Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Zitai Surdokaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui R. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje nurodo, kad nepilnamečio vaiko K. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir ieškovės prašomo išlaikymo priteisimas vaikui geriausiai atitiktų jo interesus (85, 86 b. l.). Tarnyba neturi duomenų apie nepilnamečio K. Š. nepriežiūrą ar tėvų netinkamą elgesį su vaiku. Vaikas gyvena su ieškove jai priklausančiame 4 kambarių bute, jam sudarytos tinkamos sąlygos miegui, poilsiui ir laisvalaikiui. Vaikas lanko darželį, į kurį ieškovė jį nuveža savo automobiliu. Vaikas yra sveikas, bet lankosi pas gydytojus profilaktiškai ir dėl nerimtų sveikatos sutrikimų. Ieškovė gauna kas mėnesį 500 Eur darbo užmokestį, jai padeda motina L. Z.. Atsakovas teikia išlaikymą vaikui retai ir mažomis sumomis, dirba Jungtinėje Karalystėje, su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu, atsiunčia nuotraukų.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė J. Z. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu išsiskyrė, kai vaikui buvo septyni mėnesiai. Nuo to laiko atsakovas tinkamai neteikia materialinio išlaikymo vaikui, kartais atsiunčia rūbų ir saldainių. Atsakovas buvo davęs ieškovei mažas pinigų sumas vaiko išlaikymui. Vaikas yra sveikas, neturi specialių poreikių. Atsakovas bendrauja su sūnumi telefonu. Ieškovės turimais duomenimis atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, gauna apie 3000 Eur atlyginimo per mėnesį. Ieškovės turtinė padėtis nuo ieškinio pateikimo dienos pagerėjo, kadangi ji siekdama užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas savo vaikui pradėjo daugiau dirbti, ir dėl to jos atlyginimas taip pat padidėjo. Šiuo metu ji gauna virš 700 Eur į rankas.

5. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Zita Surdokaitė palaikė į bylą pateiktą rašytinę išvadą, prašė patenkinti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad Tarnyba neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai atliktų savo kaip motinos pareigas.

6. Atsakovui R. Š. teismo procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį, teismo šaukimas į posėdžius) įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (113, 114, 135-137 b. l.). Be to, procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovui ir elektroninio pašto adresu – ramuniukaszzz64@gmail.com, kuris buvo nurodytas policijos pareigūnams, paskelbus atsakovo paiešką. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant atsakovui, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, 378 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Byloje nustatyta, kad nepilnametis K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir atsakovo sūnus (8 b. l.). Šalys yra nesusituokę, kartu negyvena. Iš ieškovės paaiškinimų, policijos suteiktos informacijos nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje.

8. Ieškovė ir šalių nepilnametis vaikas K. Š. gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (58-63 b. l.). Ieškovės vardu VĮ „Regitra“ įregistruota transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (55, 56 b. l.). J. Z. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinės mėnesio darbo pajamos yra apie 1115 Eur (neatskaičius mokesčių) bei 50 Eur išmoka vaikui (12, 13, 47-54, 140 b. l.). Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų AB „Swedbank“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „General financing“ (17-23 b. l.).

9. Teismo išreikalautais duomenimis (CPK 179 straipsnio 2, 3 dalys, 376 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad atsakovo vardu VĮ „Regitra“ įregistruotos transporto priemonės AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (25-29 b. l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto (64 b. l.). Antstolių informacinės sistemos registro duomenis nustatyta, jog atsakovas turi prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; ASS „BTA Baltic Insurance Company“; Estijos įmonei „PlusPlus Capital“ AS; UAB „Julianus inkaso“; UAB „Gelvora“ ir UAB „Credit service“ (30-46 b. l.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) išrašo matyti, jog duomenų apie atsakovo darbo vietą Lietuvoje nėra (24 b. l.).

10. Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovas turi teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Atsakovas, gavęs šioje byloje pareikštą ieškinį, nepateikė atsiliepimo, kuriame prieštarautų ieškovės reikalavimams. Nagrinėjamu atveju byloje būtina nustatyti sumą, reikalingą šalių nepilnamečių vaiko poreikių patenkinimui, bei abiejų šalių galimybes teikti vaikui būtiną jo poreikiams išlaikymą.

Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 20 punktas).

13. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

14. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Tai, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. . e2A-1728-896/2019, 36 punktas).

15. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21, 22 punktai).

16. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 200 Eur į mėnesį, nurodo tokius vaiko poreikius ir išlaidas jiems: 30 Eur sauskelnėms ir kitoms higienos priemonėms, 50 Eur gyvenamajam būstui ir komunalinėms paslaugoms, 100 Eur maistui, 50 Eur aprangai, 30 Eur medikamentams ir vitaminams, 20 Eur ugdymui, 60 Eur darželiui, 50 Eur transporto išlaidoms, iš viso – 390 Eur į mėnesį.

17. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius neįrodinėtinų vaiko poreikių patenkinimą užtikrintų 1 MMA atskaičius mokesčius (žr. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-379-227/2019, 29 punktą). Nuo 2020 m. sausio 1 d. 1 MMA (neatskaičius mokesčių) yra 607 Eur.

18. Ieškovė teigia, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikia bent 400 Eur, kad vaikas yra sveikas, neturi specialių poreikių. Įvertinus šiuos ieškovės paaiškinimus ir byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantį MMA, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog minimalių K. Š. poreikių patenkinimui reikia bent 400 Eur į mėn. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis; sprendimo 12-14 punktai).

19. Atsakovas, gavęs iš teismo šios bylos procesinius dokumentus (tarp jų – ieškovės ieškinio kopiją), neprieštaravo ieškinio patenkinimui. Bylos duomenimis, atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę mokėti vaikui kas mėnesį minimalų ieškinyje prašomą priteisti išlaikymą, t. y. 200 Eur. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 3.192 straipsniu bei jį aiškinančia teismų praktika (sprendimo 15 punktas), tenkina ieškovės reikalavimą dėl 200 Eur dydžio išlaikymo priteisimo iš atsakovo R. Š. nepilnamečio K. Š. naudai nuo ieškinio padavimo teisme iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.200 straipsnis). Teismas skiria ieškove nepilnamečiui K. Š. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

20. Teismas išaiškina šalims, kad iš esmės pasikeitus jų turtinei padėčiai, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šioje byloje priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

21. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina.

22. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 23 punktas).

23. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas K. Š. nuo pat gimimo gyvena su ieškove J. Z.. Atsakovas, gavęs ieškinį, neprieštaravo sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui kartu su ieškove.

24. Nors šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, tačiau teismas, siekdamas užtikrinti vaiko prioritetinius interesus (gyventi saugioje, stabilioje nepilnamečio vaiko poreikius užtikrinančioje aplinkoje), mano esant reikalinga išspręsti ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismo sprendimu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas. Išvadą teikianti institucija patvirtino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka šalių sūnaus interesus. Teismas, atsižvelgdamas į K. Š. prioritetinį interesą augti šeimoje, sprendžia, kad nepilnamečio K. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks jo interesus. Todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas, šiuo teismo sprendimu nustatant nepilnamečio K. Š. gyvenamąją vietą kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

26. Bylos duomenimis ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2019 m. vasario 8 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo 100 proc. dydžio žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir proceso išlaidų mokėjimu (6, 7 b. l.). Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovės ieškinys apmokestinamas 129 Eur žyminiu mokesčiu (200 Eur x 12 mėn. x 0,03/100 x 0,75 + 100 Eur x 0,75) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). VGTPT pateiktos 2019 m. lapkričio 13 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei šioje byloje išlaidos sudaro 86,71 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be to, teismas turėjo 13,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš viso šioje byloje valstybė turėjo 229,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 229,53 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui R. Š..

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) Eur nuo 2019 m. vasario 11 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 229,53 Eur (dviejų šimtų dvidešimt devynių Eur 53 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš jų – 86,71 Eur (aštuoniasdešimt šešis Eur 71 ct) pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kitą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą 142,82 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du Eur 82 ct) pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimus valstybei patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.