Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1157-450/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-24Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-09Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-05Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-09
Bylos Nr.
2S-1157-450/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34467-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
Č. G.
Ieškovas
G. K.
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1157-450/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34467-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.18.3.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Č. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovei Č. G. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti naudojimosi tvarką inžineriniu įrenginiu – šuliniu – ir priteisti iš atsakovės ieškovei 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nuo 2016 m. spalio 1 d. atsukti vandens kranus, turinčius vandens pralaidumą ieškovės butui bei pajungti elektros energijos tiekimą hidroforo veikimo užtikrinimui taip užtikrinant vandens tiekimą ieškovės butui bei leisti jai naudotis šuliniu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir įpareigojo atsakovę atsukti vandens kranus, turinčius vandens pralaidumą ieškovės butui, bei pajungti elektros energijos tiekimą hidroforo veikimo užtikrinimui, taip užtikrinant vandens tiekimą ieškovės butui, bei leisti ieškovei naudotis šuliniu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.Atsakovė Č. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Nurodė, kad ieškovei priklausantis butas yra pirmame aukšte, o atsakovė gyvena antrame namo aukšte, todėl pas atsakovę nėra jokių vandens kranų, kuriuos ji galėtų užsukti ar atsukti bei dėl ko teismo įpareigojimas atsakovei atsukti vandens kranus yra fiziškai neįvykdomas. Šalia pastato yra dar vienas šulinys, prie kurio gali laisvai prieiti ieškovė, tačiau pirmosios instancijos teismas kartu su atsakovės atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui neišsiuntė visos apimties bylos medžiagos, dėl ko apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl laikinųjų taikymo pagrįstumo.Ieškovė G. K. su atsakovės prašymu nesutiko ir nurodė, jog įsigydama butą name, kurį valdo keli savininkai, tapo gyvenamojo namo bendraturtė, o taip pat ir kieme esančių ūkinių pastatų bei inžinierinio statinio šulinio bendraturtė. Atsakovės atstovas klaidina teismą, jog vandens kranai yra ieškovės bute, t. y. pirmajame namo aukšte, o ne atsakovės rūsyje, šalia šulinio bei įrengto hidroforo, kuriuo naudojasi šiuo metu tik pati atsakovė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi atsakovės Č. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovė, prašydama panaikinti 2016 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jokių naujų bei papildomų argumentų nenurodė (LR CPK 176 str. - 179 str.), todėl darė išvada, kad šiuo atveju teismui patenkinus atsakovės prašymą ir panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo tinkamo įvykdymo atveju būtų padaryta didesnė žala ieškovės turtui bei sveikatai, negu šiuo atveju esant pritaikytoms laikinosioms apsaugoms priemonėms, todėl atsakovės prašymą atmetės kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Teismas pažymėjo ir tai, kad pirmos instancijos teismui įstatymų nuostatos nesuteikia teisės revizuoti įsiteisėjusių aukštesnės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų, bei vertinti jų teisėtumo ir pagrįstumo, nes šiuo atveju atsakovė prašo teismo būtent įvertinti aukštesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, todėl darė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pilnai pasisakė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo bei pagrįstumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė Č. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Iš byloje esančio plano bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad be atsakovės rūsyje esančio šulinio, kuris priklauso atsakovei, kitas šulinys yra prie gyvenamojo namo, kuriuo ieškovė gali laisvai naudotis. Ieškovė G. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.Prie gyvenamojo namo yra vienas šulinys, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei ir kurį yra pasisavinusi atsakovė. Ieškovei 2010 m. įsigyjant butą, šulinys jau buvo įrengtas atsakovės rūsyje, o jos įgytam butui vandens tiekimas buvo įrengtas būtent iš šio šulinio. Tuo tarpu atsakovė būstą įsigijo tik 2011 m. taigi, du atskiri butai buvo parduoti su vienu bendro naudojimo šuliniu.Faktinių aplinkybių protokole yra užfiksuotas ieškovės ir kaimynų šulinys-kanalizacija.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir įpareigojo atsakovę atsukti vandens kranus, turinčius vandens pralaidumą ieškovės butui, bei pajungti elektros energijos tiekimą hidroforo veikimo užtikrinimui, taip užtikrinant vandens tiekimą ieškovės butui, bei leisti ieškovei naudotis šuliniu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.Asmeniui, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, proceso įstatymas numato teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 str. 1 d.).Šioje byloje apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą panaikinti nagrinėjamoje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimo atsakovę atsukti vandens kranus, turinčius vandens pralaidumą ieškovės butui, bei pajungti elektros energijos tiekimą hidroforo veikimo užtikrinimui, taip užtikrinant vandens tiekimą ieškovės butui, bei leisti ieškovei naudotis šuliniu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.Pasak apeliantės, be jos rūsyje esančio ir jai priklausančio šulinio, kitas šulinys yra prie gyvenamojo namo, kuriuo ieškovė gali laisvai naudotis. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovė, teikdama teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti galimo, ieškovei palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs, jog neleidus ieškovei naudotis šuliniu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, ieškovės turtui bei sveikatai prasidėjus šildymo sezonui gali būti padaryta dar didesnė žala. Atsakovei siekiant įrodyti, kad ieškovės pareikštas reikalavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jai tenka pareiga teikti įrodymus, kurie paneigtų tokios žalos atsiradimą. Viena vertus, sutiktina su apeliante, kad iš byloje esančio plano bei jos pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog prie gyvenamojo namo yra šulinys. Kita vertus, iš ieškovės pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo esančių nuotraukų matyti, kad minėtas šulinys yra ne vandens, o vietinės kanalizacijos šulinys. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė neturi galimybių apsirūpinti vandeniu, kuris yra būtinas kasdieniam gyvenimui, iš minėto šulinio, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimui svarbias bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo nebuvimo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atmetus atsakovės Č. G. atskirąjį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 93 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė