Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A6.-454-865/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2022-06-09
Bylos Nr.: A6.-454-865/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00619-2022-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Irma Randakevičienė (pirm.)
Pažeidėjas: E. K.
Pareiškėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Laurynas Purlys

Kategorijos

7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A6.-454-865/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00619-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., jos atstovui advokatui Laurynui Purliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbusi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadove ir žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui, taip pažeidė kreditoriaus – VMI – interesus.

Šiais savo veiksmais E. K. pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. nepripažino pažeidimo, kadangi visą laikotarpį stengėsi mokėti sąžiningai visus mokesčius. Tuo metu irgi mokėjo mokesčius pagal grafiką bei einamuosius. Dauguma mokėjimų buvo vykdomi tam, kad palaikyti įmonės veiklą, kurie buvo būtini tam momentui. Rugsėjo mėnesį dar galvojo ir stengėsi, kad įmonė nebankrutuotų ir, kad ji toliau veiktų. Tai yra šeimos verslas, į kurį įdėta daug asmeninių lėšų, pastangų ir širdies. Dauguma mokėjimų buvo atlikti už sandėlį, kad jų su prekėmis neišstatytų ir ji turėtų kur prekes dėti. Keli mokėjimai buvo vykdomi už prekes, bet tos prekės buvo su išankstiniu pirkimu, jas iš karto pardavė. Reikėjo mokėti už „Telia“ ryšį, kad bent elektroninė parduotuvė veiktų, jog vadybininkės galėtų dirbti, skambinti klientams ir atsiliepti. Pažymėjo, kad B. P. buvo grąžinta paskola, kuri paskolinta įmonei 2006 m. Ši įmonė yra šeimos verslas, buvo jos tėvų ir dabar yra mamos verslas. Po tėvo mirties, B. P. pradėjo kas metus sakyti, kad jie grąžintų paskolą. Kai prasidėjo Covid, tai buvo ne prašymai, o raginimai ir grasinimai teismu. To pasėkoje, jos mama Z. P. pardavė savo namą, nes įmonė tiesiog nesugebėjo pati surinkti tų lėšų, kad grąžinti B. P. tą paskolą. Ji suprato, kad jeigu juos paduos į teismą, reikės bankrutuoti, nes įmonė nesugebės tokių lėšų surinkti ir atsiskaityti. Todėl didesnę dalį tų pinigų atidavė B. P., kad ji nepaduotų jų teismą. Jos mama per įmonę pervedė pinigus B. P., ji norėjo, kad matytųsi, jog įmonė grąžino tą paskolą. Tai buvo tėvų įmonė, o po tėčio mirties jai liko kaip moralinė prievolė tą įmonę išlaikyti.

Atsakydama į papildomus klausimus paaiškino, kad įmonė dabar bankrutuojanti. Pagrindiniai kreditoriai yra ji, mama, jos brolis, VMI, Valstybinis socialinis draudimas ir kiti. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė (duomenys neskelbtini) mažmenine, didmenine prekyba ir prekėmis grožio salonams. Covid pandemija paveikė „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Buvo pagrindinis dalykas, kuris lėmė tokį veiklos vystymąsi. Per Covid visa mažmeninė prekyba, prekybos vietos buvo uždaromos, todėl nebuvo kaip vykdyti prekybos, liko tik elektroninė prekyba, kurioje (duomenys neskelbtini) labai sudėtinga parduoti. Siekiant sumažinti pandemijos daromą poveikį, bandė ir pardavinėjo per el. parduotuvę antiseptines – dezinfekcines priemones, nes tuo metu tai buvo paklausu, bet čia buvo trumpas laikotarpis, kuris kažkiek iš karto padėjo. Bandė pardavinėti ne tik su pristatymu į namus, bet ir su galimybe matuotis ir pasirinkti namie ar lauke išėjus. Bet su (duomenys neskelbtini) ir su onkologiniais ligoniais sunkoka, nes į namus nenori įsileisti dėl Covid grėsmės, o lauke matuotis nepatogu ir nėra komfortiška, taigi irgi nepavyko. Bandė plėsti asortimentą neprofesionalams, bet galutiniam vartotojui įvedus šampūnus, balzamus, plaukų priežiūros priemones per el. parduotuvę.

Teismo posėdžio metu atstovas advokatas nurodė, kad nesutinka su inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, nes vadovės veiksmuose nėra visų būtinų minėto administracinio nusižengimo sudėties požymių, o tas požymis susijęs su kalte. E. K. vadovavimo laikotarpiu prasidėjo ypatingai sunkus laikotarpis sąlygotas pandemijos. Iki pandemijos laikotarpio Bendrovė veikė stabiliai ir pakankamai pelningai. Pandemijos laikotarpiu bendrovės veiklos kaštai, įskaitant ir patalpų nuomą, darbo užmokestį, niekur nedingo, atsižvelgiant į ženkliai kritusias pajamas, bendrovei dengti įprastinius veiklos kaštus tapo sudėtinga. Buvo tikėtasi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavyks išsilaikyti tam, kad bendrovė galėtų tęsti veiklą, reikia užtikrinti bent minimalias tam tikslui būtinas sąlygas, kaip nurodė vadovė, dėjo pastangas prisitaikyti prie naujos realybės ir iššūkių, buvo bandoma plėsti siūlomą asortimentą. Bendrovė privalėjo dengti ir kitus einamuosius veiklos kaštus, mokėti darbo užmokestį, atsiskaityti už perkamas prekes su tiekėjais, kad galėtų tas prekes perparduoti ir generuoti pajamas. Vadovė neginčija tos aplinkybės, kad jos vadovaujama bendrovė turėjo įsiskolinimą VMI, tačiau tai lėmė visuotinai žinoma aplinkybė - Covid pandemija, globaliu mastu paveikta ekonomika ir taikyti griežti ribojimai. Norint išsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo būtina dengti einamuosius veiklos kaštus, mokėti darbo užmokestį, nuomą, skirti lėšų produkcijos įsigijimui. VMI pareiškime nurodyti bendrovės atlikti mokėjimai tikrai nebuvo atlikti su tikslu pažeisti kreditorių tai yra VMI teises, didžioji dalis buvo susiję su ūkinės - komercinės veiklos kaštų dengimu.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2003 m. rugpjūčio 18 d., bendrovės vadovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo E. K.. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 2 d. duomenimis, bendrovė turi 136 909,57 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudaro 26 905,06 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 203,14 Eur šio mokesčio delspinigių, 1 667,00 Eur mokestis už aplinkos teršimą ir 27,30 Eur šio mokesčio delspinigių bei 105 960,53 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 2 146,54 Eur šio mokesčio delspinigių. 2022 m. vasario 8 d. buvo pradėtas bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2022 m. vasario 25 d., surašant 2022 m. vasario 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222 Mr) FR1042-711. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, įvykdymas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dieną (2022 m. vasario 2 d.) MAIS duomenimis, bendrovės mokestinę nepriemoką, be 52 718,05 Eur pagal 2021 m. kovo 4 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė 10 087,11 Eur, iš jų: 2 128,37 Eur GPM (deklaruoto nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. sausio 17 d. už laikotarpį nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn.), 66,01 Eur GPM delspinigių, 7 797,28 Eur PVM (deklaruoto nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2022 m. sausio 25 d. už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn.), 95,45 EU PVM delspinigių.

VMI nuo 2021 m. lapkričio 8 d. vykdė bendrovės mokestinės nepriemokos išieškojimą. 2021 m. lapkričio 8 d. pateiktas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-63665 nurašyti 6 031,08 Eur mokestinę nepriemoką iš sąskaitos (sąskaitų). Mokestinei nepriemokai padidėjus, 2021 m. lapkričio 18 d. pateiktas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-67939 išieškoti 1 095,69 Eur, 2021 m. gruodžio 2d. pateiktas nurodymas Nr., (23.31-08) 467-73078 išieškoti 976,14 Eur, 2022 m. sausio 5 d. pateiktas nurodymas Nr. (23.31-08) 467 640-išieškoti 2 217,09 Eur, 2022 m. sausio 20 d. pateiktas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-25295 išieškoti 491,10 Eur, 2022 m. sausio 31 d. pateiktas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-33271 nurašyti 4 908,00 Eur mokestinę nepriemoką iš sąskaitos (sąskaitų), 2022 m. sausio 10 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-8057 išieškoti 4 605,45 Eur mokestinę nepriemoką iš turto.

VMI 2022 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-9065 nutraukti 2021 m. rugpjūčio 25 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimą Nr. (23.24-08) 327-9160) nutraukti 2021 m. kovo 4 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Po mokestinės paskolos sutarčių nutraukimo atsiradusią mokestinę nepriemoką išieškoti 2022 m. vasario 21 d. pateiktas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-40468 nurašyti 71 080,00 Eur iš sąskaitos (sąskaitų).

Nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki operatyvaus patikrinimo pradžios 2022 m. vasario 2 d. nurodymais iš sąskaitų nurašyti 5 533,47 Eur, nuo operatyvaus patikrinimo pradžios 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. vasario 22 d. nurašyti 79,57 Eur. Nuo 2021 m. lapkričio 8 d bendrovė neatliko mokėjimų į biudžetą, deklaravo 14,00 Eur grąžintiną mokesčio skirtumą (permoką). Antstolis skolos neišieškojo.

Po laikotarpio, už kurį prašoma taikyti administracinę atsakomybę bendrovės vadovei, pradžios, t. y. 2021 m. rugsėjo 1 d., bendrovė didžiausias sumas išmokėjo:

1) 2021 m. rugsėjo 28 d. bendrovė sumokėjo 1 768,36 Eur (duomenys neskelbtini) administracijai, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo 58 142,39 Eur;

2) 2021 m. rugsėjo 30 d. bendrovė sumokėjo 57 924,00 Eur B. P., kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 58 142,39 Eur;

3) 2021 m. spalio 7 d. – 2021 m. gruodžio 9 d. bendrovė sumokėjo 2 304,20 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. spalio 7 d. buvo 58 713,37 Eur, 0 2021 m. gruodžio 9 d. - 58 852,85 Eur;

4) 2021 m. spalio 12 d. bendrovė sumokėjo 500,00 Eur UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. spalio 12 d. buvo 58 713,37 Eur;

5) 2021 m. lapkričio 4 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėtas darbo užmokestis darbuotojams 9 482,56 Eur, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. lapkričio 4 d. buvo 61 033,06 Eur, o 2021 m. gruodžio 31 d. — 59 644,83 Eur.

Minėtu laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. iš pačios bendrovės kreditorė VMI piniginiu lėšų negavo, priverstinai išieškota 5 486,98 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 14 d. Bendrovės mokėjimai, pažeidžiantys CK 6.930-1 straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, buvo atlikti 2021 m. rugsėjo – gruodžio mėn., t. y. iki nemokumo bylos bendrovei iškėlimo (b. l. 2-5).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 2 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 136909,57 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 59644,83 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 9 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 58852,85 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. lapkričio 4 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 61033,06 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. spalio 12 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 58713,27 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 55673,44 Eur dydžio mokestinė nepriemoka (b. l. 15-23).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš pateiktų sąskaitos išrašų matyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose atliktos pinigų pervedimo operacijos su banko sąskaitose esančiais pinigais (b. l. 24-50).

Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos knygų matyti atlikti mokėjimai (b. l. 51-66).

Iš atstovo advokato pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat įsteigimo buvo orientuota į specifinių prekių (t. y. (duomenys neskelbtini)) prekybą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta ir savo veiklą tęsė (plėtojo), kaip šeimos verslas, kuriame nuo pat pradžių dalyvavo Z. P. ir M. P.. Kuomet mirė M. P. buvo priimtas sprendimas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu taps E. K.. Taigi nuo (duomenys neskelbtini) E. K. pradėjo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas. 2006 m. spalio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslais 200 000,00 LTL (atitikmuo eurais: 57 924,00 EUR) dydžio paskolą bendrovei suteikė kitas artimas šeimos giminaitis - B. P.. Šios paskolos grąžinimo terminas ilgą laiką buvo vis atidedamas, tikintis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradės generuoti didesnes pajamas, kas leis ateityje grąžinti paskolą. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo mirties, B. P. vis aktyviau ėmė prašyti paskolos sugrąžinimo. Ypatingai aktyviai to buvo reikalaujama paskutiniaisiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metais (t. y. 2020-2021 m.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ypatingai sunkus laikotarpis prasidėjo tuomet, kai visame pasaulyje (įskaitant Lietuvą) ėmė plisti koronavirusinė COVID-19 infekcija. Kai dėl COVID-19 pandemijos pirmą kartą Lietuvoje buvo įvestas karantinas, visi prekybos centrai bei parduotuvės buvo uždaryti, buvo uždrausta teikti grožio paslaugas, dėl ko grožio salonai užsidarė. To pasėkoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma ūkinė-komercinė veikla iš esmės buvo sustabdyta, nes beveik visi prekybos kanalai užsivėrė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo vykdyti prekybą tik per savo valdytą el. parduotuvę. Tačiau elektroninėje prekyboje pardavimai buvo labai menki (riboti) dėl prekių specifiškumo. Nors 2020-2021 m. laikotarpiu karantino ribojimų turinys vis keitėsi, net ir atvėrus prekybos centrus bei kitas parduotuves lankytojų (pirkėjų) srautai buvo stipriai sumažėję. Vadovė dėjo dideles pastangas prisitaikyti prie naujos realybės, bandant plėsti siūlomą asortimentą dezinfekcijos, plaukų kasdienės priežiūros priemonėmis, siūlant (duomenys neskelbtini) pasimatavimo paslaugą ir kt., tačiau pardavimų pajamos ne tik kad negrįžo į priešpandeminį lygį, bet dar ir mažėjo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki prasidedant COVID-19 pandemijai, veikė pelningai. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai už 2019 m. liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtu laikotarpiu turėjo turto už 1 002 270, 00 EUR dydžio sumą, o įsipareigojimai siekė 679 768,00 EUR (didžioji jų dalis buvo ilgalaikiai įsipareigojimai). Tuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamos sudarė 347 767,00 EUR ir bendrovė iš savo veiklos uždirbo grynojo pelno, kuris siekė 4 361,00 EUR. Iš minėtos ataskaitos turinio matyti, kad ankstesniais finansiniais metais veiklos rezultatas buvo dar geresnis - grynasis pelnas 2018 m. siekė 7 290,00 U. V. dėl COVID-19 sukelto poveikio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatai krito žemyn. 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamos sumažėjo iki 211 765,00 EUR, kas sąlygojo tais metais patirtą 27 834,00 EUR dydžio nuostolį. Kitais pandemijos metais (t. y. 2021 m.) pardavimo pajamos dar labiau sumenko (t. y. siekė vos 126 981,00 EUR). Kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis esmingai pablogėjo būtent COVID-19 pandemijos metu.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėjo, kad pandemijos laikotarpiu bendrovės veiklos kaštai (įskaitant patalpų nuomą, darbo užmokestį, einamąsias ūkio išlaidas ir kt.) niekur nedingo. Atsižvelgiant į ženkliai kritusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų apimtis, bendrovei dengti įprastinius veiklos kaštus tapo sudėtinga. Dėl karantino pritaikytų veiklų suvaržymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo teise ir buvo įtraukta į įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19 infekcijos sąrašus. Dėl karantino rėžimo ribojimų ir iš to sekusio iš prekybos generuojamų pajamų kritimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susidūrusi su sunkumais, vykdant savo įsipareigojimus patalpų, kuriose bendrovė vykdė veiklą, nuomotojams. VMI pareiškime yra nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 2021 m. rugsėjo 1 d. atlikti mokėjimai, kurie, be kita ko, buvo skirti bendrovės veiklai būtinų prekių bei paslaugų apmokėjimui.

VMI savo pareiškime akcentuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 30 d. grąžintą paskolą B. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovė, suprasdama, kad B. P. kantrybė nėra begalinė, baiminosi, jog dėl skolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo bus kreiptasi į teismą. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl objektyvių priežasčių neturėjo finansinių galimybių padengti tokio dydžio įsiskolinimą. Z. P. buvo pardavusi iš savo velionio vyro paveldėtą nekilnojamąjį turtą ir iš šio sandorio gautas lėšas nukreipė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos B. P. padengimui. Tuo tikslu Z. P. iš pradžių suteikė 44 300,00 EUR dydžio paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 57 924,00 EUR dydžio sumą B. P., grąžinant šio asmens suteiktą paskolą. Taigi iš esmės Z. P. asmeninėmis lėšomis buvo padengta UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola vienam iš kreditorių. Atsiskaitymas su ilgamete kreditore tuo metu leido išvengti minėto asmens kreipimosi į teismą, kas būtų lėmę poreikį iš karto nutraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. VMI 2022 m. vasario mėn. nutraukė anksčiau sudarytas mokestinės paskolos sutartis bei priėmė nurodymą išieškoti mokestinę nepriemoką (iš viso: 71 080,00 EUR) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši bendrovė tokių mokestinių prievolių negalėjo įvykdyti. Tuo metu bendrovė turėjo ir kitų pradelstų įsipareigojimų. Vadovė buvo priversta inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą. Prie rašytinių paaiškinimų pridėjo susijusius dokumentus.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (tokių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą.

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, kad pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, kad juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį lėšų, nėra pakankama laikyti, jog bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, kad būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Neginčytinai nustatyta, kad E. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Asmuo, prisiimantis juridinio asmens vadovo pareigas, prisiima ir atitinkamas pareigas, kurios nustatytos juridiniam asmeniui, kartu ir riziką, kad, juridiniam asmeniui nevykdant tam tikrų pareigų, vadovas gali atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. E. K. savo noru užėmė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas, todėl prisiėmė atsakomybę už bendrovės veiklą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nesutikdamas su vadovavimo ypatumais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, turėjo teisę kuo greičiau atsisakyti tokių pareigų, tačiau jis nepadarė to. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas pripažįsta, kad E. K. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su jai inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 120 straipsnio 1 dalyje. E. K. pažymėjo, kad ji stengėsi mokėti sąžiningai visus mokesčius. Dauguma mokėjimų buvo vykdomi tam, kad palaikyti įmonės veiklą (mokėjimai buvo vykdomi už prekes, bet tos prekės buvo su išankstiniu pirkimu, jas iš karto pardavė, mokėjo už „Telia“ ryšį, kad bent elektroninė parduotuvė veiktų, be to, buvo grąžinta B. P. paskola, kuri paskolinta įmonei 2006 m.). E. K. atstovas advokatas tiek teismo posėdžio metu, tiek savo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pritarė aukščiau išdėstytai pozicijai ir nurodė, kad norint išsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo būtina dengti einamuosius veiklos kaštus, mokėti darbo užmokestį, nuomą, skirti lėšų produkcijos įsigijimui. VMI pareiškime nurodyti bendrovės atlikti mokėjimai tikrai nebuvo atlikti su tikslu pažeisti kreditorių tai yra VMI teises, didžioji dalis buvo susiję su ūkinės - komercinės veiklos kaštų dengimu.

Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 2 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 136909,57 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 59644,83 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 9 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 58852,85 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. lapkričio 4 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudaro 61033,06 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. spalio 12 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 58713,27 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 55673,44 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Taigi, iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų matyti, kad mokestinė nepriemoka UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jau susidarė nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ir nebuvo sumokėta iki 2022 m. gegužės 2 d., kadangi tai dienai nepriemoka siekė 136909,57 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. iš pačios bendrovės kreditorė VMI piniginiu lėšų negavo, priverstinai išieškota 5 486,98 Eur. Nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki operatyvaus patikrinimo pradžios 2022 m. vasario 2 d. nurodymais iš sąskaitų nurašyti 5 533,47 Eur, nuo operatyvaus patikrinimo pradžios 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. vasario 22 d. nurašyti 79,57 Eur. Nuo 2021 m. lapkričio 8 d bendrovė neatliko mokėjimų į biudžetą, deklaravo 14,00 Eur grąžintiną mokesčio skirtumą (permoką). Antstolis skolos neišieškojo. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. bendrovė didžiausias sumas išmokėjo: 2021 m. rugsėjo 28 d. bendrovė sumokėjo 1 768,36 Eur (duomenys neskelbtini) administracijai, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo 58 142,39 Eur; 2021 m. rugsėjo 30 d. bendrovė sumokėjo 57 924,00 Eur B. P., kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 58 142,39 Eur; 2021 m. spalio 7 d. – 2021 m. gruodžio 9 d. bendrovė sumokėjo 2 304,20 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. spalio 7 d. buvo 58 713,37 Eur, 0 2021 m. gruodžio 9 d. - 58 852,85 Eur; 2021 m. spalio 12 d. bendrovė sumokėjo 500,00 Eur UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. spalio 12 d. buvo 58 713,37 Eur; 2021 m. lapkričio 4 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėtas darbo užmokestis darbuotojams 9 482,56 Eur, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. lapkričio 4 d. buvo 61 033,06 Eur, o 2021 m. gruodžio 31 d. — 59 644,83 Eur.

Iš šių duomenų darytina išvada, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turėdama piniginių lėšų ir galėdama padengti susidariusią mokestinę nepriemoką vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip pažeisdami VMI interesus.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinojo apie sudėtingą bendrovės finansinę padėtį bei turimą mokestinę nepriemoką VMI, tačiau iš byloje esančių duomenų, akivaizdu, kad E. K. atlikdama mokėjimus, suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais (paslaugų/prekių tiekėjais ar kitais kreditoriais, neturinčiais pirmumo eilės), o ne VMI. E. K. siekis išlaikyti įmonę ir tęsti jos veiklą nėra priežastis nesilaikyti imperatyvių įstatymo nuostatų. E. K., matydama, kad Bendrovė turi piniginių lėšų, turėjo sumokėti turimus įsiskolinimus valstybės biudžetui ir tada likusias lėšas skirti atsiskaitymams su likusiais kreditoriais.

Pažymėtina, kad E. K., prisiėmusi atsakomybę už bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, neužtikrino, kad bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tokie E. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kiek kartų turi būti pažeista atsiskaitymų eilės tvarka, nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, priešingai, pakanka ir vieno tokios tvarkos pažeidimo pripažįstant, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, tačiau, įvertinus aukščiau visus išdėstytus įrodymus, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju E. K., kaip įmonės vadovės, veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant problemos dėl esančio įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir toliau sąmoningai atsiskaitinėjant su kitais kreditoriais (nesilaikant eiliškumo), rodo, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ji padarė veikdama tyčine kaltės forma.

Taigi, teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog E. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadove ir atsakingu asmeniu, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

E. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje nustatytas E. K. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, iš jų ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra bankrutuojanti. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti E. K. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiuo metu nedirba, ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, nenustatyta, kad E. K. buvo traukta baudžiamojon atsakomybėn. Nenustatyta E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas, atsižvelgia ir į tai, kad E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki paskutinės dienos prieš iškeliant Bendrovei bankrotą, tikėjosi, jog pavyks išsaugoti įmonę. Akcentavo tai, kad įdėjo daug pastangų, lėšų ir širdies į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tai buvo jos tėvų verslas, kurį po tėvo mirties norėjosi išsaugoti dar labiau. Tiek pati E. K., tiek jos atstovas kaip vieną iš pagrindinių priežasčių dėl susidariusios sunkios įmonės situacijos nurodė Covid-19 pandemiją, kurios metu teko uždaryti fizines parduotuves. Teismo posėdžio metu E. K. nuosekliai ir išsamiai paaiškino kodėl buvo atlikti mokėjimai ne pagal kreditorių eiliškumą. Pažymėjo, jog siekdama išsaugoti įmonę, jos manymu, ji privalėjo atsiskaityti su B. P. (nurodė, kad atsiskaitė lėšomis, kurias gavo iš mamos, jai pardavus namą), ir kitais kreditoriais, nurodytais VMI pareiškime (b. l. 3-4).

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias E. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir E. K. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, t. y. įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. K., pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė