Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų atstovo advokato Egidijaus Milašiaus atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. A., B. M., B. M., M. M., D. M., N. M. ieškinį atsakovams UAB „Vaistinių valda“, UAB „Kauno vaistinių centras“, S. K. dėl nepagrįsto praturėjimo ar turto gavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

LR Civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal šio kodekso 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu, ieškovų atstovas advokatas Egidijus Milašius pareiškė teisėjai V. B. nušalinimą, motyvuodamas tuo, kad teisėja neįsigilino į jo argumentus, kurie, jo manymu, buvo reikšmingi nagrinėjant bylą ir neatidėjo bylos nagrinėjimo.

Pagrindinis nušalinimo motyvas, netinkamai atliekami teisėjos procesiniai veiksmai. Tačiau suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su tam tikrais teismo procesiniais sprendimais, turi teisę pasinaudoti CPK nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, o vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teisėjas atliko ar atsisakė atlikti tam tikrus procesinius veiksmus arba priėmė tam tikrus procesinius sprendimus, pati savaime nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas.

Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovų atstovui advokatui Egidijui Milašiui paskirta 3000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja įstatymo nurodyti pagrindai teisėjui nušalinti, t. y. kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas, kaip minėta, teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 11 d. nutartis c.b. 2-2763/2011).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutartyje padarytomis išvadomis, kad aplinkybė, jog teisėja byloje skyrė vienokį ar kitokį terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, vienaip ar kitaip sprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, atidėjo teismo posėdžius, nereiškia, kad advokatas tokioje byloje gauna teisę vilkinti procesą, reikšti nepagrįstus nušalinimus ar kitaip trukdyti proceso operatyvumui. Iš 2011 m. gruodžio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad advokato Egidijus Milašiaus pareikštas nušalinimas nulėmė, jog posėdis tą dieną negalėjo įvykti, ir tai buvo vienintelė priežastis, kodėl posėdis tą dieną buvo atidėtas (b.l. 3-5).

Civilinį procesą sudaro keletas stadijų, o viena iš jų yra pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui. Jei dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis užsitęsia būtent ši proceso stadija, tai neabejotinai turi įtakos bendrai bylos nagrinėjimo teisme trukmei. Be to, LR CPK 68 str. 2 d. nustatyta, kad nušalinimas turi būti pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Vadinasi, būtent pasirengimo nagrinėti civilinę bylą stadijoje gali kilti didžiausia grėsmė, jog pakartotinai reiškiant tais pačiais motyvais grindžiamus nušalinimus, o teismui skiriant laiką tokių pareiškimų nagrinėjimui, procesas bus vilkinamas. Teismas pagrįstai vertino ieškovų atstovo pareikštą nušalinimą, kuri buvo naudojama kaip priemonė vilkinti teismo procesą ir pagrįstai paskyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Taip pat apelianto argumentai, kad teismas netinkamai taikė CPK 69 straipsnio 5 dalį, atmestini. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus ( CPK 3 str. 8 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad bauda advokatui paskirta ne už tai, jog jis reiškė nušalinimą teisėjai 2011 m. sausio mėnesį, o už tai, kad jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis 2011 m. gruodžio 15 d., t.y. jau po CPK 69 str. pakeitimų įsigaliojimo.

Teisėjas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo atstovo veiksmus pareiškiant nemotyvuotą nušalinimą, įvertino kaip piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise ir paskyrė jam baudą.

Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. parengiamojo posėdžio metu vienas iš prašymo nušalinti teisėją pagrindų buvo tai, jog bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, kadangi ieškovai pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 5 d. nutarties. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus ieškovų kasacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos Nr.2-872-528/2012 nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2447-521/2010 ir Kauno apygardos teismo nutarties Nr.2A-145-324/2011. Darytina išvada, kad ieškovų atstovas advokatas prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą negali būti vertintinas, kaip sąmoningas bylos vilkinimas, tačiau, kaip jau buvo minėta, nesutikdamas su tam tikrais teismo procesiniais sprendimais, turi teisę pasinaudoti CPK nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.

Teismas įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad paskirtos 3000 Lt baudos dydis laikytinas per didelis ir neatitinkantis protingumo reikalavimų, todėl baudos dydis mažintinas iki 1000 Lt (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2012 m. sausio 3 d. nutartį pakeisti.

Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovų atstovui advokatui Egidijui Milašiui paskirtą baudą sumažinti iki 1000 Lt (vieno tūkstančio litų).