Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Kotryna Group, uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25859-294/2019 pagal ieškovės Kotryna Group, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei D. G. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, pripažįstant teisę negrąžinti pagal sutartis sumokėtų pinigų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria 2019-07-04 ieškovės paduotas ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris buvo priimtas 2019-07-09, tolesniam nagrinėjimui buvo perduotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

14. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė 2018-05-17 VVTAT gautą atsakovės elektroninį laišką iš kurio turinio matyti, jog atsakovė prašo atsakovės skundą, pateiktą VVTAT, nagrinėti ne VVTAT Klaipėdos, bet Vilniaus skyriuje (e. b. l. 79–80). Nors ieškovė ir nesuformulavo prašymo apeliacinės instancijos teismui prijungti naujus įrodymus, kaip tai numatyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte (žr. ir CPK 338 straipsnį), tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl naujų įrodymų prijungimo būtina pasisakyti.

15. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

16. Su atskiruoju skundu naujai pateiktu įrodymu (atsakovės elektroniniu laišku VVTAT) ieškovė įrodinėja apskųstos nutarties nepagrįstumą. Dokumentai pateikti laiku kartu su atskiruoju skundu, aptartų dokumentų turinyje gali būti užfiksuota informacija, kuri aktuali faktinių aplinkybių požiūriu, t. y. nurodytuose dokumentuose užfiksuota informacija gali padėti tiksliau nustatyti faktines bylos aplinkybes, todėl sprendžiama, kad minėto dokumento prijungimas apeliacinės instancijos teisme racionalus.

Dėl teismingumo

17. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. CPK įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi gyvenamosios vietos principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) (CPK 29 straipsnis).

18. Visgi, net ir priėmus ieškinį nagrinėti, teisminio proceso metu gali susiklostyti tokia procesinė situacija, kuomet paaiškėjus teisiškai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms gali iškilti poreikis teismo priimtą savo žinion bylą perduoti kitam teismui. Tokios procesinės situacijos sprendimo būdus reguliuoja CPK 34 straipsnis. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimtą bylą perduodamas nagrinėti kitam tos pačios grandies apylinkės teismui, nurodė du civilinės bylos perdavimo kitam teismui pagrindus – CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

19. CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui arba jo gyvenamosios vietos teismo rūmams. CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškovė su apylinkės teismo faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu nesutinka.

20. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė teismui 2019-07-04 paduotame ieškinyje nurodė atsakovės adresą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (el. b. l. 1). Ieškinyje nedetalizuota, kodėl ieškovė nurodė aptariamą atsakovės adresą. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 17 priedų (el. b. l. 9–61). 2016-11-30 ieškovės atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BM039306 atsakovės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. b. l. 41). Iš atsakovės ieškovei 2018-04-10 teiktos pretenzijos turinio matyti, jog atsakovė nurodė adresą (duomenys neskelbtini), Klaipėda (El. b. l. 61). Atsakovė skunde, paduotame 2018-05-08 VVTAT, nurodė adresą (duomenys neskelbtini), Klaipėda (el. b. l. 10–11). VVTAT 2018-10-01 patikrinimo akte nurodytas atsakovės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. b. l. 13–15). Patikslintame VVTAT 2019-05-27 patikrinimo akte nurodytas atsakovės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. b. l. 22–23).

21. Atsakovė teismui pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2019-08-26 pažymą apie asmens (atsakovės) deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, jog atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2003-04-07 – (duomenys neskelbtini), Klaipėda (el. b. l. 67). Atsakovė taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) 2019-08-01 Vaiko sveikatos pažymėjimą iš kurio matyti, kad atsakovė savo vaiko sveikatos apžiūrą atliko Klaipėdoje (el. b. l. 68).

22. Pasisakant dėl CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto priimtos teismo žinion bylos perdavimo kitam teismui atvejo pažymėtina, jog aptariama norma siekiama apsaugoti atsakovo teises tuo atveju, kai byla nagrinėjama ne jo gyvenamosios vietos teisme dėl to, kad ieškinio priėmimo momentu buvo nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta. Teismas pastebi, jog CPK 30 straipsnio 1 dalyje numatyta CPK 29 straipsnio bendrosios teritorinio teismingumo taisyklės, kuri paremta atsakovo gyvenamosios vietos kriterijumi, išimtis, kuomet ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Visgi, apygardos teismas pastebi, jog 2019-07-04 ieškovės ieškinyje nebuvo nurodyta aplinkybė, kad atsakovės D. G. gyvenamoji vieta nežinoma. Ieškinyje buvo nurodytas konkretus atsakovės adresas (ieškovė nurodė atsakovės adresą Vilniuje), o iš apylinkės teismui kartu su ieškiniu pateiktų priedų turinio galima pastebėti, jog egzistuoja ir kitas atsakovės gyvenamosios vietos adresas (Klaipėdos mieste). Aptariamos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto norma, sprendžiant ieškovės ieškinio teismingumo klausimą, neturėjo būti taikoma. Ieškinio padavimo momentu buvo žinomos net dvi atsakovės galimos gyvenamosios vietos – Vilniuje ir Klaipėdoje, kas reiškia, kad teismas turėjo svarstyti tik tai, ar ieškinio reikalavimai, vadovaujantis CPK 29 straipsniu, turėjo būti nagrinėjami Vilniaus ar Klaipėdos apylinkės teismuose. Kitaip tariant, byloje susiklostė procesinė situacija, kuomet buvo žinomi du skirtingi atsakovės gyvenamosios vietos adresai, kas suponavo būtinybę spręsti tai, kuris adresas (Vilniuje ar Klaipėdoje) yra pripažintinas atsakovės gyvenamąja vieta.

23. Kaip minėta, CPK 29 straipsnis teismingumą sieja pagal atsakovo gyvenamosios vietos kriterijų. Visgi, nors CPK nepateikia nei gyvenamosios vietos apibrėžties, nei atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, kai teismui žinomi du ir daugiau atsakovo galimi gyvenamosios vietos adresai, tačiau teisinė fizinio asmens gyvenamosios vietos samprata bei gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai numatyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 ir 2.17 straipsniuose. CK 2.16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: nustatant asmens gyvenamąją vietą svarbu atsižvelgti ne tik į formalų deklaruotos gyvenamosios vietos faktą, tačiau vertintini ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015); nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, tačiau Gyventojų pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017, nutarties 31 punktą).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga rodo, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra labiau susijusi su Klaipėda, nei su Vilniumi. Tokia išvada darytina dėl to, kad atsakovė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra deklaravusi nuo 2003-04-07. Atsakovė ieškovei 2018-04-10 teiktoje pretenzijoje taip pat nurodė adresą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, toks adresas nurodytas ir atsakovės skunde, paduotame 2018-05-08 VVTAT. Tokia aplinkybė rodo, kad atsakovė, teikdama oficialius raštus privatiems juridiniams asmenims bei valstybės institucijoms, gyvenamąją vietą sieja su Klaipėdos, o ne su Vilniaus miestu. Iš ieškovės teismui pateikto atsakovės 2018-05-17 elektroninio laiško, adresuoto VVTAT, taip pat matyti, jog atsakovė nurodė, jog Vilniuje ji gyvena tik laikinai. Tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsakovė gyvena laikinai nurodyta ir atsakovės teismui pateiktame prašyme. Ir nors atsakovė nurodė, jog paskutinė rezidavimo diena Vilniuje buvo 2019-07-19, t. y. priimant ieškinį apylinkės teisme 2019-07-09 atsakovė dar rezidavo Vilniuje, tačiau bylos duomenis rodo, kad Vilniaus miestas buvo tik laikina atsakovės rezidavimo vieta, o ne gyvenamoji vieta CK 2.16 straipsnio 1 dalies prasme. Duomenys apie tai, jog Vilnius yra laikina rezidavimo vieta jau buvo sprendžiant ir klausimą dėl ieškovės ieškinio priėmimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai taikė CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą. Paaiškėjus, kad byla iškelta pažeidžiant teismingumo taisykles, ji perduodama kitam teismui pagal teismingumą.

25. Ieškovė nurodė, jog ieškinį nagrinėjant Vilniuje byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, kadangi ieškovė siekia apklausti liudytojus, esančius Vilniuje, o taip pat, kad daugumos įrodymų vieta taip pat yra Vilniuje. Toks ieškovės argumentas iš esmės atitinka CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta atvejį, t. y. teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams (šiuo atveju byla būtų palikta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme), jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme arba kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieškovė suformulavo prašymą apklausti liudytoją, gyvenančią Vilniuje, nereiškia, kad toks prašymas proceso metu bus patenkintas. Taip pat pažymėtina ir ta aplinkybė, jog liudytojai gali būti apklausiami ir nuotoliniu būdu (CPK 192 straipsnio 9 dalis), liudytojas gali duoti ir rašytinus parodymus (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Nurodyti ieškovės teiginiai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarties.

26. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.