- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- A6.-3370-1017/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- T. G.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, privalėdamas užtikrinti, jog būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais, tarp jų S. S. A. pervesta 13 819 Eur, ZMB (duomenys neskelbtini) – 11 256,80 Eur, C. K – 3 900 Eur, taip pat įmonės darbuotojais, kuriems išmokėta 50 071,95 Eur darbo užmokesčio, ir šiais savo veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus.
Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovė pareiškimą palaikė, prašė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti sankcijoje numatyto dydžio baudą. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka VMI prie FM iki šiol nepadengta, bylos nagrinėjimo metu ji sudarė 142 620,33 Eur (b. l. 55).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. G. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl savo veiksmų. Faktinių bylos aplinkybių neginčijo. Nurodė, kad piktybiškumo pakenti VMI prie FM neturėjo. Paaiškino, jog jis nuo įmonės įsteigimo yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, valdo 50 proc. akcijų. 2017 metais, bankrutavus pagrindiniam įmonės partneriui – produkcijos tiekėjui iš Lenkijos, prasidėjo dideli rūpesčiai, strigo gamyba ir prekyba, kredito bendrovės sumažino kredito reitingą, nuėmė galimybę atidėti mokėjimus, reikėjo iš karto atsiskaityti už produkciją, dėl ko kilo finansinių sunkumų. Įmonės kreditoriai vienas po kito bankrutavo, dėl to įmonė prarado mažiausiai 50 000 Eur, šios skolos beviltiškos. Įmonės apyvarta šiuo metu apie 100 000 – 110 000 Eur per mėnesį, taigi 50 000 Eur suma įmonei yra ženkli. Šių metų kovo mėnesį pamačius, kad įmonei prastai, jis pradėjo ieškoti specialistų, kurie padėtų iškelti restruktūrizacijos bylą. Kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Balandžio mėnesį ruošė dokumentus restruktūrizacijos bylai. Paruošę dokumentus, pirmą kartą kreipėsi gegužės mėnesį į teismą, bet pareiškimas buvo atmestas dėl buhalterės klaidos. Išėjus buhalterei, buvo iš naujo ruošiami dokumentai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, liepos mėnesį kreiptasi pakartotinai, rugpjūčio 20 dieną vyko svarstymas, o rugpjūčio 30 dieną įsigaliojo teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šiai dienai įmonė turi didelių sunkumų, supranta savo skolas, skolos VMI neginčija. Per 6 mėnesius turi pateikti teismui restruktūrizacijos planą, jame bus nurodytas skolos VMI grąžinimo grafikas. VMI yra didžiausias įmonės kreditorius, jis turės lemiamą balsą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. VMI galės nuspręsti, ar juos tenkina planas. Kompanija nuo pat įkūrimo dienos mokėjo VMI didelius mokesčius, apie 60 000 Eur per mėnesį, kaip naujai kompanijai tai nemaža našta. Visada mokėjo visus mokesčius. Kai prasidėjo sunkumai, turėjo rinktis mokėti dalį VMI ir dalį tiekėjams. Visi kaltinime nurodyti kreditoriai, su kuriais buvo atsiskaityta, yra įmonės tiekėjai. Su visais darbuotojais atsiskaityta, įmonė buvusiems ir esamiems darbuotojams skolų neturi. Ataskaitiniu laikotarpiu darbuotojams sumokėta apie 110 000 Eur. Įmonė turi apie 100 000 Eur vertės turto, kurį gali parduoti ir padengti dalį skolos VMI (b. l. 54-55).
Iš esmės analogiškus paaiškinimus T. G. nurodė ir tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 12 d. pateiktame paaiškinime (b. l. 17).
Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė restruktūrizavimo bylą (Nr. B2-4324-565/2018). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. Pirmą kartą į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo kreiptasi 2018 m. gegužės 24 d. Ieškinį atsisakius priimti, restruktūrizavimo byla iškelta po pakartotinio kreipimosi į teismą.
2018 m. spalio 10 d. VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-4377 nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. duomenimis, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 80 700,48 Eur, kurią sudaro PVM, GPM, pelno mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą sumos su delspinigiais. Seniausia iš šių skolų susidarė 2018 m. kovo mėnesį. Priverstinis išieškojimas iš sąskaitų vykdomas nuo 2018 m. gegužės 31 d., iki 2018 m. liepos 19 d. išieškota 20 947,08 Eur. 2018 m. kovo mėnesį AB SEB banko pavedimais įvykdyta atsiskaitymų su žemesnės eilės nei VMI prie FM kreditoriais už daugiau nei 130 tūkst. Eur: S. S. A. pervesta 13 819 Eur suma, ZMB (duomenys neskelbtini) – 11 256,80 Eur, C. K – 3 900 Eur. Pagal pateiktą bendrovės kasos knygos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki liepos 31 d., įmonės pajamos per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki liepos 24 d. buvo 75 974,07 Eur, išlaidos per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki liepos 23d. – 74 225,58 Eur, iš jų: 50 071,95 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 3 100 Eur sumokėta tiekėjams, 21 053,63 Eur išmokėta atskaitingiems asmenims (b. l. 7-8).
VMI prie FM į bylą pateikė išrašus iš VMI duomenų bazės, iš kurių matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės biudžetui, susidariusios dėl nesumokėtų mokesčių, dydis ataskaitiniu laikotarpiu (b. l. 6, 18-20), atsiskaitymų su kreditoriais lentelę (b. l. 9-10), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų mokėjimo plano kopiją (b. l. 11-16).
Į bylą pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniai paaiškinimais su priedais, iš kurių taip pat matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. atlikti atsiskaitymai. Šiuo laikotarpiu bendrovės išlaidos sudarė 449 600,40 Eur, iš jų – mokėjimai VMI – apie 159 000 Eur (35 proc. visų išlaidų), mokėjimai Sodrai – 29 000 Eur (6,5 proc. visų išlaidų), darbo užmokestis darbuotojams – 110 867,70 Eur (apie 25 proc. visų išlaidų) (b. l. 35-51).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-976/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-181-626/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas T. G. nuo 2014 m. liepos 5 d. iki dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Be to, iš byloje esančių įrodymų visumos (tarp jų Operatyvaus patikrinimo pažymos, išrašų iš VMI duomenų bazės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų teisme ir jo pateiktų rašytinių paaiškinimų) nustatyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. kovo mėnesio turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2018 m. gegužės 31 d. 2018 m. rugpjūčio 27 d. duomenimis, mokestinė nepriemoka, kurios mokėjimo terminas suėjęs, sudarė 80 700,48 Eur; 2018 m. rugpjūčio 20 d. – 132 433,64 Eur, 2018 m. gruodžio 10 d. – 142 620,33 Eur. Taigi viso laikotarpio nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. metu įmonė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. Nustatyta, jog dalimis jį dengė – per minėtą laikotarpį VMI prie FM buvo sumokėta apie 159 000 Eur, Sodrai – apie 29 000 Eur. Tačiau visa susidariusi nepriemoka nebuvo sumokėta, be to, ji vis didėja. Taip pat nustatyta, jog nagrinėjamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: įmonės darbuotojais, kuriems sumokėta 110 867,70 Eur, S. S. A. pervesta 13 819 Eur, ZMB (duomenys neskelbtini) – 11 256,80 Eur, C. K – 3 900 Eur, atsiskaitymai vykdyti ir su kitais įmonės kreditoriais. T. G. pateiktais paskaičiavimu, jiems iš viso pervesta, neskaitant VMI, Sodros ir įmonės darbuotojų, - 150 732,7 Eur.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. G., žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile pagal CK .930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, T. G. įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė tyčia, tokiu būdu pažeisdamas savo kreditoriaus – VMI prie FM teises. Jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu, tačiau šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu T. G. vadovaujama įmonė dalį įsiskolinimo valstybės biudžetui dengė, sumokant valstybei beveik apie 188 000 Eur, kas sudarė 42 procentus visų bendrovės išlaidų, ir 110 867,70 Eur, t. y. 25 procentus įmonės išlaidų – darbuotojams; kiti mokėjimai atlikti produkcijos tiekėjams, atsiskaitymams už kitas paslaugas, siekiant išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą; nusižengimas įvykdytas dėl sunkios įmonės finansinės būklės, įmonei iškelta restruktūrizavimo byla).Taip pat teismas įvertina tai, jog nustatyta T. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi dėl susidariusios situacijos (ANK 35 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, nėra duomenų, kad turėtų galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas. Iš esmės nusižengimas įvykdytas, siekiant išsaugoti įmonės veiklą, piktybiškumo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nenustatyta, sau mokėjo nedidelę, sumažintą algą, jam suteikta įmonės paskola buvo grąžinta. Kita vertus, UAB „Sostinės mėsinė“ skola VMI prie FM tiek šiai bylai aktualiu laikotarpiu, tiek ir šiuo metu yra didelė.
Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą paskirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali, t. y. paskirti 300 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-3370-1017/2018 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.