- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-477-479/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09858-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Irma Čuchraj, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- B. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tavo pastogė“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tavo pastogė“ ieškinį atsakovei B. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Tavo pastogė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei B. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Ieškovė nurodė, kad ji teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų priežiūros, administravimo ir eksploatavimo bei techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad šiame name atsakovei nuo 2007-01-24 priklauso negyvenamosios patalpos, tai yra sandėliai Nr. 129 ir Nr. 130. Ieškinyje nurodoma, kad už ieškovės suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2017-03-31 atsakovė liko skolinga ieškovei 4 326,85 Eur. 2017-06-21 atsakovei buvo išsiųstas reikalavimas sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė skolos nepadengė. Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė savo pareigos sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, atsakovė taip pat privalo sumokėti ieškovei 302,17 Eur delspinigių, kurie yra apskaičiuoti už paskutinius šešis mėnesius. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 4 326,85 Eur skolos, 302,17 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-11-09 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 326,85 Eur skolos, 302,17 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 4 629,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2017-07-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 104 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Šiame name atsakovei priklauso trys negyvenamosios patalpos – kurjerių tarnybos patalpos ir 29,45 kv.m bei 266,04 kv.m ploto sandėliai. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog rūsyje esantys sandėliai nėra laikomi pastato naudingojo ploto dalimi ir dėl to atsakovė neprivalo mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. Įvertinęs ginčui išspręsti aktualius teisės aktus bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką teismas padarė išvadą, kad nepriklausomai nuo patalpų paskirties, taip pat nepriklausomai nuo to, ar šios patalpos yra šildomos, šių patalpų savininkas turi pareigą padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, priežiūra ir remontu, todėl atsakovė privalo mokėti ieškovei mokesčius ne tik už administracines patalpas, bet ir už atsakovės turimus sandėlius. Dėl to teismas pripažino, jog ieškovės reikalavimas dėl 4 326,85 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė pagrįstai apskaičiavo atsakovei 302,17 Eur delspinigių, todėl šį ieškovės reikalavimą teismas taip pat patenkino.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė B. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir dėl to nepagrįstai patenkino ieškinį. Apeliantės teigimu, namo rūsyje esančios sandėlio paskirties patalpos neatitinka teisės aktuose nustatytų namo naudingojo ploto kriterijų, todėl šios patalpos nepatenka į plotą, nuo kurio yra skaičiuojami ir mokami ieškovės reikalaujami mokesčiai.Teismas nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, ar ieškovės administruojamame name bent vienai rūsio patalpai yra skaičiuojami mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, todėl tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.Teismas nepagrįstai patenkino reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Apeliantė teigė, kad skolos susidarymo laikotarpiu ieškovė neteikė atsakovei apmokėti sąskaitų, todėl ieškovė neįgijo teisės skaičiuoti delspinigius. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Tavo pastogė“ prašo atsakovės skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-09 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką naudingas plotas yra visas plotas, kurį faktiškai name turi patalpos savininkas, todėl rūsio patalpos plotas pagrįstai buvo įtrauktas skaičiuojant atsakovės mokėtinas sumas. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Atsakovė skunde nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir dėl to nepagrįstai patenkino ieškinį. Apeliantės teigimu, namo rūsyje esančios sandėlio paskirties patalpos neatitinka teisės aktuose nustatytų namo naudingojo ploto kriterijų, todėl šios patalpos nepatenka į plotą, nuo kurio yra skaičiuojami ir mokami ieškovės reikalaujami mokesčiai. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra paskirta pastato-bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore ir teikia šių objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei šiame pastate priklauso trys negyvenamosios patalpos – kurjerių tarnybos patalpos ir 29,45 kv.m bei 266,04 kv.m ploto sandėliai. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų (sandėlių) plotas pagrįstai buvo įtrauktas apskaičiuojant atsakovės mokėtiną mokestį už pastato bendrojo naudojimo objektų administravimą bei kaupiamąsias lėšas. Atsakovės teigimu, namo rūsyje esančios negyvenamosios patalpos nėra pastato naudingasis plotas, todėl pagal jų plotą negalėjo būti skaičuojamos atsakovės mokėtinos įmokos.Atsakovės atsikirtimai iš esmės yra grindžiami Aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nuostatomis. Pagal minėto reglamento 6.11 punktą pastato naudingu plotu yra laikoma visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m², o į naudingą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptatakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų, nešildomų rūsių (pusrūsių), šiltomis atitvaromis neatitveriamų ar neatitvertų palėpės patalpų plotas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad aptariamo statybos techninio reglamento nuostata dėl pastato naudingojo ploto sąvokos su tam tikrais pakeitimais galiojo tik laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-01-01. Ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pareikštas už laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2017-03-31 suteiktas paslaugas. Taigi reglamento nuostata galiojo tik nedidelę dalį šiai bylai aktualaus ginčo laikotarpio. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ iš esmės buvo skirtas reglamentuoti statybos dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų statybos procese atsirandančias teises ir pareigas, susijusias su statinio projektavimo klausimais, todėl šis teisės aktas tiesiogiai nereglamentavo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus ir butų bei kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog nustatant buto ir kitų patalpų savininkui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatas, statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nuostatos netaikytinos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Teismų praktikoje nurodyta, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėta ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014). Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei aptartą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovei priklausantys 29,45 kv.m bei 266,04 kv.m ploto sandėliai pagrįstai buvo įtraukti į palyginamuosius plotus apskaičiuojant atsakovei priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį CK 4.82 straipsnio 7 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, ar ieškovės administruojamame name bent vienai rūsio patalpai yra skaičiuojami mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, todėl tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje 3K-3-152/2009). Šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės pareigos sumokėti susidariusį įsiskolinimą už laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2017-03-31 ieškovės suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Kolegija pažymi, kad ieškovės teisiniai santykiai su kitais namo patalpų bendraturčiais nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, nes nuo šių aplinkybių nepriklauso jokių atsakovės teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo aiškintis aplinkybių, susijusių su kitų namo patalpų bendraturčių teisėmis ir pareigomis.Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai patenkino reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Apeliantė teigė, kad skolos susidarymo laikotarpiu ieškovė neteikė atsakovei apmokėti sąskaitų, todėl ieškovė neįgijo teisės skaičiuoti delspinigius. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 302,17 Eur delspinigių. Ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr.124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 redakcija) 3.1 punkto nuostata, pagal kurią gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Taigi delspinigių skaičiavimo tvarka yra nustatyta Vyriausybės nutarime, pagal kurį skolininko pareiga mokėti delspinigius yra siejama su atitinkamu kalendorinių dienų skaičiumi po ataskaitinio mėnesio pabaigos, o ne su apmokėjimui pateiktų sąskaitų gavimu ir jose nurodytų terminų praleidimu. Dėl to nepagrįstais laikytini skundo argumentai, jog atsakovė neprivalo mokėti delspinigių, nes jai nebuvo teikiamos apmokėti sąskaitos už suteiktas paslaugas. Kadangi atsakovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, jog delspinigių suma apskaičiuota neteisingai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.