiama Putino atžvilgiu, tačiau atsakovas selektyviai pasirinko informaciją ir padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka realiems faktams.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vien pareiškėjo teiginiai, jog jis yra Putino režimo priešininkas niekaip nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl jo reiškiamos viešos ir ne viešos pozicijos (nuomonės), kuri yra priešinga Lietuvos interesams. Sutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo teiginiai, jog jis yra Putino režimo priešininkas, vertintini kaip nenuoširdi užsieniečio nuomonė, siekiant išvengti atsakomybės ir galimų jam atsirasti neigiamų padarinių.
Tas pats iš esmės pasakytina ir dėl Klausimyno tam tikrų atsakymų. Kaip matyti pareiškėjas klausimyne, be kita ko, pažymėjo, jog jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomai agresijai Ukrainos atžvilgiu bei kad Krymas priklauso Ukrainai, - tačiau tai savaime neparodo jo akivaizdų priešiškumą režimui ar juo labiau nesumažina jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Ypač turint omenyje byloje nustatytas aplinkybes.
22. Pareiškėjui nesuprantama, kaip jo į socialinius tinklus įkeltas 19 a. žemėlapis rodo, kad jis aukština Rusijos imperializmą. Nurodo, kas gali paneigti istorinį faktą, jog Ukrainos, kaip valstybės XIX a. nebuvo, o teritorija, kurioje dabar yra Ukraina, buvo Rusijos imperijos dalimi. Šis žemėlapis randasi JAV kongreso bibliotekoje ir yra sukurtas JAV kartografų. Tad pareiškėjo teigimu, pagal atsakovo logiką, ir JAV kartografai bei JAV kongresas viešai nuo 1890 m. demonstruodamas minėtą žemėlapį palaikė ir palaiko Kremliaus vystomą naratyvą, kad Ukraina kaip valstybė neegzistavo.
Teisėjų kolegijos nuomone, šie pareiškėjo teiginiai iš esmės yra nereikšmingi. Nagrinėjamu atveju svarbu kokiame kontekste, kas ir kokiomis aplinkybėmis šį žemėlapį dalijosi. Migracijos departamentas duomenų visumoje tinkamai įvertino šį pareiškėjo veiksmą bei padarė pagrįstas išvadas dėl jo skleidžiamos informacijos, kuri realiai atitinka ir Kremliaus naratyvą, kad Ukraina kaip valstybė neegzistavo.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, apibendrinant konstatuotina, kad Migracijos departamentas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas (buvimas) Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
24. Kas liečia pareiškėjo socialinius (šeiminius) ir ekonominius ryšius su Lietuva pasakytina, kad, minėta, Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės; teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos, Migracijos departamentas pakankamai išsamiai vertino pareiškėjo tiek ekonominius, tiek ir socialinius (šeiminius) ryšius Lietuvoje. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe šiandieninę geopolitinę situaciją, padarė išadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu Migracijos departamento vertinimu; atsisakymas išduoti (pakeisti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, bei užkardinti galinčias kilti grėsmes.
25. Taigi, Migracijos departamentas Sprendimu 1 visiškai pagrįstai pareiškėjui atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
26. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individuliu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Taigi, Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 papunktis); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 papunktis).
27. Minėta, kad Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Taip pat Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas turi šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į tai, ir sutinkamai su Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktu, pareiškėjui galėjo būti nustatomas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis. VSD būtent ir siūlė pareiškėjui nustatyti tokį draudimo atvykti laikotarpį. Tačiau Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu 2 pareiškėjui nustatė per pus trumpesnį laikotarpį, t. y. 30 mėnesių (2,5 metų). Tad toks terminas, teisėjų kolegijos nuomone, laikytinas proporcinga ir adekvačia priemone taikoma pareiškėjui pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje užsieniečiams, kurie pripažinti keliančiais grėsmę Lietuvos saugumui, netgi nustatomas 5 metų draudimo atvykti terminas paprastai laikomas proporcinga priemone (žr., pvz., LVAT nutartį, priimtą byloje Nr. eA-3521-968/2021).
28. Tad Migracijos departamento Sprendimu 2 taip pat visiškai pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus 6 mėnesius), nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai, t. y. Sprendimas 1 ir Sprendimas 2, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, motyvų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir adekvatus, priimant minėtus sprendimus buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, be to, juos priėmė tam kompetentingas subjektas – Migracijos departamentas.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, tad juos panaikinti nėra jokio pagrindo.
Kadangi pareiškėjo pagrindiniai reikalavimai dėl sprendimų panaikinimo yra netankinami, tad negali būti patenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
31. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitos proceso šalys įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.