Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis H. K. 2016-05-17 apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Skaidiškių km., Nemėžio sen., Vilniaus raj. sav., Lietuva, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,75 ‰ girtumo laipsnis), be jokios aiškios priežasties pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti kartu gyvenančią buvusią sutuoktinę L. K. ir ją pastūmė, o dėl to iškvietus policiją, paėmė į rankas plaktuką ir pagrasino L. K.: "Tuoj tau padarysiu! Bus blogai!", o atėmus plaktuką, griebė nuo stalo virtuvinį peilį, kuris taip pat buvo atimtas, tuo, įvertinus jo ankstesnius teistumus, nuolat naudojamą smurtą ir neprognozuojamą elgesį apsvaigus, suteikdamas L. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis H. K. pripažino savo kaltę iš dalies ir paaiškino, jog atėjo namo po 11 val. Paėmė cigaretes ir ėjo į balkoną rūkyti per kambarį, kuriame miega žmona. Dėl to prasidėjo konfliktas, kad vaikšto per ten. Pradėjo necenzūriniais žodžiais pyktis, pasakė, kad rūkys namie. Grįžo į virtuvę, paėmė plaktuką, pasakė neiti prie jo, sūnus atėmė plaktuką. Nepamena ar ėmė peilį, galėjo paimti, nes norėjo pagąsdinti.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad kaltinamasis yra buvęs jos sutuoktinis, jie gyvena viename bute. Gal buvo pusę 12, ji jau gulėjo. Sūnus su žmona buvo savo kambaryje. Kaltinamojo nebuvo. Ji jam skambino į mobilųjį, žinojo, kad girtas. Jis atėjo į jos kambarį ir iškart žodžiais pradėjo bartis. Ji jo paprašė tyliau, nes vaikams į darbą reikia. Kaltinamasis, kai girtas, labai agresyvus yra. Sūnus išgirdo triukšmą, išėjo paprašė tyliau, bet žodis po žodžio pradėjo bartis iškvietė policiją. Jis paėmė plaktuką, sūnus priėjo ir atėmė plaktuką, po kiek laiko griebė už peilio, tada jie ištraukė įrankių dėžę ir paslėpė. Tai ne pirmas kartas kai kviečia policiją, tai ne pirmas konfliktas. Tą vakarą jis buvo agresyviai nusiteikęs. Sakė, kad bus blogai. Jis šaukė kažką „Aš jums padarysiu‘ Žodžių užmušiu nesakė. Tai ne pirmas kartas, kai yra kviečiama policija. Nors tą vakarą neišsigando, tačiau maža kas, bet kai sūnus namie, tai kaltinamojo nebijo. Girtas žmogus nenuspėjamas, nors 100 procentu negali pasakyti, tačiau nenori tikėti, kad ir padarytų kažką. „Tuoj padarysiu, bus blogai“ suprato, kad jis gal pradės vartyti baldus, negalvojo, kad jai gali sutrikdyti sveikatą, nes buvo sūnus. Tačiau tuo metu 100 procentu negalėjo garantuoti, kad jis jai nieko nepadarys. Dėl to „Bus blogai‘ daug ką galima pagalvoti-tuo metu gal ir buvo baisu. Jeigu tuo metu būtų buvusi viena, būtų baisu, bet buvo sūnus žinojo, kad apgins. Anksčiau kaltinamasis yra jos atžvilgiu vartojęs smurtą.

Liudytojas A. K. parodė, jog patvirtina tarnybiniame pranešimą užfiksuotas aplinkybes. Nukentėjusiosios ir kaltinamojo nepamena. Kaip nurodyta pranešime „susijaudinusi“ vadinasi akys užašarojusios, kalbėjo nerišliai, negalėjo iš pradžių paaiškinti situacijos. Ne visuose pranešimuose nurodama, kad susijaudinusi. Būna, kad ramiai pasakoja. Jeigu taip parašė, vadinasi tai buvo lengvo šoko būsena.

Liudytojas A. J. parodė, kad įvykio dėl kurio vyko nepamena. Tarnybinį pranešimą rašė kolega. Susijaudinusi tai emociškai sutrikusi, išsigandusi.

Liudytojas A. K. parodė, jog vėlai vakare apie 11 val., buvo barnis namuose-girtas tėvas su motina ginčijosi. Jis išėjo, norėjo nuraminti, dar labiau triukšmauti pradėjo. Tėvas buvo plaktuką paėmęs, už peilių griebėsi, bet paslėpė. Tėvas buvo agresyvus. Mamai buvo šokas, buvo susinervinusi dėl ginčų namuose. Tėvas vartojo necenzūrinius žodžius. Kaip paėmė plaktuką, jis pasakė, kažką „tuoj padarysiu“. Anksčiau yra vartojęs smurtą prieš mamą. Mama turėjo pagrindą išsigąsti tėvo, yra tekę jam mamą ginti nuo tėvo. Kad nužudyti, neturi pagrindo, bet girtas tėvas galėtų mamai trenkti. Policiją gal 4 kartus kvietė dėl šeimos barnių. Dėl triukšmo ir dėl to, kad prie motinos su kumščiais lenda, nori muštis.

Iš byloje, esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti , kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su savo buvusiu vyru H. K., sūnumi A. K. ir sūnaus žmona sūnui priklausančiame bute, esančiame Sodų (duomenys neskelbtini), Skaidiškių km. Su vyru ji yra išsiskyrusi, bet veda bendrą ūkį, t.y. kartu perka maistą ir moka už butą. 2016-05-17 apie 23.30 val. H. grįžo namo girtas. Jis pradėjo be jokios priežasties prie jos kabinėtis, keikėsi, pastūmė, sakė, kad "jai bus blogai". Tuo metu atėjo sūnus. H. norėjo jam trenkti, bet sūnus išvengė smūgio. T. H., rėkdamas, kad visiems bus blogai, pasiėmė plaktuką. Kai sūnus atėmė iš jo plaktuką, jis pasiėmė virtuvinį peilį. Sūnus atėmė ir peilį. Kai jie iškvietė policiją, H., paėmęs tašę, pradėjo krautis daiktus, tačiau ir toliau konfliktavo. Kur sūnus padėjo peilį, ji nežino. H. veiksmus ji vertina rimtai. Ji mano, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus, nes ne kartą yra ją mušęs. Jo žodžius ir peilio ėmimą ji vertina kaip grasinimą nužudyti ar sutrikdyti jos sveikatą. Ji H. bijo ( b.l. 1-3)

Iš byloje, esančio ROIK sistemos pranešimo matyti, kad buvo pranešimas, jog namuose neblaivus vyras triukšmauja, grasina namiškiams ( b.l. 8).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis H. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo veiksmai atitinka LR BK 145 straipsnio 1 dalies sudėtį. BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Pagal formuojamą teismų praktiką grasinimas turi būti realus. Grasinimo realumas vertinamas tuo atveju jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas taip pat būtina atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo ( LAT 2011-12-13 nutartis 2K-586/2011). Nors kaltinamasis konflikto metu frazės nužudysiu ar sužalosiu tiesiogiai nepasakė, tačiau vertinant įrodymų visumą, tai, jog fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartojamas nekartą, kaltinamojo išsakyti žodžiai „ tuoj padarysiu“ „ bus blogai“ tuo metu nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Tai patvirtina ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustu sūnaus A. K. parodymai, kuris patvirtina, kad mama tuo metu turėjo pakankamą pagrindą išsigąsti, nes neblaivus tėvas galėtų trenkti. Be to kaltinamojo žodžiai "Tuoj tau padarysiu! Bus blogai!" išsakyti buvo rankose laikant plaktuką ir peilį, ir tai sudarė dar didesnę grėsmę nukentėjusiajai ir pagrindą bijoti, dėl ketinimo realumo. Nors nukentėjusioji posėdžio metu teigė, kad tuo metu , kad tą vakarą neišsigando, nes buvo sūnus ir žinojo, jog apgins. Tačiau tuo pačiu posėdžio metu pripažino, kad 100 procentu taip negali garantuoti, kad nieko nebūtų padaręs, nes neblaivaus asmens elgesys neprognozuojamas. Tokius nukentėjusios parodymus teismas vertina, kaip bandymą švelninti kaltinamojo padėtį, kadangi gyvena viename bute, nurodė, jog dabar kaltinamasis yra užsikodavęs, kai negeria viskas būna gerai. Todėl teismas turi pagrindo tikėti pirminiais nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu ( b.l. 79), kuriuose užfiksuota, jog jo žodžius ir peilio ėmimą ji vertina kaip grasinimą nužudyti ar sutrikdyti jos sveikatą. Ji H. bijo ( b.l.1-3). Nors pareigūnai, vykę į įvykio vietą, teismo posėdžio aplinkybių negalėjo prisiminti, tuo pačiu teismas pažymi, jog nuo įvykio yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, atsižvelgiant į liudytojų (policijos pareigūnų) vykdomas funkcijas, natūralu, kad praėjus laiko tarpui nuo įvykio jie tiesiog negali prisiminti konkretaus įvykio visų detalių, tačiau tarnybiniame pranešime užfiksuotą aplinkybę , jog nukentėjusioji buvo susijaudinus, paaiškino , jog jeigu ši aplinkybė yra nurodyta, tai vadinasi nukentėjusioji buvo išgąsčio būklėje, šoko būsenoje. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, kad nukentusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo tokios nukentėjusiojo būsenos ( LAT 2013-02-19 nutartis Nr. 2K-94/2013). Taigi, nors H. K. ir teigė, jog realių ketinimų neturėjo, o norėjo pagąsdinti, kad rūkys kambaryje, tačiau tai kad praeityje yra teistas už smurtinius nusikaltimus, tame tarpe ir nukentėjusios atžvilgiu, grasinimą "Tuoj tau padarysiu! Bus blogai!" išsakė laikydamas plaktuką ir peilį ,sudarė pagrindą nukentėjusiajai bijoti tokio grasinimo įgyvendinimą kaip pavojų sveikatai. Todėl H. K. kaltė dėl grasinimų yra visiškai įrodyta. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.